Zelenskis: Rusijos dangus bus faktiškai uždarytas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį įspėjo oro bendroves, draudikus ir užsienio vyriausybes, kad Rusijos oro erdvė dėl ukrainiečių dronų bus de facto uždaryta.
„Ukraina nekelia grėsmės civilinei aviacijai kaip tokiai – nė vienam civiliniam lėktuvui. Tiesiog Rusijos danguje bus tiek daug dronų, kad į tai reikės atsižvelgti. Nors Rusijos valdžia apie tai nepraneša, kaip derėtų, tačiau Rusijos dangus de facto bus uždarytas: Rusijos pradėtas karas uždaro jos dangų“, – platformoje „Telegram“ paskelbė V. Zelenskis.
„Šiandien norime įspėti kiekvieną aviakompaniją, kuri skraido Rusijos oro erdve, kiekvieną draudiką, visus, kurie vis dar naudojasi pagrindiniais Rusijos oro uostais: Rusijos dangus tampa visiškai nesaugus“, – sakė jis.
„Mes, Ukrainoje, nenorime, kad žūtų nekaltų žmonių. Todėl įspėjame partnerius: Rusijos danguje baigėsi saugūs laikai“, – pabrėžė ukrainiečių lyderis.
Macronas palaiko naujas sankcijas Rusijai dėl drono incidento Vokietijoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino įvesti naujas sankcijas Rusijai dėl rugpjūtį Vokietijos oro uoste įvykusio incidento, kai buvo aptiktas dronas su sprogmenimis.
Berlynas dėl šio incidento antradienį apkaltino Maskvą.
„Prancūzija visiškai solidarizuojasi su Vokietija ir palaiko naujų Europos sankcijų Rusijai priėmimą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė E. Macronas.
Zelenskis kirto Europai: kol Rusija puolė, partneriai atostogavo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo šalių partnerių atstovus, kad jie atostogauja, kai jo šalis kovoja dėl išlikimo.
„Pastarąsias dvi savaites Europa ir visas pasaulis, kuris mums padeda, atostogavo“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams. Rusija esą šį laiką išnaudojo atakoms prieš Ukrainos infrastruktūrą, taip pat siekdama sutrikdyti naujų mokslo metų pradžią.
ES gynybos ministrų susitikime Ukraina nesulaukė pažadų dėl „Patriot“ raketų
Airijoje vykusiame ES gynybos ministrų susitikime Ukraina nesulaukė naujų pažadų dėl „Patriot“ oro gynybos raketų tiekimo. Būta raginimų ir pokalbių, tačiau konkretaus rezultato nepasiekta, pasibaigus susitikimui Viklou grafystėje sakė ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas. Pastangos, anot jos, bus tęsiamos.
Konsultacijų pradžioje K. Kallas teigė, jog yra žinoma, kad kai kurios ES šalys turi gynybinių raketų, kurių eksploatacijos laikas netrukus baigsis. Todėl esą būtų gerai jas perduoti Ukrainai, kad šalis galėtų panaudoti raketas savo gyventojams apsaugoti.
Kokios ES šalys galėtų perduoti raketas, K. Kallas nenurodė. Diplomatų teigimu, pirmiausiai kalbama apie Graikiją ir Ispaniją.
Ukraina neseniai nurodė, kad šiuo metu jai reikia apie 300 gynybinių raketų. Ilgalaikis jų trūkumas gali būti problematiškas, ypač atsižvelgiant į Rusijos išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą žiemą.
Vokietija uždarys Rusijos konsulatą Bonoje ir kultūros centrą Berlyne
Vokietijos vyriausybė antradienį paskelbė, kad uždarys Rusijos konsulatą Bonoje ir kultūros centrą Berlyne.
Apie sprendimą paskelbta po to, kai Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexander'as Dobrindtas apkaltino Maskvą dėl praėjusį mėnesį įvykusio drono incidento strateginiame Leipcigo oro uoste.
Užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis paskelbė, kad „Rusijos generalinis konsulatas Bonoje bus uždarytas iki rugsėjo 18 dienos“, ir pridūrė, jog „Rusų namų Berlyne nuomos sutartis bus nutraukta“.
Per rusų smūgį Zaporižiai žuvo du žmonės
Rusų okupantai Kušuhmo gyvenvietėje Ukrainos Zaporižios srityje smogė civiliniam automobiliui – žuvo du žmonės ir vienas buvo sužeistas. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
„Rusų dronas Kušuhume atakavo civilinį automobilį. Transporto priemonė buvo sunaikinta. Žuvo du žmonės – 73-ejų vyras ir 47-erių moteris“, – rašė jis. 38 metų Kušuhumo gyventojas patyrė sužalojimus. Jam suteikiama medicininė pagalba.
Dombrovskis apie Rusijos dalyvavimą G20 ministrų susitikime: netinkamas laikas normalizuoti santykius
Europos Sąjunga (ES) kritiškai reagavo į Rusijos dalyvavimą G20 finansų ministrų susitikime JAV.
ES pozicija yra žinoma, susitikimo Ašvilyje JAV Šiaurės Karolinos valstijoje kuluaruose sakė ES ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis. Esą šiuo metu „nėra tinkamas laikas normalizuoti“ santykius su Rusija ar jos dalyvavimą tokiuose susitikimuose.
JAV pirmą kartą per ketverius metus sudarė sąlygas Rusijai dalyvauti G20 finansų ministrų susitikime. Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pirmą kartą nuo jo šalies invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį vėl asmeniškai susitiko su kitais G20 grupės ministrais.
A. Siluanovo pakvietimas sukėlė Europos partnerių protestą. Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilas JAV vyriausybės signalą Maskvai pavadino „keliančiu nerimą“. Jis sakė, jog būtų norėjęs aiškios Vašingtono pozicijos, kad A. Siluanovas čia nėra priimamas kaip eilinis svečias.
Vokietijos ministras teigė, kad su kitais europiečiais boikotavo bendrą nuotrauką su A. Siluanovu. Darbiniame posėdyje jis esą rusų ministrui „tiesiai į akis pasakęs“, kad Maskva privalo užbaigti karą.
Baltieji rūmai tuo tarpu gynė sprendimą pakviesti Rusiją. JAV vyriausybė bendradarbiauja su Rusija, siekdama susitarimo, kuris „sustabdytų nesibaigiantį kraujo liejimą, kurį prezidentas griežtai smerkia“, sakė atstovas Kushas Desai. Prezidentas ir vyriausybė esą niekada nevengs kalbėtis su tais žmonėmis, „su kuriais turime kalbėtis, kad tai pasiektume“.
JAV šiuo metu pirmininkauja G20 grupei, kuriai priklauso ir Rusija.
Iš Lenkijos – signalai dėl grėsmės saugumui: įvardijo laiką, kuris gali būti lemiamas
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas per kasmetinį renginį, skirtą paminėti Vokietijos invaziją į Lenkiją 1939 m., paragino Vakarus rodyti solidarumą su Ukraina.
„Šiandien iš Vesterplatės garsiai šaukiame visam laisvajam pasauliui: būkite solidarūs, privalome padėti Ukrainai išlikti!“ – sakė jis prie Vesterplatės monumento Gdanske. Ateinantys mėnesiai, ruduo ir žiema gali būti lemiami Ukrainos nepriklausomybei, Lenkijos bei laisvojo pasaulio likimui, kalbėjo D. Tuskas.
Jis taip pat įspėjo dėl „rudosios agresijos ir paniekos bangos“ atgimimo Europoje ir JAV. Premjeras priminė 80 mln. Antrojo pasaulinio karo aukų, 6 mln. žuvusių Lenkijos piliečių ir „beveik visų Europos žydų išžudymą, kurį vykdė beprotybės apimti naciai“.
Turėdamas omenyje 1938 m. rugsėjo mėn. sudarytą Miuncheno susitarimą, kuriuo didžiosios valstybės palaimino Čekoslovakijos Sudetų krašto perleidimą nacistinei Vokietijai, Lenkijos premjeras pabrėžė: „Negalime kartoti tuometinių klaidų, Miuncheno scenarijus neturi pasikartoti – ta siaubinga, bejėgiška politika, kai nuolaidžiaujama blogiui“.
Dešinysis prezidentas Karolis Nawrockis pakartojo savo reikalavimus, kad Vokietija sumokėtų reparacijas už žalą, kurią jo šalis patyrė per Antrąjį pasaulinį karą.
„Iš čia, iš Vesterplatės, kreipiuosi į Vokietijos kanclerį ir vokiečių tautą: išspręskime reparacijų ir žalos atlyginimo klausimą – siekdami istorinės teisingumo, bet taip pat ir ateities labui“.
Vokietijos požiūriu, Vokietijos suvienijimo sutartys galutinai išsprendė šį klausimą, pagal Lenkijai reparacijos nepriklauso.
1939 m. rugsėjo 1 d. užpuldama Lenkiją, nacistinė Vokietija sukėlė Antrąjį pasaulinį karą. Per vieną pirmųjų mūšių Vokietijos karo laivas apšaudė Lenkijos karinį postą Vesterplatėje Gdanske.
Zelenskis kirto partneriams: „Vieni ilsisi, o kiti kovoja už gyvybę“
Pastarosiomis dienomis rusų pajėgos žymiai sustiprino Ukrainos apšaudymus, ypatingai Kyjive ir jo apskrityje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad rusai bando sutrukdyti naujų mokslo metų pradžią.
Apie tai jis kalbėjo atsakydamas į TSN žurnalistų klausimus, rašo „Kanal 24“.
V. Zelenskis pasveikino moksleivius su rugsėjo 1-osios švente ir apsilankė vienoje iš Kyjivo srities mokyklų vykusiose iškilmėse. Anot V. Zelenskio, rusai bando sutrikdyti ir mokslo metų pradžios šventę.
Kartu jis išreiškė nepasitenkinimą tarptautinių partnerių reakcija į Rusijos smūgius.
„Žinote, lieka labai nemalonus, labai nepatogus poskonis“, – sako jis.
V. Zelenskis pareiškė, kad per pastarąsias dvi savaites Europa ir kitos Ukrainą remiančios šalys faktiškai buvo „atostogose“.
„Labai nemalonu, kad vieni ilsisi, o kiti kovoja už gyvybę“, – kalbėjo jis.
V. Zelenskis mano, kad laiku ir ryžtingai panaudotas tarptautinis spaudimas galėtų iš dalies sulaikyti Rusiją. Jo vertinimu, Maskva vis dėlto reaguoja į tarptautinės bendruomenės signalus ir spaudimą.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 10 Rusijos raketų ir 187 dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 5 balistines raketas, 5 sparnuotąsias raketas ir 187 dronus, kuriais Rusija nuo pirmadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido „Iskander-M/KN-23/S-400“ tipo balistines raketas ir „Cirkon“ priešlaivines raketas, taip pat „Kalibr“ tipo sparnuotąsias raketas, „Ch-31P“ priešradarines raketas ir „S-8000 Banderol“ raketas.
Taip pat Ukraina atakuota 218 dronų, įskaitant „Shahed“ (maždaug trečdalis jų su reaktyviniais varikliais) bei „Parodija“ tipo bepiločius.
Pagrindiniai atakų taikiniai buvo Odesos ir Kyjivo sritys.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numuštos/neutralizuotos 5 balistinės raketos, dvi „Banderol“ raketos, 5 „Kalibr“ sparnuotosios raketos.
28 vietose registruoti dronų ir raketų smūgiai, dar 10 – numuštų dronų nuolaužos.
Zacharova grasina: perspėjo palikti Kyjivą
Rusija pakartotinai paragino užsienio piliečius palikti Kyjivą, rašo „Sky news“.
ES gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikimo darbotvarkėje – Ukraina bei hibridinės grėsmės
Airijoje antradienį besirenkantys Europos Sąjungos (ES) gynybos ir užsienio reikalų ministrai aptars Ukrainos oro gynybos stiprinimą.
Tai vyksta bręstant susirūpinimui dėl Rusijos kampanijos, kuria siekiama destabilizuoti Kyjivo sąjungininkus Europoje.
Maskva pasinaudojo tuo, kad Ukrainai trūksta JAV pagamintų oro gynybos raketų, ir tęsia šalies bombardavimą. Savo ruožtu Kyjivas atsako tolimojo nuotolio smūgiais į Rusijos infrastruktūrą.
„Rusijos išpuoliai prieš ukrainiečius tampa vis žiauresni“, – sakė anonimiškai kalbėjęs ES pareigūnas.
Gynybos ministrai, kurie susitinka antradienį prieš trečiadienį vyksiančias užsienio reikalų ministrų derybas, turėtų kalbėtis su naujuoju Ukrainos laikinuoju gynybos ministru Jevhenijumi Chmara.
Tačiau atrodo, kad jie nelabai gali smarkiai padidinti desperatiškai reikalingų oro gynybos sistemų tiekimą Ukrainai, išskyrus spaudimą Europos šalims, kurios vis dar turi atsargų, bei raginimus tokioms valstybėms kaip Japonija ir Pietų Korėja prisidėti labiau.
Kremliui eskaluojant oro kampaniją prieš Ukrainą, vis labiau nerimaujama, kad Maskva taip pat siekia nukreipti dėmesį nuo savo problemų mūšio lauke, suaktyvindama operacijas Europoje.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) pareiškė, kad jo šalis vis dažniau „atsiduria hibridinių atakų taikiklyje“. Tai dar paaštrėjo rugpjūtį Leipcigo oro uoste, svarbiame karinių transporto krovinių centre, radus droną su sprogmenimis.
Berlynas incidento kol kas oficialiai nesusiejo su Rusija, tačiau aiškiai leidžiama suprasti, kad pirštu bedama į Maskvą.
Aistras dėl Rusijos ketinimų pakurstė praėjusią savaitę įvykęs netikėtas JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo Johno Ratcliffe'o (Džono Ratklifo) vizitas į Maskvą. JAV žiniasklaida pranešė, kad jis įspėjo Rusiją neatakuoti jokios NATO šalies.
ES pareigūnai tvirtina, kad artimiausiu metu nemato požymių, jog Maskva ruoštųsi karinei atakai, tačiau rengiasi naujiems incidentams „pilkojoje zonoje“ tarp taikos ir atviro konflikto.
„Matome, kad šios hibridinės ir nelabai hibridinės atakos tęsiasi, ir mūsų prielaida yra tokia, kad jos tęsis ir toliau“, – teigė ES pareigūnas.
Nors F. Merzas pareiškė, kad atsakingieji už incidentus Vokietijoje už tai užmokės, Europai sunkiai sekasi kovoti su žemo intensyvumo sabotažo ir kišimosi kampanija, dėl kurios ji kaltina Maskvą.
Sankcijos, turtas, reformos
Be žvalgybos duomenų mainų ir policijos bendradarbiavimo stiprinimo, ES mano, kad paramos Ukrainai didinimas bei naujos sankcijos Maskvai yra tinkami būdai didinti kaštus Kremliui.
Briuselis svarsto naujus planus įtraukti dar 1,6 tūkst. įmonių ir asmenų į jau ilgą sąrašą Rusijos subjektų, kuriems taikomos sankcijos dėl karo.
Tuo tarpu atsinaujino diskusijos, ar blokas turėtų pasinaudoti maždaug 200 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos centrinio banko turto Ukrainai finansuoti.
Pasiūlymas panaudoti šias lėšas pernai žlugo dėl Belgijos, kurioje laikoma didžioji dalis šio turto, pasipriešinimo, o ES pati skyrė 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui.
Tačiau jaučiama, kad šių pinigų gali nepakakti dvejiems metams, kaip buvo planuota, todėl ES gali tekti anksčiau ar vėliau rasti būdą panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.
„Kiekviena diena vis didina karo kainą, nes nesiliauja negailestingos Rusijos atakos“, – praėjusią savaitę laiške rašė Nyderlandų, Lenkijos, Ispanijos ir Švedijos diplomatijos vadovai.
Naujasis Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Edas Milibandas ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha prisijungs prie savo ES kolegų, kurių seniai suplanuotas susitikimas vyksta Airijoje, šiai pirmininkaujant blokui.
Tačiau kol visame pasaulyje – nuo Ukrainos iki Irano – kyla krizės, ES ministrai taip pat pradės diskusiją apie bloko diplomatijos reformą, siekdami didesnio poveikio vis priešiškesniame pasaulyje.
Nors kai kurie pasisako už ES diplomatinės tarnybos pertvarkymą vadovaujant užsienio politikos vadovei Kajai Kallas (Kajai Kalas), kiti teigia, kad dabar ne laikas institucinėms permainoms ir 27 valstybėms reikia susikoncentruoti į geresnį savo pozicijų derinimą.
Budanovas prognozuoja – masiniai rusų išpuoliai tęsis: jiems reikia parodyti įspūdingą pergalės vaizdą
Nuolatiniai masiniai Rusijos išpuoliai, kurių metu naudojami „Shahed“ tipo dronai, susiję su artėjančiais rinkimais, sako Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas, rašo UNIAN.
„Rusijoje artėja rinkimai. Jiems taip pat reikia savo rinkėjams parodyti kokį nors įspūdingą pergalės vaizdą. Nes mūšio lauke jie nejaučia pergalės. Kaip ir visas pasaulis. Todėl teroras – jie nemoka elgtis kitaip“, – pastebi K. Budanovas.
Į klausimą, kiek laiko Rusijos gali tęsti tokius smūgius Ukrainai, K. Budanovas atsakė: „Na, bent jau iki rinkimų, kaip aš tai suprantu.“
Rusijos Valstybės Dūmų rinkimai vyks rugsėjo 18–20 dienomis.
Iš sąjungininko – atviras raginimas Putinui: „Mums reikia pereiti nuo begalinio karo prie karo pabaigos“
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi pirmadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad vardan žmonijos gerovės karas Ukrainoje turi baigtis, rašo „Reuters“.
Zelenskis skaičiuoja kruvinos nakties padarinius: „Rusija visada planuoja smūgius taip, kad kuo labiau sugriautų žmonių gyvenimus“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidalijo žinute po kruvinos nakties Ukrainoje. Rusai naktį iš pirmadienio į antradienį atakavo Ukrainą.
Kaip ryte praneša V. Zelenskis, daugelyje Ukrainos miestų ir savivaldybių vyksta atakos padarinių likvidavimas.
„Vien Kyjive ir jo apskrityje mobilizuota beveik 350 gelbėtojų. Atakos metu buvo panaudota daug reaktyvinių dronų ir balistinių ginklų. Deja, sugadinta gyvenamoji ir civilinė infrastruktūra. Boryspilyje apgadintas paprastas penkių aukštų daugiabutis. Evakuota penkiasdešimt žmonių. Reikiamos tarnybos dirba vietoje. Taip pat buvo smogta įmones.
Iš viso mieste yra keturi žuvusieji ir 13 nukentėjusiųjų. Reiškiu užuojautą“, – rašo V. Zelenskis.
Rusai nuo pirmadienio vakaro atakavo Odesą ir jos regioną. Ukrainos prezidento duomenimis, tūkstančiai šeimų liko be elektros tiekimo, vyksta darbai, siekiant greitai jį atkurti žmonėms.
Taip pat demonstratyviai buvo sugadintas pasienio punktas prie sienos su Rumunija, eksporto infrastruktūra.
„Kyjive per smūgį į geležinkelio depą žuvo septyni žmonės (naujausiais duomenimis, jau aštuoni – red. past.). Taip pat buvo apšaudytos Chersono, Donecko, Zaporižios, Charkivo, Černihivo, Žytomyro, Sumų ir Dnipro sritys. Iš viso žuvo 12 žmonių, tarp jų – Indijos pilietis, dar dešimtys žmonių buvo sužeisti per šį išpuolį. Reiškiu užuojautą visiems, kurie neteko artimųjų ir šeimos narių“, – skelbia V. Zelenskis.
„Rusija visada planuoja savo smūgius taip, kad kuo labiau sugriautų žmonių gyvenimus, ir jai tai pavyksta tik tada, kai oro gynybos priemonių nepakanka. Esu dėkingas visiems, kurie padeda Ukrainai gauti priešraketinę gynybą pagal PURL programą ir dvišalius tiekimus, ir labai svarbu, kad rudenį šie tiekimai padidėtų. Rusijos teroro aukų skaičius tiesiogiai priklauso nuo kiekvieno naujo pagalbos paketo. Dėkoju visiems, kurie padeda Ukrainai tapti atsparesnei“, – sako jis.
Rumunija kėlė naikintuvus
Vėlyvą pirmadienio vakarą Rumunija kėlė naikintuvus, praneša šalies Gynybos ministerija.
„23:30 Gynybos ministerijos radarinė stebėjimo sistema užfiksavo du oro taikinius 24 km į šiaurės rytus nuo Vylkovės (Ukraina), netoli Rumunijos sienos“, – rašoma pranešime.
Nurodoma, kad du ispanų pajėgų naikintuvai F-18 23:43 buvo skubiai pakelti į orą.
„Be to, 00:05 pakilo Rumunijos oro pajėgų sraigtasparnis IAR-330 „PUMA SOCAT“, – teigiama pranešime.
23:56 daliai Tulčos apskrities gyventojų išsiųstas perspėjimas apie pavojų.
„Pilotai pranešė apie sprogimus Ukrainos teritorijoje. Apie įsibrovimus į nacionalinę oro erdvę nepranešta. Oro pavojaus signalas buvo atšauktas 01:15“, – priduriama pranešime.
Nerami naktis buvo ir Baltijos šalyse, Suomijoje.
Rusai smogė perkėlai tarp Ukrainos ir Rumunijos
Rusijos pajėgos dronais naktį smogė perkėlos punktui Orlivkoje, skelbia „Ukrainska Padrva“.
Čia veikia keltų perkėlos punktas, vieta jungia Ukrainą su Rumunija.
Pranešama, kad perkėlos punktas neveikia, gelbėtojai užgesino gaisrą toje vietoje, kur nukrito dronas.
„Naktį Rusija smogiamosiomis „Shahed“ tipo dronais atakavo tarptautinį keltų pervežimo punktą „Orlovka“, esantį prie sienos su Rumunija“, – cituojama Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba.
Atakos metu smogta į pastatą, nukentėjo perkėlos teritorija, fiksuoti gaisrai.
Transportas nukreipiamas į kitus pasienio punktus.
Žuvusiųjų per Rusijos balistinių raketų ataką Kyjive padaugėjo iki aštuonių
Aukų skaičius per Rusijos balistinių raketų ataką naktį į rugsėjo 1-ąją išaugo iki aštuonių, dar penki žmonės buvo sužeisti, tarp jų trys vaikai, per „Telegram“ pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Darnycios rajone smūgiai sukėlė gaisrus dviejose vietose.
Žuvo septyni žmonės, vienas asmuo kritiškos būklės yra ligoninėje. Gaisras užgesintas.
Be to, kitoje vietoje sprogimo banga sužeidė du žmonės, įskaitant vieną vaiką.
Holosijivo rajone pataikyta į negyvenamą pastatą. Gaisras, apėmęs 40 kvadratinių metrų plotą, užgesintas. Vienas žmogus žuvo.
Solomiankos rajone gyvenamasis pastatas buvo iš dalies apgadintas, kai į jį pataikė bepilotis orlaivis. Ugniagesiai iš po griuvėsių išgelbėjo vyrą ir moterį. Sužeistieji buvo perduoti medicinos darbuotojams.
Pranešta, kad septyni žmonės žuvo per Rusijos balistinių raketų ataką prieš geležinkelio depą ir kitus geležinkelio objektus, iš jų šeši buvo geležinkelio darbuotojai.
Rusijos kariuomenė per pastarąsias 24 valandas neteko dar 1 440 karių ir 71 artilerijos sistemos
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 1 d. pasiekė apie 1 489 640 karių, įskaitant 1 440 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 12 320 tankų (+4), 25 257 šarvuotųjų kovos mašinų (+2), 48 954 artilerijos sistemų (+71), 2 079 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 597 oro gynybos sistemų, 440 lėktuvų, 354 sraigtasparnių, 2 452 antžeminių robotizuotų sistemų (+10), 492 177 dronų (+1 775), 5 060 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 142 332 automobilių ir degalų cisternų (+412) bei 4 623 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Svarbiame Rusijos uoste po dronų atakos kilo gaisras, teigia gubernatorius
Rusijos Baltijos jūros uoste Ust Lugoje po dronų atakos kilo gaisras, antradienį pranešė regiono gubernatorius.
„Ust Lugos uosto teritorijoje dėl dronų atakos fiksuota žala, kilo gaisras“, – platformoje „Telegram“ teigė Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka ir kartu pridūrė, kad „pastangos atremti ataką tęsiamos“.
Ukraina ne kartą atakavo Ust Lugos uostą – vieną svarbiausių naftos eksporto mazgų Rusijos vakaruose.
Aliarmas Baltijos šalyse: dėl dronų gyventojams siųsti pranešimai, kilo naikintuvai
Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje naktis buvo nerami. Latvija ir Estija pranešė apie dronų pavojų, Suomija ėmėsi laikinų saugumo apribojimų.
„Reuters“: iš Bessento – griežtas pareiškimas rusų ministrui
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį Rusijos finansų ministrui Antonui Siluanovui pareiškė, kad kol nebus užbaigtas karas Ukrainoje, jokia ekonominė pagalba Rusijai ar susitarimai kitais klausimais nėra įmanomi, rašo „Reuters“.
„Kyiv Independent“ neigia ankstesnę versiją: Muskas priešinasi Ukrainos prašymui
Milijardierius Elonas Muskas ir toliau priešinasi tam, kad Ukrainai būtų leista naudoti „Starlink“ smūgiams giliai Rusijos teritorijoje, skelbia „Kyiv Independent“.
Toks vertinimas prieštarauja tam, ką anksčiau skelbė „Financial Times“. Šis leidinys teigė, kad E. Muskas iš esmės sutinka leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ smūgiams Rusijos teritorijoje.
Masinė ataka prieš Kyjivą: yra žuvusių, griaudėjo sprogimai
Per masinę Rusijos raketų ir dronų ataką prieš Kyjivą bei aplinkinius regionus žuvo mažiausiai keturi žmonės, o daugiau nei tuzinas buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Išpuoliai įvykdyti tuo metu, kai vaikai ruošėsi grįžti į mokyklas po vasaros atostogų. Pareigūnai buvo sugriežtinę saugumo priemones dėl nuogąstavimų, jog Rusija gali suduoti daugiau smūgių.
„Kyjivo regionas šiąnakt patyrė masinę Rusijos raketų ir dronų ataką“, – platformoje „Telegram“ pranešė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai sostinėje antradienio rytą girdėjo apie tuziną garsių sprogimų ir matė šviesos blyksnius danguje, netrukus po to, kai oro pajėgos įspėjo apie artėjančias balistines raketas.
„Deja, per priešo ataką sostinėje žuvo trys žmonės“, – nurodė miesto karinė administracija, pridurdama, kad buvo gauta pranešimų apie penkis sužeistuosius.
T. Tkačenkos teigimu, smūgiai Boryspilyje, į rytus nuo Kyjivo, apgadino verslo objektą – vienas žmogus žuvo, kitas buvo sužeistas. Jis pridūrė, kad dar aštuoni žmonės nukentėjo pataikius į gyvenamąjį namą.
Ukrainos oro pajėgos anksčiau įspėjo, kad „balistinių ginklų ir kitų atakų priemonių grėsmė Kyjivui ir regionui išlieka“, ir paragino gyventojus likti slėptuvėse.
Antradienį Ukrainos vaikai sugrįžta į mokyklas. Kyjivo srities karinė administracija perspėjo, kad didelės rizikos zonose negali vykti jokių masinių renginių.
Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas ir jo apylinkės nuolat patiria Rusijos dronų atakas. Reaktyvinius variklius turintys dronai padidina grėsmę ir per dieną sukelia net iki tuzino oro pavojaus signalų.
Vienas savaitgalį surengtas išpuolis prieš amunicijos sandėlį sostinės priemiestyje nusinešė 38 žmonių gyvybes.
Pastaraisiais mėnesiais abi pusės suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius, nukreiptus į infrastruktūrą, pavyzdžiui, sandėlius, verslo objektus, naftos ir uosto įrenginius bei laivus, dėl ko daugėja civilių aukų.
Ukraina susiduria su perėmėjų raketų trūkumu, ypač JAV gamybos „Patriot“ sistemų, naudojamų kovai su balistinėmis grėsmėmis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusai sugalvojo neįprastą būdą valdyti dronus: štai kaip tai veiks
Rusija sukūrė dvivietį naikintuvą Su-57D, kuriame numatyta vieta dronų operatoriui. Šiuo metu šio orlaivio prototipas bandomas skrydžio metu, pranešė korporacija „Rostec“.
Dvivietis naikintuvas pirmą kartą į orą pakilo šių metų gegužę. Pranešama, kad Su-57D skirtas dviem pagrindinėms užduotims: specialiems skrydžio režimams mokymo tikslais išbandyti ir šeštosios kartos technologijoms diegti.
Teigiama, kad antroji piloto kabina leidžia naikintuvą naudoti kaip ore esantį dronų valdymo punktą. Kūrėjų teigimu, tai svarbu valdant dronų spiečius ir grupines sistemas. Be to, dvivietėje naikintuvo versijoje bus bandomas kovinis dirbtinis intelektas.
Su-57 – Rusijos penktosios kartos daugiafunkcis naikintuvas, kurį sukūrė bendrovė „Sukhoi“. Pirmąjį skrydį jis atliko 2010 metais, o serijinė gamyba dėl programos vėlavimų prasidėjo tik po kelerių metų.
Orlaivis skirtas oro erdvės pranašumui užsitikrinti ir antžeminiams bei jūrų taikiniams smogti. Rusija tvirtina, kad Su-57 esą pasižymi sunkiau radarais aptinkama konstrukcija, modernia avionika ir gali naudoti įvairius valdomuosius ginklus.
Tačiau Vakarų ekspertai ne kartą abejojo realiu šio naikintuvo nematomumo radarams technologijų lygiu ir jo gamybos tempais.
Neseniai Ukrainos pajėgos sunaikino Rusijos naikintuvą MiG-29 tiesiog aerodrome Kursko srityje. Be to, buvo smogta priešlėktuvinės raketų ir patrankų sistemos „Pancir-S1“ kompleksui.
Anksčiau Ukrainos nacionalinės gvardijos specialiųjų operacijų centro „Omega“ specialiosios pajėgos laikinai okupuotame Kryme esančiame Sakų kariniame aerodrome sunaikino Rusijos bombonešį Su-24M.