„Ukraina turi informacijos, kad Rusijos generalinis štabas jau parengė scenarijų papildomai 600 tūkst. žmonių mobilizacijai per nustatytą laiką šiais ir kitais metais. Visų pirma, jie planuoja visiškai sukomplektuoti su ukrainiečiais kovojančius karinius dalinius ir šiuo metu formuojamus Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinius“, – sakoma pranešime.
Lukašenka vyksta į Rusiją susitikti su Putinu
Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka išvyko į Rusiją su darbo vizitu, praneša Baltarusijos portalas „Naša Niva“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.
Vizito metu A. Lukašenka turėtų surengti derybas su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu. Jiedu turėtų aptarti „pagrindines dvišalio bendradarbiavimo sritis, aktualius regioninius ir tarptautinius klausimus, taip pat saugumo klausimus“.
Iš Ukrainos ir Kremliaus – nauji pareiškimai dėl taikos derybų
Ukraina rudenį ketina grįžti prie trišalių derybų dėl karo su Rusija pabaigos, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, rašo „The Moscow Times“.
Savo ruožtu Kremlius pareiškė, kad neturi informacijos apie konkrečius planus ir kito derybų su Ukraina raundo terminus.
Daugiau skaitykite čia.
Zelenskis Kišiniove susitiks su Moldovos ir Rumunijos prezidentais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Kišiniovą dalyvauti Moldovos Nepriklausomybės dienos minėjimo renginiuose, žurnalistams pranešė prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.
Pasak jo, per vizitą V. Zelenskis surengs dvišalį susitikimą su Moldovos prezidente Maia Sandu. Taip pat numatytas trišalis valstybių vadovų susitikimas, kuriame dalyvaus ir Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas.
Vadovai buvo pakviesti į Kišiniovą dalyvauti Moldovos Nepriklausomybės dienos minėjime penktadienį.
Pranešta, kad penktadienio naktį, Rusijai vykdant dar vieną oro ataką prieš Ukrainą, penki Rusijos dronai įskrido į Moldovos oro erdvę.
Kyjive per Rusijos dronų ataką apgadinta dar viena mokykla ir darželis
Ukrainos sostinėje Kyjive per Rusijos ataką apgadinta dar viena švietimo įstaiga, platformoje „Telegram“ pranešė šio miesto meras Vitalijus Klyčko, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Ševčenkos rajone nuolaužos nukrito netoli dar vienos mokyklos, apgadinti pastato langai“, – sakoma paskelbtame įraše.
Pasak mero, Obolonsko rajone nuolaužos krito gyvenamojoje zonoje, taip pat parke, automobilių stovėjimo aikštelėje ir garažų kooperatyve. Nukentėjusiųjų ar gaisrų nebuvo.
Podolės rajone nuolaužos nukrito darželio teritorijoje ir netoli negyvenamojo pastato.
Sostinėje per ataką iki šiol sužeisti trys žmonės. Du sužeistuosius hospitalizavo medikai.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, ketvirtadienį per Rusijos ataką padaryta žala fiksuota Kyjivo Desnos, Obolonsko, Podolės ir Ševčenkos rajonuose. Ševčenkos rajone smarkiai apgadintas mokyklos pastatas.
„Viskas vyko jūsų akyse“: Pašinianas prakalbo apie atšalusius santykius su Rusija
Patvirtintoje Armėnijos vyriausybės programoje 2026–2031 metams Rusijos Federacija neminima strateginių partnerių sąraše, rašo „RBC-Ukraine“, remdamasi Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano pareiškimu.
Daugiau skaitykite čia.
„Jiems reikia rimčiau vertinti Putiną“: iš JAV senatoriaus – kritika Trumpo pasiuntiniams
Kyjive viešintis JAV demokratų senatorius Richardas Blumenthalis, vienas iš įstatymo projekto dėl sankcijų prieš Rusiją sugriežtinimo bendraautorių, kritikavo JAV prezidento specialiųjų atstovų Steve‘o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio veiklą Ukrainos klausimais, praneša „Glavkom“.
Anot R. Blumenthalio, JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovai turėtų žymiai rimčiau vertinti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino poziciją. Jis taip pat mano, kad jų veikla Ukrainos klausimu nėra pakankamai veiksminga.
„Manau, kad jiems reikia rimčiau vertinti Putiną ir rodyti tvirtą bei nuoseklų palaikymą Ukrainai“, – pareiškė senatorius.
Stebisi jų pareiškimais
Senatorius pažymėjo, kad S. Witkoffo ir J. Kushnerio pareiškimai jau ne kartą kėlė įspūdį, tarsi Jungtinės Valstijos galėtų sutikti su sąlygomis, kurios neatitinka Ukrainos interesų.
R. Blumenthalio nuomone, Vašingtonas neturėtų rodyti silpnumo agresoriaus atžvilgiu. Ankstesnė patirtis, jo teigimu, rodo, kad tokia pozicija gali tik paskatinti Rusiją dar labiau didinti spaudimą.
Taip pat senatorius pabrėžė, kad JAV pozicija Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu turi būti aiški ir nuosekli, nes bet kokie signalai apie Vašingtono pasirengimą paaukoti Ukrainos interesus gali būti Kremliaus vertinami kaip silpnumo požymis.
„Pragariškos“ sankcijos prieš Rusiją
Primename, kad senatorius R. Blumenthalis tikisi, kad įstatymo projektas dėl „pragariškų“ sankcijų prieš Rusiją bus priimtas kitą mėnesį.
Žiniasklaidos duomenimis, R. Blumenthalis, kuris kartu su velioniu senatoriumi Lindsey Grahamu yra šio įstatymo projekto bendraautorius, tikisi, kad Atstovų rūmai jį priims rugsėjo mėnesį, o šis įstatymas taps „galingu smūgiu“ Rusijos Federacijos vadovo Vladimiro Putino galimybes finansuoti karą Ukrainoje.
Per rusų atakas Ukrainoje žuvo žmogus, dar keli liko sužeisti
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo vienas žmogus, dar keli buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Abi šalys ir toliau rengia oro smūgius taikiniams giliai viena kitos teritorijoje.
Per drono ataką prieš Charkivą rytinėje Ukrainoje žuvo vienas žmogus, platformoje „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Olehas Synjehubovas. Dar keturi žmonės buvo sužeisti. Pasak gubernatoriaus, atakos taikinys buvo prekybos centras.
Pareigūnų duomenimis, Kyjive nukritus drono nuolaužoms buvo sužeisti du žmonės, juos teko vežti į ligoninę.
Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija atakavo ypatingos svarbos infrastruktūrą Poltavos, Sumų ir Chersono srityse.
Pasak V. Zelenskio, per atakas Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse buvo sužeisti penki žmonės. Jis pridūrė, kad per atakas padaryta žalos ir Odesos srityje.
Vietos pareigūnai pranešė, kad po Rusijos atakų į rytus nuo Kyjivo esančiame Boryspilio rajone užsidegė sandėliai. Buvo sužeisti mažiausiai du žmonės. Kyjive krintančios nuolaužos taip pat apgadino kelis pastatus.
Karinės administracijos duomenimis, tris milijonus gyventojų turinčio Kyjivo centre buvo apgadintas sporto objektas. Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti dūmų debesis netoli Valerijaus Lobanovskio stadiono, esančio vyriausybės kvartalo pakraštyje.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė perėmusios septynias balistines raketas. Taip pat numušta priešlaivinė raketa „Oniks“.
Šaltinių Ukrainoje duomenimis, buvo perimta apie 86 proc. Rusijos kariuomenės panaudotų dronų.
Smūgiai Rusijoje, Moldovos oro erdvės pažeidimas
Moldovos gynybos ministerija Kišiniove pranešė, kad penki Rusijos dronai taip pat trumpam pažeidė Moldovos oro erdvę.
Ukraina savo ruožtu tęsė atakas prieš Rusijos elektroninės prekybos bendrovių sandėlius.
Uralo regione Ukrainos dronai atakavo antrai pagal dydį Rusijos elektroninės prekybos bendrovei „Ozon“ priklausantį logistikos centrą. Bendrovė pranešė, kad dėl raketų grėsmės taip pat teko trumpam evakuoti netoli Kazachstano sienos esančio paskirstymo centro Orenburge darbuotojus. Žmonės nenukentėjo, žalos nepadaryta.
Ukraina nuo plataus masto Rusijos invazijos ginasi jau daugiau kaip ketverius su puse metų. Kyjivo atsakomieji smūgiai daugiausia buvo nukreipti į naftos infrastruktūrą, o pastaruoju metu – ir į Rusijos elektroninės prekybos bendrovių objektus.
Rusija išsiuntė iš šalies Rumunijos diplomatą
Rusija ketvirtadienį paskelbė iš šalies išsiunčianti Rumunijos diplomatą, taip atsakydama į analogišką praėjusį mėnesį Bukarešto priimtą sprendimą.
Rusijos ir buvusiam Rytų blokui priklausiusios Rumunijos santykiai pablogėjo 2022 m. prasidėjus karui Ukrainoje.
Gegužę NATO priklausanti Rumunija apkaltino Rusiją paleidus droną, kuris rėžėsi į daugiabutį Rumunijos Galacio mieste. Rusija šį kaltinimą atmetė.
Liepą dėl dronų įsiveržimų į šalies oro erdvę Rumunija išsiuntė Rusijos diplomatą.
„Rumunijos reikalų patikėtiniui (...) buvo įteikta ministerijos nota, kuria vienas Rumunijos ambasados Maskvoje darbuotojas paskelbtas nepageidaujamu asmeniu“, – pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Ši priemonė yra atsakas į ankstesnį nepagrįstą Rumunijos sprendimą paskelbti Rusijos ambasados Bukarešte darbuotoją nepageidaujamu asmeniu“, – pridūrė ministerija.
Gegužę įvykęs incidentas, per kurį buvo sužeisti du žmonės, sukėlė Rumunijos ir jos sąjungininkių NATO aljanse bei Europos Sąjungoje (ES) pasipiktinimą.
Nuo karo Ukrainoje pradžios dronų įsiveržimai į Rumunijos oro erdvę užfiksuoti dešimtis kartų, tačiau iki tol nė karto nebuvo smogta gyvenamajam pastatui.
Ukrainos žvalgyba: Rusija ruošiasi 600 tūkst. žmonių mobilizacijai
Rusija rengia planus dėl papildomos mobilizacijos bangos 2026–2027 metais, tikėdamasi šiais metais mobilizuoti 300 tūkst. žmonių ir tiek pat kitais metais.
Ukrainos perspėjimas Baltijos šalims: „Svarsto tokius veiksmus“
Rusija svarsto galimybę surengti hibridines atakas prieš atskiras ES šalis, ypač Baltijos valstybes, siekdama susilpninti Europos paramą Ukrainai ir daryti spaudimą jų visuomenėms, kad šioms imtų reikalauti iš savo vyriausybių nutraukti pagalbą Kyjivui.
Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ platformoje paskelbė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro (KDC) vadovas Andrijus Kovalenka.
„Rusija siekia destabilizuoti ES, vykdydama hibridines atakas prieš atskiras valstybes nares. Aš apie tai perspėjau jau seniai, o priešas svarsto tokius veiksmus prieš Baltijos valstybes“, – sakė jis.
Zacharova grasina Jungtinei Karalystei smūgiais jų objektams tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pagrasino Jungtinei Karalystei (JK) smūgiais britų kariniams objektams tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų.
„Mes ne kartą įspėjome, kad bet kokie britų kariniai objektai ir įranga Ukrainoje ir už jos ribų gali tapti atsakymu į Ukrainos smūgius, kuriuose naudojami britų ginklai Rusijos teritorijoje.
Kaltininkai, padarę karo nusikaltimus, įskaitant nusikaltimus prieš mūsų šalies civilius gyventojus, bus nubausti pagal jų padarytus nusikaltimus“, – TASS cituoja ją.
Rusija jau kurį laiką grasina JK. Rusija sako, kad Ukrainai tiekiami JK gamybos ginklai buvo panaudoti smūgiams Rusijoje.
Ambasada Londone apkaltino JK tapus atakų „bendrininke ir dalyve“ ir „sąmoningai pasirinkus eskaluoti“ karą.
JK yra viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m.
„Nepaisydami pasibaisėtinų Rusijos grasinimų mano šaliai, ir toliau remsime Ukrainą“, – neseniai pareiškė JK premjeras Andy Burnhamas ir patikino, kad grasinimai jo nuo paramos Ukrainai neatgrasys.
Iš Rusijos – naujos detalės apie CŽA direktoriaus vizitą: paaiškėjo, su kuo susitiko
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas patvirtino, kad susitiko su JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovu Johnu Ratcliffe, skelbia TASS.
„Susitikimas įvyko, čia nėra nieko neįprasto“, – cituojamas jis.
„Specialiųjų tarnybų veiklos praktikoje vadovų susitikimai – tiek asmeniniai, tiek vykstantys internetu – yra mūsų darbo dalis. Turiu jums pasakyti, kad praktiškai kiekvieną savaitę susitinku su vienos ar kitos specialiosios tarnybos, žvalgybos organizacijos vadovu iš visų pasaulio žemynų. Taigi ir šis susitikimas su Johnu Ratcliffe – tai darbinis susitikimas“, – sako jis.
S. Naryškinas priduria, kad su CŽA vadovu aptarė klausimus, priklausančius žvalgybos tarnybų kompetencijai.
Rusijos ministerija: rusų karius ties fronto linija Ukrainoje aplankė Gerasimovas
Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas aplankė Maskvos pajėgas ties fronto linija Ukrainoje ir pažadėjo užimti daugiau miestų bei gyvenviečių šalies rytuose, ketvirtadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Maskva paskelbė vaizdo įrašą, kuriame V. Gerasimovas susitinka su kariais. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad Kremliaus pajėgos juda Slovjansko – svarbaus miesto Rytų Ukrainoje – link, ir gyrė jų „laimėjimus“.
„The Atlantic“: Putinas bijo ir karą gali baigti 2027 m.
„The Atlantic“ skelbia, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali dar kitų metų viduryje nuspręsti baigti karą prieš Ukrainą.
Įtempta naktis Moldovoje: oro erdvę pažeidė 5 dronai
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Moldovos oro erdvę pažeidė penki dronai, skelbia šalies gynybos ministerija.
Latvijoje – siūlymas skelbti nepaprastąją padėtį ties rytine siena
Latvijos klimato ir energetikos ministerija parengė ir pateikė tvirtinti potvarkio projektą, kuriuo dėl „Rusijos karinių veiksmų eskalacijos grėsmės“ šalies rytiniame pasienyje būtų paskelbta nepaprastoji padėtis sveikatos apsaugos, energijos tiekimo ir vandentvarkos sektoriuose, rodo Teisės aktų projektų portale paskelbta informacija.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks potvarkis būtinas, nes Latvijos oro erdvėje ar netoli šalies sienos vis dažniau aptinkama bepiločių orlaivių ir kitų neatpažintų objektų, galinčių kelti grėsmę visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ir ypatingos svarbos infrastruktūros veikimui. Todėl esą reikalingas teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų nepertraukiamą valstybės institucijų ir įmonių veiklą.
Potvarkio projekte numatytas laikinas šių problemų sprendimas, kol bus parengtas nuolatinis teisinis reguliavimas.
Projekte siūloma dėl Rusijos karinių veiksmų eskalacijos grėsmės ir būtinybės užkirsti kelią galimoms iš oro kylančioms grėsmėms sveikatos apsaugos, energetikos ir vandentvarkos sektorių veiklai paskelbti nepaprastąją padėtį Alūksnės, Aukštutinės Daugavos, Balvų, Daugpilio, Kraslavos, Lyvanų, Ludzos, Preilių ir Rėzeknės savivaldybėse, taip pat Daugpilio ir Rėzeknės miestuose.
Latvijos klimato ir energetikos ministerija siūlo, kad už veiksmų koordinavimą nepaprastosios padėties metu būtų atsakinga Gynybos ministerija, o Sveikatos apsaugos ministerija būtų viena iš atsakingų už sveikatos apsaugos sektorių, Klimato ir energetikos ministerija – už energetikos ir vandentvarkos sektorius.
Energetikos ir vandentvarkos sektoriuose numatytos laikinos darbo laiko ir viršvalandžių taisyklių išimtys, taip pat priedai prie atlyginimo ir darbuotojų apsaugos priemonės. Sveikatos apsaugos sektoriuje numatomas lankstesnis darbo organizavimas, įskaitant galimybę tęsti gydymą saugiose įstaigose ir tam tikromis sąlygomis nuotoliniu būdu išduoti nedarbingumo pažymėjimus.
Potvarkiui įgyvendinti būtinos išlaidos būtų dengiamos iš įmonių arba valstybės biudžeto, prireikus naudojant nenumatytiems atvejams skirtas lėšas.
Nepaprastosios padėties metu energetikos ir vandentvarkos įmonių darbuotojams, kurie užtikrina paslaugų tęstinumą, reaguoja į ekstremaliąsias situacijas ir atkuria infrastruktūrą, galėtų būti nurodyta dirbti viršvalandžius, tačiau bendras įprasto darbo ir viršvalandžių laikas negalėtų viršyti 60 valandų per savaitę.
Viešųjų paslaugų teikėjams, kurių tarifus nustato arba tvirtina Viešųjų paslaugų reguliavimo komisija ar savivaldybė, siūloma leisti į paslaugų tarifus teisės aktuose nustatyta tvarka įtraukti išlaidas, būtinas ypatingos svarbos funkcijų tęstinumui užtikrinti kilus grėsmei oro erdvėje.
Potvarkio projekte taip pat numatyta sveikatos priežiūros įstaigoms kompensuoti dalį išlaidų už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, kurių dėl nepaprastosios padėties metu taikomų apribojimų nebūtų galima suteikti planuota apimtimi.
Pastabas dėl potvarkio projekto prašoma pateikti iki pirmadienio, rugpjūčio 31 d.
Rusų smūgiai tęsėsi ir naktį, ir dabar
Rusija naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį ir ketvirtadienio rytą atakuoja Ukrainą, „Telegram“ kanale skelbia UNIAN.
Odesoje smogta daugiabučiui, apgadinta infrastruktūra ir švietimo įstaiga.
Velyka Dymerkoje, esančioje prie Kyjivo, liepsnoja namai ir automobiliai.
Kanalo prenumeratoriai skelbia, kad prie Kyjivo dega sandėlis.
10:07 pranešta, kad Kyjive griaudėja sprogimai, rusai esą atakuoja dronais.
Dronų ataka Rusijoje: užsiliepsnojo „Ozon“ logistikos objektas
Ukrainos dronai puolė dar bent du „Ozon“ logistikos objektus, skelbia „BBC Russian“ ir „Exilenova+“.
Bendrovė pati praneša, kad Ukrainos dronai „bandė pulti“ „Ozon“ logistikos objektus Orenburge ir Ufoje. Sandėlis Orenburge buvo atakuotas jau antrą kartą.
„Mes skubiai evakavome visus darbuotojus, preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra. Gaisras nekilo“, – teigiama bendrovės pranešime.
Logistikos kompleksas Ufoje, bendrovės duomenimis, „patyrė nežymius pažeidimus, tačiau kol kas yra uždarytas“.
„Exilenova+“ skelbia, kad Baškirijos srityje dega „Ozon“ sandėlis. Ufa yra Baškirijos srityje.
Žiniasklaida: Slovakijoje išpuolį dronų gamykloje planavę įtariamieji – latviai ir ukrainietis
Vokietijos žiniasklaida trečiadienį pranešė, kad trys asmenys, sulaikyti dėl žlugusio plano surengti išpuolį Slovakijos dronų gamykloje, buvo iš Latvijos ir Ukrainos.
Kaip skelbia žurnalas „Der Spiegel“, Vokietijoje, Hamburge, buvo sulaikytas 26 metų latvis, įtariamas diversijos akto planavimu. Kitas latvis ir ukrainietis sulaikyti Slovakijoje.
Naujienų agentūra AFP kreipėsi į Hamburgo prokuratūrą.
Slovakijos policija antradienį pranešė užkirtusi kelią planuotam padegimui dronų gamykloje šalies rytuose ir pridūrė, kad buvo sulaikyti trys asmenys.
„Facebook“ paskelbtame pranešime policija nurodė, kad jie kaltinami išpuoliui ruošęsi „vykdant nurodymus“.
Pareigūnai teigė konfiskavę „didelį kiekį“ degaus mišinio.
Slovakijoje dronus gamina kelios įmonės, tarp jų ir Ukrainos bendrovė „Skyeton“.
Rusijos dronas pražudė dviračiu gatve važiavusį žmogų
Ukrainoje rusų dronas pražudė dviračiu gatve važiavusį žmogų, praneša Chersono srities prokuratūra.
Žiniasklaida: Putino aplinkoje – augantis nerimas, kad jis panaudos branduolinį ginklą
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino aplinkoje vis labiau baiminamasi, kad jis galiausiai griebsis branduolinių ginklų. Apie tai remdamasis šaltiniais, artimais Kremliui, skelbia „Bloomberg“, rašo „Moscow Times“.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 400 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 27 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 482 tūkst. 150 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 400 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 304 (+4) priešo tankus, 25 237 (+7) šarvuotas kovos mašinas, 48 694 (+53) artilerijos sistemas, 2 065 (+3) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 590 (+2) oro gynybos sistemų, 440 (+0) karo lėktuvus, 354 (+0) sraigtasparnius, 2 404 (+17) antžemines robotizuotas sistemas, 483 367 (+ 1 762) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 052 (+0) sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 140 248 (+494) automobilius ir degalų cisternas, 4 602 (+10) specialiosios įrangos vienetus.
Lietuvos vardas – pranešime apie CŽA vadovo vizitą Maskvoje
„Politico“ skelbia, kad JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe perspėjo Rusijos pareigūnus neeskaluoti konflikto su NATO. Pranešime minimas ir Lietuvos vardas.
Rusijos oro ataka: Kyjive buvo girdėti sprogimai, dviejuose rajonuose krito nuolaužos
Ukrainos sostinėje ankstyvą ketvirtadienio rytą, paskelbus oro pavojaus signalą, buvo girdėti sprogimai. Apie tai pranešė „Ukrinform“ korespondentas, rašo ELTA.
Ukrainos karinės oro pajėgos aptiko į Kyjivą skriejančias balistines raketas.
Dėl balistinių ginklų ir atakos dronų grėsmės sostinėje ir keliuose regionuose buvo paskelbtas oro pavojaus signalas.
Kiek vėliau Kyjivo miesto karinė administracija pranešė, kad Podilio rajone gyvenamojo namo kieme nukrito nuolaužos.
„Informacija apie aukas ir padarytą žalą šiuo metu tikslinama“, – pridūrė ji.
Be to, Kyjivo miesto karinės administracijos duomenimis, pranešta, kad nuolaužos nukrito į Ševčenkos rajono švietimo įstaigos teritoriją.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukraina ragina tarptautinius partnerius įvesti sankcijas daugiau nei šimtui Rusijos balistinių raketų gamintojų.
Aiškėja naujos detalės: CŽA direktorius Maskvoje įspėjo Rusiją dėl puolimo prieš NATO
Šią savaitę itin neįprastas JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus vizitas į Maskvą buvo skirtas įspėti Rusiją neorganizuoti jokio išpuolio prieš NATO valstybes nares, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida.
Leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ) ir televizija „CBS News“ pranešė, kad CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as siekė atgrasyti Rusiją nuo puolimo prieš NATO nares, JAV žvalgybai manant, kad Maskva gali siekti išbandyti aljansą.
WSJ patikslino, kad per kelerius artimiausius metus V. Putinas galėtų išbandyti Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją surengdamas „riboto masto puolimą“.
Baltieji rūmai neatsakė į kelis naujienų agentūros AFP prašymus pakomentuoti šį klausimą, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad antradienį įvykęs J. Ratcliffe'o vizitas į Maskvą buvo „pusiau eilinis“, leisdamas suprasti, kad žvalgybos vadovas į Rusijos sostinę atvyko aptarti karo Ukrainoje.
„Jis ten lankosi, tai labai panašu į pusiau eilinį vizitą. Nenorėčiau nuvilti žmonių. Norėtume, kad karas su Ukraina baigtųsi“, – D. Trumpas sakė interviu konservatyviam radijo laidų vedėjui Glennui Beckui.
J. Ratcliffe'as yra vienas iš aukščiausio rango JAV pareigūnų, apsilankiusių Rusijoje nuo 2022 metų, kai prasidėjo jos karas su Ukraina.
Jo antradienio vizitas įvyko Maskvai suintensyvinus puolimą Ukrainoje – šią vasarą dėl išpuolių smarkiai išaugo žuvusių civilių skaičius, o JAV tarpininkaujamos taikos derybos senokai įstrigo.
Vizito metu J. Ratcliffe'as taip pat aptarė karą su Iranu ir perspėjo dėl papildomų sankcijų, jei Hormuzo sąsiauris nebus vėl atidarytas laivybai, pranešė „CBS News“, remdamasi keliais su šiuo klausimu susipažinusiais asmenimis.
„Kontaktai“
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad J. Ratcliffe'as per vizitą Maskvoje nesusitiko su prezidentu Vladimiru Putinu, bet turėjo „kontaktų“ su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad V. Putinas buvo informuotas apie derybas, bet atsisakė pasakyti, ar buvo iškeltas klausimas dėl karo Ukrainoje.
„Kontaktai per žvalgybos tarnybas patys savaime yra teigiamas poslinkis. Dar per anksti sakyti, kaip tai paveiks mūsų santykių krizės sprendimo procesą“, – sakė D. Peskovas.
Vėliausią kartą CŽA direktorius Maskvoje lankėsi 2021 metų lapkritį, kai šias pareigas tuo metu ėjęs Williamas Burnsas įspėjo Rusiją nesiųsti karių į Ukrainą. Praėjus keliems mėnesiams, Kremlius pradėjo invaziją, virtusią didžiausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
CŽA taip pat dalyvavo susitarimuose su Rusija dėl kalinių mainų, pavyzdžiui, per didelį apsikeitimą 2024 metų viduryje.
Karas Ukrainoje nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių, o Kremlius atsisako sušvelninti savo maksimalistinius reikalavimus užimti likusią Rytų Ukrainos dalį ir išlaikyti Krymo kontrolę.
D. Trumpas atmetė spėliones, kad J. Ratcliffe'as aptarinėjo kitus klausimus, pavyzdžiui, Rusijos bandymus išbandyti NATO ryžtą ar JAV kampaniją, kuria Vašingtonas siekia sustiprinti ekonominį spaudimą Iranui.
„Jis nėra ten dėl tų dalykų, kuriuos paminėjote, nors, žinote, galbūt kas nors iš to ir išeis“, – sakė D. Trumpas Glennui Beckui.
„Mes labai stengiamės, kad tas karas baigtųsi, ir, atvirai sakant, jie abu šiuo metu nori, kad jis pasibaigtų“, – pridūrė JAV prezidentas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
kgb žiurkės triedalas dešinėje 8km
valkata lioxa šliaužia in dešinę pusę
Iš Ukrainos žvalgybos – neraminanti žinia dėl Rusijos planų
Rusija rengia papildomos mobilizacijos planus 2026–2027 m. ir ketina šiais metais mobilizuoti į kariuomenę 300 tūkst. žmonių bei tiek pat kitais metais, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba, remdamasi Ukrainos žvalgybos agentūrų duomenimis.
„Ukraina turi informacijos, kad Rusijos generalinis štabas jau parengė scenarijų papildomai 600 tūkst. žmonių mobilizacijai per nustatytą laiką šiais ir kitais metais. Visų pirma, jie planuoja visiškai sukomplektuoti su ukrainiečiais kovojančius karinius dalinius ir šiuo metu formuojamus Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinius“, – sakoma pranešime.
Rusijos politinė vadovybė dar vieną mobilizacijos bangą vertina kaip atsaką į iniciatyvos praradimą kare, nuolat didėjančius nuostolius mūšio lauke ir reikšmingai visuose regionuose sulėtėjusį kareivių verbavimą pagal sutartis.
Remiantis žvalgybos duomenimis, nuo 2026 m. sausio iki liepos mėnesio Rusija prarado maždaug 240 tūkst. kareivių, iš jų mažiausiai 140 tūkst. kareivių nuostoliai yra negrįžtami. Per tą patį laikotarpį į Rusijos okupacines pajėgas pagal sutartis buvo įdarbinta 232 tūkst. žmonių – mažiau nei prarasta.
Ruošdamasi kitai mobilizacijos bangai ir nusikaltėlių verbavimui pagal sutartis, Rusija pradėjo keisti atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus. Griežtinama karinės registracijos kontrolė, kuriami mechanizmai prievarta pašaukti į karinę tarnybą bausmes Rusijos kalėjimuose atliekančius asmenis.
Rusijos vadovybė taip pat patvirtino mobilizacijos ar samdomo verbavimo išplėtimą kai kurioms svarbioms bausmes kalėjimuose ir pataisos kolonijose atliekančių moterų kategorijoms. Taip pat rengiamasi nustatyti kvotas teisėsaugos institucijoms, įskaitant Vidaus reikalų ministeriją, Federalinę antstolių tarnybą, Federalinę pataisos tarnybą, Tyrimų komitetą, siųsti darbuotojus į karinę tarnybą mobilizuojant. Mobilizuoti darbuotojai gali būti apmokyti nuo 15 iki 60 dienų. Kai kurie iš mobilizuotųjų galėtų būti apmokyti kariniuose poligonuose Baltarusijoje.
Pasak Ukrainos žvalgybos, Rusijos vadovybė rengia prievartos priemonių rinkinį, skirtą reaguoti į galimus neigiamus socialinius ir ekonominius padarinius, galinčius atsirasti miestams ir regionams taikant griežtesnį karo meto režimą.
Pranešta, kad Rusijos vidaus dokumentuose dar vienos mobilizacijos bangos poreikis grindžiamas regionuose reikšmingai padidėjusiu nepasitenkinimu dėl karo. Šio nepasitenkinimo lygis siekia net 69 proc. ir tuo pačiu mažėja norinčiųjų savanoriškai pasirašyti karines sutartis.
Problemos sudarant sutartis labiausiai išryškėjo Oriolo ir Vladimiro srityse, taip pat Dagestane. Kurgano srityje mėnesio verbavimo tikslai nuo metų pradžios buvo pasiekti tik 57–69 procentais. Volgogrado srityje užverbuotų samdinių skaičius sumažėjo 40 proc. lyginant su 2025 metais. Jų toliau mažėja ir daugelyje kitų Rusijos regionų. Žvalgybos tarnybų duomenimis, studentų verbavimo kampanija Rusijos universitetuose irgi žlugo.
Be to, Rusijos vadovybė planuoja padidinti regioninės valdžios institucijų atskaitomybę ir išplėsti teisėsaugos institucijų įgaliojimus.
Jau įdiegta elektroninių mobilizacijos įsakymų išdavimo sistema, taip pat kuriamos išplėstinės prievartos priemonės, įskaitant draudimus išvykti iš Rusijos, gauti paskolas, pirkti ar parduoti nekilnojamąjį turtą, vairuotojo pažymėjimų panaikinimą ir lėšų įšaldymą banko sąskaitose. Įmonės plečia savo mobilizacijos ir karinės registracijos skyrius.
Pasak žvalgybos, labiausiai tikėtinas scenarijus yra tas, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas priims sprendimą dėl mobilizacijos po vadinamųjų rinkimų į Valstybės Dūmą, numatytų šių metų rugsėjo 18–20 dienomis.