Karas Ukrainoje

Rusija penktadienį apkaltino Ukrainą, kad ši paleido bepilotį orlaivį į atominę elektrinę, kartu Maskva pareiškė numušusi daugiau kaip 200 Ukrainos dronų per vieną didžiausių Kyjivo naktinių atakų. Ukraina jau daug mėnesių rengia atsakomuosius dronų smūgius prieš Rusijos energetikos objektus, vadindama juos teisingu atsaku į pačios Maskvos vykdomus jos miestų ir elektros tinklų apšaudymus.

Japonija penktadienį išplėtė sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir įšaldė daugiau asmenų ir grupių turto bei sumažino rusiškos naftos kainos viršutinę ribą. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Tokijas įšaldys 14 asmenų ir 51 organizacijos, įskaitant Rusijos pareigūnus, bendrovių vadovus ir prorusiškus veikėjus Ukrainoje, turtą.

Rusijos karių, dalyvaujančių karinėse pratybose „Zapad-2025“, skaičius yra mažesnis nei 2023 m., kai Rusija Baltarusijoje dislokavo apie 10–12 tūkst. kareivių, per televiziją sakė Ukrainos sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka. „Šiuo metu Baltarusijos teritorijoje nematome didelių Rusijos pajėgų. Teroristinė valstybė šioms pratyboms atsiuntė dalinius, kareivius ir įrangą, tačiau jų skaičius yra gerokai mažesnis net nei 2023 m., kai Baltarusijoje buvo apie 10 tūkst.–12 tūkst.

Rugsėjo 12-osios naktį daugiau nei 30 Ukrainos dronų atakavo Leningrado sritį. Tai pirmasis tokio masto puolimas per pastaruosius tris su puse mėnesio. Daugiausia smūgių teko didžiausiam šalies naftos iškrovimo uostui – Primorskui, praneša „Moscow Times“. „Gaisras viename iš laivų yra gesinamas. Pavojaus, kad laivas nuskęs ar išsilies naftos produktai, nėra“, – sakė regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenko. Jis pridūrė, kad Primorske taip pat buvo užgesintas gaisras siurblinėje.

Kyjive pasirodė netikėti svečiai – Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ir princas Harry. Abu jie atvyko išreikšti paramos Ukrainai, pristatyti naujas pagalbos iniciatyvas ir dar kartą pasiųsti aiškią žinutę Maskvai, rašo „Kyiv Independent“. Sikorskio vizitas surengtas praėjus kelioms dienoms po didžiausio Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę per masinį smūgį Ukrainai. Lenkijos pareigūnai šį incidentą apibūdina kaip „tyčinį“ išpuolį ir provokaciją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos lyderio Vladimiro Putino mokytojai nesutrukdė jam tapti žudiku bei karo nusikaltėliu. Pasak jo, V. Putinas ne tik ignoravo europietiškas vertybes, bet ir suformavo agresyvią politiką, kuri vedė Rusiją į karus su kaimyninėmis valstybėmis. V. Zelenskis pareiškė, kad V. Putino išsilavinimas nė kiek nepaveikė Kremliaus vadovo taip, kad šis nesukeltų karų, rašo „Unian“. „Visi mes galime rasti informacijos apie Putino mokytojus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad jo kantrybė Rusijos vadovo Vladimiro Putino atžvilgiu senka, ir užsiminė apie griežtas sankcijas dėl karo Ukrainoje, tuo pačiu metu teigdamas, kad Kyjivas taip pat turi eiti į kompromisą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad dronų ataka prieš Lenkiją galėjo būti klaida. Ketvirtadienį jis apie tai trumpai pakomentavo žiniasklaidai. „Tai galėjo būti klaida. Bet nepaisant to, aš nesu patenkintas niekuo, kas susiję su visa ta situacija“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad tikisi, jog tai greitai baigsis.

NATO rengia gynybines karines priemones, reaguodama į dronų ataką prieš Lenkiją, skelbia „Bloomberg“. Apie tai leidiniui kalbėjo anonimu likti pageidavęs šaltinis. Siekiama sustiprinti atgrasymą visoje aljanso rytinėje pusėje. Taip pat bus imtasi politinių priemonių. Pasak šaltinio, karinę reakciją koordinuos Europos sąjungininkų vyriausiasis vadas Alexus Grynkewich, kuris yra atsakingas už visų aljanso karinių operacijų planavimą ir vykdymą.

Rusija ketvirtadienį paragino Lenkiją atidaryti sieną su Baltarusija, pavadindama šį Varšuvos sprendimą „destruktyviu“ ir įspėdama apie galimas pasekmes. „Raginame Varšuvą apsvarstyti tokių destruktyvių žingsnių pasekmes ir kuo greičiau peržiūrėti savo sprendimą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos išplatintame pranešime.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas šalį valdo iš specialiai sukurtų operatyvinių buveinių tinklo – būdamas viename iš šių bunkerių Kremliaus vadovas dėl sufabrikuotų kaltinimų šnipinėjimu įsakė suimti Evaną Gershkovichių, rašoma Drew Hinshaw ir Joe Parkinsono knygoje. Apie tai pranešė „The Times“, kurio informaciją cituoja naujienų portalas „Unian“. Straipsnyje teigiama, kad 2023 m. kovą Kremliaus diktatorius prisijungė prie vaizdo skambučio, kad koordinuotų dar vieno JAV piliečio suėmimą.

Lenkų prezidentas Karolis Nawrockis ketvirtadienį pareiškė, kad Lenkija nesileis įbauginama Rusijos dronų. K. Nawrockis apsilankė 31-ojoje taktinėje oro bazėje Poznanėje–Kšesine, vidurinėje ir vakarinėje Lenkijos dalyje, praėjus dienai, kai Rusijos dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę.  „Mes, lenkų tauta, esame tauta, kurios 1920-aisiais nesugebėjo įbauginti prie Varšuvos vartų stovėjęs sovietų kareivis.

Lenkijai paskelbus, kad jos oro erdvėje buvo numušta keliolika Rusijos bepiločių orlaivių, Vokietija nusprendė didinti savo įsipareigojimus rytiniame NATO sparne, naikintuvais vykdydama papildomas stebėjimo operacijas. Vyriausybės atstovas spaudai Stefanas Kornelius sakė, kad Vokietijos kariuomenė – Bundesveras – „padidins ir išplės“ virš Lenkijos vykdomas oro policijos funkcijas.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė apie 8,6 mlrd. dolerių (7,33 mlrd. eurų) karinės pagalbos Ukrainai paketą 2026–2027 metų laikotarpiui. Ukraina, daugiau nei trejus metus kovojanti su plataus masto Rusijos invazija, šiuo metu siekia didesnės sąjungininkų paramos, kad galėtų atremti Maskvos puolimą. „Tai rodo, kad mūsų parama Kyjivui yra tvari“, – spaudos konferencijos metu sakė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas.

Rusijos dronų ataka Lenkijoje tam tikra prasme primena 2014-ųjų įvykius Kryme, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, rašo UNIAN. „Mano nuomone, baisiausia tai, kad šis puolimas primena Krymą. Psichologiškai. Kuo tai skiriasi? Tiesiog dabar vyksta technologinis karas. Dabar nereikia žmonių žaliose uniformose, „žaliųjų žmogeliukų“, kaip juos vadino, kurie tiesiog įžengė į jūsų teritoriją.

NATO išleido mažiausiai 1,2 milijono eurų, kad numuštų pigius Rusijos dronus, kurie praėjusią naktį įskrido į Lenkijos teritoriją, rašo „Bild“. Pažymima, kad Lenkijoje oro erdvės apsaugai buvo panaudoti, be kita ko, modernūs naikintuvai F-35 iš Nyderlandų ir priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ iš Vokietijos. NATO nustatė, kad trys rusų dronai buvo sunaikinti dviem naikintuvais F-35. Ketvirtasis rusų dronas – dar neaišku.

JAV Kongreso Atstovų Rūmai trečiadienį priėmė gynybos politikos įstatymą, kurio bendra suma siekia 892,6 mlrd. JAV dolerių. Dokumente numatyta skirti 400 mln. dolerių pagalbai Ukrainai saugumo srityje. „The New York Times“ rašo, kad įstatymo projekto tikslas – sutvarkyti ir modernizuoti Pentagono karinių poreikių nustatymą ir tenkinimą. Be to, dokumentas turėtų sustiprinti karinę parengtį, padidinti JAV karių atlyginimus, taip pat uždrausti lyties patvirtinimo paslaugas kariams.

Naktinis Rusijos puolimas, per kurį kelis kartus buvo pažeista Lenkijos oro erdvė, parodė šalies pažeidžiamumą. Tarptautinių santykių ekspertas dr. Vitoldas Sokala teigia, kad Lenkija faktiškai jau gyvena karo sąlygomis, o incidentas rodo, jog NATO turi imtis ryžtingų veiksmų, kad užtikrintų regiono saugumą, rašoma „Onet“. Rusijos naktinio puolimo metu Ukrainos teritorijoje Lenkijos erdvė buvo pažeista keletą kartų.

Juodojoje jūroje prie Novorosijsko Ukrainos kariai aptiko ir atakavo Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno laivą. Pažymima, kad priešas turi tik keturis tokius laivus.

Pirmą kartą NATO pajėgos įsitraukė į kovą su Rusija, kad numuštų jos dronus, kurie įsibrovė į Lenkijos oro erdvę. Tai parodė, kokią riziką pasirengęs prisiimti Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, kad patikrintų NATO ryžtą, atkaklumą ir pasirengimą karo Ukrainoje su Vakarais eskalavimui, rašo „The Telegraph“. O tai, kad suprato, jog gali peržengti raudonąsias linijas ir būti nenubaustas – V. Putino pergalė. Pagrindinė to priežastis yra tai, kad NATO renkasi neeskaluoti konflikto.

Ketvirtadienio naktį rusofašistai atakavo Sumus dronais. Smūgio sulaukė ir mokymo įstaiga. Apie vidurnaktį dronai pataikė į vienos iš miesto mokymo įstaigų teritoriją. Mokyklos pastatai buvo smarkiai apgadinti ir iš dalies sunaikinti, viename iš jų kilo gaisras. Gelbėtojai greitai užgesino visus gaisro židinius ir apžiūrėjo smūgio vietą. Smūgio banga apgadino transporto priemones, taip pat išdaužė langus netoliese esančiuose daugiabučiuose namuose.

Karas Ukrainoje gali užsitęsti dar mažiausiai dvejus metus – tokią nuomonę duodama interviu Ispanijos žiniasklaidai išsakė Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas, pranešė Ispanijos dienraštis „El Pais“, kurio paskelbtą informaciją cituoja naujienų portalas „Unian“....

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sukritikavo Vakarų šalių ir pasaulio lyderius dėl neveiklumo po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę. Varšuva kai kuriuos rusų dronus numušė.  „Pareiškimų buvo daugiau nei pakankamai, bet iki šiol trūksta veiksmų. Rusai bando savo galimybių ribas. Jie bando reakciją. Jie fiksuoja, kaip elgiasi NATO šalių ginkluotosios pajėgos“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.

Rusijos dronų ataka prieš Lenkiją buvo pirmieji koordinuoti ir apgalvoti veiksmai prieš NATO šalį, siekiant įbauginti Europą ir priversti ją nebeteikti paramos Ukrainai. Prancūzijos aviacijos ir kosmoso ekspertas Xavieras Tytelmanas tai pareiškė interviu „Ukrinform“. „Šį kartą tai pirmoji koordinuota, tyčinė ir masinė Rusijos bepiločių orlaivių ataka prieš NATO valstybę narę“, – pabrėžė jis.

Rusijos statytinių valdžia apsišaukėlių Donecko Liaudies Respublikoje sulaikė buvusį kareivį, įtariamą išprievartavus ir nužudžius devynerių metų mergaitę, praneša portalas E1.ru ir platformos „Telegram“ kanalas „Ostorozhno, Novosti“, kurių paskelbtą informaciją cituoja naujienų portalas „Meduza“. Artimųjų teigimu, vaikas, kuris pranešimuose įvardijamas kaip Katia D., dingo rugsėjo 5 d. Jenakijevo mieste, kai išėjo į lauką pažaisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina sukurti Europos oro gynybos skydą, reaguodamas į Rusijos įsiveržimą į Lenkiją, rašo „Sky News“. Jis taip pat pabrėžė, kad sąjungininkai turi žymiai padidinti bendrą finansavimą dronų gamybai.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį įspėjo apie realią grėsmę, kad karas Ukrainoje persimes į kitas šalis, Rusijos dronams įskridus į Lenkijos oro erdvę. „Šis incidentas (...) dar kartą pabrėžia regioninį poveikį ir realią šio niokojančio karo išplitimo riziką“, – teigė jo atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.

Į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai privertė svarstyti apie 4-ojo straipsnio aktyvavimą. Pasak Kęstučio Budrio, incidentų tikimybė tik auga, o NATO privalo reaguoti ryžtingai. Be to, Lietuva ragina dislokuoti papildomas oro gynybos ir antidronines sistemas, nes grėsmė kyla visam rytiniam Aljanso pasienio ruožui. Apie oro gynybos spragas ir galimas pasekmes, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jaunos ukrainietės žudikas turėtų būti nubaustas mirties bausme. Apie tai jis trečiadienį paskelbė savo „Truth Social“ paskyroje. „Žvėris, kuris taip žiauriai nužudė gražią jauna merginą iš Ukrainos, atvykusią į Ameriką ieškoti taikos ir saugumo, turėtų gauti „greitą“ (be jokios abejonės!) teismą ir būti nuteistas tik mirties bausme. Kitos galimybės nėra!!!“ – parašė jis.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas išreiškė „visišką solidarumą“ su Lenkija dėl bepiločių orlaivių įsiveržimo į pastarosios oro erdvę. „Lenkijos teritorinio vientisumo pažeidimas yra nepriimtinas“, – trečiadienį feisbuke parašė V. Orbanas. Dešinysis populistas neužsiminė, kad, kaip teigia Varšuva, dronai buvo rusiški ir kad Maskva yra agresorė Rusijos ir Ukrainos kare. V. Orbano vyriausybė palaiko gerus santykius su Kremliumi ir ne kartą bandė blokuoti ES sankcijas Rusijai.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę ir pabrėžė, kad tokiais neapgalvotais veiksmais Maskva sukėlė pavojų šalies visuomenei. „Rusija sukėlė pavojų žmonių gyvybėms valstybėje, kuri yra NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė“, – sakoma Vokietijos kanclerio išplatintame pranešime.  „Šis neapgalvotas veiksmas yra dalis ilgos provokacijų grandinės Baltijos jūros regione ir rytiniame NATO flange.

Praėjus vos kelioms valandoms po dronų Lenkijos oro erdvėje, socialinėse medijose pastebėtas šurmulys ir diskusijos dėl to, kas kaltas dėl incidento – Rusija ar Ukraina, skelbia „TVP Info“. Taip pat pradėtos kelti diskusijos dėl NATO pajėgumo apsaugoti. Ekspertai perspėja, kad visa tai gali būti organizuota informacinė kampanija. „Res Futura“ jau išanalizavo 179 tūkst. įrašų „Facebook“, „X“, „YouTube“ ir „Instagram“, kuriuose buvo paminėta dronų ataka Lenkijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sukurti bendrą su Kyjivo sąjungininkėmis Europoje oro gynybos sistemą, apkaltinęs Rusiją, kad ji „tyčia taikėsi“ į kaimynę Lenkiją, per naktį surengtą puolimą paleidusi dronus per jos oro erdvę.

Jungtinės Valstijos yra pasirengusios plėsti muitus rusišką naftą perkančioms šalims, kad Maskva negautų lėšų savo karui prieš Ukrainą, jei panašių žingsnių imsis Europos Sąjunga (ES), antradienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas JAV pareigūnas. Telefonu prisijungęs prie JAV ir ES pareigūnų derybų, prezidentas Donaldas Trumpas paminėjo galimybę įvesti 50–100 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku aptaręs dronų ataką Lenkijoje. Jis taip pat kalbėjosi su Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu, Italijos premjere Giorgia Meloni ir NATO vadovu Marku Rutte. Anot jo, D. Tuskas informavo apie pasekmes ir žinomas aplinkybes.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pakartojo, kad manė, jog karą Ukrainoje pabaigti bus lengviau nei pasirodė. Apie tai jis kalbėjo interviu „77 WABC“, skelbia UNIAN. D. Trumpas vėl gyrėsi, kad jam neva pavyko užbaigti septynis karus. Jis teigė, kad manė, jog karą Ukrainoje išspręsti bus lengviausia, nes jis esą puikiai sutarė su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Anot D. Trumpo, taika jau yra labai arti, tačiau V. Putinas vis tiek atakuoja Ukrainą.

Vokietija perduoda Ukrainai dvi pilnai sukomplektuotas sistemas „Patriot“, o pirmieji paleidimo įrenginiai jau pasiekė šią šalį. Apie tai pradėdamas 30-ąjį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (Ramšteino formato) susitikimą paskelbė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, pranešė naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.

Vienas iš Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderių antradienį pareiškė, kad Kijevas yra iš dalies kaltas dėl Rusijos atakų, kurios po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje tapo dar intensyvesnės.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas neima atostogų ir miega tik „keletą valandų per dieną“, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, rašo „Moscow Times“. Spalio 7 d. bus V. Putino gimtadienis, todėl D. Peskovo buvo paklausta, ar V. Putinas šiai dienai neturi kokių nors planų, pavyzdžiui, atostogų. „Ne, atostogų jis tiesiog negali sau leisti“, – atsakė D. Peskovas.

Vokiečių gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį pareiškė, kad Vokietija pradės naują „giliojo smūgio iniciatyvą“, pagal kurią Ukrainai bus suteikta „keli tūkstančiai tolimojo nuotolio dronų“, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją.  „Įgyvendindami šią iniciatyvą, sudarome keletą sutarčių su Ukrainos įmonėmis, kurių bendra vertė siekia 300 mln. eurų“, – per Ukrainos sąjungininkų susitikimą Londone sakė B. Pistorius.

Antradienį Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad, gavus vieno interneto vartotojo iš Jungtinės Karalystės įspėjimą, buvo suimtas 15-metis paauglys, teigęs, kad planavo gyvai transliuoti žudynes, kurias ketino surengti vienoje Ukrainos mokykloje. Visuomenės narys policiją įspėjo po to, kai pamatė įrašą, kuriame buvo matyti peilį laikantis asmuo, kuris sakė, kad įvykdys išpuolį.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen antradienį, kalbėdama Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje susirinkusiems ambasadoriams, atmetė galimybę pagal taikos susitarimą atiduoti dalį Ukrainos teritorijos Rusijai.  „Teisės į teritorinį vientisumą atsisakymas reikštų, kad 2025 metais savo tikrovę sugrąžiname į Antrojo pasaulinio karo laikus“, – sakė E. Valtonen ambasadorių konferencijoje.

Suomijoje antradienį viešintis neseniai Lenkijos prezidento pareigas pradėjęs eiti Karolis Nawrockis perspėjo, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas yra pasirengęs pulti kitas šalis. „Netikime gerais Vladimiro Putino ketinimais“, – Helsinkyje vykusioje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu žurnalistams sakė Lenkijos vadovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ką tik grįžęs iš Pekino, kur demonstravo artimą ryšį su Xi Jinpingu ir Kim Jong Unu, pradėjo naują karo prieš Ukrainą etapą – didžiausią oro ataką nuo invazijos pradžios. Rugsėjo 7 d. smūgis kliudė pagrindinį Kyjivo vyriausybės pastatą, o Maskva atvirai graso Vakarams ir žada dar labiau eskaluoti konfliktą.

Po to, kai dronų atakos metu rytinėje Ukrainos fronto linijoje buvo sužeistas į koją, 40-metis ukrainiečių karys, šaukiniu Surovijus suprato, kad jo atsitraukimas į saugią vietą bus kupinas pavojų.

Vokietijos gynybos milžinė „Rheinmetall“ planuoja tiekti Ukrainai naujas oro gynybos sistemas „Skyranger“, skirtas kovai su dronais, pranešė bendrovės generalinis direktorius Arminas Pappergeris.  Sutartis bus pasirašyta trečiadienį DSEI gynybos parodoje Londone, pirmųjų pristatymų tikimasi vėliau šiais metais, visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė A. Pappergeris.  Pasak transliuotojo, sandorio vertė siekia šimtus milijonų eurų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį „ABC News“ išleistame interviu pasakojo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas sakė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiajam pasiuntiniui Steve‘ui Witkoffui, kad iki metų pabaigos užims Donbasą. „Kaina – metai ir milijonas žmonių. O jei ne metai, o greičiau, tai tiesiog daugiau žmonių. Ne milijonas žmonių, o du milijonai, trys milijonai lavonų. Štai kokia to kaina“, – apie rusų galimybes užimti Donbasą sakė V. Zelenskis.

Per Rusijos smūgį rytinėje Ukrainos Donecko srityje antradienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, antradienį socialiniuose tinkluose paskelbė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. Maskva šią pramoninę sritį laiko Rusijos dalimi, nors ir neturi visiškos jos kontrolės. Kyjivas teigia, kad Kremlius sutelkė 100 tūkst. karių svarbioje fronto linijos vietoje prieš naują puolimą.  „Žiaurus Rusijos aviacijos smūgis panaudojant aviacinę bombą prieš Jarovos kaimiškąją gyvenvietę Donecko srityje.

Rusijos Penzos mieste serija sprogimų sugadino vieningą magistralinių naftotiekių sistemą. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi šaltiniais. Ukrainos žvalgybos šaltinių duomenimis, rugsėjo 8 d. apie 4 val. ryto Pemzos miesto Železnodorožnyj rajone nugriaudėjo mažiausiai keturi sprogimai. Dėl to buvo sustabdytas dviejų magistralinių naftotiekių, kurių pralaidumas yra 2 mln. barelių per parą, darbas.