Karas Ukrainoje

  Rusija bando priversti Ukrainą paklusti, paleisdama vis daugiau dronų į Kyjivą ir kitus miestus bei taikydama naują taktiką. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“. Pažymima, kad dronai „Geran“ yra patobulinta „Shahed“ versija. Dėl savo greičio jie priartina Ukrainos oro gynybos galimybes prie ribos. Žurnalistai pridūrė, kad pastarosiomis dienomis oro pavojaus sirenos Kyjive skamba beveik visą parą.

Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovai – Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris – rengiasi vizitams į Rusiją ir Ukrainą, ir spėjo, kad rugsėjis gali atnešti pokyčių Rusijos ir Ukrainos karo klausimu. „Ką tik kalbėjomės su JAV prezidento atstovais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Oleksandrą Kamyšiną iš neetatinio patarėjo strateginiais klausimais pareigų. Atitinkamas dekretas Nr. 844/2026 paskelbtas šalies vadovo interneto svetainėje, skelbia „Ukrinform“. Atleistas Zelenskio patarėjas „Atleisti Oleksandrą Mykolajovyčių Kamyšiną iš Ukrainos prezidento patarėjo strateginiais klausimais (neetatinio) pareigų“, – rašoma dokumente.

Rusija „juda karo prieš Ukrainą užbaigimo link“. Tai per susitikimą su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi pareiškė Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, skelbia Rusijos žiniasklaida. Indijos premjeras paragino V. Putiną nutraukti karą prieš Ukrainą ir pareiškė, kad jis „stumia žmoniją atgal“. N. Modi pabrėžė, jog „Gandžio žemė ir Budos žemė siunčia vieną žinią – taikos kelią“. „Kiekviena kare praleista diena stumia žmoniją atgal.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu. Apie tai jis rugpjūčio 31-osios vakarą pranešė socialiniuose tinkluose, skelbia „Evropeiskaja pravda“. V. Zelenskis pažymėjo, kad pokalbis telefonu su S. Witkoffu ir J. Kushneriu buvo „išsamus ir konstruktyvus“. „Svarbu, kad JAV ir Ukrainos derybų komandų dialogas vyksta nuolat, o dabar aptariame vizito į Ukrainą datos nustatymą.

Ukrainos dronų atakoms Juodojoje ir Azovo jūrose privertus Rusijos grūdų eksportuotojus ieškoti alternatyvių maršrutų, jų kroviniai nukreipiami į Baltijos jūrą ir, be kita ko, į Baltijos šalių uostus, pirmadienį naujienų agentūrai „Reuters“ teigė prekybininkai ir analitikai. Rusija ir Ukraina ne kartą atakavo viena kitos eksporto terminalus ir grūdus gabenančius laivus, todėl prekyba Juodąja jūra patyrė didžiausių sutrikimų nuo karo pradžios.

Rusijos krovininis laivas „OMSKIJ-107“, kuris, kaip pranešama, buvo užpultas netoli Novorosijsko uosto, prie Turkijos Stambulo provincijos Šilės rajono krantų užplaukė ant seklumos, cituodama turkų naujienų agentūros DHA paskelbtą informaciją pranešė „Ukrinform“. „108 metrų ilgio su Rusijos vėliava plaukiojantis krovininis laivas „OMSKIJ-107“, kuris buvo užpultas netoli Rusijos Novorosijsko uosto, nešamas srovės užplaukė ant seklumos prie Alakalio pakrantės Šilės rajone“, – pranešė DHA.

Pirmadienį dronai atakavo Rusijos Sverdlovsko sritį, skelbia „Moscow Times“, apžvelgdami viešojoje erdvėje pirmadienį prieinamą informaciją. „Dronai ir jų nuolaužos pataikė į gyvenamuosius namus ir logistikos centrą. Aukų nėra. Informacija apie nukentėjusius asmenis šiuo metu tikslinama. Užfiksuoti gaisrai“, – cituojamas regiono vadovas Denisas Pasleris. Kremliaus įgaliotinis Uralo regione Artemas Žoga sako, kad buvo atakuotas Jekaterinburgas.

Milijardierius Elonas Muskas iš esmės sutinka leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ smūgiams Rusijos teritorijoje, skelbia „Financial Times“. Ukraina tęsia derybas su JAV dėl galimybės naudoti palydovinio ryšio sistemą „Starlink“ Ukrainos gynybos reikmėms virš Rusijos teritorijos. „Su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai teigė, kad Muskas anksčiau buvo sakęs Fedorovui, jog būtų linkęs leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ įrangą turinčius dronus už savo sienų, siekiant smogti Rusijos taikiniams.

JAV Konektikuto valstijos demokratų senatorius Richardas Blumenthalis sekmadienį paragino Atstovų Rūmus patvirtinti Senato priimtą Rusijos sankcijų įstatymą, kadangi Ukrainos karo situacija šiuo metu yra „itin kritiška“, rašo „CBS News“. „Tai ypač skubus momentas ne tik dėl to, kad Putinas gali bandyti eskaluoti konfliktą, bet ir dėl to, kad Putinas yra spaudžiamas ekonominiu požiūriu“, – sako R. Blumenthalis.

Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. pasiekė apie 1 488 200 karių, įskaitant 1,6 tūkst. kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Tai reiškia, kad Rusija artėja prie 1,5 mln. netektų karių skaičiaus kare prieš Ukrainą. Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1,6 tūkst.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sekmadienį pareiškė, kad trišalis JAV prezidento Donaldo Trumpo, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas būtų įmanomas „tik siekiant įforminti susitarimus“, pranešė BBC tarnyba rusų kalba.

Rusų padėtis fronte nėra paprasta, todėl jie bando psichologiškai spausti ukrainiečius ir palaužti jų dvasią. Apie tai „Radio NV“ eteryje kalbėjo Jevhenijus Dykyjus – Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas ir Nacionalinio Antarkties mokslinių tyrimų centro direktorius.

Po Rusijos pajėgų surengto smūgio šaudmenų sandėliui netoli Kyjivo žuvusiųjų skaičius išaugo iki 38, sekmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka išskubėjo į Maskvą pas Vladimirą Putiną planuoti tolesnio karo Ukrainoje, ir galimai veiksmų nukreiptų prieš Europą. Jo vizitas vyksta netrukus po Amerikos žvalgybos vado vizito Maskvoje, kurio metu šis, manoma, ragino Kremlių stabdyti karą ir perspėjo neeskaluoti jo NATO šalyse. O Kremlius noro sustoti nedemonstruoja – atvirkščiai – jau kelias dienas iš eilės talžo Ukrainos sostinę naujais reaktyviniais dronais.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad Rusija gali aštrinti karą Ukrainoje ir provokuoti NATO.  Šeštadienį po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte Lenkijos premjeras socialiniame tinkle X parašė, kad Rusijai didinant įtampą ateinantys šeši mėnesiai bus lemiami, todėl Lenkija ir NATO turi būti pasirengusios įvairiems scenarijams.  „Negalime atmesti Rusijos provokacijų prieš vieną iš NATO narių“, – perspėjo D. Tuskas.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nurodė karinei vadovybei iki šių metų gruodžio 31 d. pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines sienas. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa tai pareiškė per spaudos konferenciją. „Politinėse derybose Donbaso klausimas visada keliamas pirmiausia.

Per naktinį Rusijos drono smūgį sandėliui netoli Kyjivo kilo didžiulis gaisras ir sprogimai, pareikalavę mažiausiai 37 žmonių gyvybių, šeštadienį pranešė institucijos.

Šios savaitės pradžioje Maskvoje netikėtai apsilankius JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovui Johnui Ratcliffe'ui, skirtinguose užsienio leidiniuose keliamos nevienodos versijos, koks buvo šio vizito tikslas. UNIAN, remdamasi „Bild“ leidiniu, rašo, kad ši „slapta“ JAV atstovo kelionė į Rusiją nebuvo tokia jau slapta.

Inicijuodamos koncentruotą iš oro paleidžiamų raketų bangą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo dvi Rusijos vadavietes okupuotame Donecke, o tai, regis, buvo bandymas surengti „galvos nukirsdinimo“ smūgį prieš didelio Rusijos junginio vadą ir aukšto rango pareigūnus, rašo „Kyiv Post“. Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad Donecke atakuotos pagrindinės ir atsarginės Rusijos vadavietės, tačiau nenurodė, kokie ginklai buvo naudojami.

Šiuo metu Rusija nenori nutraukti karo ir nereikėtų tikėtis, kad ateinančią žiemą kovos baigsis, per nacionalinę televiziją pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas. „Manau, kad labai greitai visi pamatys derybas, tačiau jos bus susijusios daugiausia su techniniais klausimais ir pasirengimu kam nors svarbiam, ką, tikiuosi, galiausiai pasieksime. Dabar mes nesustabdysime karo. Ne todėl, kad nenorime, o tiesiog dėl to, kad tai nerealistiška“, – sakė K. Budanovas.

JAV CŽA vadovas Johnas Ratcliffe‘as šią savaitę atskrido į Maskvą, kad praneštų rusams, jog jie pralaimi savo katastrofišką karą Ukrainoje, o tai taip pat daro įtaką ir JAV lyderiui, atsižvelgiant į jo konfliktą su Iranu. Kaip rašo CNN, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas susiduria su panašia dilema – jie negali pasiekti savo karinių tikslų, tačiau negali tiesiog pasitraukti ir išsaugoti savo reputacijos.

Rusija mato progą „išbandyti NATO“, kol Vašingtonas svarsto galimybę keisti savo karinį buvimą Europoje, todėl labai svarbu, kad bet kokį JAV kariuomenės mažinimą Europoje lydėtų stipresnio aljanso rytinio flango užtikrinimas, „TVP World“ teigė saugumo ekspertas. Varšuvos universiteto „Collegium Civitas“ Diplomatijos ir derybų centro direktorius Marcinas Bužanskis, teigė, kad tam tikras maždaug 80 tūkst.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad Ukraina gavo informaciją iš Jungtinių Valstijų apie susitikimus Maskvoje, kurie įvyko pastarosiomis dienomis.

Rusijos vyriausybė įvedė griežtus biudžeto išlaidų apribojimus dėl didėjančio deficito ir išteklių trūkumo karui su Ukraina finansuoti, praneša „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais. Anot leidinio šaltinių, nuo balandžio Rusijos valdžia 35 proc. sumažino išlaidas visose srityse, išskyrus gynybą, socialines išlaidas, valstybės tarnautojų atlyginimus, subsidijas regionams ir palūkanų mokėjimus už valstybės skolą.

Buvęs JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas pareiškė, kad 68–70 proc. amerikiečių palaiko Ukrainą, o tik 2 proc. pritaria Rusijos veiksmams. Tai jis pasakė interviu „Youtube“ kanalui „RAMINA“. Jis taip pat patarė ukrainiečiams „neklausyti Vašingtono“ ir pabrėžė, kad amerikiečiai apskritai palaiko Ukrainą. „Nuo 68 iki 70 proc. amerikiečių remia Ukrainą, o tik 2 proc. – tai, ką daro Rusija. Tai rodo, kad amerikiečių tauta yra su Ukraina.

Europos žvalgybos agentūros nemato jokių ženklų, kad Rusija planuotų karinį puolimą prieš NATO šalis Europoje, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango Europos Sąjungos (ES) pareigūnas po JAV pranešimų, kad Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas perspėjo Maskvą nesmogti Aljansui.  „Apskritai Europos tarnybos nemato jokios rizikos, kad Rusija užpultų Europos šalis, ir šis vertinimas nepasikeitė“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas.

Ukraina rudenį ketina grįžti prie trišalių derybų dėl karo su Rusija pabaigos, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, rašo „The Moscow Times“. „Dievo valia, mes jį šiek tiek atgaivinsime“, – į klausimą apie įstrigusias taikos derybas sakė K. Budanovas. Anot jo, kariaujančių šalių delegacijų susitikimas gali įvykti rugsėjį. „Tikiuosi, kad taip bus. Na, ir, žinoma, su amerikiečiais [kaip tarpininkais]. Be jų niekaip“, – sakė jis.

Rusija rengia planus dėl papildomos mobilizacijos bangos 2026–2027 metais, tikėdamasi šiais metais mobilizuoti 300 tūkst. žmonių ir tiek pat kitais metais. Tokią informaciją pateikia Ukrainos žvalgyba, informacija apie tai skelbiama Ukrainos prezidento interneto svetainėje. Anot Ukrainos, tam ruošiamasi dėl to, kad Rusija prarado iniciatyvą kare, Rusijos nuostoliai auga, o verbavimo tempai lėtėja.

Rusija svarsto galimybę surengti hibridines atakas prieš atskiras ES šalis, ypač Baltijos valstybes, siekdama susilpninti Europos paramą Ukrainai ir daryti spaudimą jų visuomenėms, kad šioms imtų reikalauti iš savo vyriausybių nutraukti pagalbą Kyjivui. Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ platformoje paskelbė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro (KDC) vadovas Andrijus Kovalenka.

„The Atlantic“ skelbia, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali dar kitų metų viduryje nuspręsti baigti karą prieš Ukrainą. Anot leidinio, svarbu, kad ukrainiečiai atsilaikytų žiemą. „Jei Ukraina išgyvens žiemą ir išlaikys galimybę smogti giliai į Rusijos teritoriją, tuomet Putinas gali nuspręsti baigti karą 2027 m. viduryje.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas neketina baigti karo prieš Ukrainą, todėl artimiausiu metu nereikėtų tikėtis, kad kariniai veiksmai bus sustabdyti, pareiškė buvęs JAV prezidento specialusis įgaliotinis Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas. Apie tai jis kalbėjo „1+1“, rašo UNIAN. „Praėjusiais metais Nepriklausomybės dieną, kai buvau čia, maniau, kad viskas baigsis per metus. Šio karo problema ta, kad Putinas tiesiog nenori jo baigti“, – pastebi jis.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Moldovos oro erdvę pažeidė penki dronai, skelbia šalies gynybos ministerija. „Kartu su partneriais buvo užfiksuoti neleistini skrydžiai virš šalies oro erdvės, kuriuose dalyvavo penki dronai“, – apie nakties įvykius „Facebook“ įraše skelbia ministerija. Moldovos oro erdvę pažeidė 5 dronai Pirmasis dronas Moldovos sieną kirto iš Ukrainos ir buvo aptiktas 03:56 Palancos apylinkėse. 03:57 dronas išskrido iš šalies teritorijos atgal į Ukrainos teritoriją.

Ukrainoje rusų dronas pražudė dviračiu gatve važiavusį žmogų, praneša Chersono srities prokuratūra. Ketvirtadienio rytą pranešama, kad Chersone per dronų atakas žuvo ir buvo sužeistas vaikas. Rusai smogė Chersone Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimo padarymo. Trečiadienį ryte apie 06:40 Rusijos kariai surengė dronų ataką vienoje iš Chersono gatvių. Atakos metu žuvo vyras, važiavęs dviračiu gatve.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino aplinkoje vis labiau baiminamasi, kad jis galiausiai griebsis branduolinių ginklų. Apie tai remdamasis šaltiniais, artimais Kremliui, skelbia „Bloomberg“, rašo „Moscow Times“. Pasak leidinio pašnekovų, artimiausiu metu Rusija planuoja sustiprinti balistinių raketų smūgius Kyjivui, miesto centrui ir infrastruktūros objektams kituose Ukrainos miestuose. Derybos dėl karo pabaigos, bent kiek matyti viešumoje, panašu, kad yra sustojusios.

Rusija rengia papildomos mobilizacijos planus 2026–2027 m. ir ketina šiais metais mobilizuoti į kariuomenę 300 tūkst. žmonių bei tiek pat kitais metais, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba, remdamasi Ukrainos žvalgybos agentūrų duomenimis.  „Ukraina turi informacijos, kad Rusijos generalinis štabas jau parengė scenarijų papildomai 600 tūkst. žmonių mobilizacijai per nustatytą laiką šiais ir kitais metais.

Po Ukrainos dronų atakos Rusijoje, Nižnij Novgorodo srityje esančioje „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamykloje, trečiadienį buvo sustabdytas naftos perdirbimas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, kurią cituoja „Ukrainska Pravda“. Ši gamykla yra ketvirta pagal dydį naftos perdirbimo gamykla Rusijoje ir antra pagal benzino gamybos apimtis.

Rusijos teismas paliko galioti nuosprendį 70-metei Zaporižios srities gyventojai Sviatlanai Loi, kuri metų pradžioje buvo nuteista už Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rėmimą, rašo UNIAN, remdamasi Rusijos opozicine žiniasklaida. Rašoma, kad apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas uždarame posėdyje, o žurnalistai į teismo salę buvo įleisti tik skelbiant nuosprendį. Savo ruožtu teisme moteris dainavo „Dainą apie rankšluostį“ pagal ukrainiečių poeto žodžius.

Nauju Ukrainos ambasadoriumi Vašingtone gali tapti buvęs užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, trečiadienį rašo ukrainiečių portalas „Kyiv Independent“, remdamasis informuotais šaltiniais. Šis postas atsilaisvino, kai, tęsiantis korupcijos tyrimui, prieš kelias savaites atsistatydino Olha Stefanišyna.

Amerikos žvalgybos vadovas Maskvoje išbuvo kelias valandas ir jo vizitas siejamas ne tik su galimais perspėjimais Rusijai nedrįsti testuoti NATO ryžtą. Esą CŽA vadas galėjo perspėti Maskvą apie planuojamas Ukrainos operacijas su Amerikos pagalba, kurios pakirstų Rusijos strateginį potencialą arba prašė nutraukti paramą Iranui. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitas Maskvoje buvo „pusiau eilinis“, leisdamas suprasti, kad žvalgybos vadovas Rusijos sostinėje lankėsi, kad aptartų karą Ukrainoje. „Jis ten lankosi, tai labai panašu į pusiau eilinį vizitą. Nenorėčiau nuvilti žmonių. Norėtume, kad karas su Ukraina baigtųsi“, – interviu konservatyviam radijo laidų vedėjui Glennui Beckui sakė D. Trumpas.

Buvęs JAV prezidento specialusis įgaliotinis Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas tikėjosi, jog Donaldas Trumpas darys spaudimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui dėl likusios Donecko srities perdavimo Rusijai. Tačiau D. Trumpas užėmė kitokią poziciją. Putinas tikėjosi, kad Trumpas bus palankus jam Apie tai jis papasakojo interviu ukrainiečių žurnalistei Natalijai Mosejčuk, skelbia UNIAN.

Ukrainiečiai įvardijo, kurias šalis laiko draugiškiausiomis Ukrainai. Kaip skelbia „European Pravda“, „Rating Group“ atliktas tyrimas parodė, kad aukšta vieta tenka ir Lietuvai. Apklausa atlikta rugpjūčio 4–9 d. Ukrainiečiai įvardijo, kurias šalis laiko draugiškomis 81 proc. respondentų Prancūziją įvardijo kaip neabejotinai draugišką arba labiau draugišką Ukrainai, Jungtinę Karalystę – 80 proc., o Lietuvą – 77 proc. Toliau reitinge eina Vokietija (77 proc.) ir Moldova (68 proc.

Naujoji Vengrijos vyriausybė paskelbė Rusiją „grėsme“, taip nutraukdama buvusio ministro pirmininko Viktoro Orbáno ilgą laiką vykdytą Rusijai draugišką užsienio politiką. Toks apibūdinimas buvo pateiktas dokumente, kuriame išdėstytos gairės Vengrijos delegacijai, rugsėjo mėnesį dalyvausiančiai Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje; dokumentą pasirašė V. Orbáno įpėdinis Péteris Magyaras, o antradienį vėlai vakare jis buvo paskelbtas šalies oficialiajame leidinyje.

JAV pareigūnai patvirtino „RFE/RL“, kad rugpjūčio 25 d. JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe lankėsi Maskvoje. Vizitas įvyko tuo metu, kai Vašingtono pastangos užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą yra strigusios, o įtampa dėl Maskvos santykių su Iranu stiprėja. Iš pradžių jo vizito tikslas buvo neaiškus. „Wall Street Journal“ praneša, kad JAV turi žvalgybos informaciją, rodančią, jog Rusija ruošiasi galimai karinei mobilizacijai ir planuoja išbandyti NATO ryžtą.

Ukrainoje, Charkivo fronte, žuvo Latvijos karys savanoris Vitalijus Sampinas, turėjęs šaukinį „Vilks“ (liet. „Vilkas“), socialiniuose tinkluose pranešė Latvijos televizija. Naujienų agentūros LETA archyvo duomenimis, jis yra ketvirtas Latvijos savanoris, žuvęs nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apdovanojo Eloną Muską Laisvės ordinu. Apie tai pranešama Ukrainos prezidento svetainėje. „Už išskirtinius asmeninius nuopelnus ginant žmonių gyvybę ir laisvę, plėtojant santykius tarp Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų tautų nutariu: Apdovanoti Laisvės ordinu Eloną Muską – verslininką, inžinierių, bendrovių „SpaceX“ ir „Tesla“ vadovą“, – rašoma V. Zelenskio pasirašytame dekrete.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas „The Washington Post“ įvardijo JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo Johno Ratcliffe vizito priežastį, skelbia rusų agentūra TASS. Minėtam leidiniui D. Peskovas nurodė, kad J. Ratcliffe vizitas buvo susijęs su abiejų šalių specialiųjų tarnybų ryšiais. Daugiau detalių D. Peskovas nepateikė.

Rusija ketina suduoti Ukrainai dar galingesnius smūgius, kadangi Kremlius įsitikinęs, jog taikos derybos įstrigo aklavietėje, rašo leidinys „Blomberg“, remdamasis trimis su Kremliumi susijusiais šaltiniais.  Pasak „Bloomberg“ publikacijos, kurią cituoja UNIAN, Rusija šiuo metu svarsto galimybę suintensyvinti balistinių raketų smūgius, nukreiptus ne tik į Ukrainos sostinę, bet ir infrastruktūros objektus kituose Ukrainos miestuose.