Kaip rašo „The New York Times“, žmonės šio darbo imasi dėl labai skirtingų priežasčių. Vieniems tai būdas atsikratyti neapykantos, kitiems – smalsumas, indėlis į karo pastangas arba tiesiog atlyginimas.
Pranešama, kad sistemingas netinkamas Rusijos elgesys su Ukrainos karo belaisviais ir jų kankinimas yra išsamiai dokumentuoti Jungtinių Tautų (JT) bei žmogaus teisių organizacijų. Nors Ukraina taip pat sulaukė kaltinimų dėl itin žiauraus elgesio su rusų kariais, ypač jų paėmimo į nelaisvę metu, nepriklausomi stebėtojai teigia, kad tokių atvejų pasitaiko gerokai rečiau.
Šis disbalansas matyti ir iš apsikeitimo belaisviais vaizdų. Vienoje pusėje – išsekę, sužeisti ir sergantys ukrainiečiai, kitoje – iš pažiūros sveiki rusai. Kaip rašo leidinys, tai Ukrainoje kelia skausmą ir pyktį, o daugeliui su rusų belaisviais dirbančių žmonių tenka išgyventi ir gilų vidinį emocinį konfliktą.
Pavyzdžiui, 58 metų Olegas slepia savo darbą Lvivo belaisvių stovykloje nuo visų, išskyrus žmoną. Jo broliai ir sūnėnai iki šiol kovoja fronte.
„Kaip galiu jiems pasakyti, kad rūpinuosi rusų karo belaisviais?“ – klausia jis.
„Tai naudinga Ukrainai“
42 metų Ivanas padėjo įkurti pirmąją Ukrainoje karo belaisvių stovyklą netrukus po Rusijos invazijos 2022 metais. Vėliau jis prisidėjo ir prie tos pačios stovyklos Lvivo mieste įkūrimo.
Nuo pat karo pradžios ukrainiečiai matė okupantų karių žiaurumus, pavyzdžiui, Bučoje. Todėl susitikimas su į nelaisvę paimtais rusais „visiems buvo nemalonus“, pažymėjo Ivanas.
Pasak jo, „kiekvienam iš mūsų reikėjo peržengti tam tikrą vidinę ribą“. Stovyklos administracija turėjo aiškiai pasakyti, kad bet koks žiaurus elgesys su belaisviais yra draudžiamas.
Leidinys rašo, kad Ukraina sąmoningai stengiasi visais įmanomais būdais skirtis nuo Rusijos ir pristato save pasauliui kaip tarptautinės teisės besilaikančią valstybę. Ukrainos belaisvių stovyklas reguliariai lanko Raudonojo Kryžiaus atstovai, JT darbuotojai ir žurnalistai. Tuo metu Rusijos stovyklose šioms organizacijoms dažniausiai neleidžiama lankytis.
Raudonasis Kryžius netgi apmokė Ukrainos stovyklų darbuotojus, supažindindamas juos su belaisvių teisėmis pagal Ženevos konvencijas.
Neseniai JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas žmogaus teisių klausimais pranešė, kad sąlygos Ukrainos karo belaisvių stovyklose iš esmės atitinka tarptautinę humanitarinę teisę. Be to, nuo 2022 metų jos pagerėjo.
Ivanas nuolat sulaukia kitų ukrainiečių kritikos. Žmonės klausia, kodėl su rusų belaisviais elgiamasi gerai.
„Žmonės turi suprasti – tai naudinga Ukrainai. Tai parodo mus kaip civilizuotą Europos šalį, priešingai nei mūsų priešai“, – pareiškė jis.
Nuolatinis emocinis diskomfortas
Romanui, atsakingam už belaisvių maitinimą, rusų kaliniai nuolat primena skaudžius išgyvenimus. Rusai nužudė jam artimus žmones, o dabar jis dirba apsuptas „tų, kurie tai padarė“.
Mūšyje žuvus žmonos pusbroliui, Romanui tapo pernelyg sunku eiti į darbą. Jis pasiėmė trumpas atostogas, kad bent kiek atslūgtų „emocijų liepsna“. Grįžęs jis stengėsi kuo mažiau bendrauti su belaisviais.
Kitas stovyklos darbuotojas Oleksijus stengiasi išlaikyti su belaisviais ne tik emocinį, bet ir fizinį atstumą. Pasak jo, darbas stovykloje jam sunkesnis nei kitiems, nes jis pats kilęs iš Donecko srities, kurią Rusija užgrobė dar 2014 metais.
Žmogiškumas priešui
Stovyklos medikas Robertas tokio atstumo išlaikyti negali – jis privalo fiziškai kontaktuoti su belaisviais. Iš pradžių tai jam kėlė vidinę kovą. Jis nuolat savęs klausė, ar tokiu darbu neišduoda savo šalies, kariuomenėje tarnaujančių draugų ir visų jau nužudytų žmonių.
38 metų Robertui tik atvykus į bandomąją darbo dieną buvo pasakyta, kad jo pacientai bus okupantai. Iš pradžių jis kiek sutriko, tačiau sutiko dirbti, nes šį darbą laikė savo indėliu į karo pastangas.
Laikui bėgant vidinė kova aprimo, nors visiškai neišnyko. Robertas stengiasi negalvoti apie tai, kad jo gydomi rusai gali sugrįžti kariauti.
Anksčiau UNIAN skelbė apie į nelaisvę paimto okupanto pasakojimą, kaip jo vadovybė aprūpina šturmo grupių karius. Paaiškėjo, kad visomis būtinomis priemonėmis jie aprūpinami tik tuo atveju, jei laikosi tam tikrų sąlygų.
„Turėjau vandens, po truputį gėriau. Paskui pasisėmiau iš balos – sūraus“, – pareiškė okupantas.
Kitas į nelaisvę paimtas okupantas papasakojo apie nesėkmingą šturmą Malos Tokmačkos mieste. Pasak jo, prieš šturmą vadovybė nepaaiškino jam padėties mūšio lauke – tiesiog išdavė ginklus ir įsakė važiuoti automobiliu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
