„Blaivios gyvensenos mentorius yra mokytojas, kuris rodo kryptį, kaip mokėti gyventi blaiviai. Nes mesti gerti yra lengva, o gyventi blaiviai yra sunkiau. Ir aš esu batsiuvys su batais, nes pats esu turėjęs priklausomybę nuo alkoholio ir todėl man ši tema yra labai artima“, – savo darbo specifiką nupasakojo E. Šnipas.
Be priklausomybių – 9 metai
E. Šnipas priklausomybių atsisakė 2017 metais, tad jau devynerius metus jo gyvenime nėra alkoholio, cigarečių ir azartinių lošimų, kuriais užsiiminėdavo iki kardinalių savo gyvenimo pokyčių.
Jis pabrėžia, kad pirmiausia bet kokia priklausomybė yra bėgimas nuo savęs ir nebuvimas saugaus ryšio su pačiu savimi, o po truputį pradedantys išgėrinėti žmonės save riboti turėtų jau nuo pirmųjų dienų.
„Nė vienas žmogus priklausomas nuo alkoholio nepradėjo iškart gerti dėžėmis. Pradžioje mes pabandome, nepatinka paauglystėje ir vaikystėje, nuo alkoholio nusipurtome, nes kūnas jaučia, kad ten yra nuodai. Vėliau atsiranda ta tolerancija, norima pritapti prie kompanijos, prie sociumo ir tada vartojama vieną, antrą, trečią kartą ir atsiranda po truputį tolerancija. Tada mes pradedame savaitgaliais, nes aplinka taip vartoja, per gimtadienius ir mes kitaip tiesiog nemokame gyventi. Ir vėliau žmogus supranta, kad tai jau priklausomybė, be alkoholio jis nebegali gyventi“, – pastebi sertifikuotas koučeris E. Šnipas.
Kalbėdamas apie laiką, kada yra tinkamiausias metas kreiptis pagalbos į specialistus, E. Šnipas pataria per ilgai neuždelsti.
„Čia kaip ir kai skauda mums dantį. Tuomet geriausiai eiti pas stomatologą iš anksto, kai dar nėra didžiulės skylės. O kada pas mus skylė jau dantyje yra didžiulė, kada šaknys visos yra prapuvusios, tada jau bus reikalų. Tai kuo anksčiau mes tai pamatome, tuo mažiau pasekmių galime pajausti. Nes pirmas žingsnis yra pripažinti ir tai yra didžiulis žingsnis“, – sakė E. Šnipas.
Trauma – puikus mokytojas
E. Šnipas savo darbe pastebi, kad priklausomybes žmonėms dažniausiai nulemia dar vaikystėje patirtos nuoskaudos, traumos ir išgyvenimai.
„Reiškia, kad nebuvo patenkinti tuo metu kažkokie vaiko poreikiai ir tai gali būti mažesnė ar didesnė trauma. Galbūt jam buvo penki metai, neturėjo emocinio saugumo, neturėjo su kuo pasidalinti tais jausmais ir emocijomis, užsidarė. Galbūt tai veikė smegenų veiklą, dėl ko vėliau tai turi didžiulę įtaką priklausomybei pačiai formuotis.
Suaugus tos išorinės medžiagos tampa kaip savotiškas išsigelbėjimas nuo to skausmo, nes ta trauma įsirašo į kūną kaip tam tikra emocija trauminė. Paskui gyvenime kartojasi įvykiai, kurie primena tą situaciją ir žmogus dažnai reaguoja ne į dabartį, o praeities įvykius. Kažkoks trigeris primena jam tą praeities situaciją ir jis pajunta ją prisiminęs skausmą, o tada nori bėgti nuo to skausmo“, – dėstė E. Šnipas.
Pasak blaivios gyvensenos specialisto, taip alkoholis dažnu atveju tampa įrankiu, padedančiu lengviausiai pabėgti nuo skausmo.
„Su ta pačia trauma skirtingas žmogus gali naudoti skirtingus įrankius. Kažkas įklimpsta į alkoholį, kažkas į kokainą, amfetaminą, kažkas į priklausomybę nuo telefono, kažkas pornografiją, seksą ir taip toliau. Kažkas turi ir kelias priklausomybes. Bet trauma gali būti puikus mokytojas, jeigu mes nuo jos nebėgame, jeigu mes ją bandome pažinti“, – pridūrė E. Šnipas.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
