Leidinyje „Politico“ pažymima, kad, pasak aukšto rango Europos pareigūnų, Ukrainai atsilaikyti prieš Rusiją be JAV pagalbos yra įmanoma, tačiau bus labai sudėtinga.
Straipsnyje aiškinama, kad iš dalies taip yra todėl, kad JAV teikiami žvalgybos duomenys vaidina pagrindinį vaidmenį Ukrainos karinėse schemose.
„Vašingtono paramos praradimas privers Kyjivą kliautis išimtinai Europos žvalgyba, kuri iš tikrųjų neprilygsta mūsiškei“, – pažymėjo generolas Johnas Herbstas, 2003–2006 metais buvęs JAV ambasadoriumi Ukrainoje.
Be to, priduria leidinys, egzistuoja bendrovės „SpaceX“ karinė sistema „Starshield“. „Ši kosminė ryšio sistema, priklausanti Elonui Muskui, turi lemiamą reikšmę Kyjivo gynybai nuo rusiškų raketų“, – pabrėžia leidinys.
Jos sutrikimas praėjusią savaitę sukėlė paniką tarp Ukrainos pareigūnų ir apsunkino gynybines operacijas.
„Nemanau, kad jie visiškai kapituliuotų. Manau, kad tiesiog jų kariniai veiksmai ir gynyba būtų tapę kur kas sudėtingesni“, – sakė Jana Kobzova, buvusi buvusio Slovakijos prezidento užsienio politikos patarėja, o dabar – Europos užsienio santykių tarybos mokslo darbuotoja.
Leidinys priminė, kad pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas užėmė griežtai priešišką poziciją Kyjivo atžvilgiu: jis ragino įvykdyti valdžios pakeitimą Ukrainoje ir pasirašė plataus atgarsio sulaukusį susitarimą su Maskva dėl dyzelinio kuro tiekimo, kuris, anot jo, sumažins JAV energetikos sąnaudas prieš lapkričio mėnesį vyksiančius vidurio kadencijos rinkimus.
Nors Ukraina žada tęsti kovą, kiti saugumo struktūrų atstovai pesimistiškai vertina ilgalaikes Kyjivo galimybes tuo atveju, jei Vašingtonas dar labiau nuo jo nutols.
„NATO ir Europa negali trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu karine prasme funkcionuoti be JAV. Europa gali ir turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo konvencinę gynybą, tačiau jos galimybės žvalgybos srityje, taip pat tokiose sferose kaip orlaivių papildymas degalais ore, yra ir artimiausiu metu išliks esmingai ribotos“, – leidiniui „NatSec Daily“ teigė vienas Rytų Europos pareigūnas, norėjęs likti anoniminis, kad galėtų aptarti jautrius klausimus.
Jis pažymėjo, kad britai ir prancūzai teikia pagalbą žvalgybos srityje, „todėl situacija ne visai bloga, bet tai (JAV pagalba) svarbu, ir mums reikia palaikyti šį srautą be jokių trikdžių“.
„Europa turi išlaikyti šaltą protą konfrontacijoje su Rusija, ryžtingai veikdama užsienyje esančių rusiškų aktyvų atžvilgiu ir atlikdama aktyvesnį vaidmenį ginklų gamyboje. Bet tai didelės „jeigu“ sąlygos. Ne pamišėliškos „jeigu“, bet didelės“, – pažymėjo J. Herbstas.
Pastebėtina, kad buvęs Lietuvos parlamento narys ir buvęs NATO pareigūnas Giedrimas Jeglinskas išreiškė kur kas didesnį optimizmą dėl Ukrainos perspektyvų – net ir be Vašingtono palaikymo.
„JAV žvalgyba turi lemiamą reikšmę Ukrainos gynybinėms ir puolamosioms operacijoms. Susilpnėjęs oro gynybos skydas lemia didesnius nuostolius Ukrainos pusėje, tačiau tai nepalauš valios gintis. Žvalgybos duomenų keitimosi sustabdymas neturės įtakos būtiniausiems karo rezultatams“, – cituojamas jis „UNIAN“.
Tačiau, V. Zelenskio nuomone, yra skirtumas tarp to, kai Amerika užima neutralią poziciją konflikte, ir to, kai ji konkrečiai remia Rusiją.
„Kariauti prieš Maskvą be amerikiečių paramos būtų labai sunku“, – sekmadienį laidoje „Meet the Press“ pareiškė Ukrainos prezidentas. Jis prognozavo, kad Baltųjų rūmų ir V. Putino pajėgų susivienijimas taptų „istorine tragedija“.
Ar Trumpas gali priversti Ukrainą kapituliuoti?
„Lindsey Grahamas apsiverstų kape, jei sužinotų, ką prezidentas daro su jo prieš Rusiją nukreiptu įstatymo projektu, išmesdamas jį į šiukšlių dėžę“, – sako vokiečių diplomatas Christofas Heusgenas.
„Aš gerai pažįstu Ukrainą, ji nepasiduos ir nekapituliuos“, – pabrėžia buvęs A. Merkel patarėjas ir buvęs Miuncheno saugumo konferencijos vadovas.
Rusija siekia panaudoti JAV spaudimui Ukrainai daryti, tačiau tai neduos rezultatų, įsitikinęs ukrainiečių JAV politikos ekspertas, Odesos nacionalinio universiteto docentas Volodymyras Dubovikas. Jo nuomone, kalbėti apie visavertę JAV ir Rusijos sąjungą dar anksti, tačiau „perkrovimas, strateginio bendradarbiavimo, partnerystės su Rusija gilinimas įeina į D. Trumpo planus“.
„Nemanau, kad JAV turi mygtuką, kurį paspaudus galima priversti Ukrainą kapituliuoti“, – mano Vašingtone veikiančio analitinio centro „Kennano institutas“ direktorius Michaelas Kimmage'as. Galimybės JAV daryti įtaką Kyjivui sumažėjo po to, kai prezidentas D. Trumpas atsisakė perduoti ginkluotę Kyjivui, pereidamas prie pardavimo per NATO šalis, mano ekspertas.
Kremlius šaltai sutiko naujus pasiūlymus dėl Ukrainos
Pasiūlymuose dėl taikaus Ukrainos sureguliavimo, suformuluotuose po derybų Osle, yra „ne taip jau daug“ naudingo ir jie „ne visiškai tenkina“ Kremliną. Apie tai pranešė prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas po Vladimiro Putino derybų su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu.
„Natūralu, kad Steve’as Witkoffas informavo Vladimirą Putiną apie Osle įvykusių derybų esmę, išsakė šia proga savo komentarus, pažymėjo kai kuriuos naujus požiūrius, naujus momentus europiečių ir Kyjivo požiūriuose, nors naudingo Ukrainos krizės sureguliavimo kontekste juose buvo ne taip jau daug“, – sakė J. Ušakovas komentare po derybų.
Vėliau pokalbyje su Pavlu Zarubinu jis patikslino: „Kai kuriuos niuansus Europos lyderių elgesyje, ypač tų, kurie dalyvavo, ir kitų organizacijų atstovų – ten buvo Europos Komisija, NATO, – kažkokius naujus niuansus amerikiečiai pajuto. Jie mums apie tai pasakė, bet mūsų šie niuansai, taip pasakius, ne visiškai tenkina.“
„Bent jau pradėjo galvoti ir rimčiau žiūrėti į šios krizės sprendimą“, – patikslino J. Ušakovas.
Kartu TASS šį komentarą pateikė kitaip: „Rusijos šie niuansai visiškai netenkina.“
Kokiam kompromisui galėtų būti pasiruošęs V. Putinas?
„Kompromiso tašku galėtų būti“ Ukrainos kariuomenės išvedimas iš Donbaso, šių teritorijų pavertimas demilitarizuota zona korėjietišku pavyzdžiu mainais į Kyjivui suteiktas saugumo garantijas „pagal NATO įstatuose esančio 5 straipsnio tipą“ be Ukrainos įstojimo į aljansą ir be pažadų dėl jos priėmimo į NATO ateityje, pranešė šaltinis leidiniui „Agentstvo“. Anot jo, kalbama būtent apie įsipareigojimą apginti Kyjivą agresijos atveju.
„Tai yra tai, su kuo Putinas, regis, galėtų sutikti. Tai faktiškai į jo naudą“, – tvirtina „Agentstvo“ pašnekovas.
S. Witkofo derybų Sankt Peterburge metu plačiai pasklido ir Volodymyro Zelenskio interviu „Fox News“. Jame jis pareiškė esąs pasirengęs fronto linijos įšaldymui, kad būtų baigtas užsitęsęs konfliktas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
