Ukrainos kuriami bepiločiai orlaiviai naudoja vaizdų sulyginimo su žemėlapiais technologiją („map matching“) ir dirbtinį intelektą, skirtą taikiniams atpažinti bei sprendimui dėl smūgio priimti. Kelis tokius aparatus pirmą kartą panaudojo rugsėjo viduryje prieš taikinius Rusijos okupuotoje Donecko srities teritorijoje, papasakojo vienas iš operacijos kūrėjų. Masinė šių dronų gamyba, jo teigimu, prasidės artimiausiu metu.
Pradinis operacijos variantas numatė tokių bepiločių orlaivių panaudojimą Rusijos oro gynybai apeiti ir smūgiams į Maskvos bei kitų miestų oro uostus. Tačiau kol kas Ukraina nenaudojo jų dideliais kiekiais prieš Rusijos oro uostus. Plano kūrėjų teigimu, operacijos sėkmė nepriklauso nuo JAV technologijų ar žvalgybos duomenų.
Vietoj tiesioginių atakų prieš oro uostus Ukrainos kariškiai naudoja tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius, kad sukurtų grėsmę oro erdvėje aplink juos. Tai verčia Rusijos valdžią uždaryti oro uostus ir atšaukti skrydžius.
Pasak su žurnalistais kalbėjusio V. Zelenskio patarėjo, Ukrainos prezidentas teikia pirmenybę tokiai taktikai, nes ji leidžia neatakuoti civilinių lėktuvų. „Tai būtų piratavimas. Prezidentas nenori to leisti“, – paaiškino „The Atlantic“ pašnekovas.
Operacija „M&Ms“
Pirmą kartą leidinys „The Atlantic“ apie „M&Ms“ rengimą pranešė rugpjūčio 20 d. Publikacija sukėlė diskusiją dėl smūgių civiliniams oro uostams leistinumo. Kai kurie Ukrainos ir Vakarų pareigūnai V. Zelenskio nustatytus apribojimus laikė pertekliniais Rusijos atakų prieš civilinius objektus fone.
Vienas iš plano kūrėjų pareiškė, kad visuomenės spaudimas turėjo įtakos V. Zelenskio sprendimui rugsėjo 1 d. viešai įspėti užsienio oro linijas apie skrydžių į Rusiją pavojų. Kartu Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Kyjivas nesiruošia atakuoti civilinių lėktuvų.
Tuo metu Ukraina dar neturėjo pakankamo kiekio specializuotų bepiločių orlaivių ilgalaikiam Maskvos oro uostų blokavimui, paaiškino vienas iš Ukrainos pareigūnų. Po V. Zelenskio įspėjimo skrydžius į Maskvą laikinai sustabdė tik „Air Tanzania“. Didieji vežėjai, įskaitant „Emirates“ ir „Flydubai“, tęsė darbą.
„Mums nepavyko užbaigti reikalo iki galo“, – pokalbyje su „The Atlantic“ prisipažino vienas iš Ukrainos atstovų.
Nepaisant atsisakymo nuo pradinio plano, Ukrainos atakos jau rimtai paveikė Rusijos oro uostų darbą.
Vienu labiausiai pastebimų epizodų tapo Maskvos oro uostų uždarymas spalio 9 d., kai iš Turkmėnistano grįžo Vladimiras Putinas. Lėktuvas „Il-96 RA-96025“, kuriuo Rusijos prezidentas anksčiau atskrido į Turkmėnistaną, negalėjo nusileisti Maskvoje ir galiausiai nutūpė Sankt Peterburge, liudijo „Agentstvo“ analizė.
Ukrainos kariškis, susipažinęs su operacijos detalėmis, pareiškė „The Atlantic“, kad atakos sutapimas su V. Putino grįžimu buvo atsitiktinis. „Tai buvo grynas sutapimas. Tiesiog atsitiktinumas“, – pasakė jis.
Jau rugpjūtį apribojimų įvedimo Rusijos oro uostuose skaičius dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakų pasiekė maksimalų lygį nuo karo pradžios. Maskvos aviacijos mazge situacija toliau blogėjo ir vėliau. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę trijų sostinės oro uostų darbas buvo paralyžiuotas bepiločių beveik pusę paros. O dieną prieš tai Maskvos aviacijos mazgas užsidarė rekordiniam 7 valandų laikotarpiui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
