Ukrainos Konotopo miestas po Rusijos atakų jau keturias dienas neturi elektros
Konotopo miestas Ukrainos Sumų srityje po Rusijos atakų jau keturias dienas neturi elektros. Kada pavyks atkurti jos tiekimą, vis dar neaišku.
„Deja, jokių prognozių dėl elektros tiekimo nėra. Visiškai jokių“, – transliuotojui „Suspilne“ sakė miesto meras Artemas Semenichinas.
Didelėje miesto dalyje taip pat nutrūkęs dujų tiekimas, o vanduo tiekiamas tik šešias valandas per parą.
Energetikos bendrovė „Sumyoblenergo“ pranešė, kad apgadintuose energetikos objektuose tebevyksta remonto darbai. Kaip greitai pavyks atkurti tiekimą, priklauso nuo saugumo padėties.
Naktį į spalio 24-ąją Rusija surengė masinę dronų ataką prieš Konotopą.
Melania Trump skelbia: paliaubų zona išplėsta už Oleškų ribų
JAV pirmoji ponia Melania Trump antradienio vakarą skelbia naują informaciją apie Ukrainos ir Rusijos paliaubas Oleškų mieste.
Savo paskyroje platformoje „X“ ji pranešė, kad susitarimas įsigaliojo 2026 m. spalio 27 d. 4:00 Maskvos laiku.
„Siekiant užtikrinti civilių gyventojų saugumą ir palengvinti kritiškai svarbios humanitarinės pagalbos pristatymą, paliaubos buvo paskelbtos dviem dienomis anksčiau nei planuota. Paliaubų taikymo zona buvo išplėsta už Oleškų ribų Chersono srityje, siekiant užtikrinti saugų humanitarinių konvojų pravažiavimą.
Tai patvirtino Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo jungtinis vadas generolas Valerijus Gerasimovas“, – rašo M. Trump.
Po Europos lyderių skambučio Putinui – Ukrainos komentaras: „Tai yra teisingas požiūris“
Norvegijos ir Suomijos vadovų pokalbis su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu buvo suderintas su Ukraina, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, rašo UNIAN.
Atskleidė pokalbio su Putinu užkulisius: iš Kremliaus šeimininko – reikalavimas
Suomijos prezidentas ir Norvegijos ministras pirmininkas antradienį surengė pokalbį telefonu su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Kai skelbia „Reuters“, remdamiesi šaltiniu, V. Putinas Europos lyderiams išsakė reikalavimą.
EP narys: Latvijai būtų pavojinga mažinti paramą Ukrainai vien iš baimės neįtikti Trumpui
Geri santykiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis svarbūs Latvijos saugumui, tačiau mažinti paramą Ukrainai dėl griežtų JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų apie Ukrainą ir jos prezidentą būtų neteisinga ir pavojinga Latvijos saugumo interesams, pareiškė Europos Parlamento (EP) narys Reinis Poznakas iš Latvijos Jungtinio sąrašo partijos.
Europarlamentaras pabrėžė, kad Latvija remia Ukrainą dėl savo pačios saugumo interesų: kuo ilgiau Ukraina gebės priešintis Rusijos agresijai, tuo mažiau galimybių Rusija turės kelti grėsmę Latvijai. Jo nuomone, Latvija netaptų saugesnė, jei kaskart įtakingam politikui pasakius ką nors nemalonaus atsisakytų savo principų.
EP narys paaiškino, kodėl Latvija neturėtų reaguoti į D. Trumpo pareiškimus ir keisti savo poziciją Ukrainos atžvilgiu. Jis pabrėžė, kad JAV politiką lemia ne vien prezidentas. Šalyje tebegalioja valdžių padalijimo principas, prezidento įgaliojimai yra riboti. D. Trumpas negali ignoruoti ir to, kad parama Ukrainai tebėra svarbi didelei JAV politinės sistemos daliai.
R. Poznakas priminė vasarį priimtą JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą sustabdyti D. Trumpo įvestus prekybos muitus. Jis atkreipė dėmesį, kad kai kurie teismo teisėjai buvo paties D. Trumpo kadaise pasiūlyti kandidatai ir prezidentas turėjo paisyti teismo sprendimo.
R. Poznakas pabrėžė, kad spalio pradžioje, Ukrainai susidūrus su palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ veikimo problemomis, devyni JAV senatoriai, tarp jų keturi respublikonai, paragino ištirti šį incidentą. Pasak europarlamentaro, Ukrainą ir toliau tvirtai remia tiek JAV Atstovų Rūmų, tiek Senato nariai – ir demokratai, ir respublikonai. Jis tikisi, kad po kadencijos vidurio rinkimų lapkričio 3 d. jų padaugės.
Europos Parlamento nario nuomone, vertinant Latvijos santykius su JAV būtų klaidinga viską sieti tik su prezidentu.
R. Poznakas pabrėžė ir diplomatijos vaidmenį sprendžiant JAV ir Ukrainos nesutarimus. Šiuo metu JAV neturi visavertes pareigas einančio ambasadoriaus Ukrainoje, tokio atstovo JAV neturi ir Ukraina. Būtent todėl trūksta žmonių, kurie diplomatiniais kanalais spręstų nesutarimus, kol jie nevirsta viešais konfliktais. Europarlamentaras tikisi, kad atnaujinus visavertę diplomatinę veiklą santykiai pagerėtų.
Pasak R. Poznako, Europa savo pozicijos nepakeitė – net ir po spalio pradžioje išsakytų D. Trumpo pareiškimų Europos lyderiai pareiškė paramą Ukrainai ir jos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Taigi Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos nenoras konfliktuoti su JAV prezidentu nereiškia, kad šios šalys pasirengusios atsisakyti paramos Ukrainai.
R. Poznakas priminė, kad Latvija jau daugelį metų ragina Europą rimčiau vertinti Rusijos keliamą grėsmę, daugiau investuoti į gynybą ir padėti Ukrainai ne tik žodžiais, bet ir darbais. Jo nuomone, būtų absurdiška, jei Europai pradedant veikti ryžtingiau Latvija imtų abejoti ir mažinti paramą Ukrainai, bijodama neįtikti D. Trumpui.
EP Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijai priklausantis R. Poznakas pabrėžė ir sąjungininkių indėlį į Latvijos saugumą. Baltijos šalyje dislokuotoje NATO daugianacionalinėje brigadoje tarnauja kariai iš 12 Europos šalių ir Kanados.
Europiečių skambutis Putinui sukėlė audrą: lyderiai susikirto
Suomijos prezidentas ir Norvegijos ministras pirmininkas antradienį surengė „atvirą ir dalykišką“ pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie pastangas užbaigti karą Ukrainoje, pranešė Šiaurės šalių lyderiai. Šį pokalbį sukritikavo Danijos ministrė pirmininkė.
Norvegijos ir Suomijos lyderiai pabrėžė atstovavę tik savo šalims ir nekalbėję visos Europos vardu, tačiau Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen apgailestavo, kad jie veikė vieni.
Iš Europos – perspėjimas dėl Ukrainos: bus žiauri žiema
Europos gynybos ministrai ir aukšto rango ES atstovai perspėja, kad Ukrainai artimiausiais mėnesiais teks susidurti su dideliais iššūkiais, rašo „Politico“. Europa perspėja, kad privaloma ir toliau remti Kyjivą, nepaisant JAV pastangų pradėti derybas su Rusija.
JK perspėja: nepaisant Putino patikinimų, būtina ruoštis galimam NATO ir Rusijos karui
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „bando NATO ryžtą“, Varšuvoje kalbėdamas kartu su Lenkijos gynybos ministru Władyslawu Kosiniaku-Kamyszu perspėjo Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministras Wesas Streetingas.
491 dieną poziciją laikęs ir koją pats sau amputavęs Ukrainos karys gaus didvyrio vardą
Ukrainos Aukščiausioji Rada pritarė kreipimuisi į prezidentą suteikti Ukrainos didvyrio vardą kariui Kostiantynui Vlasenkai. Jis 491 dieną išlaikė kovinę poziciją Kupjansko ruože, o sunkiai sužeistas buvo evakuotas per unikalią oro evakuacijos operaciją. Už tai balsavo 250 parlamentarų.
Aukščiausiosios Rados pirmininko pavaduotoja Olena Kondratiuk pranešė, kad parlamentas paprašė prezidento suteikti Ukrainos didvyrio vardą K. Vlasenkai, tarnaujančiam kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio vardu pavadintoje 30-ojoje atskirojoje mechanizuotojoje brigadoje.
Viena iš kreipimosi iniciatorių, parlamentarė Iryna Konstankevyč, feisbuke parašė, kad karys kovinėje pozicijoje praleido 491 dieną. Pasak jos, dėl sunkių kojų sužalojimų K. Vlasenka neteko vienos pėdos, o kitą, norėdamas išgyventi, buvo priverstas amputuoti pats.
„Beveik pusantrų metų jo namai ir prieglobstis buvo betoninis drenažo vamzdis. Nežmoniškomis sąlygomis, nuolat apšaudomas ir Rusijos dronų atakų grėsmės akivaizdoje, Kostiantynas toliau kovojo už savo gyvybę.“, – parašė ji.
Anksčiau pranešta, kad spalį Ukrainos gynybos pajėgos pirmą kartą per šį karą iš mūšio lauko oro transportu evakavo sužeistą karį. 49 metų karys, kuriam buvo amputuotos abi kojos, dideliu dronu buvo išvežtas iš pozicijos Kupjansko ruože. Žuvus bendražygiui, karys ją laikė vienas.
Po pokalbio su Putinu Norvegijos premjeras įžvelgia didelių nesutarimų dėl Ukrainos
Norvegijos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad su Maskva esama didelių nesutarimų dėl karo Ukrainoje, po to, kai jis ir Suomijos prezidentas surengė pusantros valandos trukmės pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Požiūriai labai skiriasi“, – Helsinkyje, kur dalyvauja Šiaurės šalių vadovų susitikime, Norvegijos žiniasklaidai sakė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė).
J. G. Store pabrėžė, kad jis ir Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas) su V. Putinu kalbėjo tik savo šalių vardu.
Paliaubos Oleškų apylinkėse galios iki lapkričio 1-osios vakaro
Paliaubos Oleškų apylinkėse galios nuo spalio 27 d. iki sekmadienio, lapkričio 1 d., 22.59 val., socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos parlamento frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davydas Arachamija.
Jis priminė, kad įgyvendinant JAV pirmosios ponios Melanios Trump iniciatyvą nutraukti Oleškų blokadą, spalio 27 d. 3 val. Kyjivo laiku pietų Ukrainoje įsigaliojo iki šiol didžiausios paliaubos, apimančios ilgiausią fronto ruožą pietų Ukrainoje.
„Tai didžiausias įtampos mažinimas nuo 2022 metų. (...) Kiekviena tokia pastanga mažinti įtampą priartina ilgai lauktą taiką Ukrainoje“, – pabrėžė D. Arachamija.
Anksčiau Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas paskelbė, kad Oleškuose prasidėjo humanitarinė misija.
Putinas prabilo apie karą Ukrainoje: kaltę suvertė ES ir NATO
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas antradienį telefonu kalbėdamasis su Suomijos ir Norvegijos lyderiais sukritikavo Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis, pranešė Kremlius.
Pasak V. Putino, šių šalių „konfrontacinė“ politika ilgina karą Ukrainoje.
Pokalbio metu „atkreiptas dėmesys į konfrontacinę ES ir NATO šalių politiką, lemiančią karo veiksmų užsitęsimą“, teigiama Kremliaus pranešime.
Jame priduriama, kad trys lyderiai „sutarė toliau palaikyti tiesioginį ryšį telefonu“.
JT: Rusija atakuodama Ukrainos energetikos infrastruktūrą vykdė karo nusikaltimus
Rusija Ukrainoje vykdė karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, tyčia atakuodama energetikos infrastruktūrą ir per šalčius palikdama milijonus žmonių be elektros ir šildymo, pirmadienį paskelbė Jungtinių Tautų (JT) remiama tyrimo komisija.
Komisija taip pat rado įrodymų, kad Rusija, pažeisdama tarptautinę teisę, „apgaule arba prievarta“ į savo ginkluotąsias pajėgas kariauti Ukrainoje verbavo vyrus iš 29 šalių. Pasak komisijos, šie 18–60 metų vyrai „daugiausia buvo kilę iš pažeidžiamų ir visuomenės paribyje atsidūrusių bendruomenių, gyveno skurdžiai ir buvo menkai išsilavinę“.
Nepriklausomą tyrimo komisiją tirti žmogaus teisių pažeidimus netrukus po 2022 m. vasarį prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą įgaliojo Ženevoje įsikūrusi JT Žmogaus teisių taryba. Pirmadienį JT Generalinės Asamblėjos žmogaus teisių klausimus nagrinėjančiam komitetui pateikta komisijos ataskaita yra pirmoji, kurioje daugiausia dėmesio skiriama plataus masto Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą padariniams.
Ataskaitoje nurodoma, kad dėl elektros tiekimo sutrikimų milijonai civilių buvo priversti kęsti žiemos šalčius ir tamsą, pagyvenę žmonės neveikiant liftams negalėjo pasiekti slėptuvių per raketų ir dronų atakas, o ligoninių pacientai liko be gyvybei palaikyti būtinos medicinos įrangos.
Komisija padarė išvadą, kad atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą laikytinos karo nusikaltimais, nes buvo tyčia nukreiptos prieš civilinius objektus, taip pat nusikaltimais žmoniškumui, nes dėl jų „civiliams buvo sukeltos didelės kančios“, per JT spaudos konferenciją vaizdo ryšiu sakė komisijos pirmininkas Erikas Mose.
Buvęs Norvegijos teisėjas E. Mose pažymėjo, kad artėjant žiemai intensyvėjančios atakos kelia didelį susirūpinimą dėl civiliams gresiančių pavojų.
Komisijos teigimu, jos išvados grindžiamos 255 ukrainiečių, 2025–2026 m. žiemą išgyvenusių Kyjive ir dar aštuoniuose regionuose, taip pat valdžios pareigūnų, gydytojų ir pilietinių organizacijų atstovų liudijimais.
E. Mose teigimu, Rusijos atstovai neatsakė į prašymus pakomentuoti nė vienos komisijos ataskaitos, įskaitant ir naujausiąją.
Rusijos nuolatinė atstovybė prie JT pirmadienį pareiškė, kad Maskva nepripažįsta komisijos įgaliojimų, ir teigė, jog jos išvados grindžiamos „suklastotais duomenimis“.
Per visą karą Rusija nuolat tvirtino, kad jos pajėgų taikiniais Ukrainoje yra išimtinai kariniai ar su kariuomene susiję objektai arba objektai, kurie naudojami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikmėms, nors daugybė pranešimų ir turimų duomenų rodo ką kita.
Rusijos valdžios institucijos atvirai ir aktyviai verbuoja užsieniečius į kariuomenę, siūlydamos tokias lengvatas kaip Rusijos pilietybės suteikimas skubos tvarka arba nustatydamos prievolę tarnauti kariuomenėje tam tikriems užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimą nuolat gyventi Rusijoje. Oficialiuose pareiškimuose paprastai pabrėžiama, kad užsieniečiai į kariuomenę stoja savanoriškai.
Tačiau ataskaitoje teigiama, kad vyrai buvo verbuojami apgaule ir prievarta, bendradarbiaujant su kitose šalyse veikiančiais tarpininkais, kurie prisistatydavo teisėtai veikiančiomis ir valdžios remiamomis įmonėmis.
Komisijos teigimu, tarpininkai pasirūpindavo vizomis, o kartais ir lydėdavo vyrus kelionėje. Netrukus po atvykimo šie būdavo verčiami pasirašyti jiems nesuprantama rusų kalba Gynybos ministerijos parengtus dokumentus.
„Užverbuotieji buvo sukrėsti sužinoję, kad turės tarnauti Rusijos ginkluotosiose pajėgose“, – nurodė komisija.
Komisija pranešė ištyrusi 48 šalių piliečių verbavimo atvejus ir radusi įrodymų, kad vyrai iš 29 šalių į Rusijos ginkluotąsias pajėgas buvo užverbuoti apgaule arba prievarta.
Komisija įvardijo šias 29 šalis: Azerbaidžaną, Bangladešą, Baltarusiją, Boliviją, Braziliją, Botsvaną, Kamerūną, Kolumbiją, Dominikos Respubliką, Salvadorą, Ganą, Hondūrą, Indiją, Jordaniją, Keniją, Maroką, Nigeriją, Peru, Filipinus, Pietų Afrikos Respubliką, Somalį, Šri Lanką, Tadžikistaną, Tunisą, Turkiją, Ugandą, Uzbekistaną, Jemeną ir Zimbabvę.
Zelenskis atskleidė, ką Suomijos ir Norvegijos lyderiai pasakė Putinui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad lapkritį planuojamas trišalis Ukrainos, JAV ir Rusijos derybinių komandų susitikimas. Apie tai jis paskelbė po pokalbio su Suomijos ir Norvegijos vadovais, kurie anksčiau kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir pabrėžė būtinybę imtis realių deeskalacijos veiksmų.
„Kalbėjausi su Suomijos prezidentu A. Stubbu ir Norvegijos ministru pirmininku J. Gahru Støre po jų šiandienos pokalbio su Rusijos vadovu ir tęsiant mūsų diskusijas Osle su JAV, Europos ir NATO atstovais. Esu dėkingas už išsamų informavimą ir šią veiklą, kuria remiama mūsų diplomatija bei bendros su visais partneriais pastangos siekti taikos“, – rašė V. Zelenskis.
Ir pridūrė: „A. Stubbas ir J. G. Støre aiškiai pasakė Rusijos vadovui, kad būtina imtis realių deeskalacijos veiksmų, susijusių su mūsų energetikos sektoriumi ir infrastruktūra. Aptarėme lapkritį numatytą trišalį susitikimą, kuriame dalyvaus Ukrainos, JAV ir Rusijos derybininkų komandos.“
„Suomija ir Norvegija, kaip su Rusija besiribojančios šalys, yra ypač suinteresuotos tinkamais ir patikimais saugumo sprendimais. Taip pat aptarėme įvairius mūsų bendradarbiavimo su Europos partneriais formatus, kurie galėtų būti naudingi toliau remiant diplomatiją, mūsų gynybą ir bendrą saugumą“, – nurodė Ukrainos prezidentas.
Suomijos ir Norvegijos lyderiai kalbėjosi su Putinu: netrukus sulaukė ir Zelenskio skambučio
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį telefonu kalbėjosi su Suomijos prezidentu ir Norvegijos ministru pirmininku, šiems Šiaurės šalių vadovams telefonu pasikalbėjus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė Kyjivas.
Ukraina: Rusijos pajėgos laikosi paliaubų Oleškuose
Iki 9 val. Rusijos pajėgos laikėsi paliaubų Oleškų apylinkėse, kur vykdoma humanitarinė misija, feisbuke pranešė Ukrainos karinių jūrų pajėgų jūrų pėstininkų korpuso atstovas Pavlo Drohalas.
„Iki 9 val. priešas laikėsi paliaubų, paskelbtų vykdant humanitarinę misiją“, – sakoma pranešime.
Pasak P. Drohalo, jūrų pėstininkų korpusas atidžiai stebi įvykius ir operacinės padėties pokyčius.
Ukrainos pajėgos paskelbė paliaubas nustatytoje teritorijoje spalio 27 d. 3 val. Kyjivo laiku, kad būtų galima vykdyti humanitarinę operaciją laikinai Rusijos okupuotoje Oleškų gyvenvietėje Chersono srityje.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas antradienį pranešė, kad humanitarinė misija Oleškuose prasidėjo, jos vykdymo teritorijoje galioja abipusės paliaubos.
„Oleškuose prasidėjo svarbi humanitarinė misija. Šioje teritorijoje paskelbtos abipusės paliaubos. Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas nuvyko į vietą ir koordinuos procesą. Nuolat palaikome ryšį“, – sakė K. Budanovas.
Jo teigimu, labai svarbu, kad gelbėjimo operacija vyktų sėkmingai ir saugiai. K. Budanovas padėkojo visiems, vykdantiems operaciją ir padedantiems ją įgyvendinti, bei pabrėžė, kad kiekvieno ukrainiečio gyvybė yra neįkainojama.
Anksčiau Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas pranešė, kad laikinai okupuotų Oleškų apylinkėse įsigaliojo paliaubos ir Ukraina laikosi susitarimų.
Rusijoje – pasirengimas galimoms atakoms: sutelktos milžiniškos pajėgos
Rusijos valdžia pareikalavo, kad energetikos įmonės su Ukraina besiribojančiuose regionuose ir okupuotose Ukrainos teritorijose padidintų įrangos bei atsarginių dalių rezervus, kad galėtų pasirengti dronų atakoms.
Apie tai Rusijos Federacijos taryboje vykusiame apskritojo stalo susitikime pranešė Rusijos energetikos ministerijos Kuro ir energetikos komplekso operatyvinio valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Vitalijus Popravka, rašo „Vedomosti“.
Pasak jo, šiuo metu įmonės tris kartus padidino kritiškai svarbios įrangos, įskaitant transformatorius ir jungiklius, atsargas. Taip pat įsigyta specialiosios technikos, skirtos avariniams remonto darbams atlikti.
Tuo pat metu Rusijos energetikos ministerijos, Federalinės ekologinės, technologinės ir branduolinės priežiūros tarnybos („Rostekhnadzor“) bei Nepaprastųjų situacijų ministerijos regioniniai štabai surengė kasmetines federalines avarijų likvidavimo pratybas. Jų metu buvo išbandyti „visi scenarijų planai ir galimi įvykių raidos variantai“, pažymėjo V. Popravka.
Jo teigimu, siekiant operatyviai reaguoti į galimas neįprastas situacijas energetikos sistemoje, buvo suformuotos pajėgos, kurias sudaro daugiau kaip 23 tūkst. brigadų, 154 tūkst. žmonių ir 60 technikos vienetų.
Rusijos energetikos ministerijos atstovas patikslino, kad visų avarijų likvidavimo ir atkūrimo darbų regionuose koordinavimas pavestas pagrindinėms elektros tinklų įmonėms.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo dvi balistines raketas ir 255 dronus
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė dvi balistines raketas ir neutralizavo 255 dronus, kuriais Rusijos pajėgos nuo pirmadienio vakaro puolė Ukrainą, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 18 val. Rusijos pajėgos puolė Ukrainą iš Rusijos Briansko srities paleistomis raketomis „Iskander-M“ ir S-400 bei 280 smogiamųjų dronų, tarp jų – „Shahed“ (69 iš jų buvo su reaktyviniais varikliais), „Gerbera“ ir imitaciniais dronais „Parodija.
Dronai buvo paleisti iš Oriolo, Milerovo, Kursko, Šatalovo ir Primorsko Achtarsko Rusijoje, taip pat iš laikinai okupuoto Donecko ir Hvardiiskės Kryme.
Pagrindinis atakos taikinys buvo Kyjivas.
Pirminiais duomenimis, iki antradienio 9 val. oro gynyba sunaikino arba neutralizavo 257 taikinius – dvi balistines raketas ir 255 dronus.
Smūgiai suduoti 25 vietose, numuštų taikinių nuolaužos nukrito 16 vietų. Ore dar buvo keli smogiamieji dronai, oro gynybos operacija tęsėsi.
Anksčiau pranešta, kad nuo pirmadienio vakaro Rusijos balistinių raketų smūgiai paveikė šešis Kyjivo rajonus. Žuvo 46 metų moteris, dar 15 žmonių buvo sužeisti.
Prieš trišales derybas – neraminanti žinia iš Kremliaus
Ukraina pasirengusi aptarti visiškas arba dalines paliaubas, tačiau Rusijos pareigūnų pareiškimai rodo, kad Kremlius neketina keisti savo pozicijos.
Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Karo studijų instituto (ISW) ataskaita.
Spalio 25 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina pasirengusi nutraukti ugnį. Kalbama tiek apie visiškas paliaubas, tiek apie atskirus susitarimus, pavyzdžiui, moratoriumą smūgiams į energetikos infrastruktūrą arba Juodojoje jūroje.
„Budanovas vos tvardė pyktį“: Ukrainoje – pasipiktinimas Trumpo pasiuntinių idėja
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris siūlė atnaujinti rusiškos naftos ir dujų tiekimą į Europą per Ukrainą, tai numatant kaip pokario ekonominio bendradarbiavimo dalį. Ukraina galėtų gauti pajamų už tranzitą, tačiau toks planas sukėlė Ukrainos delegacijos susirūpinimą dėl rizikos, kad šalis taptų dar labiau priklausoma nuo Rusijos. Apie tai rašoma Prancūzijos leidinio „Le Monde“ straipsnyje.
Rusų balistinė raketa smogė Kyjivo Pietiniam tiltui, specialistai nustatinėja padarytą žalą
Specialistai vertina žalą, padarytą Kyjivo Pietiniam tiltui po spalio 27-osios naktį Rusijos suduoto balistinės raketos smūgio.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko, pasidalijęs ir apgadinimų nuotraukomis.
Pasak jo, kol specialistai vertina apgadinimus, eismas tiltu uždraustas.
Sustabdytas ir metro traukinių eismas tarp Osokorkų ir Červonyj Chutiro stočių.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nuo spalio 26 d. vakaro Rusijos surengtų balistinių raketų smūgių padariniai užfiksuoti šešiuose Kyjivo rajonuose. Atakos metu žuvo 46 metų moteris, dar 14 žmonių buvo sužeisti.
Melania Trump ketina toliau padėti Ukrainai: įvardijo, nuo ko viskas priklausys
JAV pirmoji ponia Melania Trump yra pasirengusi tęsti humanitarinę veiklą Ukrainoje, jei pasibaigus operacijai Oleškuose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas sutiks toliau su ja bendradarbiauti.
Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė JAV pirmosios ponios vyresnysis patarėjas Markas Beckmanas.
Pasak jo, šiuo metu M. Trump daugiausia dėmesio skiria humanitarinei operacijai Oleškuose, kur padėtis, jos vertinimu, artėja prie katastrofiškos.
„Manau, po spalio 29 d. prireiks penkių–septynių dienų, kad būtų įgyvendinta viskas, ką planuojame. Po to, jei prezidentas Zelenskis ir prezidentas Putinas vėl sutiks, kad pirmoji ponia toliau dalyvautų, esu tikras, kad ji tęs šias humanitarines pastangas“, – sakė M. Beckmanas.
Jis pridūrė, kad JAV pirmoji ponia taip pat tiesiogiai bendradarbiauja su Ukraina ir Rusija rengiantis kitam Ukrainos vaikų sugrąžinimo į šeimas etapui.
M. Beckmanas paaiškino, kad, priimdama sprendimą prisidėti prie humanitarinės operacijos Oleškuose, JAV pirmoji ponia pratęsė buvo ankstesnę veiklą siekiant sugrąžinti vaikus namo.
Pasak jo, per šešias ankstesnes operacijas komandai pavyko padėti 34 Rusijos prievarta perkeltiems vaikams grįžti į savo šeimas. Vykdydama šią veiklą pirmosios ponios komanda palaikė ryšius su Ukrainos ir Rusijos atstovais.
„Jau buvome užmezgę pasitikėjimu ir gera valia grindžiamus santykius, karo metu humanitarines pastangas iškeldami aukščiau geopolitinių nesutarimų“, – pažymėjo patarėjas.
Pasak jo, M. Trump pirmiausia užmezgė ryšį su Ukraina, kuri palaikė jos iniciatyvą. Vėliau ji šį klausimą aptarė su Rusijos vadovybe.
M. Beckmanas paaiškino, kad daugiau kaip prieš mėnesį Ukrainos vadovybė raštu suteikė pirmajai poniai leidimą būti tarpininke, o vėliau ji gavo panašų raštišką Rusijos prezidento sutikimą.
„Pirmoji ponia visada laikėsi nuomonės, kad vaikų, moterų ir pagyvenusių žmonių gerovė turi būti svarbesnė už politinę ideologiją ar geopolitinius nesutarimus ir, be abejo, už karą“, – sakė vyresnysis patarėjas.
Jis pabrėžė, kad M. Trump ir toliau darys viską, ką gali, įgyvendindama humanitarines iniciatyvas, kad padėtų ukrainiečiams ir kitų pasaulio šalių gyventojams.
Kaip pranešta anksčiau, JAV pirmosios ponios M. Trump vyriausiasis patarėjas M. Beckmanas duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė, kad Rusija patikino Ukrainą ir JAV gerbsianti laikinai okupuoto Oleškų miesto Chersono srityje gyventojų pasirinkimą, kur evakuotis.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1400 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 27 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 581 840 karių, iš kurių 1 400 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 448 priešo tankus, 25 609 šarvuotąsias kovos mašinas, 51 653 artilerijos sistemas (+21), 2 241 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 727 oro gynybos sistemas (+1), 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 3 025 antžemines robotų sistemas (+7), 584 252 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 794), 5 138 sparnuotąsias raketas, 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 167 472 transporto priemones ir kuro cisternas (+232), 4 859 specialios paskirties įrangos vienetus (+1).
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
„Tai naudinga Ukrainai“: NYT paaiškino, kodėl ukrainiečiai rūpinasi rusų belaisviais
Saugoti, maitinti ir gydyti priešo karius nėra lengva jokioje šalyje. Tačiau ukrainiečiams, dirbantiems su rusų karo belaisviais, tenka susidurti ir su papildomu iššūkiu. Jie žino, kad būtent rusai įsiveržė į jų šalį ir vykdė žiaurumus. Tuo metu jų pačių valstybė nori parodyti pasauliui, kad su belaisviais elgiasi pagarbiai, nors patys stovyklos darbuotojai tokios pagarbos gali ir nejausti.
Iš Zelenskio – griežta žinutė partneriams
Nuolat gresiant Rusijos oro atakoms, dirbtinai vilkinant oro gynybos sistemų, skirtų Ukrainai apsaugoti, tiekimą tik skatinamas terorizmas.
Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė socialiniame tinkle „Telegram“.
Oleškuose skelbiamos paliaubos: numatyta svarbi operacija
Rusijos ir Ukrainos pajėgos susitarė dėl laikinų paliaubų, kad netoli fronto linijos esančiame Oleškų mieste Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos Chersono srities dalyje būtų galima surengti humanitarinę operaciją.
Rusija smogė Kyjivui balistinėmis raketomis: apgadintas tiltas, ligoninėse išdužo langai
Pranešus apie kelias į Ukrainos sostinę paleistas balistines raketas, per Rusijos smūgį Kyjive apgadintas svarbus tiltas per Dniepro upę, antradienį pranešė miesto meras.
„Smūgis kliudė Pietinį tiltą. Taip pat apgadinta ant tilto esanti metro infrastruktūra“, – platformoje „Telegram“ parašė meras Vitalijus Klyčko, o miesto pareigūnai pridūrė, kad traukinių eismas tiltu sustabdytas.
Kiek anksčiau V. Klyčko informavo, kad vėlų pirmadienį per Rusijos ataką Ukrainos sostinėje vienas žmogus žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija suintensyvino Ukrainos apšaudymą dronais ir raketomis, todėl Kyjive – mieste, kuriame gyvena apie 3 mln. žmonių – beveik nuolat kaukia pavojaus sirenos.
Per naujausią Maskvos smūgį sostinėje nukentėjo medicinos įstaigos, nurodė V. Klyčko ir pridūrė, kad „sprogimo banga išdaužė reanimacijos skyriaus langus“.
„Kitoje to paties rajono gydymo įstaigoje langai taip pat išbyrėjo dviejose palatose. Nei pacientai, nei medicinos darbuotojai nenukentėjo“, – socialiniuose tinkluose teigė jis.
Per kitą ataką „taip pat pataikyta į negyvenamosios paskirties pastatą. Pirminiais duomenimis, prie vieno iš rajone esančių prekybos centrų žuvo vienas žmogus", sakė V. Klyčko.
Smūgis netoli vienam iš Kyjivo universitetų priklausančio bendrabučio išdaužė pastato langus, buvo sužeista 20 metų moteris, teigė V. Klyčko.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad „Rusijos balistinės raketos smogė Kyjivo universiteto teritorijai ir apylinkėms – pačiam studentų miesteliui, Kioto parkui, teritorijai prie metro stoties ir gyvenamiesiems namams“.
„Raketos pataikė į itin tankiai apgyvendintas vietas, kur šalia nėra jokių karinių objektų. Tai buvo smūgis tiesiai į miestą, į jo infrastruktūrą“, – socialiniuose tinkluose rašė jis.
Smūgiai suduoti likus kelioms valandoms iki numatomų paliaubų nuniokotame, Rusijos okupuotame Oleškų mieste pradžios, kelis mėnesius pasirodant pranešimams, kad vietos gyventojams itin trūksta maisto, vandens ir vaistų.
Maskva pirmadienį pareiškė apsvarstysianti galimybę sudaryti daugiau lokalių paliaubų humanitariniais tikslais, tačiau patikino nemažinsianti bendro karo tempo, šalims ruošiantis kitą mėnesį, tarpininkaujant JAV, atnaujinti įstrigusias derybas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Lavrovas: karas Ukrainoje tęsis ir gali eskaluotis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsis.
„Karas Ukrainoje tęsis.
Ir aš net pasakyčiau, kad matyti tendencija į paaštrėjimą“, – pareiškė jis, skelbia „Clash Report“.