Visoje šalyje laukuose ir grūdų saugyklose kaupiasi grūdai – svarbi eksporto prekė. Ūkininkams sunku rasti nuo oro atakų apsaugotus transportavimo maršrutus, be to, jie laukia, kol pakils kainos.
Rusija intensyvina oro atakas ir pamažu smaugia Ukrainos ekonomiką, taikydamasi į pramonės bei energetikos objektus, taip pat logistikos tinklus, geležinkelius ir eksporto maršrutus, nuo kurių priklauso šalies ekonomikos gyvybingumas. Beveik kasdien vykdomi smūgiai balistinėmis raketomis ir reaktyviniais dronais trikdo gamybą ir didina transportavimo išlaidas.
Dėl to Ukrainos vyriausybė susiduria su vis didesniu lėšų trūkumu, nes oro atakos mažina pajamas iš plieno, žemės ūkio ir kitų svarbių ekonomikos sektorių. Žala persiduoda tarpusavyje susijusiems sektoriams tuo metu, kai Kyjivas nėra užtikrintas dėl būsimos JAV paramos.
Praėjusią savaitę Ukrainos centrinis bankas prognozavo, kad 2026 m. šalies ekonomika susitrauks 0,4 proc. Tai priešinga ankstesnei 1,8 proc. ekonomikos augimo prognozei. Tokį pokytį lėmė atakos ir išaugusios pasaulinės energijos kainos. Banko vadovas Andrijus Pyšnyjus sakė, kad taip pat padidinta infliacijos prognozė – nuo liepą numatytų 10 iki 12,5 proc.
Ukraina gynybai skiria apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – gerokai daugiau, nei gali padengti savo lėšomis, pažymi Stokholmo pereinamosios ekonomikos instituto direktorius Torbjörnas Beckeris. Pasak jo, vien mokesčių didinimas suteiktų tik nedidelę dalį reikalingų lėšų.
Ukrainos ekonomikos ramstis – plieno pramonė – sustojo
Rusijos raketų smūgiai sustabdė plieno gamybą visose šalies kalnakasybos ir metalurgijos milžinei „Metinvest Group“ priklausančiose įmonėse.
Pramoniniame Kamianskės mieste esanti gamykla „Kamet Steel“ 2025 m. pagamino daugiau kaip ketvirtadalį viso Ukrainos plieno. Komplekse dirbo tūkstančiai žmonių, gaminusių plieną ir ketų šalies statybų sektoriui. Įmonė taip pat tiekė pusgaminius „Metinvest“ gamyklai Bulgarijoje, kuri juos naudojo toje šalyje ir tiekė kitų Europos šalių rinkoms.
Tačiau rugsėjo 5 d. į gamyklos teritoriją smogė penkios balistinės raketos. Įmonės uždarymas smarkiai paveikė Ukrainos pramonės ekonomiką, įskaitant statybų, kalnakasybos, inžinerijos, energetikos ir logistikos sektorius.
Nacionalinė geležinkelių operatorė „Ukrzaliznytsia“ labai priklauso nuo pajamų už plieno ir kitų krovinių gabenimą. Nuo gamyklos priklausantys verslai gali prarasti darbuotojus ir bankrutuoti, sakė „Kamet Steel“ vadovas Oleksandras Tretjakovas. Jo teigimu, Europos Sąjungos prekybos apribojimai gali apsunkinti pramonės atsigavimą, nes susiaurintų Ukrainos plieno eksporto rinką.
„Tai blogiausia padėtis nuo Antrojo pasaulinio karo“, – sakė O. Tretjakovas, primindamas, kad anksčiau plieno pramonė sudarė apie 6 proc. Ukrainos BVP.
„Sudarė. Dabar šis rodiklis yra nulinis“, – pridūrė jis.
Grūdai įstrigo dėl eksporto kliūčių
Žemės ūkis sukuria iki 60 proc. Ukrainos pajamų užsienio valiuta, todėl šis sektorius yra itin svarbus karo meto ekonomikai.
Tačiau Rusijos atakos prieš laivybą Juodojoje jūroje smarkiai sumažino laivų srautus per Ukrainos giliavandenius uostus. Tuo metu ūkininkams reikia pinigų pasirengti kitam sėjos sezonui.
Jūrų transporto duomenų ir analitikos bendrovės „Lloyd's List Intelligence“ teigimu, Ukrainos prekyba Juodojoje jūroje smarkiai smuko dėl atakų prieš uostus, laivus ir logistikos infrastruktūrą. Rugpjūtį į Juodosios jūros uostus atplaukė vos 21 laivas – maždaug 90 proc. mažiau nei prieš metus.
Draudimo įmokų augimas ir nuolatinė Rusijos smūgių grėsmė atbaido laivų savininkus. Šiais metais per atakas žuvo dešimtys jūrininkų.
„Dėl tokios padėties visa mūsų plėtra ir visos naujovės, kurias buvome įdiegę, nueis perniek, o vėliau turėsime viską pradėti nuo nulio“, – sakė vienos didžiausių Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksportuotojų bendrovės „Nibulon“ prekybos direktorius Volodymyras Skavinskis.
Laivų eismas iš mažesnio pajėgumo Ukrainos uostų prie Dunojaus į Juodąją jūrą smarkiai išaugo, net ir esant Rusijos bombardavimo grėsmei. Tačiau toks transportavimas yra brangus. Dunojaus deltoje esantis Sulinos kanalas yra per seklus didžiausiems laivams, todėl dešimtys laivų dažnai laukia po kelias dienas, kol galės įplaukti į upę arba iš jos išplaukti.
Maršrutą taip pat riboja dėl sausros rekordiškai nukritęs Dunojaus vandens lygis. Pasak V. Skavinskio, baržos, anksčiau gabenusios po 1,5 tūkst. tonų krovinių, dabar būna pakrautos tik 800–900 tonų. Tam pačiam krovinių kiekiui pervežti reikia beveik dvigubai daugiau baržų, todėl didėja sąnaudos. Anksčiau šiais metais nugabenti toną kukurūzų iš centrinės Ukrainos į Ispaniją kainavo iki 50 JAV dolerių, o dabar kaina gali siekti 150 dolerių, sakė jis.
„Tai vis dar rizikinga, ir nėra jokių garantijų, kad kelionė bus sėkminga“, – sakė V. Skavinskis.
Ūkininkai balansuoja tarp atsipirkimo ir nuostolių
Didelės žemės ūkio bendrovės „HarvEast“ komercijos direktorės Olenos Šelest teigimu, šiuo metu didžiausia problema – rasti produkcijos pirkėjų.
„HarvEast“ laiko kviečius didžiuliuose siloso maišuose ir laukia, kol rinkos kainos stabilizuosis. Tačiau grūdus būtina parduoti iki metų pabaigos, kad būtų galima sukaupti lėšų kitų metų sėjai. Bendrovei gresia pritrūkti pinigų kitam derliui pasėti, todėl dabartinės eksporto kliūtys gali virsti kitų metų gamybos krize.
Pasak O. Šelest, kukurūzų kainos smarkiai nukrito: pernai vidutiniškai už toną buvo mokama 210–230 JAV dolerių, o dabar – apie 130 dolerių. Tai dar labiau apsunkina ūkininkų padėtį.
Anksčiau apie 60 proc. „HarvEast“ pardavimų vykdavo per Juodosios jūros uostus. O. Šelest teigimu, Dunojaus uostai Reni ir Izmailas gali aptarnauti tik apie 15–20 proc. viso šalies eksporto. Sausumos maršrutai per Lenkiją ir kitas Europos šalis suteikia alternatyvų, tačiau transportavimas jais kainuoja brangiau.
Didėjantis spaudimas verčia ūkininkus mažinti išlaidas sėkloms ir trąšoms, o tai kelia grėsmę būsimam derliui.
Ukrainai gresia didžiausias lėšų trūkumas nuo Rusijos invazijos pradžios
Parlamento Biudžeto komiteto vadovė Roksolana Pidlasa sakė, kad Ukraina susiduria su didžiausiu lėšų trūkumu nuo 2022 m. Rusijos invazijos pradžios. Mažėjančios mokestinės pajamos apsunkino valstybės iždo galimybes finansuoti suplanuotas išlaidas, nepaisant tarptautinių įsipareigojimų skirti paramą.
2026 m. Ukrainai trūksta kiek mažiau nei 25 mlrd. JAV dolerių finansavimo. Be to, iki metų pabaigos parlamentas turi patvirtinti dešimtis įstatymų projektų, susijusių su tarptautiniais įsipareigojimais. 2027 m. finansavimo trūkumas, prognozuojama, sieks apie 32,6 mlrd. JAV dolerių, o dar maždaug 45 mlrd. dolerių reikės karinei paramai natūra.
Prarasta JAV biudžeto parama dar labiau padidino finansinį spaudimą. 2022–2024 m. prezidento Joe Bideno administracija skyrė 50 mlrd. JAV dolerių tiesioginės biudžeto paramos. Šios lėšos padėjo finansuoti mokytojų ir gydytojų atlyginimus bei pensijas, nurodė JAV Vyriausybės atskaitomybės biuras.
D. Trumpui sugrįžus į prezidento postą, nebuvo patvirtinta jokia reikšminga nauja parama Ukrainai. Vis dėlto dalis J. Bideno administracijos patvirtintos pagalbos dar turėtų pasiekti gavėjus, nors D. Trumpo administracija laikinai sustabdė kai kuriuos tiekimus, pranešė Užsienio santykių taryba.
Europa tapo didžiausia bendros paramos Ukrainai teikėja. Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, nuo karo pradžios Europos šalys skyrė 137 mlrd. eurų finansinės, humanitarinės ir karinės paramos, o JAV – 115 mlrd. eurų.
Gynybai, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams, pensijoms ir socialinei paramai teikiamas prioritetas. Vyriausybė atidėjo statybų, rekonstrukcijos ir kai kuriuos pasirengimo žiemai projektus.
R. Pidlasos teigimu, jei Ukraina neras būdų, kaip kitais metais padengti finansavimo trūkumą, „tai reikš, kad negalėsime mokėti atlyginimų mokytojams bei gydytojams ir išlaikyti ligoninių“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
