Karas Ukrainoje

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiks su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu.    Apie tai V. Zelenskis pranešė per spaudos konferenciją su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu, skelbia UNIAN. „Kalbėsime su juo apie maksimalias galimybes, kaip pasiekti, kad Ukraina gautų teisingą taiką. Tai bus pakankamai konkretus pokalbis. Turiu gerus santykius su Turkijos prezidentu. Turime tam tikras pozicijas ir signalus iš Jungtinių Valstijų.

Ukrainos sostinėje pareigūnai demaskavo pogrindinę gamybos dirbtuvę, kurioje klastojant žinomų prekės ženklų pavadinimus buvo gaminami maisto produktai – ir tai, kaip teigiama, daryta visiškai antisanitarinėmis sąlygomis. Ekonominio saugumo biuras pranešė išardęs pogrindinę gamybos vietą, kurioje buvo neteisėtai gaminami žinomų prekės ženklų maisto produktai.

Lvive esančios Lyčakivo kapinės sparčiai pildosi – beliko vos kelios laisvos vietos žuvusiems kariams. Miesto valdžia skelbia, kad netrukus bus pristatytas naujas sklypas, skirtas Ukrainos gynėjų amžinojo poilsio vietai, rašo UNIAN. Lyčakivo kapinėse liko tik apie 20 laisvų vietų. Apie tai pranešė Lvivo miesto taryba. Pasak Lvivo miesto tarybos vykdomojo komiteto vadovo Jevgenijaus Boiko, netrukus miestas pristatys naują sklypą, kuriame bus laidojami kariai, paaukoję savo gyvybes už Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Sarsuelos karališkojoje rezidencijoje susitiko su Ispanijos karaliumi Pilypu VI. Kaip informuoja agentūra „Ukrinform“, apie tai pranešama straipsnyje, kuris buvo paskelbtas Ukrainos prezidento internetinėje svetainėje. „Valstybės vadovas padėkojo Ispanijai už nuoširdžią paramą Ukrainai mūsų kovoje su Rusijos agresija – už karinę pagalbą ir šiltą požiūrį į ukrainiečius, kurie šioje šalyje rado laikiną prieglobstį“, – rašoma pranešime.

Antradienį frakcijos „Europos solidarumas“ nariai užblokavo Ukrainos Aukščiausiosios Rados tribūną, todėl klausimas dėl energetikos ministrės Svitlanos Hrynčuk ir teisingumo ministro Germano Galuščenkos atleidimo dėl praėjusią savaitę atskleistos korupcijos schemos nebuvo svarstomas, rašo „Unian“. Kaip praneša leidinio korespondentas, frakcijos lyderis Petro Porošenka pareiškė, kad jie reikalauja visos vyriausybės, o ne dviejų ministrų atsistatydinimo.

200 vieno Rumunijos kaimo gyventojų, kurie buvo evakuoti po Rusijos dronų smūgio Ukrainoje kitoje Dunojaus pusėje, gali grįžti namo, antradienį paskelbė pareigūnai. Dviejų kaimų evakuacija – pirmoji Rumunijoje dėl Rusijos karo prieš Ukrainą – buvo vykdoma po Rusijos pirmadienio nakties dronų atakos Pietų Ukrainoje, per kurią užsidegė laivas, gabenęs suskystintas naftos dujas.

Po rezonansinio Ukrainos nacionalinio antikorupcinio biurotyrimo „Midas“ pagrindiniai valdžios atstovai, artimi prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, raginą jį atleisti savo kanceliarijos vadovą Andrijų Jermaką, rašo „Ukrainska Pravda“. Nurodoma, kad pastarąją savaitę V. Zelenskis susitiko su svarbiausiais valdžios komandos nariais, norėdamas priimti sprendimą, kuris leistų stabilizuoti padėtį po to, kai buvo paskelbtas tyrimas dėl korupcijos energetikos sektoriuje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad trečiadienį lankysis Turkijoje, siekdamas atgaivinti taikos derybas ir atkurti keitimąsi karo belaisviais su Rusija. „Ruošiamės atgaivinti derybas ir parengėme sprendimus, kuriuos pasiūlysime savo partneriams“, – antradienį socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis. „Taip pat siekiame atkurti keitimąsi karo belaisviais ir sugrąžinti mūsų karo belaisvius namo“, – pridūrė jis.

Kilus korupcijos skandalui, Ukrainos vadovybė paneigė spėliones, kad buvęs gynybos ministras Rustemas Umerovas galimai pabėgo iš šalies. „Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretorius yra planuotoje komandiruotėje ir šiandien dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – pirmadienį socialiniuose tinkluose rašė Kovos su dezinformacija centras.

Ukrainos rytinėje Charkivo srityje per Rusijos raketų ataką žuvo paauglė ir buvo sužeisti mažiausiai devyni žmonės, antradienį pranešė jos gubernatorius. Pastaraisiais mėnesiais Maskva kasdien intensyvina dronų ir raketų atakas, nukreiptas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, ir prieš žiemą smogė daugeliui civilinių objektų.

Ukrainos nacionalinės gvardijos vadas generolas Oleksandras Pivnenko perspėja – artėjant žiemai ir Rusijai keičiant taktiką, Ukraina turi skubiai prisitaikyti. Anot jo, vienintelis kelias sustabdyti okupantų veržimąsi – agresyviai plėsti dronų naudojimą ir pertvarkyti gynybos veiksmus, nes „stovėti vietoje – ne išeitis“, rašo UNIAN.

Vėlų pirmadienio vakarą Ukrainos Dniepro miestas patiria masinę dronų ataką. Apie tai praneša „RBK–Ukraina“, remdamasi Dniepropetrovsko srities administracijos pranešimu „Telegram“. Mieste girdimi sprogimai, gyventojai raginami likti saugiose vietose iki oro pavojaus signalo pabaigos: „Slėptuvė arba dviejų sienų taisyklė iki pavojaus signalo pabaigos. Saugokitės“. Pagal stebėjimo viešųjų institucijų pranešimus, šiuo metu apie rusų 35 dronai atakuoja Ukrainos miestą iš įvairių pusių.

Rusijos bombonešiai šį lapkritį „pametė“ bent 8 aviacines bombas Belgorodo srityje, praneša „RBK–Ukraina“, remdamasi Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos departamento paskelbtu pokalbio įrašu. Perimtoje pokalbio ištraukoje Belgorodo srities gyventoja pasakoja apie gaisrus infrastruktūros objektuose dėl karo veiksmų. Ji taip pat paminini, kad regioną bombarduoja rusų aviacija. „Per 11 dienų Rusijos bombonešiai numetė aštuonias bombas, aštuonias bombas Belgorodo srities teritorijoje.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atmetė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen raginimą toliau teikti finansinę paramą Ukrainai ir palygino paramą karo nuniokotai šaliai su „dėže degtinės alkoholikui“, rašo „Evropeiskaja pravda“. V. Orbanas teigė gavęs U. von der Leyen laišką, kuriame ji prašo ES valstybių padėti kompensuoti Ukrainos biudžeto deficitą. Paramą Ukrainai palygino su „dėže degtinės alkoholikui“ „Keista.

Rusijos veiksmai Europoje jau peržengė įprastos įtampos ribas – ekspertas perspėja, kad Maskva vykdo hibridinį karą ir gali smogti be jokio įspėjimo. Karo analitikas Ivanas Stupakas sako, kad Kremlius jau pasirengęs naujam konflikto etapui, o Europa galbūt išgyvena paskutines taikias dienas, skelbia UNIAN. „Rusijai tai, ką ji dabar daro Europoje, jau yra karas. Asimetrinis, hibridinis – vadinkite tai kaip norite, bet jis tęsiasi“, – sakė analitikas.

Dmitrijus Medvedevas kirto Emanueliui Macronui – Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas pareiškė, kad karo Ukrainoje pabaigos datas nustatinėti gali tik Maskva, o „specialioji operacija“ tęsis tol, kol Kremlius pasieks savo tikslus. Buvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas D. Medvedevas sureagavo į Prancūzijos prezidento E. Macrono prognozę dėl to, kada baigsis karas Ukrainoje.

Rusija okupuotame Donecke planuoja beveik 9,5 mln. eurų vertės „karo turizmo“ projektą – lankytojams ketinama siūlyti ekskursijas po nuo karo nusiaubtas teritorijas, nors pats regionas vis dar kenčia nuo infrastruktūros griūties, vandens ir degalų trūkumo.

Europos Komisija įvardijo prognozę, kada gali baigtis Rusijos karas prieš Ukrainą – institucijos vertinimu, tai gali nutikti jau 2026-ųjų pabaigoje. Tokia prielaida tapo pagrindu naujam trijų finansavimo scenarijų pasiūlymui, kurio tikslas – užtikrinti ilgalaikę ES paramą Kyjivui ir išlaikyti spaudimą Maskvai.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį paragino visą ministrų kabinetą atsistatydinti dėl korupcijos skandalo, kuris šiuo metu krečia šalį, bandančią atremti Rusijos visapusišką invaziją. „Visas korumpuotas ministrų kabinetas ir visi jo nariai turi atsistatydinti“, – vaizdo kreipimesi pareiškė šis opozicijos politikas.

Lenkija ir toliau rems Ukrainą, kovojančią su ginkluota agresija. Sabotažo aktai geležinkeliuose neturės įtakos tolesnei Varšuvos paramai Kyjivui, agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Maciejus Wewioras. „Mūsų parama besiginančiai Ukrainai yra nedviprasmiška“, – tvirtino jis, paklaustas, ar pastarojo meto sabotažo aktai Lenkijos geležinkeliuose gali daryti įtaką būsimai paramai Ukrainai.

Emmanuelis Macronas įsitikinęs – Rusijos karas prieš Ukrainą gali baigtis dar iki jo kadencijos pabaigos. Tai jis pareiškė po susitikimo su Volodymyru Zelenskiu, pabrėždamas, kad Europa kartu su JAV didins spaudimą Kremliui ir jau dabar ruošiasi stiprinti kovą su Rusijos „šešėliniu laivynu“. Prancūzijos prezidentas E. Macronas teigia manąs, kad Rusijos ir Ukrainos karas baigsis iki kitų Prancūzijos prezidento rinkimų, kurie turėtų įvykti 2027 metais.

Ukrainos frontuose blėstančios gynybos galimybės kelia vis didesnį nerimą – Ukrainos kariuomenės veteranas Jevgenijus Dykyjus perspėja, kad Rusijos pajėgos pietuose sparčiai veržiasi pirmyn, o kritinis karių trūkumas gali kainuoti lemtingus sprendimus. Jo teigimu, jei artimiausiu metu nebus imtasi radikalių pokyčių, ši žiema gali tapti paskutine šiame kare. Rusijos okupantai, regis, pastebėjo, kad Ukrainos gynybos pajėgos iš Zaporižios srities išvedė rezervus ir perkėlė juos į Pokrovską.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis mano, kad Europos Sąjunga (ES) „nutolo nuo pamato, ant kurio buvo įkurta“, ir Lenkija turėtų bendradarbiauti su regiono partnerėmis, kad būtų sukurta stipresnė sąjungą, įsiklausanti į šalis, perspėjusias „dėl didžiausių krizių ES“.  Pirmadienį paskelbtame interviu K. Nawrockis tvirtino, kad jeigu Vakarų Europos lyderiai būtų leidę atviras diskusijas, daugelio krizių būtų buvę galima išvengti.

Rumunijos kaimo Plauru gyventojai evakuojami po to, kai Rusijos dronas pataikė į Turkijos dujų tanklaivį prie Ukrainos Izmailo uosto, praneša „Euronews“, remdamasis valdžios institucijų informacija. Skelbiama, kad laive yra apie 4000 tonų suskystintų dujų. Jame kilo gaisras. Rumunijos Tulcos apskrityje, kitoje Dunojaus upės pusėje, paskelbta evakuacija. Suskystintas dujas gabenęs tanklaivis yra Turkijos, iš jo evakuota 16 žmonių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė ketinimų protokolą, pagal kurį Kyjivas įsigis iki 100 „Rafale“ naikintuvų ir kitos oro gynybos įrangos iš prancūzų bendrovių, pranešė Eliziejaus rūmai. Susitarimas, suteikiantis postūmį Ukrainai kovoje su Rusijos invazija, numato galimas būsimas sutartis dėl 100 „Rafale“ naikintuvų įsigijimo, taip pat kuriamos naujos kartos SAMP-T oro gynybos sistemos, radarų sistemų ir dronų.

Ukraina neturi „jokių šansų“ laimėti prieš Rusiją, o Europos Sąjungos (ES) teikiama finansinė parama šaliai yra „tiesiog beprotiška“, teigė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, rašo „Politico“. Jis šiuos komentarus pateikė tuo metu, kai nyksta viltys, kad artimiausiu metu bus susitarta dėl paliaubų Ukrainoje. Tuo tarpu Europa stengiasi sustiprinti Kyjivo finansus prieš kitų metų biudžeto krizę.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad respublikonai rengia įstatymo projektą, pagal kurį JAV įves sankcijas bet kuriai šaliai, kuri vykdo verslą su Rusija, rašo „Bloomberg“, cituoja „Unian“. „Respublikonai teikia įstatymo projektą, kuris numato labai griežtas sankcijas ir pan. bet kuriai šaliai, kuri vykdo verslą su Rusija“, – žurnalistams pareiškė D. Trumpas.

Užsienio savanoriai kovotojai, prisijungę prie Ukrainos sausumos pajėgų, tarnyboje turės daugių galimybių, įskaitant teisę pasirinkti kovinę brigadą, dislokavimo vietą ir pareigų pobūdį. Apie tai platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos sausumos pajėgų spaudos tarnyba. „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgos toliau plėtoja sistemą, skirtą verbuoti ir priimti užsienio savanorius, nusprendusius pasirašyti sutartį ir tarnauti Ukrainos ginkluotosiose pajėgose“, – teigiama pranešime.

Ukrainos aktyvistas Serhijus Sternenko socialiniuose tinkluose prabilo apie augančias fronto problemas ir griežtai sukritikavo šalies karinę bei politinę vadovybę. Jo teigimu, Ukraina artėja prie strateginės katastrofos, o tylėjimas apie gynybos spragas – nusikalstamas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha kreipėsi į savo šalies rėmėjus prašydamas lėšų dronų gamybos didinimui.  Sekmadienį socialiniame tinkle X jis parašė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas karą nutrauks tik tuo atveju, jei bus įvykdytos dvi sąlygos.  Pirma, V. Putinas turi prarasti „iliuziją, kad galiausiai kaip nors gali laimėti mūšio lauke“. Antra, karo tęsimo kaina turi būti didesnė nei jo užbaigimo.

Rusija vietoj Jungtinių Amerikos Valstijų pasirinko naują „piktadarę“ – Jungtinę Karalystę, rašo „The Guardian“. Šią savaitę prie ankstesnių kaltinimų – dronų atakų Rusijos aerodromuose planavimu, dujotiekio „Nord Stream“ sprogdinimu ir vadovavimu „teroristiniams“ reidams Rusijos teritorijoje – buvo pridėtas naujas kaltinimas: Rusijos pareigūnai teigė, kad Didžiosios Britanijos žvalgyba nesėkmingai mėgino pervilioti Rusijos lakūnus pabėgti į Vakarus.

Zaporižios srities prokuratūra pradėjo tyrimą dėl rusų sušaudytų trijų Ukrainos karo belaisvių. Zaporižios srities prokuratūra pranešė sekmadienį pradėjusi baudžiamąjį procesą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo bei tyčinio nužudymo. Pranešta, kad šeštadienį internete buvo išplatintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Rusijos kareiviai sušaudo tris sučiuptus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius.

Rusijos valdžia nenustoja stebinti savo „dovanomis“. Bėgant karo metams ir augant žuvusių Rusijos karių skaičiui, susikaupė nemažas sąrašas dovanų, kurias Rusijos valdžia teikia žuvusiųjų artimiesiems, praneša „United24 Media“. Rusija vis tęsia savo „geros valios“ akcijas, siūlydama šeimoms simbolines dovanas už prarastas gyvybes – nuo daržovių maišų iki automobilio.

Ukraina ir Graikija sekmadienį pasirašė sutartį, pagal kurią Kyjivas nuo kito mėnesio iki 2026 m. kovo importuos suskystintas gamtines dujas iš JAV. Susitarimas pasirašytas po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Graikijos premjero Kyriakoso Mitsotakio susitikimo Atėnuose.

Per pastarąsias 24 valandas rusų okupantai surengė 769 smūgius 18-ai Zaporižios srities gyvenviečių. Per šias atakas žuvo vienas žmogus, dar vienas buvo sužeistas. Tai kanale „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas. Pasak jo, Rusijos kariai surengė šešias oro atakas prieš Malokaterynivką, Ternuvatę, Prymorskę, Huliaipolę, Zaliznyčnę ir Kosivcovę.

Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje prarado dar 860 kareivių, „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų lapkričio 16 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 158 tūkst.

Tęsiant kasmetinę Kretingos rajono tvenkinių įžuvinimo tradiciją, šiemet į šešis vandens telkinius paleista 1 tūkst. lydekų, pranešė vietos savivaldybė. Pasak jos, žuvys paleistos į tris Kretingos dvaro tvenkinius, Vienuolyno, Rūdaičių ir Šukės tvenkinius. Per šešerius metus į šiuos šešis rajono tvenkinius jau paleista per 7 tūkst. žuvų – lydekų, lynų, amūrų ir plačiakakčių. Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė sako, kad kitąmet ketinama įžuvinti ir dar vieną rajono tvenkinį.

Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas šeštadienį pareiškė, kad paliaubos Ukrainoje iki pavasario yra mažai tikėtinos. Jo teigimu, Kyjivo sąjungininkai Europoje taip pat turėtų išlaikyti tvirtą paramą Ukrainai, nepaisant neseniai kilusio ir šalies vyriausybę sukrėtusio korupcijos skandalo. Pasak Suomijos prezidento, dabar, kai Rusija tęsia hibridines atakas ir informacinį karą Senajame žemyne, Europai reikia ištvermės, atsparumo ir ryžto.

Ukraina ir Rusija susitarė apsikeisti karo belaisviais. Į Ukrainą turėtų grįžti 1 200 į Rusijos nelaisvę patekusių karių. Apie tai šeštadienį socialinėje platformoje „Telegram“ paskelbė Rustemas Umerovas, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkas.

Ukrainos gynybos pajėgos susprogdino iš Selydovės gyvenvietės į Pokrovską vedantį kelią. Desantininkų šturmo pajėgų 7-asis greitojo reagavimo korpusas apie tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Gynybos pajėgos smūgiuoja priešo logistikos keliams Pokrovsko prieigose. Per oro antskrydį buvo sunaikintas Selydovę ir Pokrovską jungiantis kelias. Todėl rusai šiuo keliu nebegali skverbtis į Pokrovską su lengvosiomis transporto priemonėmis“, – teigė kariuomenė.

Vokietijos Saksonijos žemės ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris ragina, pasibaigus karui Ukrainoje, vėl pirkti dujas ir naftą iš Rusijos. „Po paliaubų atnaujinti Rusijos energetikos produktų tiekimą turėtų būti mūsų interesas. Ateityje Rusija vėl turi būti mūsų prekybos partnere, bet mes neturime tapti vėl nuo jos priklausomi“, – M. Kretschmeris šeštadienį pareiškė interviu žiniasklaidos priemonių grupei „Funke“. Anot jo, geri ekonominiai santykiai taip pat didina Vokietijos saugumą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paskelbė apie pertvarkas valstybės valdomose energetikos bendrovėse. Korupcijos skandalas jas supurtė tuo metu, kai Rusija toliau bombarduoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Korupciją tiriantys teisėsaugininkai teigia, kad energetikos sektoriuje galėjo būti pasisavinta apie 100 mln. JAV dolerių. Tai sukėlė visuomenės pasipiktinimą, nes tuo pačiu metu dėl Rusijos vykdomų atakų žmonėms atjungiamas elektros tiekimas.

Lapkričio 15 d-osios naktį mirė pirmosios Černobylio katastrofos aukos Valerijaus Chodemčuko žmona Natalija Chodymčuk, kuri buvo sunkiai sužeista per Rusijos ataką Kyjive. Jai buvo 73 metai. Apie tai „Facebooke“ pranešė Ukrainos valstybinė atskirties zonos valdymo agentūra. „Su giliu liūdesiu ir širdgėla pranešame, kad mirė pirmosios Černobylio katastrofos aukos Valerijaus Chodemčuko žmona Natalija Chodymčuk – motina, močiutė, didžiulės širdies ir nepaprasto likimo moteris.

Šiaurės Korėja, išeikvojusi savo atsargas, daugiau nei perpus sumažino artilerijos sviedinių tiekimą Rusijai. Kartu Pchenjano režimas pradėjo savo atakos dronų gamybą. Tai interviu „Reuters“ sakė Ukrainos gynybos žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis.

Rusijoje buvo atakuota Riazanės naftos perdirbimo gamykla, todėl jos veikla bus sustabdyta. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka. „Buvo atakuota Riazanės naftos perdirbimo gamykla. Sekdama Saratovo gamyklos pavyzdžiu ji sustabdys veiklą“, – sakė jis.

Per pastarąją parą Černihivo srityje užfiksuoti 45 apšaudymai ir 134 sprogimai. Apie tai „Facebooke“ pranešė Černihivo srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Čausas. Rusai smūgius vykdė bepiločiais orlaiviais. Iš viso per praėjusią parą buvo užfiksuoti 45 apšaudymai ir 134 sprogimai. Per praėjusią parą rusai du kartus atakavo Semenivką. Buvo apgadinti civiliniai automobiliai, taip pat vienos, jau nebeveikiančios, įmonės pastatas. Agresorius taip pat atakavo Koriukivkos rajoną.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad dėl naujų korupcijos skandalų gali būti sunkiau išlaikyti sutarimą dėl tolesnio solidarumo su Ukraina. D. Tuskas pažymėjo, kad jau anksčiau įspėjo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie būtinybę itin jautriai reaguoti net į menkiausius korupcijos požymius jo aplinkoje, nes tai turi įtakos ir jo paties reputacijai.

Saratovo naftos perdirbimo gamykla Rusijoje po Ukrainos bepiločių orlaivių atakų lapkričio 11 d. sustabdė pirminį naftos perdirbimą. Apie tai penktadienį agentūrai „Reuters“ pranešė du pramonės šaltiniai. Agentūros pašnekovų teigimu, gamykla gali būti sustabdyta iki mėnesio pabaigos. Šaltiniai pažymėjo, kad naftos distiliavimo įrenginys KDU-6, vienintelis pirminio perdirbimo įrenginys gamykloje, galėjo būti pažeistas per oro smūgius. Jo nominalus dienos pajėgumas buvo apie 20 tūkst.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as paaiškino, kodėl JAV prezidentas Donaldas Trumpas veda dialogą su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Apie tai jis kalbėjo „Fox News“, rašo UNIAN. J. D. Vance`as atsakė, kodėl Trumpas kalbasi su Putinu Anot jo, D. Trumpas vykdo „agresyvią diplomatiją“, kuri yra būtina taikai pasiekti. „Jums nereikia sutikti su Vladimiro Putino sprendimu įsiveržti į Ukrainą, bet jei norite pasiekti taiką, turite būti stiprūs. Taip pat turite kalbėtis su žmonėmis.