Karas Ukrainoje

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pakartojo, kad manė, jog karą Ukrainoje pabaigti bus lengviau nei pasirodė. Apie tai jis kalbėjo interviu „77 WABC“, skelbia UNIAN. D. Trumpas vėl gyrėsi, kad jam neva pavyko užbaigti septynis karus. Jis teigė, kad manė, jog karą Ukrainoje išspręsti bus lengviausia, nes jis esą puikiai sutarė su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Anot D. Trumpo, taika jau yra labai arti, tačiau V. Putinas vis tiek atakuoja Ukrainą.

Vokietija perduoda Ukrainai dvi pilnai sukomplektuotas sistemas „Patriot“, o pirmieji paleidimo įrenginiai jau pasiekė šią šalį. Apie tai pradėdamas 30-ąjį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (Ramšteino formato) susitikimą paskelbė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, pranešė naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.

Vienas iš Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderių antradienį pareiškė, kad Kijevas yra iš dalies kaltas dėl Rusijos atakų, kurios po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje tapo dar intensyvesnės.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas neima atostogų ir miega tik „keletą valandų per dieną“, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, rašo „Moscow Times“. Spalio 7 d. bus V. Putino gimtadienis, todėl D. Peskovo buvo paklausta, ar V. Putinas šiai dienai neturi kokių nors planų, pavyzdžiui, atostogų. „Ne, atostogų jis tiesiog negali sau leisti“, – atsakė D. Peskovas.

Vokiečių gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį pareiškė, kad Vokietija pradės naują „giliojo smūgio iniciatyvą“, pagal kurią Ukrainai bus suteikta „keli tūkstančiai tolimojo nuotolio dronų“, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją.  „Įgyvendindami šią iniciatyvą, sudarome keletą sutarčių su Ukrainos įmonėmis, kurių bendra vertė siekia 300 mln. eurų“, – per Ukrainos sąjungininkų susitikimą Londone sakė B. Pistorius.

Antradienį Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad, gavus vieno interneto vartotojo iš Jungtinės Karalystės įspėjimą, buvo suimtas 15-metis paauglys, teigęs, kad planavo gyvai transliuoti žudynes, kurias ketino surengti vienoje Ukrainos mokykloje. Visuomenės narys policiją įspėjo po to, kai pamatė įrašą, kuriame buvo matyti peilį laikantis asmuo, kuris sakė, kad įvykdys išpuolį.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen antradienį, kalbėdama Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje susirinkusiems ambasadoriams, atmetė galimybę pagal taikos susitarimą atiduoti dalį Ukrainos teritorijos Rusijai.  „Teisės į teritorinį vientisumą atsisakymas reikštų, kad 2025 metais savo tikrovę sugrąžiname į Antrojo pasaulinio karo laikus“, – sakė E. Valtonen ambasadorių konferencijoje.

Suomijoje antradienį viešintis neseniai Lenkijos prezidento pareigas pradėjęs eiti Karolis Nawrockis perspėjo, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas yra pasirengęs pulti kitas šalis. „Netikime gerais Vladimiro Putino ketinimais“, – Helsinkyje vykusioje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu žurnalistams sakė Lenkijos vadovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ką tik grįžęs iš Pekino, kur demonstravo artimą ryšį su Xi Jinpingu ir Kim Jong Unu, pradėjo naują karo prieš Ukrainą etapą – didžiausią oro ataką nuo invazijos pradžios. Rugsėjo 7 d. smūgis kliudė pagrindinį Kyjivo vyriausybės pastatą, o Maskva atvirai graso Vakarams ir žada dar labiau eskaluoti konfliktą.

Po to, kai dronų atakos metu rytinėje Ukrainos fronto linijoje buvo sužeistas į koją, 40-metis ukrainiečių karys, šaukiniu Surovijus suprato, kad jo atsitraukimas į saugią vietą bus kupinas pavojų.

Vokietijos gynybos milžinė „Rheinmetall“ planuoja tiekti Ukrainai naujas oro gynybos sistemas „Skyranger“, skirtas kovai su dronais, pranešė bendrovės generalinis direktorius Arminas Pappergeris.  Sutartis bus pasirašyta trečiadienį DSEI gynybos parodoje Londone, pirmųjų pristatymų tikimasi vėliau šiais metais, visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė A. Pappergeris.  Pasak transliuotojo, sandorio vertė siekia šimtus milijonų eurų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį „ABC News“ išleistame interviu pasakojo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas sakė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiajam pasiuntiniui Steve‘ui Witkoffui, kad iki metų pabaigos užims Donbasą. „Kaina – metai ir milijonas žmonių. O jei ne metai, o greičiau, tai tiesiog daugiau žmonių. Ne milijonas žmonių, o du milijonai, trys milijonai lavonų. Štai kokia to kaina“, – apie rusų galimybes užimti Donbasą sakė V. Zelenskis.

Per Rusijos smūgį rytinėje Ukrainos Donecko srityje antradienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, antradienį socialiniuose tinkluose paskelbė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. Maskva šią pramoninę sritį laiko Rusijos dalimi, nors ir neturi visiškos jos kontrolės. Kyjivas teigia, kad Kremlius sutelkė 100 tūkst. karių svarbioje fronto linijos vietoje prieš naują puolimą.  „Žiaurus Rusijos aviacijos smūgis panaudojant aviacinę bombą prieš Jarovos kaimiškąją gyvenvietę Donecko srityje.

Rusijos Penzos mieste serija sprogimų sugadino vieningą magistralinių naftotiekių sistemą. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi šaltiniais. Ukrainos žvalgybos šaltinių duomenimis, rugsėjo 8 d. apie 4 val. ryto Pemzos miesto Železnodorožnyj rajone nugriaudėjo mažiausiai keturi sprogimai. Dėl to buvo sustabdytas dviejų magistralinių naftotiekių, kurių pralaidumas yra 2 mln. barelių per parą, darbas.

Antradienio naktį Ukraina dronais atakavo Sočį, pranešė Krasnodaro srities gubernatorius Veniaminas Kondratjevas. Tikėtina, kad tuo metu mieste buvo Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, rodo „Agentstvo“ analizė. Dėl bepiločių orlaivių atakos Krasnodaro srityje žuvo vienas žmogus, pranešė regiono vadovas. Vyras vairavo automobilį, į kurį pataikė numušto drono nuolauža. Taip pat buvo apgadinta „maždaug šeši“ privatūs namai, pridūrė V. Kondratjevas.

Artimiausiu metu taikos Ukrainoje tikėtis neverta. Tik naujos sankcijos gali paveikti Rusiją ir neleistų jiems finansuoti karo, pareiškė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani, praneša italų portalas „Rai News“. Diplomatas pažymėjo, kad taikos perspektyvos Ukrainoje lieka tolimos, o vienintelis veiksmingas spaudimo Rusijai įrankis šiuo metu gali būti naujos finansinės sankcijos. A. Tajani neprognozuoja konkrečių pokyčių karo sureguliavimo srityje iki Kalėdų.

Savaitgalį Ukrainos ministrų kabineto pastatui smogusios Rusijos raketos „Iskander“ sudėtyje buvo daugiau nei 30 užsienyje pagamintų komponentų, rugsėjo 8 d. pranešė prezidento sankcijų komisaras Vladyslavas Vlasiukas. Šis atskleidimas parodo, kad nepaisant ilgametės sankcijų, Vakarų technologijos ir toliau naudojamos Maskvos ginkluotėje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo tikėjimas, kad jis savo asmenybės savybėmis sugebės įtikinti Kremliaus diktatorių Vladimirą Putiną sudaryti taikos sutartį, buvo, geriausiu atveju, pernelyg optimistiškas tiek jam pačiam, tiek pačiam rusų diktatoriui, rašo CNN. Šį įsitikinimą stiprino skubota strateginė išvada, kad Maskva gali tapti potencialiu JAV sąjungininku prieš Kiniją, o ne vis labiau tapti Pekino energetikos vasale, pažymi analitikas Nickas Peytonas Walshas.

Dronas atakavo Gretos Thunberg laivą Viduržemio jūroje humanitarinės misijos į Gazą metu netoli Tuniso krantų. Tuniso valdžios institucijos neigia šiuos teiginius. Visi keleiviai liko sveiki. „Global Sumud Flotilla for Gaza“ antradienį pranešė, kad vienas iš pagrindinių jos laivų Tuniso vandenyse buvo atakuotas drono, tačiau visi šeši keleiviai ir įgulos nariai yra sveiki.

Jungtinės Valstijos nutraukia susitarimus su Europos šalimis dėl kovos su Rusijos, Kinijos ir Irano skleidžiama dezinformacija. Apie tai informuoja „Financial Times“ (FT), remdamasis Europos pareigūnais, cituoja „Ukrinform“. FT duomenimis, JAV pranešė Europos valstybėms, kad atsisako bendrų pastangų kovojant su dezinformacija ir propaganda.

Antradienį Rusija surengė siaubingą smūgį Donecko regione. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad su kiekvienu smūgiu Vladimiras Putinas gauna naują leidimą tęsti karą. Rusai smogė Jarovos kaimui valdoma bomba. V. Zelenskis paragino pasaulio lyderius imtis naujų sankcijų prieš Rusiją ir spausti Kremlių baigti karą.

Ukrainiečiai turėtų būti pasirengę elektros tiekimo sutrikimams šį rudenį ir žiemą, Rusijos pajėgoms toliau atakuojant šalies energetikos infrastruktūrą, pirmadienį perspėjo viena didžiausių energijos tiekėjų. Rusija nuo 2022 metų vasario, kai pradėjo plataus masto invaziją, visoje Ukrainoje raketomis ir dronais intensyviai atakavo energetikos infrastruktūrą, sukeldama elektros tiekimo sutrikimus visoje šalyje.

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė užuojautą nužudytos ukrainiečių pabėgėlės Irynos Zaruckos šeimai ir pažadėjo „kovoti“ su „blogais žmonėmis“ visuomenėje, rašo „The New York Post“. „Yra blogi žmonės, ir mes turime su jais kovoti. Aš tiesiog siunčiu savo meilę ir viltį jaunos moters, kurią šįryt arba vakar naktį Šarlotėje užpuolė pamišęs žmogus, šeimai“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.

Ukrainos pajėgos stabdo Rusijos vasaros puolimą ir net pasiekė nedidelių teritorinių laimėjimų, teigia kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. „Esame labiausiai susitelkę į priešo sustabdymą ir kuo didesnių nuostolių jam sukėlimą“, – feisbuke rašė generolas. Pasak jo, pavyko stabilizuoti padėtį pažeidžiamuose fronto ruožuose, pavyzdžiui, Lymane, Dobropilioje ir Pokrovske. Rugpjūtį buvo atkovoti keli kaimai, o iš viso – 58 kv. kilometrai žemės, rašė O. Syrskis.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnai pirmadienį su 60-čia užsienio diplomatų apžiūrėjo apgadintus vyriausybės pastatus Kyjivo centre, praėjus dienai po didžiausios Rusijos oro atakos nuo pat invazijos pradžios.  Rusija sekmadienį paleido daugiau kaip 800 dronų. Puolimas surengtas tuo metu, kai kelis mėnesius trunkančios JAV vadovaujamos taikos pastangos, regis, niekur neveda. Per rusų dronų smūgį į daugiabučius žuvo keturi žmonės.

Savaitgalį Ukrainos ministrų kabineto pastatui smogė ne dronas „Shahed“, kaip buvo manoma iš pradžių, o raketa, paleista iš „Iskander“ sistemos, skelbia „Ukrinform“. Anot leidinio, ES atstovybės Ukrainoje vadovė Katarina Maternova apsilankė vietoje ir tai patvirtino. Tą patį skelbia ir „Defence Express“, remdamiesi savo šaltiniais.

Nuo Rusijos invazijos pradžios kovoje už Ukrainą žuvo mažiausiai 92 JAV piliečiai.  Tokį skaičių pateikė Nacionalinis Ukrainos istorijos Antrojo pasaulinio karo metais muziejus, o jį paskelbė laikraštis „The New York Times“ (NYT). Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnavo „keli tūkstančiai“ amerikiečių Muziejuje eksponuojama paroda apie užsienio kovotojus dabartiniame kare.

Rusijos kaimynės ruošiasi nervingoms dienoms, kai Rusija kartu su savo sąjungininke Baltarusija surengs karines pratybas „Zapad 2025“ – pirmąsias nuo 2022 m. vasario mėn. įvykusio visapusiško įsiveržimo į Ukrainą, rašo „Politico“. Pratybos, kurios vyks rugsėjo 12–16 d., apims keletą manevrų netoli Lenkijos ir Lietuvos, nes Kremlius ruošiasi galimai konfrontacijai su NATO pajėgomis, pažymi leidinys.

Vokietijos vyriausybė, panašu, pradėjo rimtai ruoštis galimiems geopolitiniams konfliktams. Berlynas paskelbė, kad iki 2029 m. nori investuoti 10 mlrd.

Rusija toliau didina ilgojo nuotolio dronų gamybą, iš dalies dėl Kinijos Liaudies Respublikos paramos, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.  Pasak ISW ekspertų, Rusija reikšmingai padidino „Shahed“ tipo dronų, įskaitant „Geran“, „Harpy“ ir „Gerbera“, gamybą.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad jokios sankcijos niekada neprivers Rusijos pakeisti savo pozicijos Ukrainos atžvilgiu, vos kelias valandas po to, kai Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pareiškė svarstančios galimybę taikyti papildomas sankcijas, rašo „Reuters“. Vakarai Rusijai taiko tūkstančius įvairių sankcijų dėl 2022 m. pradėto plataus masto karo Ukrainoje ir 2014 m. Krymo aneksijos, siekdami sužlugdyti Rusijos ekonomiką ir užkirsti kelią Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui vykdan...

Ukraina pirmadienį pareiškė, kad Rusija turi didelį karių ir išteklių pranašumą palei fronto liniją šalies rytuose, kur rusų kariuomenė jau ilgus mėnesius nuosekliai žengia pirmyn. „Priešas turi trigubą pajėgų ir išteklių pranašumą, o pagrindinėse koncentracijos zonose jis gali turėti 4–6 kartus didesnę persvarą“, – sakė Oleksandras Syrskis pareiškime socialiniuose tinkluose, kuriame apibendrinami praėjusio mėnesio mūšio lauko įvykiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad yra svarbu paversti tarptautinius palaikymo pareiškimus konkrečiomis sankcijomis Rusijai už naujausius jos išpuolius prieš Ukrainą. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, valstybės vadovas tai pareiškė savo vakariniame kreipimesi. „Svarbu tai, kad šiandien mūsų partneriai plačiai reagavo į šį smūgį. Akivaizdu, kad Rusija bando sukelti skausmą Ukrainai dar įžūlesnėmis atakomis.

Vladimiro Putino pakalikas Čečėnijos Respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas netikėtai iškėlė sąlygą taikai Ukrainoje. Kaip R. Kadyrovas pareiškė propagandinei naujienų agentūrai interviu „RIA Novosti“, norint pasiekti taiką „Ukraina turi tapti Rusijos dalimi“. Jis taip pat pabrėžė, kad dabar nutraukti karo veiksmus „nėra naudinga“. „Tikslai ir uždaviniai nėra paimti iš oro – tai visos mūsų šalies saugumo garantija.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslas kare su Ukraina – gauti visišką kontrolę šalyje, pareiškė Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis. Todėl, jeigu Ukraina nėra okupuota, tai yra šalies pergalė. „[Putinas], žinoma, nori mus visiškai okupuoti. Jam tai būtų pergalė. Kol jis to negali padaryti, pergalė yra mūsų pusėje. Todėl mums išlikimas yra pergalė. Nes mes išgyvename dėl savo tapatybės, savo šalies, savo nepriklausomybės“, – sakė V. Zelenskis interviu ABC News.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „ABC News“ pakomentavo JAV ir Rusijos lyderių susitikimą akis akį, kuris vyko Aliaskoje rugpjūčio 15 dieną. Anot V. Zelenskio, su Donaldu Trumpu susitikęs Vladimiras Putinas gavo tai, ko norėjo. „Gaila, kad Ukraina ten nedalyvavo, nes manau, kad Trumpas davė Putinui tai, ko jis norėjo“, – sakė Ukrainos prezidentas.  „Putinas norėjo susitikti su Trumpu ir jis tai gavo“, – pridūrė jis.

Didžiausias nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos raketų ir dronų išpuolis prieš Ukrainą rodo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nenori baigti karo, o priešingai – demonstruoja savo pasirengimą tolesniam karo veiksmų eskalavimui, rašo „The Telegraph“. Leidinyje ypač pabrėžiama, kad per paskutinį apšaudymą buvo apgadintas vyriausybės pastatas. Kaip teigiama straipsnyje, žalą galėjo padaryti perimto drono nuolaužos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad jis yra pasirengęs griežtinti sankcijas Rusijai, jog priverstų ją sudaryti taikos susitarimą. Jis tokias pastabas žurnalistams išsakė sekmadienį prieš lipdamas į sraigtasparnį ant Baltųjų rūmų vejos, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. Paklaustas, ar jis yra pasirengęs pereiti prie antrojo sankcijų Rusijai etapo ir nubausti prezidentą Vladimirą Putiną, D. Trumpas atsakė: „Taip.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šiuo metu Rusija daugiausiai taikosi į Ukrainos energetiką, rašo „Ukrainska Pravda“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad po naujausios masinės Rusijos atakos Ukrainoje yra nepatenkintas. Rusija sekmadienio naktį surengė ataką prieš Ukrainą, pasitelkdama didžiausią dronų ir raketų bangą nuo pat invazijos pradžios prieš trejus metus. Per ataką žuvo keturi žmonės ir užsidegė Ukrainos ministrų kabineto pastatas, kuriame įsikūrusi vyriausybė Kyjive. „Nesu patenkintas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad pasikliauja ryžtingu JAV atsaku į naujausią masinį Rusijos išpuolį prieš Ukrainą. Rusija naktį surengė ataką prieš Ukrainą, pasitelkdama didžiausią dronų ir raketų bangą nuo pat invazijos pradžios prieš trejus metus: sekmadienį žuvo keturi žmonės ir užsidegė pastatai vyriausybės komplekse, kuriame įsikūręs Ukrainos ministrų kabinetas.

Daugiau kaip 800 dronų ir 13 raketų šiąnakt skriejo į Ukrainos teritoriją. Tai – masiškiausia agresorės ataka nuo invazijos pradžios. Pirmą kartą apgriautas valdžios simbolis: dronas rėžėsi į vyriausybės pastatą. O Kyjivas sudavė dar daugiau smūgių strategiškai svarbiai Rusijos energetikos infrastruktūrai, kliuvo ir „Družbos“ magistralei. Ukrainos pajėgos fejerverkais pradeda nakties puolimą prieš agresorę Rusiją.

1945-ųjų gegužės 8-ąją Europoje nuaidėjus šūviams ir pasirašius Vokietijos kapituliaciją, milijonams karo išvargintų žmonių atrodė, kad Antrasis pasaulinis baigėsi. Tačiau šimtams tūkstančių ukrainiečių kovos dar tik prasidėjo – jie buvo pasiųsti į tūkstančius kilometrų nuo gimtinės esančią Mandžiūriją ir Kurilų salas, kad galutinai parklupdytų Japoniją. Šis kruvinas frontas, kainavęs tūkstančius gyvybių, ilgus dešimtmečius liko nutylėtas, o jo dalyviai – istorijos paraštėse.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sekmadienį pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs „padidinti spaudimą“ Rusijai, tačiau Europa taip pat turi imtis veiksmų, kad iš tikrųjų priverstų Maskvą sėsti prie derybų stalo.  Šie pareiškimai pasirodė po naktį surengto puolimo, per kurį Rusija paleido į Ukrainą didžiausią nuo plataus masto invazijos pradžios prieš daugiau nei trejus metus dronų ir raketų skaičių, nepaisant prezidento Donaldo Trumpo pastangų sustabdyti kovas.

Diplomatinės viltys pasiekti taikos susitarimą greit išblėso, o Ukrainai tenka ruoštis atšiauriai žiemai, lydimai vis intensyvėjančių Rusijos atakų, rašo CNN. Jeigu ankstesniais metais Kyjivą gelbėjo JAV ir ES pagalba, tai šįmet Donaldo Trumpo administracijos ketinimai nenuteikia Volodymyro Zelenskio komandos viltingai.

Europos Sąjungos (ES) vadovai pasmerkė naujausius Rusijos raketų ir dronų išpuolius Ukrainoje, kurie, pasak jų, įrodo, kad prezidentas Vladimiras Putinas nėra linkęs derėtis. „Kremlius vėl tyčiojasi iš diplomatijos, niekina tarptautinę teisę ir žudo be atrankos“, – sekmadienį platformoje „X“ parašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris sekmadienį pasmerkė Rusijos oro antpuolį prieš Ukrainą ir teigė, jog tai rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „į taiką žiūri nerimtai“. „Aš sukrėstas naujausio brutalaus naktinio antpuolio prieš Kyjivą ir Ukrainą. Šie bailūs puolimai rodo, jog Putinas mano galįs veikti nebaudžiamai. Į taiką jis žiūri nerimtai“, – pareiškime teigė K. Starmeris.

Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų, nuo šeštadienio pabaigos iki sekmadienio ryto Rusija į Ukrainą paleido mažiausiai 805 bepiločius orlaivius ir 13 raketų – tai buvo didžiausia oro ataka per visą karą. „Oro pajėgų padaliniai aptiko ir stebėjo 818 oro atakos objektų“, – paskelbė oro pajėgos socialiniame tinkle „Telegram“. Oro gynyba numušė arba nuslopino 747 bepiločius orlaivius ir keturias raketas, pridūrė ji.

Ukrainos desantinės pajėgos Pokrovsko kryptimi ruošiasi naudoti amerikietiškus pėstininkų kovos mašinas „Bradley“. Situacija šioje fronto dalyje yra ypač sunki. Tad ši technika, kurią kariškiai gavo prieš kelis mėnesius pasitarnaus ginant šalį nuo rusofašistų. Sergėjus aiškina, kad šioje kovos mašinoje viena rankena ir pavaros keičiamos, ir užsiveda.