Anot leidinio, svarbu, kad ukrainiečiai atsilaikytų žiemą.
„Jei Ukraina išgyvens žiemą ir išlaikys galimybę smogti giliai į Rusijos teritoriją, tuomet Putinas gali nuspręsti baigti karą 2027 m. viduryje. Susidūręs su perspektyva, kad 2029 m. JAV prezidentu taps asmuo, kuris bus labiau palankus Ukrainai nei Trumpas, Putinas gali nuspręsti priimti šios administracijos siūlomą palankų susitarimą.
Jis galėtų apimti daugumą Trumpo 28 punktų plano elementų, tačiau be Ukrainos pasitraukimo iš šiuo metu jos kontroliuojamų teritorijų. Tai leistų Putinui užmegzti santykius su Jungtinėmis Valstijomis per laiką, likusį Trumpui prezidento poste – panaikinti sankcijas, vėl prisijungti prie G7 ir bandyti netiesiogiai susilpninti NATO aljansą, bendradarbiaujant su Trumpu“, – rašoma trečiadienį paskelbtame straipsnyje.
Pastaruoju metu girdima, kad Rusija gali ruoštis karo eskalacijai, mobilizacijai.
„Bloomberg“: Rusija ruošiasi tolesnei karo eskalacijai
Rusija ruošiasi tolesnei karo su Ukraina eskalacijai. Be kita ko, planuojama intensyvinti atakas prieš Kijevą ir kritinę infrastruktūrą keliuose Ukrainos miestuose, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi trimis su Kremliumi susijusiais šaltiniais.
Naujų balistinių raketų atakų taikiniu esą gali tapti ir Ukrainos sostinės centras. Kartu šaltiniai mano, kad proveržio tikimybė siekiant užbaigti karą šiuo metu yra labai maža.
Rusija esą nėra pasirengusi užbaigti karą, spaudžiama Vakarų sankcijų ir Ukrainos atakų prieš strateginius taikinius. Be to, anot „Bloomberg“, dabartinis konflikto etapas dar gali būti ne karinės eskalacijos kulminacija.
Per pastarąsias savaites abi pusės suintensyvino savo smūgius. Ukraina jau kelis mėnesius, be kita ko, atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir logistikos centrus. Rusija vis dažniau prieš taikinius Ukrainoje naudoja balistines raketas, taip bandydama paveikti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą.
Tuo pat metu Kremliuje esą padidėjo pritarimas galimam taktinių branduolinių ginklų panaudojimui prieš Ukrainą. Vis dėlto Vakarų ekspertai tokį žingsnį ir toliau laiko mažai tikėtinu. Karinė to nauda būtų ribota, o politiniai padariniai – milžiniški.
Berlyno „Carnegie Russia Eurasia Center“ direktorius Aleksandras Gabujevas, anot „Bloomberg“, teigė, kad karinė tokio žingsnio nauda būtų nedidelė, o politinė kaina – didelė. Kol Rusija turi galimybę stiprinti savo atakas įprastiniais ginklais, ji, tikėtina, tą ir darys.
Teigiama, kad ir Kinija bei Indija įspėjo Maskvą dėl neigiamų branduolinio ginklo panaudojimo padarinių. Kitą savaitę numatyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimai su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ir Indijos ministru pirmininku Narendra Modžiu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
