M. Fedorovas pareiškė, kad Ukrainai reikia „saugaus ir realistiško mechanizmo“ rinkimams karo metu surengti, kuris užtikrintų karių, užsienyje esančių ukrainiečių ir fronto linijos regionų gyventojų balsavimo teises, rašoma „Kyiv Independet“.
„Mums nevalia leisti Putinui spręsti, kada ukrainiečiai gali išsirinkti savo valdžią“, – vaizdo pranešime teigė M. Fedorovas ir pridūrė, kad demokratija yra „dalis to, už ką šiandien kovojame“.
Kreipimosi laikas nėra atsitiktinis. Raginimas nuskambėjo po kelias savaites trukusios politinės suirutės, pakirtusios visuomenės pasitikėjimą prezidento Volodymyro Zelenskio valdymu, įskaitant korupcijos skandalus, chaotišką Vyriausybės pertvarką bei masinius protestus dėl paties M. Fedorovo atleidimo iš gynybos ministro pareigų.
Iki šiol Ukrainos atsakymas į siūlymus rengti rinkimus karo metu buvo paprastas – ne dabar. Pastarųjų apklausų duomenimis, didžioji dalis Ukrainos visuomenės nenori rinkimų, kol nebus pasiektos paliaubos. Vis dėlto šį konsensusą išlaikyti darosi vis sunkiau.
Rinkimų galimybę V. Zelenskio komanda jau svarstė
M. Fedorovo raginimas galėjo atrodyti kaip atsiribojimas nuo oficialios valdžios pozicijos, tačiau ši idėja Prezidento kanceliarijoje nebuvo nauja – Ukrainos pareigūnai apie tai tyliai diskutavo mėnesių mėnesius.
Birželio viduryje Vyriausybės komplekse šalia Kyjivo įvyko aukšto lygio susitikimas, kuriame dalyvavo įtakingiausi šalies vadovai: V. Zelenskis, jo biuro vadovas, Kyrylo Budanovas, patarėjas saugumo klausimais Olehas Tatarovas ir V. Zelenskio parlamentinės frakcijos lyderis Davidas Arachamija. Vyriausybei atstovavo M. Fedorovas, taip pat dalyvavo tuometinis Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.
„Turime surengti rinkimus rugsėjį, spalį“, – susirinkusiems pareiškė M. Fedorovas.
V. Zelenskio komanda rimtai svarstė galimybę prezidento rinkimus surengti dar rudenį. Diskusijas paskatino konfidencialios apklausos, parodžiusios didesnį nei tikėtasi palaikymą prezidentui. Logika buvo paprasta: augant reitingams, administracija siekė pasinaudoti palankiu momentu. Galiausiai V. Zelenskis rinkimų atsisakė – šiai pozicijai pritarė ir jo pagrindinis to meto politinis varžovas, Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje, buvęs kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas.
Skandalai ir atleidimas pakirto pasitikėjimą
Pagal Konstituciją penkerių metų V. Zelenskio kadencija baigėsi 2024 m. gegužę. Prasidėjus pilno masto invazijai 2022 m. įvestos karo padėties metu rinkimai yra sustabdomi, o išrinkti pareigūnai lieka pareigose iki naujų rinkimų. Visuomenė ilgą laiką pritarė šiam susitarimui, teikdama pirmenybę šalies gynybai.
Vis dėlto pasitikėjimą V. Zelenskio administracija susilpnino virtinė įvykių. Praėjusių metų liepą prezidentas pasirašė įstatymą, kuris pavartė Nacionalinį kovos su korupcija biurą (NABU) ir Specializuotąją kovos su korupcija prokuratūrą (SAPO) pavaldžiomis generaliniam prokurorui institucijomis. Po gatvės protestų ir Briuselio spaudimo agentūrų nepriklausomumas buvo atkurtas.
Netrukus paaiškėjo, kad teisėsauga tiria asmenis iš prezidento aplinkos. Vienas artimiausių V. Zelenskio bendražygių Timuras Mindičius pateko tarp septynių asmenų, kuriems lapkričio 11 d. NABU pareiškė įtarimus stambios korupcijos byloje dėl valstybinių įmonių, įskaitant „Energoatom“, kontrolės. Lapkričio 28 d., po atliktų kratų, atsistatydino Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, kuris taip pat buvo tiriamas šioje byloje.
Situaciją dar labiau pablogino Vyriausybės pertvarka ir populiaraus gynybos ministro M. Fedorovo atleidimas. V. Zelenskis išsamiai nepaaiškino atleidimo priežasčių, paminėdamas tik tariamą M. Fedorovo konfliktą su tuometiniu kariuomenės vadu Oleksandru Syrskiu. Visoje šalyje kilus protestams, V. Zelenskis pakeitė O. Syrskį generolu Mychailo Drapatu, tačiau M. Fedorovas į pareigas grąžintas nebuvo.
Netekęs posto, M. Fedorovas įrašė vaizdo kreipimąsi, kuriame prabilo apie aukšto lygio korupciją prezidento aplinkoje ir pareikalavo rinkimų.
Didelio palaikymo siūlymas nesulaukė
M. Fedorovo pareiškimas sukėlė dvejopas reakcijas. Protestų organizatorius Dmytro Kozatynskis pareiškė, kad „gatvės protestas tikrai nėra vieta rinkimų diskursui“: „Aš neigiamai vertinu rinkimus karo metu – neįsivaizduoju, kaip techniškai suteikti galimybę balsuoti ir kandidatuoti tūkstančiams karių, kurie šiuo metu yra fronte.“
Atsargiai situaciją vertina ir parlamento opozicija. Opozicinės partijos „Holos“ deputatas Jaroslavas Jurčyšynas teigė: „Kol neturėsime atsakymo į klausimą, kaip užtikrinti, kad kariai ir užsienyje esantys ukrainiečiai galėtų balsuoti, kol nebus patikrintas rinkėjų registras ir – svarbiausia – kol bent šešis mėnesius nebus išpuolių, neįsivaizduoju, kaip surengti rinkimus. Todėl nesuprantu, kaip M. Fedorovas gali raginti tai daryti.“
Opozicinės „Europos solidarumo“ atstovas Volodymyras Arijevas kaltę vertė prezidentui: „V. Zelenskio savanaudiškumas, atitrūkimas nuo realybės ir nesugebėjimas žengti žingsnių, kurių reikia Ukrainai, veda šalį į katastrofą. Pasiekėme tašką, kai turime rinktis tarp rinkimų ir chaoso. Tai nėra lengvas pasirinkimas, bet jei V. Zelenskis neatvers akių, rinkimai bus išeitis.“
V. Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ atstovai primygtinai atmeta rinkimų idėją. „Rinkimų rengimas galiojant karo padėčiai yra teisiškai ir politiškai neįmanomas“, – sakė Oleksandras Merežka. Mykyta Poturajevas pridūrė: „Kategoriškai nepalaikau šios idėjos – bent jau šiame karo etape.“
Aukštas V. Zelenskio biuro pareigūnas pažymėjo: „Keista net galvoti apie rinkimus, kai kasdien susiduriame su „Shahed“ bepiločiais ir balistinėmis raketomis. (M. Fedorovas) gyvena tokį gerą gyvenimą, visiškai atitrūkusį nuo realybės.“
Savo ruožtu M. Fedorovo komanda pabrėžia: „Demokratija nėra taikos meto prabanga. Demokratija yra dalis to, už ką šiandien kovojame.“
Šiuo metu teisinės ir logistinės kliūtys rinkimams išlieka milžiniškos. Karo padėtis griežtai draudžia prezidento, parlamento ir vietos rinkimus. Rinkimams užtikrinti reikėtų keisti įstatymus, atnaujinti rinkėjų registrą, pasirūpinti karių bei užsienio ukrainiečių balsavimu ir apsaugoti apylinkes nuo išpuolių bei kibernetinių atakų.
M. Fedorovas nepateikė paruošto mechanizmo rinkimams įgyvendinti, tačiau jo pareiškimas padarė kitą poveikį – diskusija, kuri ilgus metus buvo laikoma neįmanoma, tapo politiškai priimtina ir persikėlė į parlamentą, gatves bei pačią Prezidento kanceliariją, pažymima „Kyiv Independent“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
