Vašingtono ir Kyjivo santykiai vis dar gali likti įtempti. Be to, Kongresui reikėtų sunkiai pasiekiamos dviejų trečdalių balsų daugumos, kad būtų galima atmesti bet kokį D. Trumpo veto įstatymams.
Tačiau „naujasis Kongresas reiškia tam tikrą ribą“ JAV paramos Ukrainai vilkinimui ar jos atsisakymui, teigė JAV Vokietijos Marshallo fondo vyresnioji bendradarbė Carrie Lee.
„Naujasis Kongresas galės aiškiai pasakyti: mes visiškai neapleisime Ukrainos“, – naujienų agentūrai AFP nurodė ji.
D. Trumpas anksčiau grasino nutraukti JAV dalyvavimą šiame konflikte, o dabar, pasak C. Lee, „didelis netikrumas“ Europoje ir Ukrainoje dėl JAV įsipareigojimų turėtų sumažėti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau išreiškė viltį, kad kadencijos vidurio rinkimų rezultatai sustiprins paramą Kyjivui ir padės užbaigti kruviniausią karinį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą tęsiasi jau penktus metus.
Ukraina ir jos sąjungininkai Europoje nerimauja dėl Vašingtono suartėjimo su Maskva.
Praėjusiais metais grįžęs į Baltuosius rūmus, D. Trumpas sustabdė tiesioginę karinę pagalbą Ukrainai, surengė susitikimą JAV su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu bei įsivėlė į nesutarimus su V. Zelenskiu, įskaitant viešą apsižodžiavimą Ovaliajame kabinete.
Parama ir tyrimai
Nors D. Trumpas tebėra pagrindinis JAV užsienio politikos formuotojas, demokratų pergalės mastas reiškia, kad jie perima Kongreso darbotvarkės kontrolę, sakė Sirakūzų universiteto politikos mokslų profesorius Brianas Tayloras.
„Kai kurie demokratų frakcijos nariai abiejuose rūmuose turėtų bandyti į įstatymų projektus įtraukti karinės ir ekonominės pagalbos Ukrainai paketus“, – teigė jis AFP.
„Tai būtų didžiausias pokytis, jei pavyktų sugrąžinti JAV prie tokios paramos teikimo“, kurią D. Trumpas sustabdė atėjęs į valdžią 2025-ųjų sausį, pabrėžė B. Tayloras.
Jis pridūrė: „Pastaruosius dvejus metus visą šią naštą nešė europiečiai.“
Analitikai taip pat neatmeta, kad parlamentarai gali pradėti tyrimą dėl D. Trumpo sprendimo sušvelninti sankcijas Rusijai ir leisti Maskvai pardavinėti dyzeliną pasaulinėse rinkose, kai po JAV karo su Iranu smarkiai išaugo energijos kainos.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas trečiadienį išreiškė viltį, kad naujasis Kongresas, siekdamas karo pabaigos, „toliau rems Ukrainą ir darys didesnį spaudimą Rusijai“.
Vis dėlto aukšto rango Europos pareigūnas agentūrai AFP sakė besitikintis „dviejų sunkių ateinančių mėnesių“, kol parlamentarai oficialiai pradės darbą. Pareigūnas įspėjo, kad per šį laiką D. Trumpas gali padaryti naujų nuolaidų Maskvai.
Kitą savaitę Abu Dabyje numatytas naujas derybų raundas karo užbaigimui aptarti – tai bus pirmasis Rusijos, Ukrainos ir JAV susitikimas nuo vasario.
JAV pirmoji ponia Melania Trump ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose surengė retą Rusijos ir Ukrainos pareigūnų susitikimą ir paragino siekti „tvaresnių“ paliaubų Ukrainoje.
Ribotos svertų galimybės
Strateginių studijų centro „Council on Foreign Relations“ vyresnioji analitikė Liana Fix įspėjo, kad demokratų pergalė kadencijos vidurio rinkimuose negarantuoja greito JAV santykių pagerėjimo su Europos NATO sąjungininkėmis bei Ukraina.
„Prezidentas gali bandyti įtvirtinti savo palikimą užbaigdamas karą Ukrainoje – labai tikėtina, pačiai Ukrainai nepalankiomis sąlygomis“, – komentare teigė ji.
Tačiau Vokietijos Marshallo fondo ekspertė C. Lee pabrėžia, kad D. Trumpas turi ribotas galimybes naujiems manevrams, kuriais galėtų priversti Rusiją ir Ukrainą grįžti prie derybų stalo.
Jos vertinimu, V. Putinas šiuo metu „nėra suinteresuotas derybomis“, tikėdamasis geresnių sąlygų po didelio masto puolimo.
„Ukraina šiuo metu (taip pat) nėra suinteresuota derėtis, nes žino, kad dirbdama su naujuoju Kongresu pasieks geresnį susitarimą“, – pridūrė ji.
„Nemanau, kad Trumpas iš tiesų turi daug svertų“, – teigė ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
