Karas Ukrainoje

Volodymyras Zelenskis ir Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį surengė pokalbį, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.

Europos Sąjungos (ES) šalys yra oficialios Kyjivo sąjungininkės kovoje su Rusija. Tuo pat metu dalis jų padidino Rusijos energijos išteklių importą, kuris Maskvai atneša milijardus eurų karui Ukrainoje tęsti, praneša „Reuters“. Ekspertai nustatė, kad per pirmuosius aštuonis 2025 m. mėnesius šios šalys importavo energijos išteklių iš Rusijos už daugiau nei 11 mlrd. eurų.

Per dvi savaites Rusijos Belgorodo srityje buvo rasta 11 sprogstamųjų aviacijos bombų, kurias netikėtai „pametė“ Rusijos kariniai lėktuvai, skelbia rusų opozicinis leidinys „The Moscow Times“. Per dvejus pastaruosius metus tokių incidentų skaičius jau perkopė 290. Atsivėrė krateris Kaip pranešama, rugsėjo 17 d. dvi bombos nukrito šalies pasienio kaimuose. Rugsėjo 21 d. ūkininkai rado kraterį lauke, o 22 d. – aviacinę bombą.

JAV pirmoji ponia Melania Trump penktadienį pareiškė bendraujanti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl per karą Ukrainoje Rusijos pagrobtų vaikų likimo. Baltuosiuose rūmuose ji paskelbė, kad po jos komandos ir V. Putino komandos derybų per pastarąsias 24 valandas aštuoni vaikai buvo sugrąžinti į savo šeimas.

Latvija įpareigojo 841 Rusijos pilietį iki pirmadienio, spalio 13 d., palikti šalį, kai jie neįrodė mokantys latvių kalbą ir neišlaikė privalomų saugumo patikrinimų, praneša „Politico“. Po to, kai 2022 m. pradžioje Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Latvija pakeitė Imigracijos įstatymą, o 2024 m. jį dar labiau sugriežtino, nustatydama griežtesnes taisykles Rusijos piliečiams, norintiems likti Baltijos šalyje.

Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas nustojo grasinti santykių su JAV pablogėjimu, jei Ukraina gaus „Tomahawk“ raketas. Pasak jo, Maskva atsakys stiprindama oro gynybos sistemą, praneša „Agentstvo“. „Mūsų atsakas – tai Rusijos Federacijos oro gynybos sistemos stiprinimas“, – sakė V. Putinas, neplėtodamas šios minties. Kremliaus lyderis taip pat pareiškė, kad Rusija artimiausiu metu paskelbs apie naujų ginklų rūšių atsiradimą, kurių bandymai esą vyksta sėkmingai.

Kremlius apkaltino Ukrainos vadovybę nutraukus Stambulo derybų procesą dėl galimo taikos sprendimo. „Jis sustabdytas dėl Kyjivo režimo nenoro kažkaip atsakyti į mūsų pateiktus klausimus“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas rusų propagandistui Pavelui Zarubinui. Ukraina, anot jo, neatsako į perduotą dokumento projektą. Kyjivas esą nereaguoja į pasiūlymą sudaryti tris darbo grupes.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas atsidūrė sudėtingiausioje padėtyje per visus savo valdymo metus: ekonominis karas Rusiją alina greičiau nei kariuomenė spėja įgyti pranašumą fronte, vasaros puolimas, kurį Kremlius laikė lemiamu, žlugo, o Rusija kasdien praranda apie 800 karių, taip ir nepasistūmėdama nė per žingsnį į priekį, teigia leidinio „The Telegraph“ pasaulio ekonomikos redaktorius Ambrose‘as Evansas-Pritchardas, kurio straipsnį cituoja naujienų portalas „Unian“. „Rusai ir tol...

Lenkija fiksuoja naują Kremliaus dezinformacijos bangą – šį kartą platinami pranešimai apie esą Ukrainos rengiamą puolimą. Varšuva įspėja, kad tai dar viena Rusijos informacinė operacija, siekianti susilpninti paramą Ukrainai iš Lenkijos ir NATO šalių. Apie tai pranešė Lenkijos vidaus reikalų ministerija, kuri teigia, jog šią dezinformaciją platina Rusijos pusė. „Šios informacijos sklaidos analizė rodo, kad tai suplanuota informacinė operacija.

Lenkijos informacinėje erdvėje smarkiai padaugėjo prorusiškų naratyvų, kuriais siekiama suformuoti suvokimą, kad JAV ir Europos Sąjunga (ES) neva „išprovokavo“ Rusiją pradėti karą prieš Ukrainą.  „Lenkijos informacinėje erdvėje daugėja prorusiškų naratyvų.

Susirūpinusios dėl didžiulių Rusijos karinių išlaidų nuo 2022 m. invazijos į Ukrainą, Baltijos valstybės rengia nepaprastosios padėties planus, kad galėtų susidoroti su galimybe, jog šimtai tūkstančių žmonių bėgs nuo Rusijos kariuomenės telkimo ar puolimo, rašo „Reuters“. Estija, Latvija ir Lietuva jau seniai reiškė NATO valstybėms savo nuogąstavimus dėl galimos Rusijos agresijos, nurodydamos Rusijos kibernetinius išpuolius, dezinformacijos kampanijas ir pastarųjų mėnesių Rusijos naikintuvų ir ...

Kremliaus ruporas, Rusijos valstybinės televizijos vedėjas Vladimiras Solovjovas Europai pagrasino branduoliniu ginklu, rašo „Telegram“ kanalas „Pravda Heraščenko“. „Reikia išnaudoti savo pranašumą!“, – laidoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ sakė aktyvus Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino šalininkas.

Lietuvos įmonė „Granta Autonomy“ pristatė smogiamąjį droną „X‑Wing“ – lengvą VTOL droną, skirtą pėstininkų dalinių tiksliems smūgiams. Su šiuo lietuvišku dronu ukrainiečiai jau atlieka bandymus, rašo „Militarnyj“. Bandymai prasidėjo pavasarį. Dabar bendrovė teigia, kad visos deklaruojamos specifikacijos buvo kruopščiai išbandytos ir patvirtintos. „Šiuo metu gaminama nedidelė „X-Wing“ serija, kuri bus pristatyta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų fronto daliniams papildomiems bandymams.

Rusija pranešė, kad jos teritorijoje buvo smogta „Flamingo“ sparnuotosiomis raketomis. Propagandiniai „Telegram“ kanalai skleidžia informaciją apie tariamą vienos iš šių raketų numušimą. Nei vienas iš dviejų Kremliui palankių viešų kanalų nenurodo, kiek raketų buvo panaudota ir kada tai įvyko. Be to, nėra duomenų apie tai, kada buvo padarytos šiuose šaltiniuose paskelbtos nuotraukos.

Per Rusijos smūgį Ukrainos Zaporižios srityje penktadienį žuvo septynerių metų vaikas, pranešė pietrytinio regiono karinės administracijos vadovas. „Tragiška žinia. Ligoninėje mirė septynmetis berniukas, kuris buvo sužeistas per naktinę Rusijos ataką", – teigė Ivanas Fedorovas platformoje „Telegram“. Anksčiau jis sakė, kad penktadienį Rusija Zaporižios regione surengė septynis dronų smūgius, per kuriuos taip pat buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės.

Didėjant Maskvai daromam spaudimui, kuriuo siekiama priversti ją nutraukti karą Ukrainoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad gali įvesti naujas sankcijas Rusijai. Jis tokią pastabą ketvirtadienį išsakė susitikime su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.

Jungtinės Valstijos vis dar turi daug kozirių, kuriuos gali panaudoti, norėdamos priversti Rusiją siekti taikos, teigia JAV atstovas NATO Matthew Whitakeris, praneša UNIAN.

Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad, nepavykus susitarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl paliaubų, Jungtinės Valstijos ir NATO sąjungininkės „didina spaudimą“, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje. „Taip, mes didiname spaudimą“, – Ovaliajame kabinete susitikęs su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu žurnalistams sakė D. Trumpas. „Mes didiname jį kartu. Mes visi jį didiname. NATO puikiai padirbėjo“, – pridūrė jis.

JAV gali suteikti Ukrainai papildomų karinių pajėgumų, kad padėtų sustiprinti pozicijas prieš Rusiją ir priverstų Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, sako JAV ambasadorius NATO Matthew Whitaker, skelbia „Bloomberg“. Anot jo, ginkluotė galėtų būti dislokuota Ukrainoje ir turėtų potencialą pakeisti padėtį kare.

Net ir HAMAS parodė norą derėtis, bet tik ne Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, pastebi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Zelenskis: Ukraina turi aiškius planus dėl tolimojo nuotolio smūgių Rusijai V. Zelenskis nurodė, kad ketvirtadienį su karine vadovybe išsamiai aptarė Ukrainos tolimųjų ginklų naudojimą.

Rusijos pajėgoms ketvirtadienį apšaudžius Slovianską ir Kostiantynivką, žuvo civilis ir 11 buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Donecko srities prokuratūra. Jos duomenimis, į Slovianską buvo paleistos trys sklendžiančios bombos. Smogta gyvenamajam rajonui. Čia nukentėjo trys moterys ir keturi vyrai, kurių amžius nuo 45 iki 79 metų. Ir Kostiantynivkoje atakuoti civiliai. Per dronų smūgį prieš automobilį žuvo 58-erių civilis. Dar keturi asmenys buvo sužeisti.

Rusijos atakoms prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą intensyvėjant, Europos Sąjungos ambasadorė Kyjive Katarina Mathernova perspėja, kad ši žiema gali būti itin sunki, o prognozės blogėja po kiekvieno naujo smūgio. Aptardama masinius Rusijos išpuolius, ambasadorė pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė „mobilizuojasi“ ir yra pasirengusi suteikti visą būtiną pagalbą, rašo „Kyiv Independent“. „Kaip jūs pažymėjote, atakos prieš energetikos infrastruktūrą nėra naujiena.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas asmeniškai bijo ugnies nutraukimo, rašo „Ukrainska Pravda“. V. Zelenskis įvardijo, kodėl V. Putinas taip elgiasi. „Iš visapusiško karo pereiti prie ugnies nutraukimo ir vėliau vėl pradėti visapusišką karą jiems nėra lengva. Ekonominiu požiūriu tai sudėtinga, sudėtinga visuomenei, sudėtinga pasauliui. Ir tikrai sudėtinga toms šalims, kurios šiandien dar spaudžia Putinui ranką.

Ričnės kaime Ukrainos Zaporižios srityje per drono ataką žuvo 40-metis vyras, kilo gaisras. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios srities administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas. Jo duomenimis, vyrui buvo 40 metų. Gelbėtojai likvidavo atakos padarinius. Praėjusią parą okupantai surengė 580 atakas 14-oje vietovių Zaporižios srityje. Nukentėjo du žmonės.

Ukraina ketvirtadienį paskelbė įsakymą evakuoti vaikus ir jų globėjus iš Kramatorsko ir jo apylinkių, motyvuodama padažnėjusiomis Rusijos dronų atakomis. Kramatorskas, kuriame iki karo gyveno apie 147 tūkst. žmonių, yra maždaug 20 km atstumu nuo fronto linijos Donecko srityje. Praėjus keliems mėnesiams nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios, 2022 metų rugsėjį Kremlius pareiškė aneksavęs šį pramoninį regioną kartu su trimis kitais, nors niekada neturėjo jų visiškos karinės kontrolės.

NATO sąjungininkai svarsto galimybes imtis ryžtingesnių atsakomųjų veiksmų į vis dažniau pasireiškiančias Rusijos provokacijas, įskaitant karines priemones, praneša „Financial Times“ (FT), remdamasis nenurodytais šaltiniais. Diskusijos skamba vis garsiau, kadangi Europos šalyse padaugėjo neatpažintų dronų pastebėjimų, keliančių baimę dėl Rusijos vykdomo hibridinio karo. Šios provokacijos taip pat privertė kai kurias šalis rimti sunerimti dėl Aljanso saugumo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad įvykus didelio masto mobilizacijai Rusijoje, Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas prarastų rusų pasitikėjimą. Nnorėdamas ištaisyti padėtį, jis pradėtų didelį karą Europoje, kad galėtų parodyti kokius nors laimėjimus. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Unian“. Žurnalistas Ukrainos vadovo paklausė, ar įmanoma didelio masto mobilizacija Rusijoje. „Pamenate, kodėl jie ją sustabdė? Putinas pradėjo prarasti reitingus.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina jau sėkmingai naudoja kartu paleistas raketas „Neptūnas“ ir „Flamingas“. „Per pastarąją savaitę – kiekio nenurodysiu – buvo panaudota pora mūsų raketų „Neptūnas“ ir „Flamingas“. Atitinkamus rezultatus galima išanalizuoti nepriklausomai. Nesakome, kad dideliu mastu naudojame šias raketas. Tiesiog sakome, kad jos buvo panaudotos ir yra pirmieji apčiuopiami šių mūsų ginklų rezultatai“, – per susitikimą su žurnalistais sakė V. Zelenskis.

Po naktinės rusų dronų atakos Čornomorsko miestas Odesos srityje liko be elektros, rašo „Unian“. Čornomorsko miestas Odesos srityje liko be elektros tiekimo po Rusijos dronų atakos naktį į spalio 9 d., pranešė miesto meras Vasilijus Gulajevas savo „Facebook“ paskyroje. Jis pažymėjo, kad dėl atakos buvo apgadinta civilinė infrastruktūra ir privatūs namai, tačiau pridūrė, kad informacijos apie žuvusius nėra. „Kritinė infrastruktūra šiuo metu aprūpinama generatoriais.

NATO oro erdvės patruliavimo misijos, kurios dar neseniai buvo laikomos įprastomis, dabar vis dažniau virsta pavojingu balansavimu tarp ribos ir nuolat kyla eskalavimo pavojus. F-35, F-16, „Gripen“ ir „Eurofighter Typhoon“ pilotai nuolatos dirba kovinės parengties režimu, reaguodami į provokuojančius Rusijos lėktuvų įsibrovimus į Aljanso šalių oro erdvę, rašo „Business Insider“. Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Rusijos pažeidimai NATO oro erdvėje tapo dažnesni.

Spalio 9-osios naktį dronai smogė „LUKOIL-Korobkovsky“ dujų perdirbimo gamyklai Kotovo mieste Volgogrado srityje Rusijoje. Kilo gaisras. Apie tai rašo „Unian“. Volgogrado srities gubernatorius Andrijus Bočarovas patvirtino ataką ir gaisrą gamykloje. Jis pažymėjo, kad Kotovo rajone dėl „nukritusių numušto dronų nuolaužų kilo gaisras kuro ir energetikos komplekso objektuose“. NASA palydovinės nuotraukos patvirtino gaisrą gamyklos teritorijoje.

Ukrainos tolimosios ginkluotės kokybė gerėja, todėl dabar reikia žymiai išplėsti jos naudojimą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis....

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė detalių apie dabartinę Ukrainos pajėgų kontrpuolimo operaciją Dobropilios kryptimi, rašo UNIAN. Anot V. Zelenskio, rusų kariai čia patiria didelius nuostolius. Zelenskis skelbia naujausią informaciją iš fronto V. Zelenskis sako, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis trečiadienį pristatė ataskaitą apie padėtį visoje fronto linijoje.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pagrasino JAV dėl galimo raketų „Tomahawk“ siuntimo Ukrainai, rašo „Ukrainska Pravda“. S. Riabkovas perspėjo JAV peržiūrėti galimą sprendimą perduoti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“. „Hipotetinis tokių sistemų panaudojimas įmanomas tik tiesiogiai įtraukiant amerikiečių personalą.

Ukrainos ambasadorė prie NATO trečiadienį paragino Europos sąjungininkes padidinti ginklų, skirtų Kyjivui, pirkimą iš JAV. Pasak jos, tik JAV gali aprūpinti Ukrainą pagrindiniais pajėgumais, reikalingais atremti daugiau nei trejus metus besitęsiančią Rusijos plataus masto invaziją. „Europos NATO valstybės narės nėra pajėgios pakeisti nei rūšimis, nei kiekiu, nei pristatymo greičiu“, – naujienų agentūrai AFP sakė ambasadorė Aljona Hetmančuk.

2026–2028 m. Rusijos federalinio biudžeto projekte numatyta perskirstyti lėšas iš socialinių ir regioninių programų karinio-pramoninio komplekso ir teisėsaugos institucijų naudai. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. Pasak žvalgybos pranešimų, Rusijos valdžia planuoja padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 20 iki 22 proc. Finansų ministras Antonas Siluanovas jau pripažino, kad dėl to padidės kainos ir našta įmonėms.

Ukrainos parlamentas pratęsė vietos valdžios atstovų kadenciją iki tol, kol galios karo padėtis. Atitinkamas sprendimas priimtas aiškia dviejų trečdalių balsų dauguma, nurodoma pranešime, paskelbtame Aukščiausiosios Rados interneto svetainėje. Vadinasi, vietos valdžios atstovai – merai, miestų tarybos ir regionų parlamentai – tęs darbą tol, kol pasibaigus karui bus surengti rinkimai.

Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas ir dabartinis Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas nesiruošia jokiems rinkimams. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, žiniasklaidai tai patvirtino jo atstovė Oksana Torop. Ar Zalužnas ruošiasi rinkimams? Anot jos, kol vyksta karas, „V. Zalužnas nemąsto apie jokius rinkimus ir niekam nesiruošia“. „Tegul tai sako ir rašo kokie nors šaltiniai milijoną kartų, bet jo pozicija yra aiški ir nekintama“, – pareiškė ji.

Rusijos kariai gavo įsakymą bet kokia kaina šturmuoti ukrainiečių pozicijas Pokrovsko kryptimi, todėl jų nuostoliai smarkiai išaugo – vien Saugumo tarnybos kariai ten kasdien sunaikina daugiau nei po 100 okupantų. Apie tai gavęs Ukrainos saugumo tarnybos (UST) vadovo Vasylio Maliuko ataskaitą platformoje „Telegram“ paskelbė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo laikinai okupuoto Krymo Feodosijos mieste jau trečią dieną dega naftos terminalas. Apie tai remdamasis palydovinių nuotraukų duomenimis pranešė platformos „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“. „Šiandien 01.40 val. prasidėjo trečioji diena po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo, per kurį naftos bazėje kilo gaisras“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad aitrius gaisro dūmus vėjas neša už dešimčių kilometrų ir nuo jų kenčia gyventojai.

Maskva trečiadienį pareiškė, kad po rugpjūtį Aliaskoje vykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos iš JAV Donaldo Trumpo aukšto lygio susitikimo siekis pasiekti taiką Ukrainoje iš esmės išblėso. Rugpjūčio viduryje Rusijos ir JAV prezidentai surengė derybas Aliaskoje, tačiau jiems nepavyko pasiekti susitarimo dėl jau daugiau nei trejus metus trunkančios plataus masto Maskvos invazijos į Ukrainą.

Tęsiantis konfliktams dėl prekybos ir dviem itin pavojingiems karams, JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pateikė stebinantį diplomatinį vertinimą: derybos su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo yra sudėtingesnė užduotis, nei taikos susitarimo sudarymas Artimuosiuose Rytuose, rašo Ukrainos laikraštis „Kyiv Post“. D. Trumpas, kuris ne kartą tikino galintis pernakt užbaigti karą Ukrainoje, pakoregavo savo pradinį pasitikėjimą.

Rusijos dronai ir šešėlinis laivynas vykdo kampaniją, kurios tikslas – sukelti sutrikimus Europos oro erdvėje ir jūrų keliuose, o provokacijų gerokai padaugėjo po dronų atakos prieš Lenkiją rugsėjo 9–10 d. Apie tai rašo Ukrainos saugumo rizikos valdymo įmonės operacijų direktorius, buvęs žvalgybos pareigūnas George Janjalia leidinyje CEPA.

Kremlius tęsia informacinę ir psichologinio spaudimo kampaniją, kuria siekia sutrukdyti JAV parduoti „Tomahawk“ raketas Ukrainai, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai savo naujausioje ataskaitoje. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas spalio 7 d. pareiškė, kad JAV siunčiant „Tomahawk“ raketas Ukrainai, tai būtų „rimtas eskalavimas“, kuris nekeistų padėties Ukrainos fronto linijoje, ir pažymėjo, kad „Tomahawk“ raketos gali nešti branduolinį sprogstamąjį užtaisą.

Rusijos regionuose ženkliai didinama pinigų suma, kurią mokės karo tarnybos naujokams, nes, kaip anot analitikų, „ideologinės“ verbavimo kampanijos nebepakanka motyvuoti žmones kovoti Ukrainoje, praneša CNN. Kaip pažymi leidinys, pastarosiomis dienomis keletas regionų paskelbė, kad ketina net keturis kartus padidinti įstojimo į savanorius premijas, siekdami padidinti karių skaičių.

Rusijos pajėgos pradėjo aktyviai atakuoti Ukrainos geležinkelių infrastruktūrą dronais, ypač daug dėmesio skirdamos lokomotyvams, rašo „Focus“. Kaip pastebi Ukrainos radijo technologijų specialistas Sergejus Beskrestnovas, krovininiai vagonai nėra svarbus taikinys, o bėgiai yra greitai remontuojami. Būtent todėl artimiausiu metu bus atakuojami lokomotyvai, be kurių geležinkelis sustos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra nusivylęs Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu dėl jo negebėjimo susitarti dėl karo Ukrainoje pabaigos. Apie tai jis kalbėjo antradienį spaudos konferencijoje su Kanados premjeru Marku Carney, rašo „Kanal 24“. Susitikimo metu D. Trumpas pareiškė, kad praėjusią savaitę dėl karo žuvo 7 812 žmonių, kurių dauguma yra kariai. Anot jo, šį karą sunkiau užbaigti nei konfliktą Gazoje. „Beveik aštuoni tūkstančiai karių žuvo.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas antradienį pasisakė apie karą Ukrainoje. Kaip skelbia rusų propagandos agentūra TASS, apie tai V. Putinas kalbėjo pokalbyje su Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo vadovybe. V. Putinas yra įsitikinęs, kad strateginė iniciatyva fronte priklauso Rusijai ir kad 2022 m. vasarį priimti sprendimai buvo teisingi ir priimti laiku. Jis pabrėžė, kad Rusija turi pasiekti visus savo karinių operacijų tikslus.

Antradienį Kyjivo teisme buvo pratęstos kardomosios priemonės dviem buvusiems Ukrainos valstybės apsaugos darbuotojams Andrijui Gukui ir Aleksandrui Derkachui, skelbia „Ukrinform“. Jie kalinami bus dar du mėnesius. Teismas skelbia naujas detales apie pasikėsinimą į Budanovo gyvybę Minėti vyrai kaltinami valstybės išdavyste, teroro aktu ir neteisėtu ginklų laikymu – pasikėsinimu į Ukrainos žvalgybos vadovą Kyryla Budanovą.