Tačiau kaip atrodo realūs pasirengimo dideliam karui ženklai – ir ar įmanoma juos pastebėti iš anksto? Jau 2021 metais Rusija prie Ukrainos sienų perkėlinėjo kariuomenę ir techniką, rengė didelio masto pratybas, o rudenį pradėjo naują pajėgų sutelkimą. Visa tai buvo fiksuojama ir viešai aptariama likus keliems mėnesiams iki pilno masto įsiveržimo 2022 metų vasario 24 dieną, pažymima „Zerkalo“.
Kita vertus, daugelis analitikų sutinka, kad Rusijos agresijos prieš NATO šalis atveju tai gali atrodyti visiškai kitaip negu išpuolio prieš Ukrainą išvakarės. Skirtingi tikslai ir metodai, skirtųsi net turimos technologijos ir pasirengimas: tiek iš Rusijos, tiek ir iš NATO pusės.
Pajėgų perkėlimas prie sienos
2021 metų balandžio pradžioje Ukraina pranešė apie Rusijos pajėgų koncentraciją prie savo rytinės sienos ir aneksuotame Kryme. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Ruslanas Chomčakas kalbėjo apie 28 bataliono taktinės grupes, tai yra apie 20–25 tūkstančius karių šiose kryptyse.
Balandžio 13 dieną perkėlimo mastą pripažino pati Rusija. Sergejus Šoigu paskelbė, kad vykstant „kontroliniam patikrinimui“ prie vakarinių sienų išsiųstos dviejų armijų pajėgos ir trys oro desanto pajėgų (VDV) junginiai. Tuometinio ministro teigimu, jie vykdė mokomąsias ir kovines užduotis; tai, kas vyksta, jis pavadino atsaku į NATO karinį aktyvumą. Patikrinimą planuota baigti per dvi savaites.
Balandžio 20 dieną Volodymyras Zelenskis kreipėsi į ukrainiečius: „Ar Ukraina nori karo? Ne. Ar ji jam pasirengusi? Taip. Ar Ukraina nustos kovoti už taiką diplomatiniu keliu? Niekada. Ar Ukraina prireikus ginsis? Visada. Mūsų principas paprastas: Ukraina nepradeda karo pirma, bet Ukraina visada stovi iki pabaigos.“
Kartu karo galimybė viešai aptarinėta jau tada. Balandžio 21 dieną „Novaja gazeta“ išspausdino pokalbį su karinio planavimo specialistu Vladimiru Denisovu apie eskalacijos scenarijus Donbase ir palydovines Rusijos karinio dislokavimo nuotraukas. Medžiagoje žurnalistas Valerijus Širiajevas pažymėjo, kad autorius „dėl korporatyvinės etikos apribojimų“ negali rašyti apie galimo įsiveržimo į Ukrainą detales tiesiogiai. Todėl straipsnyje skambėjo pasakymai „staiga sustiprės“, „kontrpuolimo potencialo atsiradimas“, „priemonių naudojimas iš besiribojančios teritorijos“, „bus panaudotos visos turimos priemonės“.
Balandžio 21 dieną Putinas skaitė pranešimą Federaliniam Susirinkimui. Didžioji jo dalis buvo skirta vidaus politikai, tačiau pabaigoje prezidentas perėjo prie tarptautinių klausimų. Jis pareiškė, kad Rusija pati nustatys savo „raudonąsias linijas“ santykiuose su kitomis valstybėmis, o atsakas tiems, kas jas peržengs, bus „asimetriškas, greitas ir griežtas“.
Balandžio 22 dieną Šoigu paskelbė apie patikrinimo pabaigą. Kariuomenė turėjo pradėti grįžimą į nuolatinės dislokacijos punktus kitą dieną ir baigti jį iki gegužės 1 dienos. Tačiau 41-osios bendrosios ginkluotės armijos ginkluotė ir technika buvo palikta Pogonovo poligone į pietus nuo Voronežo. Dislokavimas pasirodė esąs ilgalaikis. Remiantis CSIS tyrimu apie pratybas ir karinius perkėlimus, technika Pogonove išbuvo iki liepos pabaigos.
Kas vyksta dabar
2026 metais „Institute for the Study of War“ (ISW) analitikai įspėja, kad pasirengimas galimai Rusijos operacijai nebūtinai bus lydimas tokio pat pastebimo pajėgų sutelkimo, koks buvo stebimas aplink Ukrainą 2021 metais. ISW rašo, kad daugelį ženklų bus sunku pastebėti, jei Kremlius pradės ruoštis galimai atakai prieš Estiją lėtai ir palaipsniui. Todėl analitikai siūlo atkreipti dėmesį į nedidelius Rusijos pajėgų išsidėstymo ir sudėties pokyčius, o ne tik į pasirengimo didelio masto įsiveržimui ženklus.
Pratybos
2021 metų pratybos sudarė atskirą karinio aktyvumo liniją. Rengiantis „Zapad-2021“, Rusija ir Baltarusija parengiamuosius renginius vykdė nuo vasaros, o ne tik paskelbtos pagrindinės fazės dienomis rugsėjį. Rugpjūtį vyko inžinerinių, karo policijos ir užnugario padalinių pratybos, įskaitant materialinio ir techninio aprūpinimo mokymus. Analitikai taip pat pažymėjo lauko ligoninės desantavimo atidirbimą bei balandžio patikrinime dalyvavusios 41-osios armijos padalinių dalyvavimą. „Zapad-2021“ scenarijuje Rusija ir Baltarusija savo veiksmus vaizdavo kaip atsaką į sąlyginio priešininko puolimą. Ekspertai atkreipė dėmesį į didelius puolamuosius veiksmus, numatytus scenarijuje.
Iki rudens prasidėjo naujas pajėgų auginimas. „Digital Forensic Research Lab“ tyrėjai palygino palydovines nuotraukas ir karinių transportavimų vaizdo įrašus. Jų stebėjimais, 41-osios armijos technika, kuri anksčiau matyta Pogonove, spalį pasirodė prie Jelnios Smolensko srityje. Tolimesnėmis savaitėmis ten atvykdavo kiti padaliniai ir ginkluotė. Kryme tyrėjai taip pat fiksavo karinių dalinių augimą.
Lapkritį CSIS išpublikavo savo palydovinę naujų žmonių ir technikos dislokavimo aikštelių analizę. Šįkart pajėgų sutelkimas nebuvo susijęs su paskelbtomis didelėmis pratybomis, kuriomis Maskva aiškino balandžio mėnesio perkėlimą.
Iki gruodžio vidurio tai, kas vyksta, tapo oficialaus įspėjimo objektu. Gruodžio 16 dieną Šiaurės Atlanto taryba pareiškė apie reikšmingą Rusijos pajėgų sutelkimą prie Ukrainos sienų ir pareikalavo deeskaluoti padėtį.
Kas vyksta dabar
2026 metais karinės pratybos vyko ir šalia NATO sienų. Rugsėjį Baltarusija pradėjo keturių dienų manevrus prie Lenkijos ir Lietuvos sienų. Kariai atidirbinėjo sienos apsaugą, kovą su diversinėmis grupėmis ir gynybą nuo bepiločių orlaivių bei lengvosios aviacijos.
Dalis pratybų vyko šalia Suvalkų koridoriaus – Lenkijos ir Lietuvos sienos ruožo tarp Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities. Per šį koridorių Baltijos šalys sausuma sujungtos su likusiomis NATO šalimis. Vienas iš poligonų buvo prie sienos su Lietuva, kiti – maždaug už 15 ir 60 kilometrų nuo Lenkijos. Baltarusijos gynybos ministerija pareiškė, kad pratybos buvo gynybinio pobūdžio.
Pratybos vyko ir Kaliningrado srityje. Rugpjūčio 6 dieną Baltijos laivynas pranešė apie kranto raketinių padalinių treniruotę. Kompleksų „Bal“ įgulos išvyko į pozicijas ir atliko sąlyginius raketų paleidimus į laivus, kurie vaizdavo priešininką. Baltijos laivyno duomenimis, per treniruotę buvo sąlyginai smogta daugiau nei dešimčiai jūros tikslų.
Tiekimas ir kariuomenės rezervas
Dideliai armijai neužtenka atvežti tankų ir kareivių: jai reikia kuro, ryšių, medicininės pagalbos ir šaudmenų. DFRLab ištyrė 34-osios motorizuotų šaulių brigados padalinio ešelono, lapkritį važiavusio Krymo kryptimi, vaizdo įrašą. Kartu su savaeige artilerija tyrėjai atpažino kuro ir kitą pagalbinę įrangą. Taip pat Kryme buvo daug artilerijos technikos po pavasarinio išskleidimo.
2021 metų rugpjūtį Rusijos leidiniuose pasirodė pranešimai apie greitą kovinio armijos rezervo programos – BARS – plėtrą. „Nezavisimaja gazeta“ citavo Pietų karinės apygardos atstovo žodžius apie planus padidinti rezervą maždaug iki 38 tūkstančių žmonių (anksčiau, leidinio duomenimis, rezerve buvo 400 žmonių).
Kas vyksta dabar
2026 metais Rusija išplėtė karinio rezervo naudojimo galimybes. Nuo metų pradžios rezervistus, savanoriškai sudariusius sutartį su Gynybos ministerija, galima siųsti į specialiuosius apmokymus kritiškai svarbių objektų apsaugai. Įsaką dėl tokių apmokymų vykdymo 2026 metais Vladimiras Putinas pasirašė 2025 metų gruodžio 30 dieną.
2026 metų liepą Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija ruošiasi reikšmingam rezervistų šaukimui rudenį. Jo teigimu, per sausio–liepos mėnesius Rusijos kariuomenė surinko apie 221 tūkstantį žmonių, kai praradimus per tą patį laikotarpį Ukraina vertino maždaug 222,5 tūkstančio žuvusiųjų ir sužeistųjų. ISW pažymėjo, kad Rusija kūrė sąlygas naujiems rezervistų šaukimams mažiausiai nuo 2025 metų rudens.
Panašiu metu Ukraina pranešė apie galimą naujų užsienio karių atvykimą. Zelenskio teigimu, Rusija nuo birželio ruošė bazes Voronežo srityje dar maždaug 30 tūkstančių kariškių iš Šiaurės Korėjos patalpinimui.
Diversijos
Per 2021 metus Ukrainos ir Rusijos specialiosios tarnybos ne kartą pranešė apie užkardytas diversijas ir agentūrines operacijas. Taip SBU pareiškė, kad 2021 metų vasarį išaiškino keliose Ukrainos srityse veikusį FSB agentūrinį tinklą, į kurį, jos duomenimis, įėjo buvę Ukrainos specialiųjų pajėgų kariai. SBU versija, tinklo dalyviai rinko žinias apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, bandė verbuoti karius ir rengė diversijas, įskaitant prieš karinius lėktuvus Kulbakino aerodrome. Ukrainos valdžia iškėlė baudžiamąsias bylas dėl valstybės išdavystės, terorizmo, neteisėto disponavimo ginklais ir šnipinėjimo.
Rugsėjį SBU pareiškė apie prieštankinių minų ir sprogmenų slėptuvės aptikimą šalia Družkivkos geležinkelio stoties Donecko srityje. Specialiosios tarnybos versija, ją įrengė ginkluotų darinių „DNR“ dalyviai diversijoms vykdyti.
Iš viso per 2021 metus Ukrainos žvalgyba nustatė daugiau nei 80 įtariamų agentų bei šnipų ir iškėlė per 130 bylų pagal straipsnius dėl valstybės išdavystės, šnipinėjimo ir terorizmo. Daugiau nei 60 žmonių gavo įvairias bausmių trukmes, o per 20 įtariamų Rusijos specialiųjų tarnybų agentų buvo sulaikyti susijus su pasiruošimu ar bandymais vykdyti diversijas.
Kas vyksta dabar
2026 metais Europos šalys tęsė diversijų, kurios siejamos su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, tyrimus. Rugpjūtį Taline buvo padegtas gynybos bendrovės „Milrem Robotics“, kuri gamina karinę robototekniką ir tiekia ją Ukrainai, pastatas. Rugsėjo 29 dieną Estijos valdžia pareiškė laikanti padegimą operacija, užsakyta Rusijos specialiųjų tarnybų.
Rugsėjo 23 dieną Lenkijoje padegta antžeminė palydovinio ryšio „Starlink“ stotis. Lenkijos prokuratūra mano, kad tikslas buvo sutrikdyti ryšio darbą Lenkijoje ir kitose regiono šalyse. Tyrėjai įtaria, kad vykdytojai veikė pagal Rusijos specialiųjų tarnybų užduotį.
Dar vienas epizodas įvyko rugpjūtį Leipcigo/Halės oro uoste Vokietijoje. Dronas su sprogmenimis įsirėžė į Ukrainos krovininio lėktuvo An-124 sparną, tačiau nesprogo. Vokietijos valdžia tyrė įvykį kaip bandymą įvykdyti diversiją, o vėliau Vokietijos vyriausybė susiejo jį su Rusija.
Spalį buvo padengtos „Starlink“ antenos Rumunijoje: du kaukėti asmenys įvykdė išpuolį, kuris siejamas su Rusijos spec. tarnybų veikla.
Politinė atmosfera
Paraleliai su kariniu auginimu Rusijos valdžia didino spaudimą nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms ir opozicijai. Per 2021 metus „užsienio agentų“ statusus gavo, be kitų, „Meduza“, „Dožd“ ir „Važnyje istoriji“. „Projekt“ buvo pripažintas „nepageidaujama organizacija“.
Rugsėjį buvo patvirtintas neslaptai informacijai apie karinę ir karinę-techninę veiklą priskiriamas sąrašas, kurios gavimą užsienio adresatams valdžia laikė potencialiai pavojingu Rusijos saugumui. Sąraše figūravo, be kitko, duomenys apie kariuomenės dislokaciją ir ginkluotę, ginklų saugojimo vietas ir pirkimus.
Kas vyksta dabar
2026 metais Rusijos valdžia tęsė „užsienio agentų“ registro plėtrą. „Human Rights Watch“ duomenimis, nuo 2025 m. liepos iki 2026 m. liepos mėnesio ten įtraukti 197 asmenys, organizacijos ir projektai.
Be to, valdžia plėtė VPN paslaugų ir kitų būdų apeiti interneto cenzūrą blokavimą. Teisių gynėjai taip pat pažymėjo baudžiamųjų bylų prieš žurnalistus, aktyvistus ir kitus Rusijos valdžios kritikus, esančius ir už šalies ribų, augimą.
Propaganda
Ryškiausias šaltinis propagandinio pasirengimo agresijai rekonstrukcijai – paties Putino pasisakymai. 2021 metų liepos 12 dieną Vladimiras Putinas publikavo straipsnį „Apie istorinį rusų ir ukrainiečių vieningumą“. Jame jis ginčijo savarankišką Ukrainos politinį kelią ir apibūdino jos suartėjimą su Vakarais kaip problemą Rusijai.
Tekste teigta, kad „šiuolaikinė Ukraina – visiškai ir pilnai tarybinės epochos kūrinys“, o šalis „didele dalimi buvo kuriama istorinės Rusijos sąskaita“.
Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje tuo metu skambėjo prieštaringi signalai. 2021 metų balandžio 11 dieną RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian programoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ televizijoje „Rossija 1“ pareiškė, kad „karšto karo“ atveju Rusija nugalės Ukrainą „per dvi dienas“, ir kalbėjo apie Ukrainos „ugnies taškų“ nuslopinimą.
Iki metų pabaigos, kai Vakaruose buvo įspėjama apie galimą įsiveržimą, Rusijos oficialūs asmenys televizijos eteryje tai neigė. Gruodžio 3 dieną Federacijos Tarybos vicepirmininkas Konstantinas Kosačiovas „Rossij 24“ eteryje pareiškė, kad Rusija „neturi jokių puolimo prieš Ukrainą planų“. Jis taip pat pasakė, kad Rusijoje „nevyksta pasirengimas kokios nors puolamosios operacijos vykdymui“.
Kas vyksta dabar
2026 metais Rusijos televizijos eteryje toliau skambėjo grasinimai Baltijos šalims. Sausio 20 dieną programoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ televizijoje „Rossija 1“ buvęs Latvijos europarlamentaras ir Rusijos propagandinių laidų dalyvis Andrejus Mamykinas pasiūlė panaudoti Baltijos šalis smūgiui raketa „Orešnik“: „Jei jau treniruotis su „Orešnik“… darykime tai su Baltijos šalimis. Nes jų negaila.“ Solovjovas į tai atsakė: „O taip!“
Kartu Rusijoje aktyviai neigiamas noras pulti Europą. Liepos 8 dieną Margarita Simonian pareiškė, kad teiginiai apie Rusijos pasirengimą karui su Europa – „netiesa“. Rugpjūčio 27 dieną Dmitrijus Peskovas sakė, kad pranešimai apie galimą Rusijos puolimą prieš vieną iš NATO šalių „neturi nieko bendro“ su Maskvos ketinimais.
Užsienio politika
Iki gruodžio retorika tapo aštresnė. Susitikime su Žmogaus teisių taryba gruodžio 9 dieną Putinas palygino tai, kas vyksta Donbase, su genocidu. Gruodžio 21 dieną, kalbėdamas Gynybos ministerijos kolegijoje, jis apibūdino galimą JAV ir NATO raketų atsiradimą Ukrainoje kaip rimtą grėsmę Rusijos saugumui.
Taip pat gruodžio 17 dieną Maskva paviešino reikalavimų iš JAV ir NATO projektus. Rusija reikalavo, be kita ko, atsisakyti tolimesnio aljanso plėtimosi ir jo karinės veiklos apribojimų Ukrainoje bei Rytų Europoje.
Ukraina atsakinėjo, kad sprendimo dėl jos santykių su NATO negali priimti Maskva. Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad Ukrainos narystės aljanse klausimą turi spręsti Ukrainos tauta ir valstybės – NATO narės, o ne trečioji šalis ir ne su primesta „raudonųjų linijų“ grėsme.
Kas vyksta dabar
2026 metų rugsėjo 1 dieną Rusijos URM vadovo pavaduotojas Aleksandras Gruško pareiškė, kad Rusija neturi priežasčių ir planų pulti NATO šalis.
„Kam Rusijai pulti NATO, štai kam? Dar SSRS pripažino Baltijos šalių nepriklausomybę. Ir jos ramiai išėjo. Kam verta dabar jas pulti?“ – pasakė jis.
Jo teigimu, Vakaruose demonizuojama Rusija ir „priskiriami mums visokie ketinimai“.
„Ir jei mes pažvelgsime į karines strategijas, į karinės statybos praktiką, karines-strategines nuostatas, pirkimų programas, logistinį rytinio flango įsisavinimą, tai, žinoma, negalima padaryti kitos išvados, kaip kad Vakarai ruošiasi kariniam susidūrimui su Rusija. Ir šia prasme ši politika nenumato naujo santykių balanso su Rusija paieškos“, – pažymėjo Gruško.
Tuo pačiu metu NATO Ankaros deklaracijoje 2026 metų liepos 8 dieną pavadino Rusiją ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui ir stabilumui. Atsakydamos į šią grėsmę aljanso šalys pareiškė apie išlaidų gynybai didinimą, naujus ginkluotės pirkimus bei priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos, bepiločių sistemų ir tolimojo tikslaus smūgio priemonių vystymą.
Buvusi JAV atstovė įspėja dėl Rusijos eiti tolyn: atsargi NATO reakcija gali baigtis tiesioginiu karu
Pernelyg atsargi NATO reakcija į Rusijos hibridines atakas galiausiai gali lemti tiesioginį karinį susidūrimą su Rusija, leidinyje „Foreign Affairs“ rašo buvusi JAV nuolatinė atstovė prie NATO Julianne Smith.
J. Smith teigimu, Rusijos hibridinis karas prieš Europą perėjo į pavojingesnę fazę. Prie kibernetinių atakų ir dezinformacijos prisidėjo diversijos, padegimai bei incidentai su bepiločiais orlaiviais. Veiksmai tampa vis atviresni, o galimybės įtikinamai neigti Maskvos prisidėjimą mažėja.
J. Smith mano, kad Rusija kol kas nebūtinai siekia pradėti karą su NATO. Greičiau Kremlius tikrina Aljanso pasirengimą vykdyti 5-ąjį straipsnį, bando suskaldyti sąjungininkus ir padaryti paramą Ukrainai brangesnę bei rizikingesnę Europai.
Pagrindinė problema, jos nuomone, yra pačio NATO reakcija. Kiekvienas incidentas vertinamas daugiausia atskirai, sąjungininkai stiprina patruliavimą, žvalgybą bei infrastruktūros apsaugą, tačiau Rusija beveik nesusiduria su kolektyvinėmis pasekmėmis. Dėl to kyla „šliaužianti eskalacija“, kurios metu Maskva gali laipsniškai didinti statymus.
Kitas rimtas incidentas, įspėja J. Smith, jau gali baigtis masinėmis aukomis arba tiesioginiu Rusijos susidūrimu su viena iš NATO šalių.
Kad to būtų išvengta, ji siūlo pereiti nuo daugiausia gynybinės reakcijos prie kolektyvinio atgrasymo: griežtinti sankcijas, aktyviau daryti spaudimą Rusijos „šešėliniam laivynui“, stiprinti kibernetinę gynybą bei povandeninės infrastruktūros apsaugą, o po Rusijos hibridinių atakų ne mažinti, bet didinti paramą Ukrainai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Anglosaksu propagandos pagrindas yra perdeti ant kitu savo nusikaltimus, prirasyti kitiems savo nesekmes ir praradymus. Kaip ryskus pavizdys yra Malaizijos Boeing, Skrypaliai, Bucia, dronai Drezdene ir kiti nusikaltimai, kuriose yra visada kaltas Kremlius
