NATO ruošiasi galimam košmarui: auga nerimas dėl įvykių Prancūzijoje
NATO ruošiasi labai realiai galimybei, kad kitas Prancūzijos prezidentas gali padaryti didžiulę skylę Aljanse, skelbia „Politico“.
Rusai smogė sankryžoje sustojusiam maršrutiniam autobusiukui
Rusijos pajėgos penktadienį dronu smogė maršrutiniam autobusiukui Zaporižioje, praneša „Ukrainska Pravda“.
Rusų pajėgos atakavo Mykolajivą, žuvo keturi žmonės, įskaitant tris vaikus
Rusijos pajėgos penktadienio vakarą atakavo Mykolajivo sritį. Čia žuvo keturi žmonės, įskaitant tris vaikus, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ivanas Vygivskis.
„Vakare rusai smogė Mykolajivo sričiai. Žuvo keturi žmonės, tarp jų – trys vaikai. Preliminariais duomenimis, dviem vaikams buvo po 11 metų, trečiajam – 12 metų. Gaisras apėmė parduotuvę, vaistinę ir pašto skyrių“, – teigiama įraše.
Kryvyj Rihe žuvusiųjų skaičius pasiekė 14
Kryvyj Rihe žuvusiųjų skaičius pasiekė 14, skelbia UNIAN. Rusai čia penktadienį smogė prekybos centrui, surengtas dvigubas smūgis.
Zelenskis skelbia daugiau detalių apie mirtiną smūgį prekybos centrui: rusai klastingai puolė 2 bangomis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į mirtiną rusų smūgį dideliam prekybos centrui Kryvyj Rihe.
Žuvusiųjų skaičius Kryvyj Rihe pasiekė 6
Žuvusiųjų skaičius Kryvyj Rihe esančiame prekybos centre pasiekė šešis.
91 žmogus sužeistas, bent 21 žmoguas būklė sunki.
Auga aukų Kryvyj Rihe skaičius
Sužeistųjų skaičius po rusų smūgio prekybos centrui Kryvyj Rihe išaugo iki 50. Tarp nukentėjusiųjų – 6 vaikai, rašo UNIAN. Du žmonės žuvo.
Plito netikras vaizdo įrašas, neva Ukrainos karys nužudė 3 NATO karius
Latvijos ginkluotosios pajėgos paneigė internete pasklidusį vaizdo įrašą, kuriame tvirtinama, kad vienas Ukrainos karys per šalyje vykusias bendras karines pratybas nužudė tris NATO karius, ir pavadino šį teiginį „koordinuotos dezinformacijos kampanijos“ dalimi.
Apie tai penktadienį praneša portalas „TVP World“.
Vaizdo įraše, kuris pastarosiomis savaitėmis plito internete, esą rodoma, kad Ukrainos karys per anksčiau šį mėnesį Latvijoje vykusias pratybas „Baltic Trust 26“ nužudo tris NATO karius, o po to nusižudo.
Latvijos ginkluotosios pajėgos paneigė, kad toks incidentas buvo įvykęs.
„Tai yra koordinuota dezinformacijos kampanija – jokio tokio incidento nebuvo. (...) Tai dar vienas akivaizdus pavyzdys, kaip bandoma diskredituoti ginkluotąsias pajėgas ir NATO“, – teigiama praėjusią savaitę paskelbtame pareiškime.
Pratybos „Baltic Trust 26“ Latvijoje vyko rugpjūčio 3–14 dienomis. Jose dalyvavo apie 650 karių iš NATO šalių ir valstybių partnerių, įskaitant Ukrainą, Japoniją ir Australiją.
Vis dar neaišku, kas stovi už šio vaizdo įrašo, kurio stilius buvo pritaikytas pagal Europos žiniasklaidos priemonės „Euronews“ naudojamą formatą.
Tačiau šis vaizdo įrašas atitinka platesnę tendenciją, kai su Kremliumi susijusios paskyros socialiniuose tinkluose skleidžia Rusijos propagandą, siekdamos susilpninti Vakarų paramą Kyjivui.
2022 metais visapusišką invaziją į Ukrainą pradėjusi Maskva nuo karo pradžios yra sustiprinusi savo dezinformacijos kampaniją, siekdama internete skleidžiamais melagingais naratyvais paveikti visuomenės nuomonę Vakaruose.
Baltijos šalys, taip pat Lenkija, dažnai tampa tokių operacijų taikiniais.
Karo metu pralaužtas didžiausias tabu: buvęs ministras prabilo apie skaudžią Ukrainos problemą
Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas sulaužė vieną jautriausių politinių karo metu tabu – viešai paragino surengti rinkimus. Šis žingsnis į viešąją erdvę sugrąžino debatą, kurį Kyjivas anksčiau atmesdavo, kai jį iškeldavo Rusija ar Jungtinės Valstijos.
Pareigūnai: Kyjive planuojamas Norinčiųjų koalicijos susitikimas
Kyjive pirmadienį planuojamas daugiau nei 30 šalių, remiančių Ukrainą per vadinamąją Norinčiųjų koaliciją, susitikimas, kuriame kai kurie lyderiai dalyvaus asmeniškai.
Tai portalui „The Kyiv Independent“ patvirtino informacijos apie susitikimą turintis šaltinis ir vienas Europos Sąjungos (ES) pareigūnas.
Susitikimas vyks per Ukrainos nepriklausomybės dieną ir bus jau trečias kartas, kai ši grupė susirenka Kyjive nuo tada, kai ją 2025 metų pradžioje įkūrė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK), siekiant susitarti dėl saugumo garantijų Ukrainai po paliaubų.
Manoma, kad be prezidento Volodymyro Zelenskio, susitikime asmeniškai dalyvaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta), Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas) ir Liuksemburgo ministras pirmininkas Lucas Friedenas (Liukas Frydenas).
Norinčiųjų koalicijos susitikimai visada vyksta hibridiniu formatu, todėl tikimasi, kad dauguma dalyvių prisijungs internetu.
Tai taip pat bus pirmasis grupės susitikimas nuo tada, kai liepos 20 dieną pareigas pradėjo eiti JK atstovas, vienas iš grupės pirmininkų, ministras pirmininkas Andy Burnhamas (Endis Bernamas). Jei jis dalyvaus asmeniškai, tai bus pirmoji jo kelionė į Ukrainą nuo to laiko, kai jis tapo vyriausybės vadovu.
Ukrainos komisaras: naujųjų Ukrainos sankcijų taikinys – įvairūs Rusijos karo mašinos lygmenys
Keturi naujieji Ukrainos sankcijų paketai yra skirti Rusijos okupacinės administracijos atstovams, asmenims, dalyvaujantiems neteisėtame Ukrainos grūdų išvežime, bei subjektams, aprūpinantiems Rusijos kariuomenę ir gynybos pramonę, ir apima kelis Rusijos karą remiančios sistemos lygmenis, pasakė Ukrainos prezidento komisaras sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas.
„Keturi nauji sankcijų paketai yra nukreipti prieš įvairius Rusijos sistemos lygmenis, remiančius karą prieš Ukrainą. Tarp jų – okupacinės administracijos atstovai, asmenys, dalyvaujantys ekonominiame laikinai okupuotų teritorijų išnaudojime, ir tie, kurie aprūpina Rusijos kariuomenę reikalingomis medžiagomis“, – sakė jis.
Pasak V. Vlasiuko, šios sankcijos rodo nuoseklias pastangas visais lygmenimis susilpninti okupantų hierarchiją.
„Jurijaus Turuljovo ir Sanalo Adjajevo atvejai Chersono srityje rodo, kad spaudimas daromas tiek tiems, kurie organizuoja aneksuotų teritorijų administracinę ir teisinę integraciją, tiek asmenims, dalyvaujantiems jų ekonominiame išnaudojime, įskaitant neteisėtą Ukrainos grūdų išvežimą. Tuo pačiu metu sankcijos, taikomos Rusijos įstatymui leidėjui Viktorui Kušnirui, padeda sutrikdyti slaptą dronų ir įrangos tiekimą Rusijos kariuomenei per privačius ir politinius tinklus“, – paaiškino V. Vlasiukas.
Į sąrašą taip pat įtrauktas Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Sergejus Baburinas, kuris viešai skleidžia teiginius apie Ukrainos teritorijų okupacijos „teisėtumą“, neigia ukrainietišką tapatybę ir siekia diskredituoti Ukrainą.
V. Vlasiukas pabrėžė, kad strateginis šio priemonių paketo branduolys – sankcijos, taikomos įmonių grupei „Rusal“ priklausančioms įmonėms, įskaitant Sajanogorsko, Krasnojarsko, Bratsko ir Uralo aliuminio gamyklas, taip pat šios grupės valdančiąją bendrovę „Russian Aluminium Management“. Jis pažymėjo, kad „aliuminis yra ypač svarbi žaliava priešo lėktuvams, raketoms ir artilerijai“ gaminti. Sankcijos buvo pritaikytos ir įmonės vadovybei.
V. Vlasiukas pabrėžė, kaip svarbu sutrikdyti visą gamybos grandinę, atkreipdamas dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, aliuminio oksidą tiekia „Aughinish Alumina“, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei „Rusal“.
„Stengiamės užtikrinti, kad ES ir (arba) Airijos vyriausybė priimtų sprendimą apriboti aliuminio oksido tiekimą įmonėms, kurioms dabar taikomos sankcijos“, – sakė jis.
Pasak V. Vlasiuko, ne mažiau svarbu yra suduoti prevencinį smūgį ir pagalbinei Rusijos dronų technologijų infrastruktūrai.
„Sankcijos vadinamajam Krymo nepilotuojamų technologijų tyrimų institutui, kurį įkūrė į sankcijų sąrašus įtrauktas pareigūnas Sergejus Aksionovas, yra skirtos apriboti priešo pajėgumus dar kūrimo etape. Kadangi ši įstaiga užsiima ne tik dronų su pirmojo asmens vaizdo kameromis, elektroninės kovos sistemų ir dirbtinio intelekto kūrimu, bet ir operatorių bei inžinierių rengimu, apribojimai apima visą ekosistemą“, – sakė jis.
Sankcijos taip pat bus taikomos įmonėms, be kurių Rusijos gynybos pramonė negali normaliai veikti. Pavyzdžiui, „Metall Industry“ Rusijos gynybos pramonės įmonėms tiekia metalo apdirbimo įrangą ir programinę įrangą. Tarp jos verslo partnerių yra sankcijų objektais tapusios įmonės „Kalašnikov“, „Istok“ ir „Chemical Automation Design Bureau“. Kitas pavyzdys – mokslinių tyrimų ir gamybos įmonė „Engineering and Industrial Company“, gaminanti specializuotą įrangą, įskaitant dūmų mašinas TDA-3, naudojamas kariams ir objektams paslėpti nuo žvalgybos ir tiksliųjų ginklų.
Kitaip tariant, pasak V. Vlasiuko, sankcijos nukreiptos į konkrečius gamybos grandinės elementus, aprūpinančius Rusijos kariuomenę ir jos gynybos pramonę.
„Galiausiai tai, kad į sąrašą įtraukti animacinio turinio kūrėjai, tokie kaip „Masha and the Bear“ LLC, studija „Animaccord“ ir „Studio MiM“, rodo, kad sankcijų spaudimas plinta ir į humanitarinę sritį“, – paaiškino jis.
Komisaro teigimu, nustatant apribojimus atitinkamiems juridiniams Rusijos asmenims užkertamas kelias vaikams skirto turinio naudojimui propagandos ir įtakos darymo Ukrainos vaikams tikslais.
„Ukraina dabar turi teisinį pagrindą kreiptis į pasaulines platformas, įskaitant „Netflix“ ir „YouTube“, ir pareikalauti, kad jos nutrauktų bendradarbiavimą su į sankcijų sąrašus įtrauktais subjektais bei užblokuotų jų turinio monetizavimą ir platinimą Ukrainos žiūrovams“, – pareiškė V. Vlasiukas.
Kaip buvo pranešta, prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pasirašė keturis dekretus, kuriais įgyvendinami Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimai taikyti sankcijas Rusijos gynybos pramonės įmonėms, įmonių grupei „Rusal“ priklausančioms bendrovėms, kolaborantams, aukštiems pareigūnams bei animacinio serialo „Maša ir lokys“ kūrėjams ir platintojams.
Rusijoje sulaikytas užsienietis, įtariamas dronu žvalgęs Maskvą
Rusijoje buvo sulaikytas užsienio šalies pilietis, kuriam pareikšti kaltinimai bandžius virš Maskvos paleisti žvalgybinį droną, kad padėtų Ukrainos žvalgybai surengti išpuolį prieš Rusijos sostinę, penktadienį pranešė pareigūnai.
Saugumo tarnyba FSB pranešė šį asmenį, kurio pilietybė nenurodoma, sulaikiusi šiaurės Rusijoje, kai jis pėsčiomis bandė pabėgti į kaimyninę Norvegiją.
Per valstybinę žiniasklaidą ji paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip kaukėti agentai suima vyrą, tamsoje einantį žvyrkeliu.
FSB teigimu, šis vyriškis, vykdydamas Ukrainos nurodymus, „atvyko į Maskvą, kur vienoje iš miesto geležinkelio stočių atliko žvalgybą, siekdamas nustatyti naftos produktus vežančius krovinius traukinius, taip pat administracinius pastatus miesto centre“.
Be to, buvo nurodyta, kad jis buvo suimtas rugpjūčio mėnesį, o Kyjivo naudai dirbo nuo 2023 m.
Nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją, tiek Maskva, tiek Kyjivas vienas kitą kaltina vykdant didelio masto šnipinėjimo ir diversines operacijas.
Ukraina yra surengusi keletą išpuolių giliai Rusijos teritorijoje, kurių metu, be kita ko, buvo nužudyta keletas kariuomenės ir Kremliui palankių veikėjų.
2025 m. ji slapta įvežė į Rusiją dešimtis mažų sprogmenimis užtaisytų dronų, paslėptų krovininiuose sunkvežimiuose, kuriuos visus paleido vienu metu, suduodama smūgį rusų oro pajėgų bazėms visoje šalyje, šia operacija sukrėsdama Maskvą.
Penktadienį FSB paskelbtame vaizdo įraše taip pat buvo parodyta šio vyro apklausa: jo veidas buvo užtušuotas, o kalbėjo jis su stipriu akcentu, laužyta rusų kalba tariamai apibūdindamas sąmokslą.
Vaizdo įraše vyras teigė esąs dronų, dirbtinio intelekto ir robotikos ekspertas.
FSB taip pat paskelbė nuotraukas, kuriose matyti dronas ir elektroninė įranga, kurią, kaip teigia tarnyba, ji rado Maskvos bute, kuriame gyveno įtariamasis.
Per Rusijos dronų atakas Ukrainos Charkivo srityje žuvo dvi moterys
Per Rusijos dronų smūgius Rytų Ukrainos Charkivo srityje žuvo mažiausiai du žmonės, penktadienį pranešė pareigūnai.
Per šešių dronų ataką Lebiažės kaime netoli Rusijos sienos žuvo dvi 66 ir 73 m. moterys, o dar du žmonės buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ teigė Charkivo srities karinis gubernatorius Olehas Syniehubovas. Užsidegė penki namai, trys buvo sunaikinti, o daugelis kitų buvo apgadinti, pridūrė jis.
Šis regionas per karą, kuris tęsiasi jau ketverius su puse metų, tapo smarkių Rusijos atakų taikiniu.
Ukrainos oro gynybos pajėgos informavo, kad Rusija iš viso panaudojo 135 dronus, iš kurių 107 buvo numušti.
Šios atakos buvo surengtos praėjus dienai po to, kai per masinius smūgius Kyjive gyvybių neteko 15 žmonių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakartojo savo raginimą Vakarų partneriams parūpinti „Patriot“ raketų Rusijos puolimui atremti.
Rusijoje atakuota naftos perdirbimo gamykla
Vykdydama atsakomuosius smūgius, Ukraina pasitelkė šimtus dronų prieš Rusijos taikinius. Rusijos oro gynybos pajėgos nurodė, kad numušė 325 Ukrainos dronus.
Dėl oro pavojaus Maskvoje keli Rusijos sostinės oro uostai laikinai sustabdė skrydžius.
Tuo metu Permės srityje, Rusijos gilumoje, maždaug už 1 tūkst. kilometrų į šiaurės rytus nuo Maskvos, buvo atakuota naftos perdirbimo gamykla, pranešė žiniasklaida.
Kyjivas pastaraisiais mėnesiais sustiprino atakas prieš Rusijos naftos objektus, siekdamas pakenkti Maskvos karo ekonomikai. Ši kampanija Rusijoje sukėlė degalų krizę – degalinėse dažnai pristinga degalų arba imamasi normuoti atsargas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę vėl pripažino Ukrainos smūgių keliamas problemas ir žalą. Tačiau jis patikino, kad padėtis nėra kritiška ir tebėra kontroliuojama.
Buvęs prezidentas įvardijo 3 lemtingas Ukrainos klaidas: paminėjo įvykius Vilniuje
Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma trimis lemtingomis šalies nepriklausomybės metų klaidomis pavadino Ukrainos taktinių branduolinių ginklų išgabenimą, sprendimą Vilniuje nepasirašyti asociacijos susitarimo su Europos Sąjunga (ES) ir nesugebėjimą užkirsti kelio Rusijai 2014 m. užgrobti Krymą.
Antrasis Ukrainos prezidentas L. Kučma teigė, kad jam asmeniškai sunkiausia susitaikyti su tuo, jog 2014 m. nebuvo tinkamai reaguota į „žaliųjų žmogeliukų“ veiksmus Kryme.
„Tarp neabejotinų klaidų tikrai paminėčiau katastrofišką sprendimą Vilniuje nepasirašyti asociacijos susitarimo su Europos Sąjunga. Tačiau emociškai man asmeniškai sunkiausia susitaikyti su faktiniu Krymo atidavimu 2014 m. vasarį–kovą. Į „žaliųjų žmogeliukų“, kurie ramiai ir įžūliai perėmė Ukrainos pusiasalio kontrolę, veiksmus nebuvo reaguota. Priminsiu: formaliai net nebuvo nustatyta, kad jie yra rusai. Jie buvo nežinomi teroristai, todėl su jais reikėjo atitinkamai elgtis. Ryžtingas atsakas Kryme galėjo sustabdyti mėginimą aneksuoti pusiasalį pačioje pradžioje“, – interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė L. Kučma.
Jis atskirai paminėjo ir Ukrainos branduolinių ginklų praradimą. Buvusio prezidento teigimu, sutikimas dėl Ukrainos taktinių branduolinių ginklų išgabenimo 1992 m. buvo lemtinga klaida. Pasak jo, 1994 m., kai buvo sudarytas Budapešto memorandumas, dėl Ukrainos strateginio saugumo iš esmės nebebuvo ką spręsti – viskas jau buvo nuspręsta dvejais metais anksčiau.
„Esmė ta, kad Budapešto memorandumas atėmė iš Ukrainos strateginius ginklus, kurių būklė ir charakteristikos bet kuriuo atveju nebūtų leidusios užtikrinti branduolinio atgrasymo. Tačiau nepriklausomybės pradžioje mes turėjome tam reikalingų ginklų. Turėjome apie 3 tūkst. taktinių branduolinių kovinių galvučių. Iš esmės tuo metu galėjome jas panaudoti gindamiesi nuo Rusijos. Jų veikimo nuotolis buvo optimalus, tarp šių ginklų buvo branduolinių aviacinių bombų, artilerijos sviedinių ir karinių jūrų pajėgų torpedų – kitaip tariant, visas taktinių branduolinių ginklų spektras. Kitaip nei strateginį arsenalą, šiuos ginklus Ukraina galėjo kontroliuoti ir dislokuoti pati“, – sakė L. Kučma.
Kaip skelbta, visi taktiniai branduoliniai ginklai iš Ukrainos teritorijos į Rusiją baigti gabenti 1992 m. gegužės 7 d. Spaudžiant tarptautiniams partneriams ir Ukrainai stokojant techninių bei finansinių išteklių jiems išlaikyti, buvo perduota apie 2,5 tūkst. taktinių kovinių galvučių.
2013 m. lapkričio 21 d. Ukrainos vyriausybės posėdyje buvo priimtas nutarimas „Dėl Ukrainos ir Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių asociacijos susitarimo sudarymo“, kuriuo buvo sustabdytas pasirengimas pasirašyti Ukrainos ir ES asociacijos susitarimą. Šis sprendimas sukėlė masinius protestus, kurie galiausiai peraugo į Orumo revoliuciją.
2014 m. vasario 20 d. Kryme pradėjo išsilaipinti skiriamųjų ženklų neturintys Rusijos kariai. Kovo 16 d. laikinai Rusijos okupuotame Kryme ir Sevastopolio mieste, pažeidžiant Ukrainos ir Krymo teisės aktus, buvo surengtas vadinamasis referendumas dėl Krymo statuso. Jis vyko spaudžiant Rusijos kariams ir sukarintoms „savigynos“ grupuotėms bei padedant Rusijos propagandinei žiniasklaidai.
Ukrainos planui smogti Rusijoje trūksta vieno leidimo – Zelenskis kreipėsi į Trumpą
Ukraina siekia gauti leidimą naudoti dronus, aprūpintus „Starlink“ technologija, prieš Rusijos balistinių raketų paleidimo įrenginius, esančius iki 200 km Rusijos teritorijoje, praneša „Financial Times“ (FT), remdamasi savo šaltiniais. Pabrėžiama, kad tam reikės Elono Musko pritarimo.
Daugiau skaitykite čia.
Dronai atakavo Rusijos Permę, kur veikia „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykla
Rusijos Uralo Permės mieste, kur veikia naftos perdirbimo gamykla „Lukoil-Permnefteorgsintez“, penktadienį įvykdyta dronų ataka, mieste veikia oro gynyba ir kaukia sirenos.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“, remdamasis Permės krašto teritorinio saugumo ministerija bei „Telegram“ kanalais.
Socialinių tinklų kanaluose pranešama, kad atakos taikinys yra Permėje, daugiau nei 1,5 tūkst. km atstumu nuo Ukrainos, esanti naftos perdirbimo gamykla.
Permės krašto teritorinio saugumo ministerija patvirtino dronų ataką.
„Lukoil-Permnefteorgsintez“ yra viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kurios pajėgumas siekia beveik 13 mln. tonų per metus. Ji kuru aprūpina tiek civilinį sektorių, tiek Rusijos kariuomenės poreikius.
Ukraina kone kasdien rengia tolimuosius dronų ir raketų smūgius, kuriems pasitelkia šalyje sukurtus ginklus, ir jau ne vieną mėnesį taikosi į Rusijos naftos objektus.
Ši Ukrainos pajėgų kampanija sukėlė Rusijoje degalų krizę, kuri yra labai neparanki Kremliui.
Ukrainos oro gynyba numušė 107 iš 135 per naktį paleistų Rusijos dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 107 dronus, kuriais Rusijos pajėgos puolė šalį nuo ketvirtadienio vakaro. Keliose vietose užfiksuoti 27 dronų smūgiai, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18 val. Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido 135 puolamuosius dronus, įskaitant „Shahed“, dronus, „Gerbera“ bepiločius ir „Parodija“ imitacines skraidykles. Dronai buvo paleisti iš Rusijos Kursko, Milerovo, Oriolo ir Primorsko Achtarsko miestų teritorijų, taip pat iš laikinai okupuoto Krymo ir Donecko.
Ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų lėktuvai, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Iki penktadienio 8 val. oro gynybos pajėgos Šiaurės, Pietų ir Rytų Ukrainoje numušė arba nuslopino 107 įvairaus tipo Rusijos dronus, įskaitant „Shahed“ ir „Gerbera“ bepiločius.
16-oje vietų fiksuoti 27 puolamųjų dronų smūgiai, o dar trijose vietose krito numuštų taikinių nuolaužos. Oro pajėgos pabrėžė, kad Ukrainos oro erdvėje vis dar sekami keli Rusijos bepiločiai ir kad ataka tęsiasi.
Rusijos Juodosios jūros laivynas po Ukrainos smūgių priverstas slapstytis
Po to, kai nuo ukrainiečių smūgių nukentėjo dvi iš pagrindinių jo fregatų, Rusijos Juodosios jūros laivynas patraukė savo karo laivus iš operacijų jūroje, savo naujienų portale pranešė transliuotojas „TVP World“.
„Jau keletą mėnesių jūroje nebuvo pastebėta nė vieno rusų karo laivo. Jie priversti slapstytis savo bazėje Novorosijske“, – transliuotojui „TVP World“ sakė Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčukas.
„Padėtis pasiekė tokį lygį, kad jie sparnuotąsias raketas – būtent raketas „Kalibr“ – leidžia tiesiai iš karinio uosto“, – sakė jis.
Ukraina ne kartą atakavo Kryme esančius Rusijos karinio jūrų laivyno objektus ir vadavietes, todėl Maskva buvo priversta didžiąją dalį laivyno veiklos perkelti iš pagrindinės Krymo bazės Sevastopolyje į Novorosijską – vieną iš pagrindinių Rusijos uostų Juodojoje jūroje.
Duodamas interviu transliuotojui „TVP World“ D. Pletenčukas sakė, kad per paskutinį ukrainiečių smūgį, suduotą rugpjūčio 12 d., buvo „apgadintos“ dvi galingiausios Rusijos Juodosios jūros fregatos „Admiral Essen“ ir „Admiral Makarov“.
Jis pridūrė, kad dabar iš Rusijos laivyno teliko „mažiausiai trys eksploatacijoje esantys paviršiniai laivai ir du povandeniniai laivai“.
Žalos mastas
Trečiadienį internete paskelbti viešai prieinamų duomenų analizės rezultatai ir palydovinės nuotraukos rodo, kad smūgio metu galėjo būti smarkiai apgadintos laivuose esančios raketų „Kalibr“ paleidimo sistemos.
Kaip praneša viešai prieinamus duomenis analizuojantis platformos „Telegram“ kanalas „Absolutely Reliable Source“, laivui „Admiral Essen“ buvo smogta į pirmagalį, dėl to buvo sunaikinta jo aštuonių kamerų paleidimo įranga „UKSK 3S14“, o laive „Admiral Makarov“ buvo apgadintos vertikaliosios paleidimo sistemos, todėl jo viduje įvyko sprogimas ir kilo gaisras.
Šis kanalas taip pat teigia, kad apgadintos abiejų laivų radaro, elektroninės kovos, ryšių ir kovos valdymo sistemos.
Jei ši informacija pasitvirtintų, tokie nuostoliai reikštų, kad artimiausioje ateityje Rusijos galimybės leisti raketas iš paviršinių laivų Juodojoje jūroje ženkliai sumažėtų. Nepriklausomi tyrėjai tikslaus nuostolių masto kol kas nepatvirtino.
Per Rusijos atakas Charkivo ir Sumų srityse žuvo du žmonės
Per Rusijos atakas naktį į penktadienį Charkivo ir Sumų srityse žuvo du žmonės, pranešė pareigūnai.
Apie tai penktadienį rašo ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.
Per išpuolį Charkivo srityje žuvo 73 ir 66 metų moterys, pranešė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas. Anot jo, 41-erių ir 73-ejų moterys buvo sužeistos.
„Užfiksuoti gaisrai penkiuose privačiuose gyvenamuosiuose namuose, trys iš jų buvo sunaikinti, taip pat sugadinta 20 privačių gyvenamųjų namų ir trys ūkiniai pastatai. Visos avarinės tarnybos dirba sustiprintu režimu“, – pridūrė pareigūnas.
Rusai šešiais dronais atakavo srityje esantį Lebjažės kaimą Čuhujivo rajone.
Tuo metu Sumų srities karinės administracijos vadovas Olegas Hryhorovas pranešė, kad rusai vakare atakavo Konotopą greitaeigiais reaktyviniais dronais. Užfiksuoti trys tiksliniai smūgiai, pataikyta į gyvenamuosius rajonus ir apgadinti namai.
„Per stebuklą išvengta aukų ir sužeistųjų. Viena moteris patyrė ūminę streso reakciją“, – pridūrė O. Artiuchas.
Be to, naktį Rusijos kariuomenė atakavo Sumus, užfiksuoti keturi pataikymai. Vienas iš smūgių teko dviejų aukštų gyvenamajam namui, jam padaryta didelė žala.
„Sužeisti mažiausiai du žmonės. Jiems teikiama būtina medicinos pagalba. Vyksta teritorijos apžiūra ir priešo atakos padarinių likvidavimas“, – pabrėžė O. Hryhorovas.
Be to, Kyjivo meras Vitalijus Klyčko platformoje „Telegram“ pranešė, kad rusai ketvirtadienį vakare, po masinio išpuolio, vėl atakavo sostinę. Buvo pataikyta į verslo centrą Holosijivo rajone, žuvo vienas žmogus ir buvo sužeisti kiti.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 390 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo 2022 m. vasario 24 d. pasiekė apie 1 474 030 karių, įskaitant 1 390 kariškių, kurie buvo nukauti arba išvesti iš rikiuotės per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Iki rugpjūčio 21 d. Ukrainos pajėgos taip pat sunaikino 12 286 Rusijos tankus (+3), 25 170 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 48 318 artilerijos sistemų (+57), 2 052 reaktyvines salvinės ugnies sistemas (+2), 1 581 oro gynybos sistemą (+4), 439 lėktuvus, 354 sraigtasparnius, 2 333 antžemines robotizuotas sistemas (+12), 472 849 dronus (+1 980), 5 049 sparnuotąsias raketas (+39), 35 laivus, 2 povandeninius laivus, 137 369 automobilus ir degalų cisternas (+551) bei 4 559 specialiosios technikos vienetus (+8).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Vyras praėjo mokymus Rusijoje ir įstojo į Ukrainos pajėgas: kas nutiko toliau
Australijos policija penktadienį pranešė, kad vienam vyrui buvo pateikti kaltinimai dėl užsienio kišimosi, kai jis esą siekė informuoti Rusiją apie Ukrainos karinę veiklą.
27 metų Rusijos ir Australijos pilietybes turintis vyras praėjo „karinio pobūdžio“ apmokymus Rusijoje, o vėliau prisijungė prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, spaudos konferencijoje pranešė Australijos federalinės policijos komisarė Krissy Barrett.
Daugiau skaitykite čia.
Rusija nesusitvarko su Ukrainos dronais: atsakomybę permeta kitiems
Vargu ar Rusija artimiausiu metu sugebės visiškai atremti Ukrainos atakas – nei Kremlius, nei Rusijos kariniai tinklaraštininkai netiki, kad tai pavyks, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, vertindami Rusijos priešlėktuvinės gynybos veiksmingumą.
Rusijos pareigūnai vis dažniau perkelia atsakomybę dėl oro gynybos atskiroms įmonėms ir regioninėms valdžios institucijoms, tačiau visos šios struktūros susiduria su sunkumais kovodamos su Ukrainos dronais.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai taip pat atvirai pripažįsta Rusijos Federacijos problemas ginantis nuo Ukrainos smūgių, nurodydami, kad Rusija nesugeba visiškai perimti Ukrainos tolimųjų nuotolio dronų ir kad būtina pasyvioji gynyba, visų pirma priešdroniniai tinklai, slėptuvės ir infrastruktūros rezervavimas pramoninių objektų apsaugai.
Tuo pačiu metu tinklaraštininkai ragina sukurti daugiapakopį požiūrį, apimantį priešlėktuvinės gynybos ir gynybinės infrastruktūros pritaikymą.
Tuo tarpu ISW analitikai mano, kad Rusija negalės tinkamai patenkinti savo augančių poreikių oro gynybos srityje remdamasi savo gynybos pramonės gamyba ir negalės užtikrinti nei fronto linijos apsaugos, nei Rusijos teritorijos apsaugos.
„Daugiapakopis ir decentralizuotas požiūris, kurį siūlo Rusijos pareigūnai ir kariniai tinklaraštininkai, pareikalaus daug laiko ir išteklių ir vargu ar patenkins Rusijos poreikius oro gynybos srityje, ar padės įveikti geografinius apribojimus“, – pažymi analitikai.
Be to, gynybiniai įtvirtinimai aplink svarbiausius pramoninius ir komercinius objektus visoje Rusijoje taip pat pakenks Kremliaus gebėjimui sukurti Rusijos visuomenei normalumo įspūdį.
Rusija kuria įtampą su dar viena šalimi: po aštrių ginčų – retos raketų pratybos
Rusija surengė retas raketų pratybas, kuriose dalyvavo karo laivai ir sausumos paleidimo įrenginiai netoli Kurilų salų, į kurias taip pat pretenzijas reiškia Japonija. Tai sustiprino neseniai kilusią įtampą tarp šalių, praneša „Bloomberg“.
Daugiau skaitykite čia.
Suomija įtaria Rusijos lėktuvą pažeidus jos oro erdvę
Suomijos gynybos ministerija ketvirtadienio vakarą pranešė įtarianti, kad kiek anksčiau tą dieną jos oro erdvę pažeidė Rusijos lėktuvas.
„Į kiekvieną įtariamą oro erdvės pažeidimą žiūrima rimtai, – ministerijos pranešime teigė gynybos ministras Antti Hakkanenas. – Vyksta tyrimas.“
Suomijoje, turinčioje 1 340 km ilgio sieną su Rusija, būta virtinės tokių incidentų.
Suomija įtaria, kad gegužės ir birželio mėnesiais į Suomijos oro erdvę buvo įskridę du Rusijos kariniai lėktuvai, ir tuo metu iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį.
Šalyje paskelbta aukšto lygio parengtis po to, kai 2022 metų vasarį Kremlius pasiuntė karius į Ukrainą.
Dėl karo Suomija atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos ir 2023 metų balandį įstojo į NATO aljansą.
Po masinės rusų atakos prieš Kyjivą – Zelenskio prašymas: padėti gali tik partneriai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po masinių Rusijos oro antskrydžių, per kuriuos Kyjive ir jo apylinkėse žuvo 16 žmonių, o dar beveik 50 buvo sužeista, dar kartą paragino savo šalies partnerius parūpinti raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“.
„Reikia raketų „Patriot‘ams“: jų parūpinti gali tik mūsų partneriai“, – ketvirtadienį savo vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis. Jis pabrėžė, kad kalbama ne apie dovanas, o apie Ukrainos pasirengimą įsigyti ginklų.
Rusija naktį surengė dar vieną masinę ataką prieš Kyjivą ir teritoriją aplink sostinę. V. Zelenskis nurodė, kad apgadinta daugiau nei 200 objektų, įskaitant 86 pastatus.
Jis pažymėjo, kad Rusija atakai pasitelkė daug balistinių ir sparnuotųjų raketų bei dronų. Pasak V. Zelenskio, balistinių raketų perėmimo rodiklis yra kur kas mažesnis, nei sparnuotųjų raketų.
Balistines raketas sunkiau perimti dėl jų greičio; šiuolaikinės „Patriot“ oro gynybos sistemos laikomos veiksminga kovos su jomis priemone, tačiau Ukrainai trūksta raketų, kad jos galėtų veikti visu pajėgumu.
„Tikrai atsakysime į šį Rusijos smūgį, kaip atsakome ir į kitus Rusijos smūgius, – mūsų atsakas bus visiškai pagrįstas ir tolimojo nuotolio“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Ukraina jau beveik ketverius su puse metų su Vakarų pagalba ginasi nuo Rusijos visapusiškos invazijos. Pastarosiomis savaitėmis smurtas smarkiai paaštrėjo, o abiejose pusėse auga civilių aukų skaičius.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusai vidury dienos smogė dideliam prekybos centrui Ukrainoje: yra aukų, dega parduotuvės
Rusijos kariuomenė smogė didžiausiam Kryvyj Riho prekybos kompleksui, skelbia „Ukrinform“.
„Šie padarai smogiamuoju dronu užpuolė didžiausią miesto prekybos kompleksą. Kilo gaisras, akivaizdu, kad yra daug nukentėjusiųjų“, – cituojamas Kryvyj Riho gynybos tarybos pirmininkas Oleksandras Vilkulas.
Pradėta gelbėjimo operacija.
Kiek vėliau Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Aleksandras Ganža pranešė, kad atakos metu žuvo vienas žmogus.
„Šiuo metu žinoma apie 12 nukentėjusiųjų. Prekybos centro viduje dega parduotuvės“, – cituojamas jis.