Karas Ukrainoje

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs įgyvendinti naujas sankcijas Maskvai po didžiausios per visą karą Rusijos atakos Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie tolesnį transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimą, kuris padės daryti realų spaudimą Rusijai. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai parašė socialiniame tinkle „Facebook“. „Kopenhaga, Paryžius, Užhorodas. Pirmiausia – susitikimas su mūsų draugais iš Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto. Toliau – daugiau nei 35 valstybių koalicija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė, kad 2026 metų Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą surengs savo paties golfo aikštyne Majamyje, nors pirmosios kadencijos metu panašių planų atsisakė sulaukęs kaltinimų korupcija, be to, sakė, kad mielai susitikime matytų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Kinijos prezidentą Xi Jinpingą.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas teigia, kad Kinija Rusijai karinės paramos neteikia, praneša UNIAN. Atsakydamas į žurnalistės klausimą apie Kinijos vaidmenį remiant Rusiją, A. Jusovas pabrėžė, kad karinė parama nėra teikiama, o kitus klausimus turėtų komentuoti diplomatai. „Karinės paramos nėra. Visa kita – sudėtingo diplomatinio proceso klausimas“, – sakė jis.

Portale „Bild“ pranešama, kad Vokietijos politikas Markusas Söderis kategoriškai atsisako siųsti Vokietijos karius į Ukrainą. Tačiau jis siūlo alternatyvą: karo tarnybai tinkami ukrainiečiai galėtų grįžti į gimtinę kovoti už savo šalį. „Siekiant užtikrinti saugumą jų pačių šalyje, yra teisėta svarstyti galimybę grąžinti karo tarnybai tinkamus ukrainiečius į tėvynę“, – teigia M. Söderis.

Laikinai okupuotoje Luhansko srities teritorijoje partizanai smogė okupantų karinei logistikai, sunaikindami relių spintą Luhansko–Stanycjia Luhanskos geležinkelio ruože, praneša „Ukrinform“.    ...

Penktadienį Rusijos kariuomenė pražudė keturis Donecko srities gyventojus ir sužeidė vieną žmogų, praneša „Ukrinform“. „Rugsėjo 5 d. rusai nužudė keturis Donecko srities gyventojus: tris Siverske ir vieną Bilycke. Per parą dar vienas asmuo regione buvo sužeistas“, – tinkle „Telegram“ pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas. Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios Donecko regione žuvo 3587 žmonės, dar 8016 buvo sužeisti.

Donaldas Trumpas prižada spręsti Ukrainos saugumo garantijų klausimą. Pasak jo, karas Ukrainoje privalo būti užbaigtas taikiai, kitaip „kaina bus labai didelė“, rašo portalas UNIAN. JAV prezidentas teigia, kad saugumo garantijų klausimas bus išspręstas, tačiau pabrėžia, kad pagrindinis vaidmuo tenka Europai. „Mes tai išspręsime. Mes jiems padėsime. Klausykite, norime išgelbėti daug gyvybių, todėl imsimės veiksmų. Žmonės to tikisi. Bet pirmiausia – Europa.

Iš Rusijos laikinai okupuotų teritorijų pagal Ukrainos prezidento iniciatyvą „Bring Kids Back UA“ („Grąžinkime vaikus į Ukrainą“) grąžinta didelė grupė Ukrainos vaikų, penktadienį vakare pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, rašo „Ukrinform“. „Okupacijos metais jie patyrė priespaudą ir prievartą, jiems buvo brukama Rusijos propaganda, bet šiandien jie yra saugūs ir gauna reikiamą pagalbą Ukrainoje“, – tinkle „Telegram“ pažymėjo prezidento kanceliarijos vadovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad 2026 m. Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą surengs savo golfo kurorte Majamyje, nors pirmosios kadencijos metu panašaus sumanymo atsisakė, pasipylus kaltinimams korupcija. D. Trumpas žurnalistams taip pat paatviravo, kad susitikime Majamyje mielai priimtų ir Rusijos bei Kinijos vadovus.  Milijardierius D. Trumpas sakė, kad jo kurortas ir SPA „Trump National Doral“ yra ideali vieta kitų metų gruodžio mėn.

Slovakija nedalyvaus pokario saugumo garantijose Ukrainai, tačiau yra pasirengusi pasidalinti savo integravimosi į Europą patirtimi, kad Kyjivas nepadarytų tų pačių „lemtingų klaidų“, kurias savo laiku padarė Bratislava. Kaip praneša „Unian“ korespondentas, apie tai pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Jei tarp Rusijos ir Ukrainos būtų sudarytas taikos susitarimas, Jungtinės Valstijos yra pasirengusios vadovauti didelės buferinės zonos Ukrainoje stebėsenai, kad apsaugotų šalį nuo pakartotinių Rusijos užpuolimų, skelbia amerikiečių transliuotojas „NBC News“, remdamasi keturiais asmenimis, susipažinusiais su šiais planais. Leidinys paaiškina, kad buferinė zona bus didelė demilitarizuota teritorija Ukrainos viduje, kuri skirs Rusijos ir Ukrainos teritorijas.

Net kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neprieštarauja Ukrainos narystei Europos Sąjungoje (ES), „Rusijos draugų“, ypač Vengrijos, pozicija šiuo klausimu yra keista, per bendrą su Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa spaudos konferenciją po trumpo susitikimo Užkarpatėje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Pagaliau girdime signalus iš Rusijos, kad jie dabar sutinka su Ukrainos naryste Europos Sąjungoje. Gaila, kad jie priima realybę taip pavėluotai.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad bet kokios Vakarų pajėgos, dislokuotos Ukrainoje, taptų „teisėtais“ Maskvos puolimo taikiniais, taip įspėdamas Kyjivo sąjungininkus, kurie svarsto priemones dėl saugumo garantijų Ukrainai po karo, praneša „Reuters“. Tai V. Putinas pareiškė dieną po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užtikrino, kad 26 šalys įsipareigojo suteikti Ukrainai pokario saugumo garantijas, įskaitant tarptautines pajėgas sausumoje, jūroje...

Ukraina griežtai sureagavo į Kremliaus pasiūlymą surengti lyderių susitikimą Maskvoje. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Vladimiro Putino kvietimas – ne nuoširdus, o skirtas blokuoti realų dialogą. Dar daugiau, Maskvos reikalavimai dėl saugumo garantijų Rusijai po karo Kyjive vertinami kaip absurdiški. Pasiūlymas surengti Ukrainos ir Rusijos lyderių susitikimą Maskvoje nėra rimtas ir rodo, kad V. Putinas jam nepasirengęs.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis skeptiškiau vertina artimiausioje ateityje galimą Rusijos ir Ukrainos konflikto pabaigą bei asmeninio dviejų kariaujančių šalių lyderių susitikimo perspektyvas, praneša „NBC News“. Griežtas požiūris į D. Trumpo pastangas pasiekti taikos susitarimą pabrėžia, kiek jis nutolo nuo 2024 m. rinkimų kampanijos metu duotų pažadų. Tuomet jis tvirtino galėsiąs užbaigti karą per 24 valandas nuo įžengimo į pareigas.

Rusijos režimo lyderiui pareiškus, kad Rusija neprieštarauja Ukrainos narystei Europos Sąjungoje (ES), Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad dabar kai kurių Europos šalių prieštaravimas atrodo keistai. „Pagaliau girdime signalus iš Rusijos, kad jie jau priima Ukrainos narystę Europos Sąjungoje. Gaila, kad jie suvokia realybę taip vėluodami. Dar nuo 2013 m. Rusija ėjo link tokios paprastos minties.

Tarptautinei žiniasklaidai skelbiant apie Baltųjų rūmų planus mažinti karinę paramą Europai, penktadienį išleistame straipsnyje CNN žurnalistas Stephenas Collinsonas teigia, kad Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas vėl laikosi vieningos pozicijos. Pasak jo, šių dviejų valstybių lyderiai įsitikinę, kad Ukrainoje nepavyko pasiekti taikos dėl Europos kaltės.

Rusijos kariai, dalyvavę kare Ukrainoje, paskatino proveržį galūnių protezų gamyboje, teigia Rusijos gynybos viceministrė Ana Civiliova. „Šiuo metu mes tikriausiai esame lyderiai šioje srityje“, – sakė ji Vladivostoke vykusioje konferencijoje. A. Civiliova, vartodama Rusijos terminą „speciali karinė operacija“, apibūdinantį invaziją į Ukrainą, teigė: „Būtent specialiosios karinės operacijos dalyviai leido mums pasiekti tokį aukštą lygį.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sako, kad nemato prasmės kontaktuoti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia rusų propagandos agentūra TASS. V. Putinas pareiškė manantis, kad Ukraina atmetė galimybę tiesiogiai bendrauti su Maskva. Putinas Zelenskiui žada 100 proc. saugumą Maskvoje Vis dėlto Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar ketvirtadienį kalbėjo apie susitikimą su V. Putinu ir pabrėžė, kad jis yra būtinas, norint užbaigti karą.

Per Rusijos smūgį kaime Ukrainos Charkivo srityje vėlai ketvirtadienį žuvo trys žmonės, pranešė regiono karinės administracijos vadovas. „Apie 21 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) rusai bepiločiu orlaiviu atakavo Chotymlios kaimą“, – platformoje „Telegram“ teigė Olehas Synjehubovas. Jis sakė, kad žuvo du vyrai ir viena moteris, o dar du žmonės buvo sužeisti. Anot jo, bent keli iš jų buvo kelių remonto tarnybos darbuotojai.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pateikė naujų komentarų apie Vladimiro Putino kvietimą Volodymyrui Zelenskiui atvykti į Maskvą, rašo UNIAN. V. Putinas pakvietė V. Zelenskį atvykti į Maskvą. Ketvirtadienį V. Zelenskis pabrėžė, kad susitikimas yra būtinybė, tačiau teigė manantis, kad Rusija daro viską, jog susitikimą atidėtų. „Amerikos partneriai mums pranešė, kad Putinas pakvietė mane į Maskvą. Jei nori, kad susitikimas neįvyktų, pakviesk mane į Maskvą.

Laikinai okupuotame Luhanske nugriaudėjo sprogimai, po jų kilo galingas gaisras, skelbia UNIAN. Socialinėse medijose pranešama, kad atakuota svarbi naftos bazė. Naftos bazė sunaikinta Okupacijos tyrimo centro vadovas Petro Andriuščenko sako, kad bazė buvo sunaikinta. „Degimas gana stiprus. Dabar Luhanske tikrai nebus nei benzino, nei dyzelinio kuro“, – sako jis.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį po Paryžiuje įvykusio „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo pareiškė, kad Lenkija nesiųs savo karių į Ukrainą, kurie dalyvautų Europos misijoje, įgyvendinant saugumo garantijas. Vietoj to Varšuva prisiims atsakomybę už logistiką, pranešė Lenkijos radijas. „Lenkija nenumato siųsti karių į Ukrainą, taip pat ir po karo... Mes esame atsakingi už logistiką. Lenkija yra pagrindinis pagalbos Ukrainai centras, o tai yra labai svarbu.

Ukraina ir toliau atsakys savo smūgiais į Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico. Taip Ukrainos vadovas atsakė į žurnalisto klausimą apie Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino raginimus Europai surengti energetinę blokadą Ukrainai.

Užsienio reikalų ministerijoje Rusijos ambasados Lietuvoje laikinajam reikalų patikėtiniui ketvirtadienį įteikta protesto nota dėl nesiliaujančių Ukrainos apšaudymų. Pasak ministerijos, masinės raketų ir kovinių dronų atakos tęsiamos nepaisant tarptautinių pastangų stabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, įskaitant pirmadienį Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso išsakytą raginimą nutraukti ugnį ir siekti teisingos, visapusiškos ir tvarios taikos.

Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimas yra būtinas siekiant užbaigti karą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žurnalistams po „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo, rašo „Unian“. „Tai ne noras, o būtinybė. Mes remiame jį bet kokiu formatu – ir trišaliu, ir dvišaliu. Manau, kad Rusija daro viską, jog atidėtų susitikimą. Amerikos partneriai mums pranešė, kad Putinas pakvietė mane į Maskvą. Jei nori, kad susitikimas neįvyktų, pakviesk mane į Maskvą.

Dvidešimt šešios šalys įsipareigojo įnešti savo indėlį garantuojant Ukrainos saugumą po susitarimo dėl paliaubų ar taikos su Rusija, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.  „Šiandien turime 26 šalis, kurios oficialiai įsipareigojo – kai kurios kitos dar neužėmė aiškios pozicijos – dislokuoti karius Ukrainoje kaip „užtikrinimo pajėgas“ arba būti sausumoje, jūroje ar ore“, – po Kyjivo sąjungininkių susitikimo Paryžiuje žurnalistams sakė E. Macronas.

Kraujas, kariai amputuotomis rankomis ir kojomis, karių evakuacijos greitosios pagalbos automobiliais – tokią karo kasdienybę patyrė iš Lietuvos į stažuotę Ukrainoje vykę medikai. Gydytojai pasakoja – reanimacijos skyriai ten perpildyti, medikai dažnai dirba ir po 30 parų be poilsio. Šiandien, po dvi savaites trukusios komandiruotės, 5 gydytojai ir slaugytoja grįžo į Lietuvą. Jie tikina, kad yra kupini naujos patirties.

Per Rusijos ataką šiaurinėje Ukrainos dalyje ketvirtadienį žuvo du Danijos pabėgėlių reikalų tarybos misijos nariai, vykdę išminavimo darbus Maskvos pajėgų anksčiau okupuotoje teritorijoje, pranešė vietos gubernatorius. „Rusai tyčia taikėsi į Danijos pabėgėlių reikalų tarybos humanitarinės išminavimo misijos darbuotojus (...) žinoma, kad žuvo du žmonės“, – socialiniame tinkle parašė Černihivo srities vadovas Vjačeslavas Čausas.

Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad dėl Ukrainoje sužeistų kareivių skaičiaus ji tapo pasauline protezų gamybos lydere.  Maskva kaip didžiausią paslaptį saugo kare prieš Ukrainą žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių ir retai atskleidžia informaciją apie aukas, tačiau nepriklausomi vertinimai rodo, kad jų yra šimtai tūkstančių.

Iki šiol nerodytos hipergarsinės raketos, robotai vilkai, povandeniniai dronai ir 80 tūkstančių taikos balandžių – Pekinas surengė vieną didžiausių karinių paradų modernioje istorijoje. Kinijos autoritarinis lyderis kartu su Vladimiru Putinu dešinėje ir Šiaurės Korėjos diktatoriumi kairėje – aiškiau nei kada nors rodo Vakarams savo pretenzijas į pasaulio dominavimą ir primena ketinimus pulti Taivaną.

JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ketvirtadienį Paryžiuje susitiko su Europos lyderiais aptarti saugumo garantijų Ukrainai, sąjungininkams siekiant užtikrinti ilgalaikę karinę paramą karo nuniokotai šaliai ir tolesnę JAV pagalbą po karo.

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris pareiškė, kad Vakarai Ukrainai davė „nesulaužomą pažadą“ – pasak jo, Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu pasitikėti negalima, o agresiją būtina stabdyti griežtesnėmis priemonėmis.

Jungtinė Karalystė suteikė Ukrainai karinės pagalbos už daugiau nei 1,3 mlrd. dolerių (1 mlrd. svarų sterlingų), ši pagalba finansuojama iš pajamų, gautų iš įšaldyto Rusijos turto, pranešė JK vyriausybės spaudos tarnyba. Gynybos sekretorius Johnas Healey paskelbė, kad pinigai, gauti iš įšaldyto Rusijos turto, buvo panaudoti daugiau nei 1 mlrd. svarų sterlingų vertės ginklams įsigyti ir karinei paramai.

Europos lyderiai Paryžiuje susirinko aptarti saugumo garantijų Ukrainai – svarstomas tarptautinių pajėgų dislokavimas, tačiau šalys vis dar nesutaria, rašo „Financial Times". „Norinčiųjų koalicija“, vadovaujama Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, svarsto tarptautinių pajėgų dislokavimą, kuris galėtų tapti pagrindiniu Ukrainos saugumo garantu. Pasibaigus diskusijoms Europos lyderiai ketina kalbėtis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl prižadėtos paramos suteikimo.

Vokietija ketvirtadienį per Kyjivo sąjungininkų susitikimą siūlys padėti sustiprinti Ukrainos oro gynybą kaip būsimų saugumo garantijų dalį, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vokiečių vyriausybėje. Berlynas, kuris išlieka didžiausias karinės pagalbos Ukrainai tiekėjas po Jungtinių Valstijų, taip pat pasiūlys kitos ginkluotės ir karinių mokymų, tačiau iki šiol vengė žadėti siųsti taikos palaikymo pajėgas.

Ukrainos sąjungininkai baiminasi, kad Rusija rengiasi naujam puolimui prieš Ukrainą, rašo „Bloomberg“. Europos lyderiai vis labiau nerimauja, jog Rusija surengs naują ataką prieš Ukrainą. Praėjusią savaitę Tulone vykusiame saugumo tarybos susitikime Vokietijos ir Prancūzijos pareigūnai svarstė Rusijos karių telkimąsi prie Pokrovsko – Ukrainos kontroliuojamo miesto Donecko srityje. Pasak šaltinių, norinčių likti neįvardintais, ten jau sutelkta apie 100 tūkst. karių.

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija neturi veto teisės spręsti, ar Vakarų valstybės gali dislokuoti karius Ukrainoje kaip saugumo garantijų dalį, jei bus sudarytos paliaubos. „Kodėl mus domina, ką Rusija mano apie karius Ukrainoje? Tai suvereni šalis. Ne jiems spręsti“, – sakė M. Rutte.

Dar viena Rusijos naftos bazė, šį kartą Orlovsko srityje, patyrė skaudžius ukrainiečių dronų smūgius. Baltieji rūmai skelbia, kad per rugpjūtį, dėl Kyjivo operacijos prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, rusiškos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo net penktadaliu. Ukraina spaudžia Rusiją, o Europos lyderiai spaudžia Donaldą Trumpą pamiršti derybas su Vladimiru Putinu ir imtis griežtų priemonių prieš agresorę.

Vakarų analitikas tvirtina, kad laikinas karo veiksmų įšaldymas padidintų Ukrainos galimybes ateityje susigrąžinti savo teritorijas. Kadangi nei JAV, nei Europa nėra pasirengusios suteikti Ukrainai tokių pajėgumų, kokių reikia pergalei mūšio lauke, būtina ieškoti alternatyvų.

Donaldas Trumpas prisipažino, kad nesitikėjo, jog karą Ukrainoje bus taip sunku sustabdyti, rašoma portale UNIAN. JAV prezidentas vis dar tikisi konfliktą išspręsti diplomatiškai, nepaisant kylančių abejonių, ar Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimas išvis įvyks. „Aš tai stebėjau, mačiau ir kalbėjau apie tai su V. Putinu ir V. Zelenskiu. Kažkas turi įvykti, bet jie dar nėra tam pasirengę. Tačiau kažkas turi įvykti. Mes tai padarysime“, – sakė D. Trumpas.

Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas sukritikavo savo ilgai gintą JAV prezidentą Donaldą Trumpą, rašo „Politico“. Jis pasmerkė D. Trumpo sprendimą nutiesti raudoną kilimą Vladimirui Putinui. Johnsonas sukritikavo Trumpą B. Johnsonas yra ilgametis Ukrainos rėmėjas. Anot jo, nors D. Trumpas teisus bandydamas užbaigti karą Ukrainoje, jo susitikimas su V. Putinu buvo „šlykštus“. „Ukraina yra visiškai nekalta nukentėjusioji šalis“, – sako jis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas įvardijo galimą karo pabaigos scenarijų, rašo UNIAN. Anot jo, karo veiksmų sustabdytas dabartinėje fronto linijoje yra laikomas vienu iš karo pabaigos scenarijų. „Realistiškai kalbant, taip, vienas iš galimų scenarijų – karo veiksmų sustabdymas fronto linijoje. Apie tai kalba ir prezidentas. Bet manau, kad sprendimą dėl galutinio scenarijaus priims prezidentas“, – sako jis.

Ketvirtadienį Paryžiuje susitinka Europos lyderiai ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekdami dar kartą padidinti spaudimą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, kuris pažadėjo, kad Rusija tęs kovą Ukrainoje, jei nebus pasiektas taikos susitarimas. Vakaruose didėja nusivylimas dėl to, ką lyderiai vadina Rusijos prezidento nenoru sudaryti susitarimo, kuris užbaigtų trejus su puse metų trunkančią Maskvos invaziją į Ukrainą.

Vilniuje, Tuskulėnų memorialo dvaro kieme, ketvirtadienį vyks Ukrainai skirta palaikymo akcija „Saulėgrąžos“. „Šį pavasarį pasėtos gėlės jau subrendo, tad dabar kviečiame nuskinti jų žiedus. Šiuo paprastu, bet prasmingu veiksmu pagerbsime visus, kurie paaukojo gyvybę už Ukrainos laisvę.

„Norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikimo Paryžiuje dalyviai pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu aptarė būdus, kaip sustabdyti Rusijos agresiją ir užtikrinti Ukrainos saugumą, rašo „Evropeiskaja pravda“....

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivo siekiamos saugumo garantijos yra „pavojaus Europos žemynui garantijos“. Toks pareiškimas nuskambėjo prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos lyderių derybas šiuo klausimu. Paryžiaus viršūnių susitikimui pirmininkaus Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) lyderiai, o jo tikslas – padidinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui po virtinės nesėkmingų bandymų pasiekti paliaubas daugiau nei trejus metus trunkančiame kare.

Europa yra pasirengusi pasiūlyti saugumo garantijas Ukrainai, kai bus pasirašyta taikos sutartis, numatanti užbaigti karą, kurį sukėlė 2022 m. prasidėjusi visapusiška Rusijos invazija, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbėdamas šalia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.