Eltos kalbintų politologų ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narių vertinimu, abiejų JAV politinių partijų požiūris į Baltijos šalių saugumą iš esmės sutampa, todėl reikšmingų Vašingtono politikos pokyčių vien dėl rinkimų rezultatų tikėtis nereikėtų. Vis dėlto sustiprėjusi politinė priešprieša tarp Kongreso ir Baltųjų rūmų galėtų apsunkinti sprendimų priėmimą, o vidaus politikoje suvaržytas D. Trumpas – dar aktyviau veikti užsienio politikos srityje.
Demokratų pergalė galėtų sustiprinti Kongreso įtaką
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovo Lino Kojalos teigimu, esminių skirtumų tarp demokratų ir respublikonų pozicijų NATO, Ukrainos bei Baltijos šalių saugumo klausimais Kongrese nėra. Anot jo, didesni nesutarimai išryškėja prezidento administracijos vykdomoje politikoje, ypač – prekybos santykių su Europos Sąjunga (ES) klausimais.
„Kongrese, manau, kad esminių skirtumų nėra. Jie labiau pasireiškia administracijos lygmenyje“, – Eltai sakė L. Kojala.
Panašios pozicijos laikosi ir politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius. Jo nuomone, tiek demokratai, tiek respublikonai Lietuvą laiko svarbia sąjungininke, todėl vienos ar kitos partijos pergalė neturėtų pakeisti JAV gynybinių įsipareigojimų.
„Aš manau, kad abi partijos turi tokį vieningą požiūrį į Lietuvą, laiko sąjungininke, laiko šalimi, kurią reikia palaikyti ir ginti, ir tie skirtumai yra minimalūs“, – teigė politologas.
„Ar respublikonai, ar demokratai laimėtų, aš manau, kad tai nepaveiks Lietuvos būklės Amerikos gynybos planuose“, – pridūrė jis.
Vis dėlto demokratams perėmus vienų ar abiejų Kongreso rūmų kontrolę, galėtų sustiprėti įstatymų leidžiamosios valdžios galimybės riboti D. Trumpo administracijos sprendimus.
L. Kojala pažymi, kad Kongresas turi svarbių finansinių svertų, leidžiančių daryti įtaką gynybos finansavimui ir paramai sąjungininkams. Tačiau prezidentas ir toliau išlaikytų plačias galias formuoti užsienio politiką.
„Kad ir koks būtų Kongresas, kad ir kuri partija dominuotų Kongrese ar vienuose iš jo rūmų, vis tiek prezidento laisvė veikti užsienio politikoje bus labai plati“, – pabrėžė politologas.
Jo teigimu, Kongresas jau yra išreiškęs paramą JAV karinio buvimo Europoje išlaikymui ir Baltijos šalių saugumo iniciatyvoms. Todėl demokratų pergalė galėtų padėti užtikrinti tokių priemonių tęstinumą, net jeigu prezidento administracija siūlytų jų atsisakyti.
K. Girnius pažymi, kad demokratų kontroliuojamas Kongresas galėtų aktyviau vykdyti D. Trumpo administracijos parlamentinę kontrolę ir reikalauti pareigūnų paaiškinimų dėl priimamų sprendimų.
„Jeigu demokratai užima arba Atstovų Rūmus, arba Senatą, arba abu, kiekvienu atveju D. Trumpo galia sumažėja, jo veikimo galimybės tampa kuklesnės“, – sakė jis.
Seimo URK nario Ruslano Baranovo vertinimu, stipresnis Kongreso vaidmuo tradiciškai būtų palankus Lietuvai, nes JAV įstatymų leidėjai dažnai aktyviau nei prezidento administracija palaikydavo Baltijos šalių interesus.
„Kongreso nariai visą laiką, turbūt visus 25 metus, buvo palankesni Lietuvai negu prezidento administracija“, – teigė parlamentaras.
Pasak jo, demokratų pergalė galėtų suteikti daugiau galimybių siekti didesnės paramos Ukrainai, griežtesnės politikos Rusijos atžvilgiu ir konstruktyvesnių JAV santykių su ES.
Įspėja dėl stiprėjančios priešpriešos Vašingtone
Vis dėlto dalis pašnekovų atkreipė dėmesį, kad demokratų pergalė gali ne tik sustiprinti Kongreso įtaką, bet ir pagilinti politinius nesutarimus Vašingtone.
Seimo URK pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis įspėjo, kad Lietuvai tokiomis aplinkybėmis gali tapti gerokai sudėtingiau atstovauti savo interesams JAV.
„Aš netgi manau, kad mūsų interesų prasme mums bus daug sunkiau dirbti Vašingtone, nes vienaip ar kitaip laimėjus demokratams prasidės kova“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis.
Pasak parlamentaro, Lietuvai tektų vienu metu aktyviai dirbti su abiem politinėmis stovyklomis, siekiant išlaikyti paramą Ukrainai, NATO įsipareigojimų tęstinumą ir JAV dėmesį Baltijos šalių saugumui.
„Lietuva, norėdama įtvirtinti savo interesą, realiai turės jį įtvirtinti abiejose kariaujančiose pusėse“, – pabrėžė jis.
Ž. Pavilionio nuomone, Lietuvai būtina stiprinti diplomatinį ir politinį atstovavimą JAV, aktyviau veikti ne tik Vašingtone, bet ir kituose politinės įtakos centruose, taip pat glaudžiau bendradarbiauti su Baltijos, Šiaurės šalimis bei Lenkija.
„Jeigu mes norime, kad mus išgirstų, turime, mano siūlymu, įsteigti papildomas atstovybes, veikti žymiai plačiau negu Vašingtone, veikti kartu su Baltijos šalimis, su Liublino trikampiu, gal ir Šiaurės šalimis, gal net ir partinėmis šeimomis“, – vardijo politikas.
Galimą didesnį neapibrėžtumą įžvelgė ir R. Baranovas. Pasak jo, demokratams perėmus Kongreso kontrolę, politinė kova su Baltųjų rūmų administracija galėtų sulėtinti svarbių sprendimų priėmimą.
„Gali būti turbūt teoriškai tokia situacija, kai mes turėsime tam tikrą pauzę, sakykime, kai tie sprendimai sustos, jie bus lėtesni, nes bus daug kovos viduje prieš juos paskelbiant“, – aiškino R. Baranovas.
Kita vertus, K. Girnius nemano, kad stipresnė politinė priešprieša reikšmingai paveiktų Lietuvos saugumą. Jo teigimu, demokratų ir respublikonų konfliktai pirmiausia būtų susiję su vidaus politikos klausimais – ekonomika, imigracija ir nusikalstamumu.
„Kokia Amerikos politika yra dabar Lietuvos atžvilgiu, tai ji nepasikeis. Gal bus vienas kitas pasisakymas, kuris šiek tiek skirsis, bet pagrindinė politika nepasikeis“, – pabrėžė politologas.
Donaldas Trumpas gali dar aktyviau veikti užsienio politikoje
Dar viena galima demokratų pergalės pasekmė, pašnekovų vertinimu, būtų didesnis D. Trumpo dėmesys užsienio politikai.
R. Baranovo teigimu, jeigu prezidento galimybės įgyvendinti savo politinę darbotvarkę šalies viduje sumažėtų, jis galėtų aktyviau imtis tarptautinių iniciatyvų.
„Jeigu prezidentas D. Trumpas jausis, kad jis nelabai ką gali padaryti šalies viduje, tai kartais prezidentai tampa labai aktyvūs užsienio politikoje“, – sakė parlamentaras.
Pasak jo, toks scenarijus nebūtinai būtų palankus Lietuvai, nes dalis dabartinės JAV administracijos užsienio politikos iniciatyvų neatitinka mūsų šalies interesų.
Panašiai situaciją vertino ir Ž. Pavilionis. Jo teigimu, net ir demokratams laimėjus rinkimus, Kongresas neturėtų pakankamai galimybių visiškai suvaržyti prezidento veiksmų užsienio politikoje.
„Prezidentas gali taip paspausti gazo pedalą, bandydamas nukreipti dėmesį nuo nesėkmių vidaus politikoje, kad mums maža gali nepasirodyti“, – perspėjo URK pirmininko pavaduotojas.
Tuo metu L. Kojala atkreipė dėmesį, kad po kadencijos vidurio rinkimų JAV politinis gyvenimas vis labiau orientuosis į būsimus prezidento rinkimus. Todėl, anot jo, didės vidaus politinių nesutarimų svarba, o santykiams su Europa, ypač – prekybos klausimams, gali būti skiriama mažiau dėmesio.
R. Baranovas taip pat neatmetė, kad reikšmingesni pokyčiai galėtų prasidėti pačioje Respublikonų partijoje, jos politikams ieškant būsimų kandidatų į prezidentus ir palaipsniui mažinant priklausomybę nuo D. Trumpo.
„Gal net čia galėtų būti didesnis pokytis ne tiek, kiek demokratai gali užspausti, nes (...) respublikonai turbūt pradės šiek tiek atsitraukinėti nuo D. Trumpo ir kartais jam prieštarauti, ir patys bandyti jį šiek tiek pamoderuoti“, – svarstė jis.
Taivano klausimas – svarbus Lietuvos santykiams su JAV
Vertindami galimas rinkimų JAV pasekmes Lietuvos interesams, pašnekovai išskyrė ir Taivano klausimą, kuriuo JAV Kongrese tradiciškai egzistuoja platus abiejų partijų sutarimas.
K. Girniaus teigimu, JAV parama Taivanui išlieka svarbi dėl strateginės salos reikšmės ir jos puslaidininkių pramonės, todėl demokratų ar respublikonų pergalė neturėtų iš esmės pakeisti Vašingtono pozicijos.
R. Baranovas taip pat pažymėjo, kad Kongrese parama Taivanui tradiciškai yra stipri, nepriklausomai nuo to, kuri partija turi daugumą. Jo vertinimu, pasikeitus Kongreso sudėčiai galėtų atsirasti daugiau iniciatyvų aiškiau apibrėžti JAV įsipareigojimus Taivanui.
Tuo metu Ž. Pavilionis įspėjo, kad galimas Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimo keitimas galėtų pakenkti šalies pozicijoms Vašingtone.
Pasak jo, Taivano klausimas yra viena temų, vienijančių JAV demokratus ir respublikonus, todėl Lietuva neturėtų atsisakyti šio bendradarbiavimo privalumų.
„Visi mūsų draugai yra Taivano grupėje“, – sakė parlamentaras.
Ž. Pavilionio vertinimu, Lietuvai svarbu išlaikyti aktyvią poziciją ir kitais JAV aktualiais tarptautiniais klausimais, nes tai padeda užsitikrinti amerikiečių politinę paramą.
Apibendrindamas galimą rinkimų poveikį, Seimo URK pirmininko pavaduotojas pabrėžė, kad Lietuva neturėtų sieti savo saugumo lūkesčių vien su demokratų ar respublikonų pergale.
„Bet kokiu atveju rinkimai yra tik iliuzija, kad mums atneš kažką geresnio. Kaip tik žaidimą apsunkins“, – teigė Ž. Pavilionis.
ELTA primena, kad antradienį JAV vyksta kadencijos vidurio rinkimai, kuriuose bus renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai ir 35 iš 100 Senato narių. Demokratai siekia iš prezidento D. Trumpo Respublikonų partijos perimti abiejų Kongreso rūmų kontrolę.
Kad užsitikrintų daugumą Atstovų Rūmuose, demokratams reikėtų papildomai iškovoti tris vietas, o Senate – keturias. Jiems laimėjus, būtų apribotos D. Trumpo galimybės įgyvendinti savo politinę darbotvarkę, nes demokratai galėtų blokuoti naujų lėšų skyrimą ir inicijuoti parlamentinius tyrimus.
Apklausų duomenimis, daugelis amerikiečių dėl išaugusių degalų kainų ir pragyvenimo išlaidų kaltina D. Trumpą bei jo partiją. Tuo metu pats prezidentas pareiškė, kad demokratams perėmus Kongreso kontrolę aktyviai naudotųsi veto teise.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
