Karas Ukrainoje

Naktį Ukrainos pajėgos smogė Rusijos naftos transportavimo objektui Briansko srityje. Apie tai „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, rašo „Ukrinform“. Operacijoje dalyvavo raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai bei nepilotuojamų sistemų pajėgos, bendradarbiaudami su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgomis ir Ukrainos saugumo tarnyba. Užfiksuotas gaisras „Objekto teritorijoje užfiksuotas gaisras.

Rusija netinkamai laiko žuvusių Ukrainos karių kūnus – kai kurie iš jų yra sudegę, suniokoti, o kūno dalys gali būti sudėtos į skirtingus maišus. Apie tai „Kyiv 24“ eteryje pranešė Ukrainos žmogaus teisių apsaugos centro vadovė Liudmila Denysova. Pasak jos, rusai nesilaiko Ženevos konvencijos reikalavimų ir nelaiko kūnų specialiuose šaldytuvuose, todėl vėliau gerokai apsunkinamas identifikavimo procesas.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba Ukrainos prašymu sušauks skubų posėdį, kuriame bus aptariama rugpjūčio 28 d. įvykdyta didelio masto Rusijos oro ataka prieš Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus. Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondento Niujorke, posėdis prasidės rugpjūčio 29 d. 22 val. Kyjivo (ir Lietuvos) laiku. Ukrainos delegacija informuos tarptautinę bendruomenę apie sugriovimų mastą ir paragins nedelsiant nutraukti ugnį bei apsaugoti civilius gyventojus.

Budapeštas nuėjo taip toli flirtuodamas su agresoriumi, kad pradėjo kelti grėsmę ir pažeisti vengrų tautinės mažumos Ukrainoje narių teises, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. „Flirtuodamas su agresoriumi, oficialusis Budapeštas nuėjo taip toli, kad kelia grėsmę ir pažeidžia vengrų tautinės mažumos (Ukrainoje) narių teises“, – tinkle „X“ parašė jis.

Ukraina penktadienį pranešė, kad per Rusijos naktinius smūgius Dnipropetrovsko srityje žuvo du žmonės. „Deja, žuvo du žmonės – vyras ir moteris. Nuoširdi užuojauta artimiesiems“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė regioninės karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. Nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, centrinis šalies regionas Dnipropetrovskas iš esmės išvengė intensyvių kovų.

Kanados senatorė Rebecca Patterson ketvirtadienį pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė jokiu būdu negali leisti, jog Ukraina pralaimėtų karą su Rusija, ir turėtų parodyti ryžtą, praneša „Ukrinform“. Senatorė pabrėžė, kad Vakarų valstybių užduotis yra užtikrinti, jog bet kuris potencialus agresorius, kad ir kas jis bebūtų, aiškiai suprastų, jog Vakarų pajėgumas ir ryžtas neleis jam laimėti, o agresijos kaina jam bus nepriimtina.

Po Rusijos puolimo Kyjive rugpjūčio 28 d. sugriuvusio namo gyventojai ardė griuvėsius ir bandė išgelbėti savo kaimynus, laukdami gelbėtojų. Tarp jų buvo ir 19-metis Vladislavas Kalašnikovas. Nors per apšaudymą buvo sunaikintas jo paties butas, vaikinas skubėjo padėti kaimyninio namo gyventojams, rašo „Reuters“. „Aš nebuvau išsigandęs – iš karto nuėjau padėti“, – pasakojo jis žurnalistams.

Europos diplomatai ir karo pareigūnai aptaria planą įkurti 40 kilometrų buferinę zoną tarp Ukrainos ir Rusijos fronto linijų. Šiame plane numatomas taikos palaikymo pajėgų dislokavimas, kad būtų kontroliuojamas ugnies nutraukimo režimas, rašo „Politico“. Vis dėlto iniciatyva sulaukia prieštaringų vertinimų: ji gali reikšti teritorinių nuolaidų reikalavimą iš Kyjivo ir kol kas neturi jo oficialios paramos. Jungtinės Valstijos šiose diskusijose aktyviai nedalyvauja.

JAV Valstybės departamentas pritarė maždaug 825 mln. dolerių (707,5 mln. eurų) vertės ginkluotės pardavimui Ukrainai, ketvirtadienį pranešė JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (angl. Defense Security Cooperation Agency, DSCA). Į šį paketą įtrauktos padidinto nuotolio raketos ir susijusi įranga, kurios prašė Kyjivas. Agentūra nurodė, kad Kongresas buvo apie tai informuotas, kaip yra įprasta parduodant ginklus kuriai nors užsienio šaliai.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas akis į akį yra neįmanomas, jei JAV nepadidins spaudimo V. Putinui, „Kyiv Independent“ pareiškė šaltinis Ukrainos prezidento biure.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys socialiniame tinkle „X“ susikirto su Vengrijos kolega Peteriu Szijjartu dėl pastarojo sprendimo į šalį neįleisti Ukrainos gynėjo.  Ketvirtadienį Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijjarto pareiškė, kad jo šalis uždraudė Ukrainos „karinio dalinio, kuris neseniai įvykdė itin žiaurius išpuolius prieš naftotiekį „Družba“, vadui atvykti į savo teritoriją“. Tokį sprendimą K. Budrys socialiniame tinkle „X“ pavadino gėdingu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori baigti karą Ukrainoje ir jam iš esmės nebėra svarbu, kaip, skelbia „The Atlantic“. Apie tai leidiniui komentavo aukštas pareigūnas, kurio tapatybės leidinys neatskleidžia. „Jis tiesiog nori, kad tai baigtųsi. Beveik nesvarbu, kaip“, – sako pareigūnas. D. Trumpas anksčiau rugpjūtį Aliaskoje susitiko su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Po kelių dienų sekė susitikimas su Europos lyderiais ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensko susitikimas tikriausiai neįvyks. Apie tai jis kalbėjo prieš susitikimą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, rašo UNIAN.

Rusija naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį be kita ko smogė Turkijos įmonei ir Azerbaidžano ambasadai Kyjive, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. V. Zelenskis pranešė, kad kalbėjosi telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. „Pasikeitėme nuomonėmis apie esamą situaciją ir aptarėme tolesnius diplomatinius žingsnius. Ukraina yra pasirengusi kalbėtis lyderių formatu, nes tai vienintelis veiksmingas formatas.

Ketvirtadienį ryte buvo sunaikinta Rusijos Tverės geležinkelio infrastruktūra, skelbia UNIAN, remdamiesi šaltiniais Ukrainos gynybos ministerijoje. Ataka prieš stotį įvykdyta apie 5 val. ryto. Nugriaudėjo galingas sprogimas, degė cisternos, pripildytos degalų. Skelbiama, kad ugnis išplito po visą geležinkelio stoties teritoriją.

Rusijos pajėgos jūriniu dronu smogė Ukrainos žvalgybiniam kateriui „Simferopolis“. Anot Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovo kapitono Dmytro Pletenčuko, įgula buvo evakuota, dabar yra saugi. „Deja, vienam iš mūsų laivų buvo smogta. Dėl to buvome priversti evakuoti įgulą. Ji dabar yra saugi. Sužeisti įgulos nariai gavo visą reikiamą pagalbą. Žinoma apie vieną žuvusįjį“, – sako jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino visas šalis reaguoti į masinius Rusijos smūgius prieš sostinę Kyjivą. „Užsienio reikalų ministerija iš visų pasaulio šalių tikisi reakcijos į masines rusų atakas prieš Kyjivą naktį į rugpjūčio 28 d.“, – teigiama pranešime. „Rusija niekina pasaulio bendruomenės pastangas atkurti teisingą ir ilgalaikę taiką. Ypač ciniška yra ignoruoti JAV prezidento D. Trumpo inicijuotą taikos procesą.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija per paskutinį savo naktinį išpuolį prieš Kyjivą, per kurį Ukrainos sostinėje žuvo mažiausiai 17 žmonių, „parodė savo tikrąjį veidą“. Tai, kad per išpuolį buvo apgadinta ir Europos Sąjungos diplomatinė atstovybė Kyjive, „rodo vis didėjantį Rusijos režimo beprincipingumą“, parašė jis socialiniame tinkle „X“. Ukrainos pareigūnai anksčiau pranešė, kad per masinį Rusijos išpuolį prieš Kyjivą ketvirtadienį žuvo mažiausiai 17 ...

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte griežtai pasmerkė naktinius Rusijos oro smūgius prieš Ukrainos sostinę Kyjivą. Tai „siaubinga ataka“, rodanti, jog Rusijos vadovybė pasiryžusi tęsti karą, sakė Vokietijoje viešintis Aljanso vadovas. „Žuvo žmonės. Žinome, kad nukentėjo nekalti civiliai ir civilinė infrastruktūra“, – kalbėjo M. Rutte. Pataikyta ir į ES atstovybės pastatą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į žinią, kad Vengrija uždraudė vienam iš ukrainiečių karo vadų atvykti į Vengriją, rašo UNIAN. V. Zelenskio vertinimu, toks sprendimas kelia pasipiktinimą. „Dabar, kai mūsų žmonės likviduoja vieno iš didžiausių Rusijos teroristinių išpuolių padarinius, matome dar vieną Vengrijos pareigūnų bandymą pateikti juodą kaip baltą ir perkelti Ukrainai kaltę už tęsiamą karą“, – sako V. Zelenskis.

Ukrainos dronų pajėgų vadas Robertas Brovolis sureagavo į naujienas iš Vengrijos, kad jam Vengrijos vyriausybė uždraudė įvažiuoti į šalį. Tokį sprendimą Vengrija priėmė po atakų prieš naftotiekį „Družba“. Rugpjūčio 22 d. Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas R. Brovdis (žinomas kaip Madjaras) patvirtino, kad Ukrainos dronai smogė Rusijos naftotiekio „Transneft Družba“ naftos perpumpavimo stočiai Unečoje, Briansko srityje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas privalo sėsti prie derybų stalo dėl taikos Ukrainoje, ketvirtadienį po pokalbio su JAV lyderiu Donaldu Trumpu ir Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. „Ką tik kalbėjausi su prezidentu Zelenskiu, o vėliau su prezidentu Trumpu, po didelio masto atakos Kyjivui, kai taip pat smogta mūsų ES biurui. Putinas privalo sėsti prie derybų stalo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė U. von der Leyen.

Rusijos okupacinės pajėgos smogė Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivui, žuvo vienas įgulos narys ir dar keli buvo sužeisti. Apie tai komentare „Ukrinform“ pranešė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčukas. „Dėl pranešimų apie smūgį Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivui: patvirtiname, kad įvyko ataka. Tęsiamos pastangos šalinti padarinius. Dauguma įgulos narių yra saugūs, o kelių jūreivių paieška tęsiama.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad Vengrijos vyriausybė uždraudė įvažiuoti į šalį ukrainiečių vadui po atakų prieš naftotiekį „Družba“. Pasak „Ukrinform“, jis tai pareiškė platformoje „X“. „Reaguodama į naujausią Ukrainos smūgį naftotiekiui „Družba“, Vengrijos vyriausybė nusprendė uždrausti atsakingo karinio dalinio vadui atvykti į Vengriją ir visą Šengeno erdvę“, – rašė P. Szijjarto.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį iškvietė Rusijos pasiuntinį į Briuselį po didžiulio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo 17 žmonių ir buvo apgadinta bloko diplomatinė atstovybė mieste. „Jokia diplomatinė atstovybė niekada neturėtų tapti taikiniu. Reaguodami į tai, mes iškviečiame Rusijos pasiuntinį į Briuselį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė K. Kallas.

Rusija ketvirtadienį tvirtino, kad „vis dar domisi“ diplomatija, tačiau toliau rengs smūgius Ukrainai po naktinio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo mažiausiai 14 žmonių. „Rusijos ginkluotosios pajėgos vykdo savo užduotis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą.  Rusija tebėra suinteresuota derybomis „Jos ir toliau atakuoja karinius ir netoliese esančius infrastruktūros objektus“, – teigė jis.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as teigia, kad jo ginčas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Ovaliajame kabinete vasarį buvo „naudingas“ ir padėjo išryškinti nesutarimus tarp Vašingtono ir Kyjio, rašo „Politico“. J. Vance‘as pripažino apgailestaujantis dėl įtempto vasario mėnesio susitikimo, kuris, anot jo, „sukrėtė Europą“. „Klausykite, kartais žmonės nesutaria. Ar norėčiau, kad būtume viešai susipykę Ovaliajame kabinete? Nebūtinai“, – sakė jis.

Per masinį Rusijos išpuolį prieš Kyjivą ketvirtadienį žuvo mažiausiai 17 žmonių, rašo „Unian“, o dar kelios dešimtys buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai. Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad naktį miestą supurtė galingi sprogimai, nušvietę dangų ir palikę dūmų stulpą. „Siaubingas ir tyčinis civilių žudymas. Rusai nesirenka užbaigti karo, tik naujus smūgius“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Estijos premjeras Kristenas Mihalas, komentuodamas naktinį masinį Rusijos oro smūgį Kyjivui, paragino daryti didesnį spaudimą Rusijai, nes tai esą vienintelė kalba, kurią supranta Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas. Apie tai K. Mihalas ketvirtadienį pranešė socialiniame tinkle „X“. Pasak Estijos premjero, V. Putinas dar kartą įrodė, kad nesiekia taikos. Jis pabrėžė, jog šią naktį žiaurūs Rusijos išpuoliai buvo nukreipti prieš nekaltus civilius, esančius toli nuo fronto linijos.

Naujausi Rusijos smūgiai Ukrainai, įskaitant ir Kyjivą, rodo sąmoningą Kremliaus konflikto eskalaciją bei panieką taikos pastangoms. Apie tai socialiniame tinkle „X“ parašė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas. „Kol pasaulis ieško kelio į taiką, Rusija atsako raketomis“, – rašė ji.

Kyjive po rusų atakos iš po griuvėsių pavyko išgelbėti 3 žmones, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Igoris Klymenko. Pasak jo, gelbėtojai deda titaniškas pastangas smūgių vietose, rašo „Unian“. Pranešama, kad buvo rasti kūno fragmentai, kuriuos bus sudėtinga identifikuoti.  „Vienoje iš vietų dirba naujai įkurtas specialusis mobilusis „Delta“ būrys. Iš po griuvėsių pavyko išgelbėti tris žmones.

Po dar vieno žiauraus masinio rusų puolimo prieš Kyjivą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė besitikintis išgirsti Vengrijos valdžios institucijų reakciją, apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale. „Žmonės vis dar gali būti po griuvėsiais. Dešimtys sužeistų. Šiandienos Rusijos raketos ir smogiamieji dronai yra aiškus atsakas visiems pasaulyje, kurie savaites ir mėnesius ragino nutraukti ugnį ir imtis realios diplomatijos. Rusija renkasi balistiką, o ne derybų stalą.

Rugpjūčio 28-osios naktį, po Rusijos atakų Ukrainoje, Lenkija paskelbė pradėjusi „visas būtinas procedūras“ savo oro erdvės apsaugai, apie tai pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis štabas socialiniame tinkle „X“. Štabas paaiškino, kad siekiant užtikrinti šalies oro erdvės saugumą buvo pradėtos „visos būtinos procedūros“. „Pradėtos Lenkijos ir sąjungininkų oro pajėgų operacijos, o oro gynybos bei radiolokacinės sistemos pasiekė aukščiausią parengties lygį“, – teigiama pranešime.

Vengrijos vyriausybė pripažino, kad gali peržiūrėti savo poziciją dėl Ukrainos narystės ES, jei Ukrainos pusė imsis „realių žingsnių“. Apie tai rugpjūčio 27 d. pareiškė Vengrijos užsienio reikalų viceministras Levente Magyaras, rašo „Evropeiskaja pravda“. L. Magyaras tai pareiškė po susitikimo su Ukrainos vicepremjeru, atsakingu už eurointegraciją, Tarasu Kačka.

Vladimiras Putinas nesiruošia sėsti prie derybų stalo su Volodymyru Zelenskiu. „Politico“ rašo, kad tam yra dvi esminės priežastys: Kremlius nenori suteikti Ukrainos prezidentui politinio legitimumo ir kartu naudojasi konflikto vilkinimu, kad manipuliuotų Donaldu Trumpu bei silpnintų Vakarus. „Greičiausiai V. Putinas nėra sužavėtas Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt pakomentavo Rusijos naktį įvykdytą smūgį prieš Ukrainą, skelbia „Sky news“. Kyjive žuvusių žmonių skaičius auga. Institucijos jau praneša apie 18 žuvusiųjų. Tarp žuvusiųjų yra trys vaikai – 2, 14 ir 17 metų amžiaus.

Europos Sąjunga svarsto galimybę įvesti antrines sankcijas, siekdama užkirsti kelią trečiosioms šalims padėti Rusijai apeiti ES taikomas sankcijas Maskvai, rašo „Bloomberg“. Tai leidiniui patvirtino su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai. „ES rengia 19-ąjį sankcijų paketą, kuris, kaip numatoma, bus skirtas Rusijos ukrainiečių vaikų pagrobėjams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad į Niujorką siunčia savo pareigūnus, rašo UNIAN. Ukrainos delegacija, vadovaujama Prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako, šią savaitę Niujorke susitiks su Donaldo Trumpo komandos nariais. Laukia susitikimas JAV Anot V. Zelenskio, darbas su partneriais tęsiasi, siekiama sukurti sąlygas aukščiausiojo lygio susitikimui dėl karo pabaigos.

Ukrainos prezidentas paskyrė naują Ukrainos ambasadorę JAV. Ja tapo Olga Stefanishyna. Apie tai Volodymyras Zelenskis paskelbė savo „Telegram“ kanale, rašo „Ukrinform“. „Ką tik kalbėjau su Olga Stefanishyna – dabar jau nauja Ukrainos ambasadore Jungtinėse Amerikos Valstijose. Formalūs procedūros baigtos – šiandien pasirašiau dekretą dėl ambasadorės paskyrimo.

Prieš planuojamą Gazos miesto gyventojų perkėlimą, Izraelio karinio atstovo duomenimis, vyksta pasirengimas šiai ginčytinai iniciatyvai. Jau imtasi priemonių humanitariniams pagalbos centrams steigti, pristatytos palapinės, tinkle „X“ arabų kalba rašė karinis atstovas Avichai Adraee. Be to, ruošiami vandentiekiai ir kita infrastruktūra. „Gazos miesto evakuacija neišvengiama“, – teigiama toliau.

Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba komentare „The New York Times“ pasidalijo savo įžvalgomis apie bandymus pabaigti karą Ukrainoje. Anot jo, praėjusią savaitę vykęs Europos lyderių susitikimas su Donaldu Trumpu galėjo pasirodyti kaip mokinių susirinkimas direktoriaus kabinete. Tačiau susitikimas gali siųsti ir kitokią žinutę – jis gali atrodyti įkvepiančiai. „Europa rado formulę, kaip elgtis su D. Trumpu Ukrainos klausimu: pirma, pagirti.

„Bloomgerg“ paskelbė, kokius pareigūnus į susitikimą su JAV prezidento pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu siunčia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. S. Witkoffas šią savaitę JAV susitiks su Ukrainos delegacija. Kyjivo sąjungininkai šiuo metu diskutuoja apie galimas saugumo garantijas Ukrainai. Ukrainos delegaciją sudarys prezidento V. Zelenskio štabo viršininkas Andrijus Jermakas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.

Keletas Europos šalių aiškinasi galimybes gynybai nuo Rusijos kariuomenės įsiveržimo panaudoti pelkes. Taip pat valdžios atstovai svarsto klausimą dėl pelkių, kurios anksčiau buvo nusausintos siekiant padidinti pasėliams skirtos žemės plotus, atkūrimo. Apie tai rašo portalas „Meduza“, remdamasis „Financial Times“ ir „Politico“ straipsniais. Šios idėjos įkvėpimo šaltinis – Kyjivo gynyba 2022 metais, prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai.

Situacija Ukrainos ir Rusijos pasienyje lieka įtempta. Priešas stiprina atakas prieš Černihivo sritį, sakė pasienio dalinių atstovas Andrijus Demčenka. „Pasienio regionai Černihivas, Sumai ir Charkivas nuolat apšaudomi. Pastaruoju metu rusų pajėgos sustiprino savo atakas prieš Černihivą“, – kalbėjo pareigūnas. Anot A. Demčenkos, priešas vis dažniau rengia oro atakas Sumų ir Charkivo srityse.

Rugpjūčio mėn. vykusiuose viršūnių susitikimuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepateikė jokių garantijų, kad Europa dalyvaus būsimose taikos derybose. Po rugpjūčio, kupino geopolitinių viršūnių susitikimų, tampa aišku, kad Europa savarankiškai gina Ukrainos suverenitetą, o kartu ir savo saugumą nuo Rusijos agresijos, todėl negali tikėtis didelės JAV paramos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įtikino Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną atsisakyti savo prieštaravimų dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje, praneša „Politico“, remdamasis informuotais šaltiniais. Straipsnyje, skirtame Moldovos eurointegracijos klausimams, leidinys pažymi, kad ES svarstoma galimybė atskirai nagrinėti Kyjivo ir Kišiniovo paraiškas, kad Ukrainos problemos nesutrukdytų Moldovos stojimui į Bendriją.

Kremlius teigia, kad bet kokiam susitikimui tarp Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio turi būti „gerai pasiruošta“. Maskva taip pat pažymi, kad „palaiko ryšį“ su Kyjivu, tačiau ateities derybų datos nenurodo, o galimą Europos karių dislokavimą Ukrainoje vertintų „neigiamai“. Peskovas mano, kad susitikimas turi būti gerai paruoštas „Bet koks aukšto lygio ar aukščiausio lygio kontaktas turi būti gerai paruoštas, kad būtų veiksmingas“, – žurnalistams trumpame pranešime sakė Kremliaus atstova...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusijos ataka prieš Ukrainos energetikos objektus paliko be elektros daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, rašo „Sky News“. V. Zelenskis pranešė, kad po naktinių Rusijos atakų prieš šalies energetikos infrastruktūrą šiaurės rytų Ukrainoje šiandien be elektros liko daugiau kaip 100 tūkst. namų ūkių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija siunčia neigiamus signalus dėl galimų susitikimų ir tolesnės įvykių raidos, o tuo pat metu šalies miestai bei kaimai toliau patiria bombardavimus, rašo „Telegram“ kanalas „Unian“. „Šiuo metu Rusija siunčia neigiamus signalus dėl susitikimų ir tolesnės įvykių raidos. Mūsų miestai ir kaimai toliau bombarduojami“, – sakė V. Zelenskis.