Šis incidentas vėl iškėlė klausimų dėl Ukrainos priklausomybės nuo „Starshield“ sistemos, kuri yra karinė „Starlink“ versija ir sudaro Ukrainos dronų operacijų bei ryšių pagrindą, taip pat dėl to, kas iš tiesų kontroliuoja prieigą prie jos.
Ketvirtadienį keli Ukrainos kariuomenės daliniai pranešė, kad ryšys vėl veikia įprastai, tačiau apribojimų priežastys liko neaiškios.
Šis incidentas dar labiau įkaitino įtampą Kyjivo ir Vašingtono santykiuose, kuriuos jau buvo apkartinęs pranešimuose minimas JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimas su Maskva dėl rusiško dyzelino importo. Ukraina šį susitarimą įvertino kaip išdavystę.
„Starshield“ veiklos sutrikimas buvo trumpas, truko vos vieną dieną, tačiau paveikė kelis dronus ir kitas sistemas. Kai kurios operacijos žlugo, o dalies dronų netekome dėl nutrūkusio ryšio“, – sakė Ukrainos 413-ojo atskirojo bepiločių sistemų pulko „Raid“, kuris specializuojasi taktinėse dronų operacijose ir smūgiuose į tolimus taikinius, vadas Jevhenas Karasas.
Naujienų agentūra AP apžvelgia, ką reikėtų žinoti apie šią bendrovės „SpaceX“ palydovinio ryšio paslaugą, tapusią itin svarbia Ukrainos karinėms operacijoms.
Kas yra „Starshield“?
„Starshield“ yra bendrovės „SpaceX“ palydovinė programa, skirta vyriausybėms ir kariuomenėms. Ji sukurta remiantis „Starlink“ technologija ir pritaikyta su nacionaliniu saugumu susijusioms užduotims. Programa apima saugų ryšį, Žemės stebėjimą ir palydovus su specializuotais jutikliais. Joje taip pat numatytos papildomos šifravimo ir saugumo priemonės neskelbtino pobūdžio vyriausybinėms operacijoms.
„Starlink“ sistema naudoja tūkstančius žemojoje Žemės orbitoje skriejančių palydovų, kad užtikrintų plačiajuostį interneto ryšį antžeminiams terminalams, įskaitant vietoves, kuriose įprasta interneto infrastruktūra neprieinama arba apgadinta.
Kitaip nei „Starlink“, „Starshield“ yra pritaikyta vyriausybių poreikiams ir gali apimti specialiai tam skirtus palydovus bei įrangą.
„Starshield“ yra versija, užtikrinanti gerokai didesnį duomenų perdavimo greitį ir geresnį ryšį. Ji neprieinama civiliams gyventojams, ja gali naudotis tik kariuomenė“, – paaiškino Ukrainos Nepriklausomos kovos su korupcija komisijos įkūrėja ir generalinė sekretorė Olena Trehub.
O. Trehub teigimu, patikimas ir spartus ryšys yra būtinas Ukrainos kariuomenės operacijoms, kuriose naudojami dronai ir dalyvauja greitai sausumoje bei ore judantys daliniai. Pasak jos, operatoriams būtina realiuoju laiku gauti aiškų vaizdą, kad jie galėtų įvertinti padėtį ir priimti sprendimus.
Vis labiau skaitmenizuojamame Ukrainos mūšio lauke taip pat naudojamos tokios sistemos kaip „Delta“, padedančios valdyti mūšio lauko duomenis ir jais dalytis. O. Trehub pabrėžė, kad dideliems informacijos kiekiams perduoti būtinas greitas ir patikimas ryšys.
„Svarbu ne vien galimybė prisijungti. Turime užtikrinti, kad ryšio greitis būtų pakankamas ir nebūtų mažinamas“, – sakė ji ir pridūrė, kad vien standartinės civilinės „Starlink“ paslaugos kariuomenės poreikiams nepakaktų.
Viena pagrindinių „Starshield“ klienčių yra JAV federalinė valdžia. „SpaceX“ įkūrėjas ir vadovas Elonas Muskas šią savaitę pareiškė, kad sistema jai priklauso ir yra jos kontroliuojama, o sprendimus dėl jos naudojimo priima JAV kariuomenė ir galiausiai prezidentas. Šie jo žodžiai paskatino klausimus, kas buvo atsakingas už naujausius Ukrainai taikytus apribojimus.
Kaip susijusios sistemos „Starlink“ ir „Starshield“?
„Starlink“ ir „Starshield“ yra skirtingos paslaugos, tačiau jos remiasi didele dalimi tų pačių technologijų, įskaitant „SpaceX“ palydovines technologijas ir pajėgumus.
Pagrindiniai skirtumai susiję su paslaugų gavėjais, saugumo poreikiais ir paskirtimi. „Starlink“ teikia komercines paslaugas, o „Starshield“ skirta vyriausybių ir nacionalinio saugumo užduotims.
Vis dėlto šias sistemas ne visada lengva aiškiai atskirti. „Starshield“ gali naudotis platesniu „Starlink“ palydovų tinklu ir susijusia infrastruktūra, taip pat atskirais, specialiai jai skirtais palydovais ir sistemomis.
Iš pradžių komerciniam naudojimui sukurta „Starlink“ tapo itin svarbia ryšio priemone po 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Šios sistemos terminalai padėjo Ukrainos valdžios institucijoms, gelbėjimo tarnyboms ir kariuomenės daliniams palaikyti ryšį nepaisant Rusijos atakų prieš ryšių infrastruktūrą.
Fronte ši paslauga padeda palaikyti ryšį tarp kariuomenės dalinių ir vykdyti operacijas, kurioms būtinas nenutrūkstamas dronų ir jų operatorių ryšys, įskaitant užduotis, kai operatoriai turi gauti vaizdo informaciją dronams skrendant.
„Starlink“ ir „Starshield“ paslaugos nėra viena kitą pakeičiančios, nepaisant to, kad jos naudoja tas pačias technologijas.
Ukrainai tai svarbu, nes konkretiems terminalams ar karinėms paslaugoms taikomi apribojimai nebūtinai reiškia, kad buvo išjungtas visas „Starlink“ tinklas. Taip pat tai, kad civiliniai terminalai toliau veikia, negarantuoja, jog specializuotas karinis ryšys išliks prieinamas.
Kas nutiko įvedus apribojimus?
Ukrainos kariškiai pranešė, kad apribojimai paveikė terminalus, perduodančius duomenis judant dideliu greičiu, todėl sutriko kai kurios dronų operacijos ir buvo prarasta dronų, kai operatoriai nebegalėjo palaikyti ryšio su skrendančiais orlaiviais.
Po E. Musko pareiškimų, sukėlusių klausimų dėl Vašingtono vaidmens, liko neaišku, kas atsakingas už apribojimus.
Į naujienų agentūros AP klausimus dėl ryšio veikimo sulėtėjimo Pentagonas neatsakė.
Ketvirtadienį J. Karasas pranešė, kad jo dalinio ryšio greitis vėl atitinka reikalavimus, o operacijos tęsiamos.
„Labai džiaugiamės“, – sakė jis ir pridūrė nežinantis, ar sutrikimą sukėlė laikinas techninis gedimas, ar kokia nors kita priežastis.
Vis dėlto, pasak J. Karaso, šis incidentas dar kartą parodė atsarginio ryšio būtinybę. Jis pridūrė, kad Ukrainos kariuomenė rengia alternatyvius sprendimus, nors jie būtų brangesni ir mažiau veiksmingi.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
