Ukrainos pajėgoms duotas svarbus įsakymas: nuo rugsėjo 5-osios – jokių smūgių
Ukrainos gynybos pajėgų daliniai gavo įsakymą nuo rugsėjo 5 d. 00:00 val. iki rugsėjo 8 d. 23:59 val. laikytis ugnies nutraukimo režimo kovinio kontakto linijoje.
Per Rusijos dronų smūgį Chersone žuvo vienas žmogus ir 12 buvo sužeista
Per Rusijos dronų smūgį prieš mikroautobusą ir automobilį Chersone žuvo vienas žmogus ir 12 buvo sužeista, pranešė Chersono karinė administracija.
Pateiktais duomenimis, 47 vyras nuo sužalojimų mirė ligoninėje. Tarp sužiestųjų yra aštuonios 50–76 metų amžiaus moterys. Taip pat sužaloti keturi 45–67 metų amžiaus vyrai.
Visiems sužeistiesiems teikiama reikalinga medicininė pagalba. Policija dalį nukentėjusiųjų nugabeno į ligonines.
PSO teigimu, per išpuolį Ukrainoje nukentėjo dar vienas jos sandėlis
Pasaulio sveikatos organizacija penktadienį pranešė, kad naktį per antskrydį buvo apgadintas vienas iš jos pagrindinių sandėlių Ukrainoje – tai jau trečias toks incidentas per tris mėnesius.
PSO įspėjo, kad tai buvo tik viena iš platesnio masto atakų prieš humanitarinius objektus Ukrainoje.
Per naktį „Kyjivo srityje įvykusį antskrydį buvo apgadintas vienas iš pagrindinių PSO sandėlių, kuriame buvo saugomi humanitariniai medicininiai reikmenys ir atsargos“, – žurnalistams Ženevoje sakė PSO atstovas spaudai Christianas Lindmeieris.
„Dėl gausių dūmų ir saugumo sumetimais prieiga prie objekto tebėra ribota, toliau vertinami galimi nuostoliai ir prarastų atsargų kiekiai“, – paaiškino jis.
Jis pridūrė, kad nė vienas PSO darbuotojas per šį incidentą nenukentėjo.
„Ši ataka yra vienas iš platesnio masto veiksmų, dėl kurių visoje šalyje kenčia humanitarinės operacijos“, – sakė Ch. Lindmeieris.
„2026 m. mažiausiai prieš sandėlius, kuriuose saugomos humanitarinės pagalbos priemonės, buvo įvykdyta 20 atakų, iš jų penkiolikos taikiniu buvo sandėliai, kuriuose laikomos su sveikata susijusios humanitarinės priemonės“, – teigė jis.
Atstovas spaudai teigė, kad per pastaruosius tris mėnesius per antskrydžius buvo apgadinti trys skirtinguose Ukrainos regionuose esantys PSO sandėliai bei sunaikinti būtini medicininiai reikmenys, skirti fronto linijoms ir sunkiai pasiekiamoms vietovėms.
Prieš dvi savaites per išpuolį buvo sunaikintas humanitarinės pagalbos sandėlis Dnipre, dėl to buvo prarasta pusė medicininių reikmenų ir įrangos, skirtų aprūpinti maždaug 225 tūkst. žmonių.
Be to, liepos mėnesį per didelio masto atakų bangą, kurios taikiniu buvo sostinė ir jos regionas, Kyjivo srityje buvo apgadintas dar vienas PSO sandėlis, pasakojo atstovas spaudai.
Ch. Lindmeieris pridūrė, kad, „mano supratimu, visi sandėliai, visos JT ir PSO bazės negali būti konflikto zona“, o tai reiškia, kad jų buvimo vietos yra aiškiai nurodytos visoms ginkluoto konflikto šalims.
PSO tikrina ir registruoja išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau, nebūdama tyrimo agentūra, kaltės dėl jų nepriskiria.
Nuo 2022 m. vasario, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, ši JT agentūra Ukrainoje patvirtino daugiau nei 3 tūkst. tokių išpuolių.
Sveikatos priežiūros įstaigos ir visa sveikatos priežiūros sistema yra saugomos pagal tarptautinę humanitarinę ir žmogaus teisių teisę.
Tikintis JAV pasiuntinių vizito, per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo mažiausiai trys žmonės
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė reikalausiantis, kad europiečiai grąžintų JAV lėšas, kurios jo pirmtako Joe Bideno administracijos laikais buvo skirtos kaip parama Ukrainai.
D. Trumpas jau seniai reikalauja, kad europiečiai prisiimtų didesnę Vakarų paramos Ukrainai jos kare su Rusija, prasidėjusiame daugiau nei prieš ketverius metus, finansinę naštą.
„Ukrainai ir NATO nemokamai buvo skirta šimtai milijardų dolerių, kuriuos būtų sumokėjusi Europa – jei jos būtų buvę paprašyta. Tačiau mes pareikalausime tų pinigų, nors ir kiek pavėluotai!“ – ketvirtadienį platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
JAV prezidentas nepatikslino, kurios šalys, jo manymu, turėtų sumokėti.
Savo įraše D. Trumpas taip pat atmetė pranešimus, kad JAV kariuomenei kare su Iranu ima trūkti amunicijos.
„Turime praktiškai neribotą kiekį vidutinės ir aukštos klasės amunicijos“, – aiškino JAV prezidentas ir pridūrė, kad amunicija gaminama „dar niekada nematytu mastu“.
D. Trumpas teigė, kad Vašingtonas didina atsargas, ruošiasi nenumatytiems atvejams ir yra laikinai sustabdęs ginklų pardavimą užsieniui.
„Mes pasiliekame (amuniciją – ELTA) sau, JAV, užuot pardavę ją kitiems, tačiau pardavimas sąjungininkams netrukus vėl prasidės“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad šiuo metu didžiausia Rusijos užpultos Ukrainos finansinė rėmėja tarp atskirų šalių yra Vokietija.
Trumpas: europiečiai turės kompensuoti Bideno Ukrainai suteiktą finansinę paramą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė reikalausiantis, kad europiečiai grąžintų JAV lėšas, kurios jo pirmtako Joe Bideno administracijos laikais buvo skirtos kaip parama Ukrainai.
D. Trumpas jau seniai reikalauja, kad europiečiai prisiimtų didesnę Vakarų paramos Ukrainai jos kare su Rusija, prasidėjusiame daugiau nei prieš ketverius metus, finansinę naštą.
„Ukrainai ir NATO nemokamai buvo skirta šimtai milijardų dolerių, kuriuos būtų sumokėjusi Europa – jei jos būtų buvę paprašyta. Tačiau mes pareikalausime tų pinigų, nors ir kiek pavėluotai!“ – ketvirtadienį platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
JAV prezidentas nepatikslino, kurios šalys, jo manymu, turėtų sumokėti.
Savo įraše D. Trumpas taip pat atmetė pranešimus, kad JAV kariuomenei kare su Iranu ima trūkti amunicijos.
„Turime praktiškai neribotą kiekį vidutinės ir aukštos klasės amunicijos“, – aiškino JAV prezidentas ir pridūrė, kad amunicija gaminama „dar niekada nematytu mastu“.
D. Trumpas teigė, kad Vašingtonas didina atsargas, ruošiasi nenumatytiems atvejams ir yra laikinai sustabdęs ginklų pardavimą užsieniui.
„Mes pasiliekame (amuniciją – ELTA) sau, JAV, užuot pardavę ją kitiems, tačiau pardavimas sąjungininkams netrukus vėl prasidės“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad šiuo metu didžiausia Rusijos užpultos Ukrainos finansinė rėmėja tarp atskirų šalių yra Vokietija.
Po Ukrainos smūgių darbą sustabdė 2 Rusijos naftos įmonės: iš vienos produktai išsiliejo 200 kv. m plote
Ukrainiečiai sustabdė dviejų didelių Rusijos naftos perdirbimo pramonės įmonių veiklą, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Po susišaudymo Kyjive Volodymyras Zelenskis pažėrė kritikos saugumo tarnyboms
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažėrė griežtos kritikos savo šalies saugumo tarnyboms po šią savaitę Kyjive įvykusio konkuruojančių žinybų susišaudymo.
Ukrainos vadovas pareiškė planuojantis atleisti aukšto rango pareigūnus.
Trečiadienį sostinėje kilus karinės žvalgybos agentūros (GUR) ir Saugumo tarnybos (SBU) konfliktui, buvo sužeisti keli pareigūnai.
Susišaudymas įvyko vidury dienos, Ukrainai toliau kovojant su Rusijos invazija.
Ketvirtadienio vakarą V. Zelenskis pareiškė, kad „abi žinybos turi būti patrauktos atsakomybėn, abi jos veikė visiškai nepriimtinai“.
Prezidentas nurodė, kad įtarimai pareikšti dviem saugumo pareigūnams – po vieną iš kiekvienos žinybos, ir kad šiuo metu atliekamas tyrimas.
„Svarbu nustatyti tiesą ir kad tokios situacijos daugiau niekada nepasikartotų“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad bus įvertinta abiejų žinybų vadovų veikla, o „vadovų pavaduotojai, atsakingi už šią situaciją, bus atleisti“.
Ukrainos žiniasklaidos teigimu, konfliktas gali būti susijęs su tuo, kad SBU sulaikė Rusijos savanorių korpuso – už Kyjivą kovojančio prieš Kremlių nusiteikusių rusų bataliono, pavaldaus GUR, – vado pavaduotoją.
SBU pareiškė vykdžiusi „kovos su sabotažu veiksmus“, siekiant „užkirsti kelią Rusijos užsakomajai žmogžudystei“, ir nurodė nustačiusi vado kontaktus su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
GUR savo ruožtu pareiškė, kad prieš ją vykdoma „tikslinė dezinformacijos kampanija“.
Abi žinybos vaidina svarbų vaidmenį karo veiksmuose, o jų įgaliojimai per Rusijos invaziją labai išaugo.
Bessentas įvardijo Ukrainos smūgius Rusijai kaip vieną iš pasaulinio energetikos sukrėtimo priežasčių
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas įvardijo Ukrainos atakas prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą kaip vieną iš veiksnių, didinančių energijos kainas.
S. Bessentas tokias pastabas išsakė po dvi dienas Šiaurės Karolinoje vykusių Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimų su finansų ministrais iš viso pasaulio, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi laikraščiu „The New York Times“.
„Šiuo metu išgyvename energetikos sukrėtimą tiek dėl karo Ukrainoje, nes Ukraina nusprendė, kad nori susprogdinti Rusijos energetikos išteklius ir perdirbtus produktus, o tai visame pasaulyje sukelia spaudimą kainoms. Ir tada yra konfliktas Irane. O konfliktas Irane baigsis“, – duodamas interviu stočiai „Fox News“ sakė S. Bessentas.
Tokie komentarai nuskambėjo po to, kai Jungtinės Valstijos papiktino kai kuriuos sąjungininkus, kurie tvirtai remia Ukrainą, nes į G20 šalių susitikimą pakvietė Rusijos finansų ministrą Antoną Siluanovą. Laikraštis pažymėjo, kad panašiuose forumuose praeityje JAV ir kiti Vakarų pareigūnai paliko salę, kai A. Siluanovas kreipėsi į savo kolegas telekonferencijos būdu.
Antradienį, rugsėjo 1 d., S. Bessentas spaudos konferencijoje paaiškino savo sprendimą susitikti su A. Siluanovu.
„Deja, šis siaubingas konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos – jei šalys nesikalbės, jei mes nebendrausime, kaip tai galima išspręsti? Žinau, kad kai kurie europiečiai nebuvo patenkinti, tačiau manau, jog labai svarbu bendrauti“, – tikino S. Bessentas.
Laikraštis pažymėjo, kad S. Bessento pastabos prieštarauja daugelio JAV įstatymų leidėjų, kurie laiko Rusiją agresore kare prieš Ukrainą, pozicijai. Senatas priėmė dvipartinį įstatymą, kuris įpareigotų prezidento Donaldo Trumpo administraciją įvesti griežtesnes sankcijas Rusijai.
Tuo pačiu S. Bessentas ir D. Trumpas laikėsi nuolaidesnio požiūrio Rusijos atžvilgiu. Balandžio mėnesį iždo sekretorius susilaukė kritikos, nes laikinai panaikino sankcijas daliai rusiškos naftos, siekiant sumažinti pasaulines energijos kainas.
Zelenskis: Rusijos dronas smogė „Coca‑Cola“ gamyklai Kyjivo srityje
Rusijos pajėgų dronai per ataką apgadino „Coca‑Cola“ gamyklą Kyjivo srityje.
Pasak „Ukrinform“, apie tai vaizdo kreipimesi pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusija griebiasi ginklų siekdama terorizuoti žmones ir kasdienį gyvenimą. Tai bandymai išsekinti civilių gyvenimą ir pakenkti ekonomikai. Šiandien rusai dronu smogė „Coca-Cola“ gamyklai – jiems net „Coca-Cola“ yra priešas, kurį reikia sudeginti „šahedais“. Tai aiškus signalas Amerikai – jie negali nežinoti, kad tai yra JAV įmonė“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Ukraina rengia operacijas, siekdama atsakyti į tokį Rusijos terorą. „Kur bebūtų pasislėpę rusų nusikaltėliai, jie bus surasti. Šiandien turime dar vieną šio fakto patvirtinimą – patvirtinimą Rusijos Saratovo srityje“, – sakė prezidentas.
Pasak „Kyiv Post“, rugsėjo 3 d. Saratovo srityje nežinomi asmenys bandė nužudyti Rusijos 22-osios sunkiųjų bombonešių aviacijos divizijos (Tolimojo nuotolio aviacija, Rusijos kosmoso pajėgos [VKS]) vadą generolą majorą Nikolajų Varpachovičių.
Vos prieš kelias dienas Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) jam už akių pareiškė oficialius įtarimus dėl įsakymo 2024 m. liepos 8 d. strateginiu bombonešiu Tu-95MS paleisti raketą „Ch-101“ į Kyjivo vaikų ligoninę „Ochmatdyt“. Taip pat jis kaltinamas dėl smūgių Ukrainos energetikos sistemai ir kitiems civiliniams objektams.
Rugsėjo 1 d. V. Zelenskis įspėjo, kad Ukraina, reaguodama į atakas prieš civilinę infrastruktūrą, sustiprins dronų smūgius Rusijos teritorijoje.
Vėliau užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sakė, kad Kyjivas oficialiai informavo Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) apie pavojus, kylančius Rusijos oro erdvėje.
Trumpo pasiuntinių vizitas Kyjive pakibo ant plauko?
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris planavo rugsėjo 5–6 dienomis apsilankyti Maskvoje bei Kyjive, tačiau S. Witkoffas „pradėjo baimintis“, todėl buvo pradėta diskutuoti apie alternatyvius planus, leidiniui „Kyiv Independent“ penktadienį teigė vienas su situacija susipažinęs šaltinis.
„Rusai nenori, kad jie atvyktų čia, į Kyjivą, o Witkoffas visada jautriai reaguoja į rusų nuotaikas, – sakė šaltinis. – Jiems ten sakoma, kad tai pavojinga.“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvakarėse pareiškė, kad S. Witkoffas ir J. Kushneris patvirtino galintys apsilankyti Ukrainoje.
„Esame pasirengę susitikti su jais Ukrainoje, – sakė V. Zelenskis. – Tai labai svarbu. Svarbu, kad Jungtinės Valstijos išliktų aktyvios.“
Vis dėlto rusų agentūra TASS netrukus paskelbė, kad D. Trumpo pasiuntiniai turėtų pirmiausia atvykti į Maskvą, o tada į Kyjivą. Šaltiniai sako, kad tai įvykti turėtų rugsėjo 5–6 d.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 103 Rusijos dronus
Rusijos pajėgos rugsėjo 4 d. naktį puolė Ukrainą raketa Ch-31P, paleista iš Juodosios jūros, ir 121 smogiamuoju dronu, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybės spaudos tarnyba.
„Iki 9.30 val. oro gynyba šalies šiaurinėje, pietinėje, rytinėje ir centrinėje dalyse numušė arba nuslopino 103 priešo dronus, įskaitant „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius, „Gerbera“ bepiločius, kitokio tipo dronus ir S8000 „Banderol“ skraidykles. 15-oje vietų fiksuoti priešo oro atakos ginklų smūgiai, o šešiose vietose krito numuštų taikinių nuolaužos“, – teigiama pranešime.
Pasak spaudos tarnybos, nuo rugsėjo 3 d. 18 val. Rusijos pajėgos puolė Ukrainą valdoma raketa „žemė-oras“ Ch-31P, paleista iš Juodosios jūros, ir 121 smogiamuoju bepiločiu orlaiviu, įskaitant „Shahed“ tipo bepiločius (maždaug pusė jų – reaktyviniai), „Gerbera“ dronus, „Parodija“ imitacinius bepiločius ir S8000 „Banderol“ skraidykles. Dronai buvo paleisti iš Milerovo, Oriolo, Kursko, laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės laikinai okupuotoje Krymo Autonominėje Respublikoje.
Oro ataką atrėmė Ukrainos oro pajėgos, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Ataka vis dar tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje dar yra rusų dronų.
Vladimiras Putinas prakalbo apie galimybę užbaigti karą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad yra galimybė pasiekti susitarimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, jog JAV derybininkai, bandantys tarpininkauti susitarimui, netrukus apsilankys ir Maskvoje, ir Kyjive, praneša „TVP World“.
Budrys: Rusijos kinetinės operacijos turi turėti politinę kainą
Su Seimo konservatorių frakcija penktadienį susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad pastaruoju metu organizuojamos Rusijos organizuojamos kinetinės operacijos šiuo metu neturi politinės kainos. Todėl, anot ministro, NATO turi imtis atitinkamų atgrasymo priemonių.
„Bendra tendencija dėl kinetinių operacijų prieš NATO valstybes yra auganti. Pats operacijų pobūdis nesikeičia“, – posėdžio metu kalbėjo K. Budrys.
„Šios priemonės, kurias raginu įsivertinti ir kolegas, jos yra didinančios karinį ir tuo pačiu politinį spaudimą Rusijai. Problema didžiausia yra, kad šios kinetinės operacijos neturi Rusijai politinės kainos. Todėl tą politinę kainą reikia sukurti, kad būtų Rusijai žala, kad, galų gale, planuojant operaciją, norinti kažką supleškinti, susprogdinti, būtų ir priedas prie tos operacijos, kokios bus politinės rizikos“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas.
Anot jo, NATO atsakas turėtų riboti Rusijos piliečių, diplomatų bei šnipų galimybes veikti Europoje.
„Yra visiškai nepriimtina (...) išduoti šengeno vizų rekordinius skaičius, kas vyko praeitais metais ir šiais metais. Mes turime tai mažinti. Kaip žinia, Lietuva neišduoda vizų turistams iš Rusijos, tačiau Europoje jų yra pilna“, – teigė K. Budrys.
Kita priemonė, anot ministro, riboti priešiškų valstybių diplomatų skaičių bei laisvą judėjimą Europoje.
„Mes turime apriboti jų judėjimo galimybes visiškai laisvai judėti po visą Europos Sąjungą (ES)“, – akcentavo jis.
Galiausiai, ministro teigimu, 22-asis ES sankcijų paketas turi būti nukreiptas prieš Rusijos energetikos įmones ir verslus. Be to, K. Budrio nuomone, nauji ribojimai privalo būti įvedami dažniau.
„Sankcijas režimui turėtume skaidyti į mažesnius gabaliukus ir dažniau priiminėti naujus paketus. Negalime kiekvieną kartą laukti. Kaip žinome, neseniai buvo priimtas 21-asis paketas, ir negalime laukti individualioms sankcijoms 22-ojo paketo ir tik tada (…) po kelių mėnesių priimti sankcijas“, – akcentavo URM vadovas.
„22-ajame pakete, galų gale, turime grįžti prie tų pagrindinių Rusijos energetikos įmonių ir ne tik – kalbėti apie visišką atjungimą nuo „SWIFT“, ko mums vis dar nepavyksta padaryti, ir toliau spausti ir spausti, nes šios priemonės yra vis dar nepakankamos, kad politiškai stabdytume Rusijos tokį elgesį“, – pridūrė ministras.
Kaip skelbė ELTA, su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiais (NB8) Kyjive susitikęs šalies vadovas Gitanas Nausėda taip pat sakė, kad 22-asis ES sankcijų paketas turėtų būti priimtas kuo greičiau.
Be to, anot prezidento, ribojimai turėtų būti taikomi ir trečiųjų šalių veikėjams, padedantiems apeiti sankcijas.
Prezidentas taip pat akcentavo, jog Lietuva remia Ukrainos siekį iki 2030 metų tapti visateise ES nare. Pasak šalies vadovo, tai bus vienas iš artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kitais metais prioritetų.
Ukrainiečiai sudavė smūgį Kryme: vardija, ko neteko rusai
Ukrainos žvalgybos specialiojo padalinio „Group 13“ kariai 2026 m. rugpjūtį sėkmingai įvykdė operaciją laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje, skelbia „Kanal 24“. Jos metu buvo sunaikinta keletas svarbių objektų.
Ukrainiečiai sunaikino Rusijos pakrantės raketų kompleksą „Bastion“ – raketų „Zirkon“ ir „Onyx“ nešėją. Rusija jas dažnai naudoja teroristiniams smūgiams prieš Ukrainą.
Ukrainiečiai taip pat smogė dviem degalų autocisternoms bei rusų vadavietės automobiliui Kryme.
Rusai smogė Odesai: yra aukų
Per ankstyvą penktadienio rytą Rusijos įvykdytus smūgius Odesos srityje žuvo vienas žmogus, o dar penki buvo sužeisti, pranešė „Ukrainska Pravda“.
„Viename iš miesto rajonų apgadinti gyvenamieji namai ir automobiliai. Vietoje dirba visos atitinkamos tarnybos. Tęsiamas teritorijos tyrimas ir padarinių fiksavimas. Kuriamas operatyvinis štabas padėti žmonėms“, – pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Vėliau srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis pranešė, kad rusai atakavo civilinę Odesos regiono infrastruktūrą. Per smūgius žuvo vyras, o dar 5 žmonės, tarp kurių yra vaikas, buvo sužeisti.
Maskva išsikvietė Norvegijos pasiuntinį
Norvegijos tarnyboms trečiadienį viename Svalbardo salyno uoste sulaikius Rusijos tyrimų laivą, Rusija išsikvietė Norvegijos ambasadorių į užsienio reikalų ministeriją Maskvoje.
„Ambasadoriui buvo pareikštas ryžtingas protestas dėl Norvegijos tarnybų, kurios sulaikė Rusijos tyrimų laivą „Profesorius Molčanovas“, veiksmų“, – ketvirtadienį teigė ministerija.
Šis laivas plaukė iš Murmansko į Rusijos Barencburgo gyvenvietę, plukdydamas kasybos bendrovės „Arktikugol“ darbuotojus, mokslininkus ir maisto atsargas.
Atsargų tiekimo kelionė į Norvegijai priklausantį Arkties salyną Svalbardą tapo būtina dėl Norvegijos sankcijų, kurias Maskva pavadino blokada. Rusija siekia, kad laivas būtų paleistas. Įgulos nariams ir keleiviams teikiama konsulinė pagalba, tvirtino ministerija.
Norvegijos tarnybos sulaikė „Profesorių Molčanovą“ Ukrainos valstybinės energetikos įmonės „Naftogaz“, kuri siekia įtikinti Maskvą įvykdyti neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, prašymu.
2023 m. arbitražo teismas priteisė šiai Ukrainos valstybinei bendrovei apie 4,2 mlrd. JAV dolerių (3,6 mlrd. eurų) kompensaciją už turtą, nusavintą Ukrainos Krymo pusiasalyje, kurį Rusija 2014 m. aneksavo.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 440 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 4 d. pasiekė apie 1 493 790 karių, įskaitant 1 440 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainos pajėgos taip pat jau sunaikino 12 325 Rusijos tankus (+1), 25 272 šarvuotąsias kovos mašinas (+8), 49 162 artilerijos sistemas (+77), 2 088 reaktyvines salvinės ugnies sistemas (+3), 1 604 oro gynybos sistemas (+4), 441 lėktuvą, 355 sraigtasparnius, 2 489 antžemines robotizuotas sistemas (+13), 497 911 dronų (+1 890), 5 070 sparnuotųjų raketų, 35 laivus, 2 povandeninius laivus, 143 642 automobilius ir degalų cisternas (+492) bei 4 636 specialiosios technikos vienetus (+8).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusijos Sočio apylinkėse – serija sprogimų, gaisrai: kas žinoma apie ataką?
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Ukrainos pajėgos surengė smūgį prieš Rusijos karinį objektą netoli Sočio, skelbia UNIAN, remdamiesi stebėtojų kanalais „Telegram“ platformoje.
Nugriaudėjo sprogimų serija, kilo didžiulis gaisras. Skelbiama, kad gaisras kilo netoli Sirius gyvenvietės.
Stebėtojai skelbia, kad maždaug ten yra dislokuotas Rusijos oro gynybos sistema „S-300“ arba „S-400“. Tikslios smūgio pasekmės ir pažeidimų mastas dar nenustatyti.
Sočio rajone taip pat kilo gaisras naftos bazėje. Vietiniai gyventojai praneša apie milžinišką liepsnų stulpą, jis matomas dideliu atstumu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
instagram/evasun_shine13
telegram/eva_sunrose
cb/sunshine13_
rusiją valdo pederasai
Ukraina ruošia atsaką Rusijai: Zelenskis prabilo apie nustatytą „geografiją“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad šalies saugumo tarnybos (SSU) vadovas Oleksandras Pokladas pranešė, jog rengiamasi imtis aktyvių veiksmų, kurie taps atsaku į Rusijos smūgius.
Apie tai valstybės vadovas pranešė platformoje „Telegram“.
„SSU vadovas Oleksandras Pokladas pranešė apie pasirengimą mūsų aktyviam atsakui į Rusijos smūgius. Nustatyta mūsų atsako geografija. Šlovė Ukrainai!“ – rašė V. Zelenskis.
Pirmiau buvo pranešta, kad į centrinį SSU pastatą Kyjivo Volodymyrskos gatvėje priešais Šv. Sofijos katedrą smogė Rusijos dronas. Pasak V. Zelenskio, dronas buvo nutaikytas tiesiai į SSU vadovo O. Poklado kabinetą.