Anot leidinio, administracija spaudžia respublikonus Kapitolijuje patvirtinti bent 350 mlrd. JAV dolerių naujų karinių išlaidų.
Trumpui – kirčiai iš respublikonų
Tačiau keli Ukrainos respublikonų sąjungininkai yra įsiutę dėl naujausių D. Trumpo užsienio politikos žingsnių, tarp kurių – susitarimas su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino.
Ukrainos palaikytojus taip pat įsiutino ir JAV apribojimas Ukrainai naudotis palydovinėmis sistemomis bei tai, kad D. Trumpas panaikino sankcijas, numatytas įstatymo projekte, pavadintame velionio senatoriaus Lindsey Grahamo vardu.
Kongresmenas Donas Baconas šią savaitę įspėjo, kad nė viena D. Trumpo teisėkūros darbotvarkės dalis nebus patvirtinta Kongrese per „lame-duck“ sesiją, jei D. Trumpas nesiims veiksmų nubausti Rusijos karo mašiną, o ne ją remti. Kongreso „lame duck“ sesija vyksta tada, kai vienas Kongresas susirenka po to, kai jau išrinktas jo įpėdinis, bet dar nepasibaigus jo pačio konstitucinei kadencijai.
Kongresmenas Brianas Fitzpatrickas laikraščiui „The Wall Street Journal“ sakė, kad bus „pasekmių“, jei administracija nesiims veiksmų atkurti palydovines technologijas, kurios, kaip teigia Ukraina, buvo apribotos.
„Agentūros negaus finansavimo, jei nevykdys savo pareigų“, – sakė B. Fitzpatrickas.
Kiti respublikonai Kapitolijuje teigia, kad šie įspėjimai yra rimti ne tik dėl pasipiktinimo, kurį sukėlė D. Trumpo sprendimai, bet ir dėl to, kad daugelis respublikonų kitais metais nebegrįš į Kongresą (dėl išėjimo į pensiją arba pralaimėjimo rinkimuose) o tai leis jiems balsuoti prieš prezidentą, nebijant politinio atpildo.
„Iš Kapitolijaus bus daromas pakankamas spaudimas, kad administracija suprastų, jog, jei iš tikrųjų nori ką nors nuveikti, ji turi šiek tiek atsitraukti“, – sakė vienas Atstovų Rūmų respublikonų partijos padėjėjas.
„Yra pakankamai narių, kurie arba negrįš, arba, pralaimėję rinkimus, po jų jausis galbūt nebesusieti pareigos visada eiti koja kojon su prezidentu“, – cituojamas jis.
Trumpą spaudžia ir demokratai
JAV Atstovų Rūmų demokratų lyderis Hakeemas Jeffriesas sekmadienį pareiškė, kad Kongreso kadencijos vidurio rinkimų klimatas išlieka palankus demokratams. Jis agitavo už Atstovų Rūmų narę Marcy Kaptur, kandidatuojančią itin konkurencingoje Ohajo rinkimų apygardoje, kurios rezultatai gali būti lemiami siekiant daugumos žemuosiuose Kongreso rūmuose.
H. Jeffriesas taip pat griežtai sukritikavo prezidento Donaldo Trumpo sprendimą laikinai netaikyti sankcijų Rusijai ir pareiškė, kad Atstovų Rūmuose abiejų partijų atstovai sieks priimti naują sankcijų paketą, kurio prezidentas negalėtų sustabdyti.
„Šokiruoja, bet nestebina, kad JAV prezidentas taip smarkiai kenkia Ukrainos žmonių kovai už demokratiją, laisvę ir orumą“, – po pamaldų Tolede naujienų agentūrai AP sakė H. Jeffriesas.
H. Jeffriesas, kuris demokratams susigrąžinus daugumą galėtų tapti Atstovų Rūmų pirmininku, aplankė apie 50 miestų, agituodamas už demokratų kandidatus.
Jis pareiškė, kad Atstovų Rūmų respublikonai „yra atitrūkę nuo tikrovės“, jei mano, kaip neseniai užsiminė pirmininkas Mike'as Johnsonas, kad lapkričio 3 d. rinkimai pakartos 2024 m. triuškinamą respublikonų pergalę, atvedusią D. Trumpą į Baltuosius rūmus ir užtikrinusią respublikonams daugumą Kongrese.
„Visoje šalyje atkakliai dirbame ir toliau įrodinėjame, kad mums reikia esminių pokyčių, o ne esamos padėties išsaugojimo, ir kad tik demokratai kovos už tai, kad gyvenimas šioje šalyje būtų įperkamas“, – sakė H. Jeffriesas.
Ohajo rinkimai gali lemti Kongreso kontrolę
Šioje Ohajo valstijoje vyksta įnirtinga kova per kadencijos vidurio rinkimus, per kuriuos bus sprendžiama, kam atiteks Kongreso kontrolė.
Nors daug dėmesio skiriama respublikono senatoriaus Jono Hustedo ir demokrato Sherrodo Browno kovai dėl vietos Senate, Atstovų Rūmų rinkimuose įnirtinga kova vyksta kiekvienoje apygardoje, o jos rezultatai lems šių rūmų sudėtį.
Toledo mandato Atstovų Rūmuose išsaugojimas yra vienas svarbiausių prioritetų. Parlamente jau kelis dešimtmečius dirbanti M. Kaptur yra ilgiausiai šiuose rūmuose išbuvusi moteris. Tačiau apygardoje prezidento rinkimus laimėjo D. Trumpas, o respublikonai siekia ją perimti. Prieš dvejus metus M. Kaptur įveikė Respublikonų partijos kandidatą Dereką Merriną, tačiau šis vėl mėgina laimėti vietą Atstovų Rūmuose.
„Labai daug dirbame. Mūsų darbas neapsiriboja rinkimais. Siekiame realiai pagerinti žmonių gyvenimą“, – AP sakė M. Kaptur.
Rugpjūtį 80-metei M. Kaptur važiuojant į bažnyčią, automobilis, kuriame ji sėdėjo kaip keleivė, pateko į avariją. Dėl per ją patirtų sužalojimų politikė buvo paguldyta į ligoninę, tačiau teigė jau pasveikusi.
H. Jeffriesas pavadino M. Kaptur išskirtine Didžiųjų ežerų regiono politine figūra.
„Ji ir vėl pranoks visus lūkesčius“, – tikino jis.
Trumpo sprendimas netaikyti sankcijų Rusijai kaitina aistras
Šiame regione gyvena daug ukrainiečių kilmės amerikiečių. M. Kaptur yra viena iš Kongreso Ukrainos grupės steigėjų ir jos pirmininkė. Ši abiejų partijų įstatymų leidėjus vienijanti grupė daugiausia dėmesio skiria Ukrainos klausimui.
M. Kaptur griežtai sukritikavo vėlai penktadienį priimtą D. Trumpo sprendimą netaikyti kai kurių sankcijų nuostatų pagal Lindsey Grahamo vardu pavadintą įstatymą dėl sankcijų Rusijai. Kongresas šį įstatymą priėmė siekdamas padėti Ukrainai gintis nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtos invazijos.
„Tai, ką jis padarė, tiesiog antiamerikietiška. Jis stojo į Putino pusę“, – sakė ji.
Savaitgalį tiek demokratai, tiek respublikonai Kongrese pasipiktino D. Trumpo sprendimu netaikyti sankcijų, kurios turėjo įsigalioti sekmadienį. Įstatymą prezidentas buvo pasirašęs vos praėjusį mėnesį.
M. Johnsonas sekmadienį televizijos „Fox News“ laidoje „Sunday Morning Futures“ sakė, kad susirūpinimą išreiškė ir keli jo kolegos. Jis dar nebuvo aptaręs šio klausimo su D. Trumpu, tačiau teigė žinantis, kad prezidentas vertina padėtį.
„Turime tai aptarti ir, manau, atidžiai įvertinti nenumatytas pasekmes“, – sakė M. Johnsonas.
ELTA primena, kad rugsėjo 18 d. D. Trumpas pasirašė JAV Kongreso priimtą įstatymą, numatantį plataus masto sankcijas Rusijai, siekiant daryti spaudimą dėl jos karo prieš Ukrainą.
Pagal šį įstatymą jame numatytos sankcijos ir muitai turėjo automatiškai įsigalioti praėjus 30 dienų nuo pasirašymo, nebent prezidentas nuspręstų kitaip. D. Trumpas jų taikymą sustabdė prieš pat Kongreso nustatytą terminą.
Naujosios sankcijos būtų taikomos Rusijos energetikos ir gynybos sektoriams, prezidentui Vladimirui Putinui ir kitiems aukščiausiems pareigūnams, taip pat šešėliniam tanklaivių laivynui, kurį Maskva naudoja Vakarų šalių sankcijoms apeiti.
Įstatymas taip pat suteiktų D. Trumpui įgaliojimus nustatyti iki 100 proc. muitus didžiausioms rusiškos naftos ir dujų pirkėjoms, įskaitant Indiją ir Kiniją, tokiu būdu siekiant sumažinti Maskvos pajamas, naudojamas karui finansuoti.
Įstatymu taip pat numatomos sankcijas Rusijos kariuomenę remiančioms bendrovėms ir užsienio subjektams bei išplečiamos sankcijas Iranui.
Įstatymo projektas buvo pavadintas respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo, kuris nuo 2025 m. balandžio siekė, kad jis būtų priimtas, tačiau šių metų liepą mirė, vardu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
