Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Akušeris ginekologas: gimdančių moterų srautai ligoninėse mažėja
Gyventojai mano, kad sprendimą susilaukti vaikų stabdo finansinis nesaugumas, noras siekti karjeros, įtempta geopolitinė situacija ir jaunuolių noras gyventi patogiai, be rūpesčių.
„Čia mano trečias vaikutis – Margiris – gimė 3,5 kilogramų svorio“, – TV3 Žinioms pasakojo neseniai daugiavaike mama tapusi Ieva.
Pasak 35-erių vilnietės, kūdikis – jau aktyvus nuo pat pirmųjų dienų.
„Iš visų trijų vaikučių labiausiai pilve spardėsi ir judėjo. Buvo tokių nuogąstavimų nėštumo pabaigoje, nes spaudimą aukštą truputį turėjau ir galvojau, kaip greitai reikia į tą ligoninę atvažiuoti“, – savijautą prieš gimdymą atskleidė Ieva.
Ieva taip pat turi 12-os metų dukrą bei 10-ties metų sūnų. Pirmosios dukters moteris susilaukė vos 23-ejų metų. Mama atvira: ji – šeimos žmogus.
„Įsiprasmino gyvenimas, iš tikrųjų, vaikams atsiradus – visai kitaip. Aš labai norėjau apskritai vaikų ir didelės šeimos, tai džiaugiuosi, kad sutikau tokį vyrą, kuris to irgi norėjo“, – juokėsi gyvenimo pilnatvę motinystėje suradusi vilnietė.
O štai 30-metė Roberta džiaugiasi savo pirmuoju vaikeliu – 3 kilogramų 100 gramų Rugile.
„Labai lauktas stebuklas – gimtadienio dovana savotiška“, – pirmagimiu džiaugėsi Roberta.
Tiesa, Roberta tikina, kad susilaukti vaiko neskubėjo.
„Pradžioje norėjom kaip ir visi draugai, pažįstami, kad turėtumėm stogą, kur gyventi, kad turėtumėm pastovias pajamas, o tada planuoji pagausėjimą“, – anksčiau susilaukti vaiko stabdžiusius motyvus įvardijo Robera.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės akušeris ginekologas tikina, kad gimdančių moterų srautai ligoninėse mažėja.
„Matome, kad praktiškai kartais per parą, per dvi, per tris mes turime po vieną, po du, po tris gimdymus, kai anksčiau būdavo nuo 10 iki 14-os <...>. Tai auka savo karjeros atžvilgiu, savo laisvalaikio atžvilgiu, savo veikimo atžvilgiu, pažinimo, kelionių“, – svarstė akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjas Gediminas Mečėjus.
Gimstamumas mažėja drastiškai: prisidėjo ir pandemija
Per pirmus 10 šių metų mėnesių Lietuvoje gimė virš 14 tūkstančių 700 vaikų. Liko vos du mėnesiai iki metų pabaigos, tačiau, panašu, kad gimstamumas ir toliau mažės.
O štai nuo 1990-ųjų šis skaičius vis krito – tada gimė apie 57 tūkstančiai kūdikių. Palyginus, 2020-aisiais gimusių – kone perpus mažiau, o štai pernai naujagimių skaičius jau sumažėjo iki 19-os tūkstančių.
„Praėjusiais metais pasiekėme tokį lygį, kokio dar nebuvo niekada fiksuota – tai yra 1,1 – kas reiškia, kad vidutiniškai susilauktų vaikų skaičius vienai moteriai yra vienas vaikas. Tokią gimstamumo duobę turėjome tik 2000 metų pradžioje“, – liūdną statistiką konstatavo demografė Aušra Maslauskaitė.
„Gimstamumo problemą paaštrino COVID pandemija, kuri neigiamai pasireiškė Pietų Europos šalyse“, – teigė pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
O štai „Auginu Lietuvą“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų blogai arba labai blogai vertina demografinę situaciją šalyje ir laiko ją krizine.
„Aš manau, kad dabar jaunimas ieško finansinių stabilumo galimybių ir manau, kad labiau apsvarsto, kiek kainuoja vaiką išlaikyti“, – svarstė TV3 Žinių kalbinta jauna kaunietė.
„Dabar moteris nori būti lygiareikšmės su vyrais, tada atsakomybės vaikams mažiau kyla“, – samprotavo kita kalbinta kaunietė.
„Įstatyminė bazė, sakyčiau, nesutvarkyta, racionaliai kad būtų lėšos paskirstytos jaunoms šeimoms“, – bėdą teigė įžvelgiantis kaunietis.
Mažėjantis gimstamumas neramina D. Nausėdienę
Pasak demografų, bene dažniausias veiksnys, dėl ko poros atidėlioja šeimos planavimą, tai nesaugumas, susijęs su geopolitine situacija.
„Finansinių iššūkių turi jaunos šeimos, kurios turi paskolas, kurios skaičiuoja ir planuoja“, – teigė asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė Asta Radzevičienė.
Atrodo paradoksalus dalykas – žmonės gyvena geriau, bet kažkodėl nesusilaukia vaikų arba atideda tuos vaikus, nekuria santuokų.
Taip pat naujosios kartos atstovai turi kiek kitokį požiūrį į šeimos kūrimą – nenori iššūkių, nori daugiau laiko skirti sau, kelionėms, siekti karjeros.
„Tai yra kultūriniai idealai, kurie labai daug atsakomybės uždeda tėvams už vaikų gyvenimo sėkmę ir neretai juos užpildyti motinai, dirbančiai motinai, dviejų dirbančių šeimai tampa gana sudėtinga“, – įsitikinusi demografė A. Maslauskaitė.
„Kartais atrodo viskas labai paprasta – skirkime šeimoms didesnį finansavimą ir rezultatą pasieksime. Svarbu grįžti prie šeimos vertybių ir normų, „pro life“ politikos, kurie per amžius buvo Lietuvos DNR“, – aktualia tema pasisakė D. Nausėdienė.
Statistika rodo, jog vidutinis amžius, kada moteris nusprendžia susilaukti vaiko Lietuvoje, siekia 30-imt metų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
