Karas Ukrainoje

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivo siekiamos saugumo garantijos yra „pavojaus Europos žemynui garantijos“. Toks pareiškimas nuskambėjo prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos lyderių derybas šiuo klausimu. Paryžiaus viršūnių susitikimui pirmininkaus Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) lyderiai, o jo tikslas – padidinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui po virtinės nesėkmingų bandymų pasiekti paliaubas daugiau nei trejus metus trunkančiame kare.

Europa yra pasirengusi pasiūlyti saugumo garantijas Ukrainai, kai bus pasirašyta taikos sutartis, numatanti užbaigti karą, kurį sukėlė 2022 m. prasidėjusi visapusiška Rusijos invazija, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbėdamas šalia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

Ukraina pavadino Vladimiro Putino pasiūlymą surengti susitikimą su prezidentu Volodymyru Zelenskiu Maskvoje nerealiu ir nepriimtinu. Atitinkamus pareiškimus padarė V. Zelenskio patarėjas Dmitrijus Lytvynas ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Komentuodamas „Unian“, D. Lytvynas pabrėžė, kad Kremliaus iniciatyva yra skirta ne taikos paieškai, o karo vilkinimui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį kalbėsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas. Jis tokia informacija pasidalino po to, kai Ukrainos vadovas ir Europos lyderiai kiek anksčiau pranešė, kad tikisi surengti pokalbį telefonu. „Netrukus su juo kalbėsiuosi ir maždaug žinosiu, ką mes darysime“, – trečiadienį naujienų agentūros AFP žurnalistui Ovaliajame kabinete Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio vizito metu sakė D. Trumpas.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas turi priimti sprendimą dėl karo su Ukraina. Jei jis nepatiks JAV prezidentui, Kremlius sulauks pasekmių. Be to, JAV ir Rusijos lyderiai greitu metu surengs pokalbį. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, apie tai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė susitikimo su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu metu. Atsakydamas į klausimą apie pareiškimą V. Putinui, D. Trumpas pažymėjo, kad jis neturi jokio pranešimo Kremliaus vadovui. „Jis žino mano poziciją.

Nuo pat Rusijos pradėtos plataus masto invazijos pradžios Ukraina į karą bandė įtraukti Lenkiją ir kitas NATO šalis. Tai pareiškė buvęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda interviu žurnalistui Bogdanui Rimanowskiui. „Jie [ukrainiečiai] nuo pat pradžių bandė įtraukti visus į karą. Tai akivaizdu, tai jų interesai, ir būtų geriausia, jei jie galėtų įtraukti į karą NATO šalis“, – sakė jis. Pasak A. Dudos, Ukraina ieškojo sąjungininkų, kurie kariautų jų pusėje prieš rusus.

Per pastarąjį pusmetį Ukrainos kariuomenė gerokai pasipildė antžeminiais robotų kompleksais, kuriuos kariai sėkmingai naudoja ir šturmui, ir minavimo operacijose, ir net logistikoje. Ten, kur ukrainiečius medžioja rusiški dronai žudikai, ir maisto ar vandens negalima nugabenti mašinomis, labai gerai savo darbą atlieka robotai. Tvirtai įsirėmęs kojomis į pikapo kėbulą, „Istoriku“ pasivadinęs ukrainiečių kovotojas įdėmiai žiūri į dangų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Rugpjūčio mėnesį JAV prezidentas davė Rusijos diktatoriui „2–3 savaites“ pasiekti pažangą taikos derybose su Ukraina. Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ketina ketvirtadienį pasikalbėti su Donaldu Trumpu ir išsiaiškinti, kada baigsis tos 2–3 savaitės.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paklaustas, ar yra pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, atsakė, kad yra, jei susitikimas bus „gerai paruoštas“, rašo „Sky News“. Tai V. Putinas pasakė per spaudos konferenciją Pekine po vizito, kuris prasidėjo jo dalyvavimu Kinijos lyderio Xi Jinpingo kariniame parade ir tęsėsi susitikimais su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu ir kitais dalyvavusiais lyderiais.

Rusija nenori baigti karo ir ketina tęsti karo veiksmus. Šiuo metu tai yra pagrindinis Maskvos piešiamas scenarijus, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė spaudos konferencijoje su Danijos premjere Mette Frederiksen. Valstybės vadovas atkreipė dėmesį, kad tokie smūgiai, kaip šiąnakt tapo reguliarūs. Rusija kelis kartus per savaitę masiškai puola Ukrainą.

JAV primoji ponia Melania Trump laiške Vladimirui Putinui prašė geresnės ateities vaikams, tarp jų ir ukrainiečių. V. Putino atsakymas – dar daugiau bombų prieš Ukrainą, pastebi „The Washington Post“. „Kiekvienas vaikas savo širdyje puoselėja tas pačias tylias svajones. <...> Jie svajoja apie meilę, galimybes ir saugumą nuo pavojų“, – rašė ji. „Pone Putinai, jūs vienas galite atkurti jų melodingą juoką.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas naujais smūgiais Ukrainai demonstruoja savo nebaudžiamumą.  V. Putinas šiuo metu yra Pekine, kur susitiko su Kinijos ir Šiaurės Korėjos lyderiais.  „Putinas demonstruoja savo nebaudžiamumą. Ir tai neabejotinai reikalauja pasaulio atsako.

Vladimiro Putino patarėjas, rusų diplomatas Jurijus Ušakovas sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo linkėjimus. D. Trumpas antradienį apkaltino Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyderius sąmokslu prieš Jungtines Valstijas. „Perduokite šilčiausius linkėjimus Vladimirui Putinui ir Kim Jong Unui, kol rezgate sąmokslą prieš Jungtines Amerikos Valstijas“, – parašė jis. J. Ušakovas pareiškė, kad tikisi, jog tokie žodžiai buvo ironija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė esąs labai nusivylęs Rusijos lyderio Vladimiro Putino nesugebėjimu sudaryti taikos susitarimo su Ukraina, tačiau aiškiau nepakomentavo galimų pasekmių Maskvai. Nuo praėjusio mėnesio, kai Aliaskoje susitiko su V. Putinu, D. Trumpas ragino Kremliaus šeimininką surengti dvišales derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tačiau vietoj to Rusija suintensyvino išpuolius prieš Kyjivą.

Rusijai naktį į trečiadienį pradėjus oro antskrydžius Vakarų Ukrainoje netoli Lenkijos sienos, Lenkija aktyvavo lėktuvus savo oro erdvei apsaugoti. „Siekiant užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą, mūsų oro erdvėje intensyviai veikia lenkų ir sąjungininkų orlaiviai, o antžeminės oro gynybos ir radarų žvalgybos sistemos pasiekė aukščiausią parengties lygį“, – tinkle „X“ pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis štabas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. 2.40 val.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukraina turėtų pripažinti ir teisiniu būdu įtvirtinti naujas „teritorines realijas“, rašo UNIAN. Indonezijos laikraščiui „Kompas“ jis teigė, kad minėtos „realijos“ neva susiformavo tada, kai Krymas, Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritys prisijungė prie Rusijos. Rusijos ministras taktiškai nutylėjo faktą, kad šios teritorijos buvo iš esmės prievarta aneksuotos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė įsitikinimą, kad nors „Norinčiųjų koalicijas“ kol kas atrodo teorinė, tačiau šios iniciatyvos rezultatas bus patikimos saugumo garantijos Ukrainai. Tai jis pareiškė Paryžiuje, kai kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu atsakinėjo į žurnalistų klausimus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra „labai nusivylęs“ Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, kuris iki šiol nesutiko susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o tik sustiprino atakas prieš Ukrainą. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, apie tai JAV lyderis pareiškė interviu CNN. „Esu labai nusivylęs juo. Mes visada turėjome puikius santykius. Esu labai nusivylęs. Tūkstančiai žmonių žūsta. Žūsta ne amerikiečiai, o rusai ir ukrainiečiai. Ir jų tūkstančiai.

Ukraina pirmoji pasaulyje pradėjo naudoti dirbtinį intelektą (DI), kad dronų spiečiai galėtų koordinuoti savo veiksmus mūšio lauke. Ši novatoriška technologija yra ateities karo veiksmų pranašas, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Kariniai ekspertai teigia, kad tokia technologija yra kitas dronų karo raidos etapas. Ji leidžia vienu metu panaudoti dešimtis ar net tūkstančius dronų, kad būtų įveikta priešo gynyba, nesvarbu, ar tai miestas, ar atskiras karinis objektas.

Rusai šiuo metu bando į savo kariuomenę įtraukti apie 250 tūkst. naujų karių. Buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas generolas Mykola Malomužas teigia, kad tai okupantams neatneš sėkmės fronte. To priežastis jis paaiškino televizijos kanale „Kanal 24“. Jis pažymėjo, kad šiuo metu rusų planai žlugo visose fronto kryptyse. „Žinome, kad priešas kaupia ir bando mobilizuoti arba verbuoti iki 250 tūkst. naujų karių.

Vokiečių saugumo tarnybos perspėja žmones netapti „vienkartiniais agentais“, augant susirūpinimui, kad Rusija gali panaudoti socialinius tinklus ieškodama, ką užverbuoti šnipinėjimui ir sabotažui Vokietijoje ar prieš ją. Vakarų pareigūnai kaltina Rusiją ir jos bendražygius surengus dešimtis išpuolių ir kitų incidentų visoje Europoje nuo 2022 metų, kai prasidėjo Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą. Jie nerimauja, kad rizika didėja, nes vis dažniau naudojami neapmokyti diversantai.

Lvive pamaldomis Ukrainos graikų katalikų bažnyčios Šv. Jurgio arkikatedroje prasidėjo parlamento nario ir buvusio Aukščiausiosios Rados pirmininko Andrijaus Parubijaus laidotuvės, ceremoniją tiesiogiai transliavo „Suspilne“.  Ceremonijoje dalyvavo velionio politiko šeima ir artimi draugai, taip pat Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas, jo pirmasis pavaduotojas Oleksandras Kornijenka, buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, buvę ministrai pirmininkai Volodymyras Hr...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pagyrė Maskvai palankų Slovakijos ministrą pirmininką už „nepriklausomą“ šalies poziciją, o per susitikimą Kinijoje pasiūlė Bratislavai nutraukti dujų tiekimą Ukrainai. Savo promaskvietiška pozicija garsėjantis Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas ne kartą kritikavo Kijevą ir stabdė sankcijas, kurias Europa Sąjunga norėjo pritaikyti Maskvai dėl šios invazijos į Ukrainą, teigdamas, kad jos kelia pavojų Slovakijos energetiniam saugumui.

Ukraina įgyvendina milijardų vertės ginklavimosi programą, kurią finansuos Europa. Šis planas laikomas geriausia galimybe apsiginti nuo Rusijos, atsižvelgiant į mažėjančią JAV paramą ir neapibrėžtas Vakarų saugumo garantijas, rašo „The New York Times“. Pažymima, kad Ukraina siekia ne tik paremti savo kariuomenę visapusiškos Rusijos invazijos metu, bet ir padaryti ją pokario taikos pagrindu. Tai turėtų atgrasyti Maskvą nuo pakartotinio puolimo.

Įtariamasis buvusio Ukrainos pralamento vadovo Andrijaus Parubijaus nužudymu prisipažino padaręs nusikaltimą ir paaiškino savo motyvus, rašo „Kanal 24“. Įtariamasis Mykolas Scelnikovas pareiškė, kad nužudė A. Parubijų norėdamas atkeršyti valdžiai. Nužudytas buvęs Ukrainos parlamento vadovas Vyras sako, kad pasirinko A. Parubijų savo auka, nes šis „buvo šalia“. Jis taip pat pareiškė, kad jei gyventų Vinycioje, jo galimu taikiniu būtų buvęs prezidentas Petro Porošenka.

Pekine viešintis Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas atsakė į nuogąstavimus, kad Rusija gali pulti kitas Europos valstybes, jei jai pavyks laimėti karą Ukrainoje, rašo „Sky news“. Kalbėdamas su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico, V. Putinas nurodė, kad Rusija neturi ketinimų nieko pulti ir pridūrė, kad tokie teiginiai yra „provokacija arba nekompetencija“. Europos baimė kyla iš kai kurių Kremliaus sluoksnių įsitikinimo, kad Rytų Europos šalys, kurios priklausė Sovietų Sąjungai, ...

Naktį iš pirmadienio į antradienį dronai atakavo Rusijos Rostovą prie Dono, skelbia „Moscow Times“. Užsidegė du daugiaaukščiai gyvenamieji namai. Tai patvirtino vietos laikinasis gubernatorius Jurijus Slyjusaras. Anot jo, vienoje gatvėje apgadintas 19 aukštų namo fasadas ir stogas, kitoje – 25 aukštų namo fasadas ir butų langai. Rusija skelbia, kad nukentėjo keturi žmonės, tarp jų – vaikas. Viename iš namo butų esą buvo rastas nesprogęs šaudmuo, čia gyventojai buvo evakuoti.

Nepaisant to, kad kruvinos žudynės Ukrainoje tęsiasi, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sulaukia vis didesnio pripažinimo ir palaikymo pasaulinėje arenoje, skelbia „The New York Times“. Eurazijos lyderiai šią savaitę su Rusijos režimo lyderiu susitiko su dideliu entuziazmu. Kaip pastebi minėtas leidinys, JAV prezidentas Donaldas Trumpas padėti sumažinti jo izoliaciją po karo prieš Ukrainą pradžios.

Rusija paprieštaravo JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginiams apie susitarimus dėl planuojamo trišalio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad dėl JAV sankcijų Rusijai yra svarstomos „visos galimybės“, rašo CNN. Jis pastebėjo, kad netgi ir po Donaldo Trumpo susitikimo Vladimiras Putinas toliau atakuoja Ukrainą.

Kinijoje vykusiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikime Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pateikė naujų, jam neįprastai švelnių pareiškimų dėl Ukrainos.

Rudenį Rusijos okupantai gali vykdyti intesnyvuų puolimą Kupiansko, Lymano, Pokrovsko ir Zaporižios kryptimis. Tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos generolas majoras Serhijus Kryvonosas. Jo teigimu, karas nesibaigs priešo vasaros puolimu. „Tai ne derliaus nuėmimas. Tai karas, ir jis bus pakankamai produktyvus ir ilgas abiejose pusėse“, – pabrėžė S. Kryvonosas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį griežtai atmetė Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pastabas apie planus į Ukrainą siųsti Europos karius kaip per ankstyvas ir kartu pareiškė, kad ji neturi įgaliojimų aptarti šį klausimą, informuoja agentūra „Reuters“. „Tai yra dalykai, kurių negalima aptarti prieš sėdant prie derybų stalo su daugybe šalių, turinčių įtakos šiam klausimui“, – lankydamasis šaudmenų gamykloje Kelne žurnalistams sakė B. Pistorius.

Rusijai nepavyko primesti Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) šalims narėms savo pozicijos dėl karo Ukrainoje. Tai yra nesėkmė Maskvai. Tai feisbuke pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija, ją cituoja „RBC-Ukraine“. Ukrainos užsienio reikalų ministerija sureagavo į tai, kad ŠBO viršūnių susitikimo, vykusio  baigiamojoje deklaracijoje nebuvo paminėtas Rusijos karas su Ukraina.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, kuris su savo armija padeda Rusijos diktatoriui vykdyti karą Ukrainoje, sulaukė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) dėmesio, nes įsakė naudoti ukrainiečių belaisvius kaip „gyvą skydą“ Rusijos okupantams. Apie tai rašo „Unian“, remdamasi SBU pranešimu.

Ukrainos moksleiviai pirmadienį grįžo į mokyklas, tikėdamiesi saugiai mokytis Rusijos invazijos šešėlyje. Nuo plataus masto karo pradžios 2022 metų vasarį mokyklos rado įvairių būdų, kaip užtikrinti, kad mokiniams pamokos nenutrūktų. Bobryke, esančiame šiaurinėje Sumų srityje netoli fronto linijos, viena mokykla perkėlė savo klases į rūsį, kad mokiniai, kurių gyvenimą jau paveikė COVID-19 karantinas, galėtų mokytis gyvai.

Lietuva iš Briuselio prašo milijardo eurų pasienio stiprinimui. Reikia ne tik geriau aprūpinti pasieniečius, bet ir įrengti fortifikacijas, skirtas stabdyti priešo karius. Tą Gitanas Nausėda šiandien pristatė ir į Medininkus atvykusiai Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. Komisijos vadovė šiomis dienomis keliauja po Europos Sąjungos pasienio valstybes, dėmesį skirdama sienų saugumui ir deklaruodama bendrijos paramą.

Kremlius „prikėlė iš mirusiųjų“ pabėgusį iš Ukrainos eksprezidentą Viktorą Janukyvčių – vien tam, kad vaizdo įraše pritartų Vladimiro Putino skleidžiamai informacijai apie Ukrainą ir šmeižtų Vakarus.  2014-aisiais pabėgęs į V. Putino valdomą Rusiją Viktoras Janukovyčius pareiškė, kad „tikslingai dirbo Ukrainos ir ES suartėjimo klausimais, tačiau buvo kategorišku ir tvirtu Ukrainos stojimo į NATO priešininku“.  „Šis procesas – Ukrainos stojimo į ES – aš jį kontroliavau ir vysčiau.

Ukrainos policija skelbia naujas detales apie buvusio Ukrainos parlamento pirmininko Andrijaus Parubijaus nužudymą. Nacionalinės policijos vadovo pavaduotojas Andrejus Nebytovas sako, kad nužudymas buvo planuotas ne vieną mėnesį. Šiuo metu nagrinėjamos visos galimos versijos ir motyvai. „Šiandien galime pasakyti, kad asmuo turėjo ketinimą nužudyti. Mes neatmetame, kad tai buvo Rusijos pėdsakas, kad tai buvo užsakymas iš Rusijos Federacijos pusės“, – sako A. Nebytovas.

Vaizdo įraše, kuriame Rusijos Generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas šeštadienį atsiskaitė apie pavasario-vasaros kampanijos Ukrainoje rezultatus, buvo parodytas Ukrainos žemėlapis, kuriame Odesos ir Mykolajivo sritys, taip pat Rusijos neužimtos Chersono, Zaporižios ir Donecko sričių teritorijos yra atskirtos nuo Ukrainos ir sujungtos su Maskvos kontroliuojamomis teritorijomis.

Laikinai okupuotų Luhansko srities teritorijų gyventojams net ir dėl nedidelių skolų už komunalines paslaugas atjungiamos dujos ir elektra. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Charčenka. „Keliuose okupuoto Luhansko regiono rajonuose, ypač esančiuose netoli fronto linijos, Rusijos pajėgos atjungia dujas ir elektrą.

Okupuotame Kryme ukrainiečių dronai smogė dviem Rusijos okupantų Mi-8 sraigtasparniams. Kaip praneša „24 Kanal“, dronai aptiko rusus oro bazėje Gvardiyske, netoli Simferopolio, ir sėkmingai numušė du priešo sraigtasparnius. Jų vertė siekia nuo 20 iki 30 milijonų dolerių. Rusijos nuostoliai auga Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija patyrė daug nuostolių, kurių skaičius vis auga.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas Ukrainoje mato tik JAV silpnumą, skelbia „Bloomberg“ analitikas Maxas Hastingsas. Anot jo, ši vasara Ukrainoje baigėsi su didesniu liūdesiu nei ankstesnės nuo karo pradžios. Rusija veržiasi vis giliau, ukrainiečiai pavargę, dalis jų išvyko geresnio gyvenimo į užsienį, sako M. Hastingsas. „Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasigirti dideliu pasiekimu. Jo puolimai palaužė ukrainiečių valią ir didingą pasipriešinimą.

Ukrainos prezidentas tinkle „X“ padėkojo popiežiui Leonui XIV už jo raginimą nutraukti karą ir žudymus. „Visiškai remiame Jo Šventenybės poziciją dėl būtinybės nedelsiant skelbti paliaubas ir raginame Rusiją imtis konkrečių žingsnių, kad būtų nutrauktas žudymas ir sukurtos sąlygos diplomatijai“, – rašė Volodymyras Zelenskis.  Prezidentas akcentavo, kad Rusija privalo nutraukti karą, kurį pradėjo ir kurio nenori baigti.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje gali trukti dar ilgai, todėl greitai jį užbaigti valstybės sąskaita nėra išeitis. F. Merzas, duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui ZDF, į klausimą, ar įmanomos paliaubos šiais metais, atsakė neprarandantis vilties, bet „nepuoselėja iliuzijų“, ir pabrėžė, kad parama šaliai gintis nuo Rusijos yra „visiškas prioritetas“. „Stengiamės tai užbaigti kuo greičiau. Bet tikrai ne Ukrainos kapituliacijos kaina.

Rusijos pajėgos sklendžiančiomis bombomis atakavo Polohivo rajoną Zaporižios srityje, žuvo du žmonės. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.  Jo duomenimis, rusai valdomas aviacines bombas paleido į Omelnyko kaimą. Čia apgadinta pastatų. Viename name žuvo sutuoktiniai – 64 metų vyras ir 64-erių moteris.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Maskvos sąjungininkų akivaizdoje bandė apginti savo puolimą Ukrainoje, kaltindamas Vakarų šalis dėl trejus su puse metų trunkančio karo, nusinešusio dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių ir nuniokojusio didelę dalį Rytų Ukrainos, išprovokavimo.

Rusijos okupuotų Ukrainos miestų paplūdimiai šią vasarą reklamuojami kaip „nauji kurortai“ – turistus vilioja pigios nakvynės, atnaujintos sovietinio stiliaus sanatorijos. Tačiau už reklamuojamo poilsio slepiasi karo žaizdos: Mariupolis vis dar sugriautas, gyventojai netenka savo būstų, o kelionės į šiuos regionus neatsiejamos nuo karinių patikros punktų ir nuolatinės okupacijos realybės.

Ketvirtadienį Paryžiuje vyks Europos lyderių susitikimas, skelbia „Financial Times“. Trys diplomatai leidiniui nurodė, kad Paryžiuje susitiks tie, kurie rugpjūčio viduryje Vašingtone susitiko su Donaldu Trumpu. Juos tęsti diskusijų į Paryžių pakvietė Emmanuelis Macronas. Susitikime dalyvaus Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir Ursula von der Leyen.