Ukraina smogė svarbiai Rusijos gamyklai: virš jos pakilo milžiniškas dūmų stulpas
Ukraina smogė vienai didžiausių Rusijos optoelektronikos gamyklų Oriolo mieste. Raketų smūgis buvo suduotas gamyklai „Proton“ Oriolo mieste, praneša stebėsenos kanalai.
Trumpas žada pasikalbėti su Musku, jei „Starlink“ ryšio problemos Ukrainoje nebus išspręstos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad pasikalbės su technologijų milijardieriumi Elonu Musku, jei Ukrainoje ir toliau kils problemų dėl kariniams poreikiams skirtos palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ versijos.
„Jei yra problema, pasirūpinsiu, kad ji būtų išspręsta“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas, Ukrainai pranešus, kad šalyje vis dar susiduriama su ryšio sistemos „Starshield“ veikimo sutrikimais.
„Nesu su juo kalbėjęs. Galbūt teks, bet kol kas nekalbėjau. Girdėjau, kad problema išspręsta, bet jei ne, su juo pasikalbėsiu“, – paklaustas, ar susisiekė su E. Musku dėl ryšio atkūrimo, atsakė D. Trumpas.
Ketvirtadienį D. Trumpas teigė, kad E. Muskas, kurio bendrovė „SpaceX“ sukūrė sistemą „Starshield“, atkūrė prieigą prie jos.
JAV prezidentas milijardierius penktadienį taip pat atmetė teiginius, kad E. Muskas turi pernelyg didelę įtaką sistemai, kuri yra gyvybiškai svarbi Ukrainai, jai jau penktus metus besiginant nuo rusų invazijos.
„Nemanau, kad taip yra, – sakė D. Trumpas. – Elonas niekada nepadarys nieko blogo. Labai gerai jį pažįstu, jis yra sąžiningas žmogus.“
D. Trumpo santykiai su E. Musku buvo sudėtingi. Pernai E. Muskas vadovavo valstybės išlaidų mažinimo siekusiam Vyriausybės efektyvumo departamentui (DOGE), tačiau vėliau jų santykiai pašlijo.
Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais jiedu, regis, susitaikė. Pietų Afrikos Respublikoje gimęs E. Muskas rugsėjį dalyvavo Baltuosiuose rūmuose Kinijos prezidento Xi Jinpingo garbei surengtame valstybiniame bankete.
Zelenskis telefonu kalbėjosi su Trumpo pasiuntiniais: atskleidė, kada gali įvykti trišalės derybos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su specialiaisiais JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu. Šalys aptarė trišalio susitikimo dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo galimybę.
Rusijos pajėgos smogė įmonei Černihive: vienas žmogus žuvo, 18 sužeista
Rusijos pajėgos puolė įmonę Černihive. Per ataką vienas žmogus žuvo, dar 18 buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Černihivo miesto tarybos spaudos tarnyba.
„Šiuo metu žinoma apie 18 žmonių, sužeistų per priešo ataką“, – sakoma pranešime.
Anksčiau Černihivo miesto karinės administracijos vadovas Dmytro Bryžynskis pranešė, kad Rusijos pajėgos puolė dvi miesto įmones.
„Per ataką vienas žmogus žuvo, dar du buvo sužeisti ir nuvežti į ligoninę. Dar dviem sužeistiesiems teikiama skubi medicinos pagalba“, – sakė jis.
Pareigūnas pranešė, kad per Rusijos smūgį buvo apgadinta įmonė. Pirminiais duomenimis, po griuvėsiais buvo įstrigusių žmonių.
D. Bryžynskis taip pat pranešė, kad Rusijos pajėgos puolė šiaurinėje miesto dalyje esantį siuntų pristatymo bendrovės „Nova Pošta“ terminalą.
Anksčiau Rusijos pajėgos puolė Černihivo transporto infrastruktūrą.
Ukrainoje dėl užnuodytų siuntų mirė du kariai, sulaikyta įtariamoji 17-metė
Ukrainos policija penktadienį pranešė sulaikiusi 17-metę merginą, įtariamą padėjus Rusijos saugumo tarnyboms apnuodyti Ukrainos karius, iš kurių du mirė.
Ukraina ir Rusija nuo karo pradžios 2022 metais ne kartą kaltino viena kitą verbuojant nepilnamečius sabotažo veiksmams, įskaitant nuodijimą.
Policijos pareiškime teigiama, kad neįvardyta mergina įtariama supakavusi užnuodytas medžiagas ir išsiuntusi jas Ukrainos kariams, su kuriais susisiekė per socialinį tinklą „Telegram“.
Anot pareigūnų, ji buvo sulaikyta Žytomyre, į vakarus nuo Kyjivo. Kaip pranešama, ji vykdė Rusijos kuratoriaus nurodymus, o mainais gavo mažiausiai 5 tūkst. grivinų (98 eurus).
Gavę siuntinius su „nemokamais narkotikais“, kariai buvo „instruktuoti išgerti juos prieš kamerą“, sakoma pranešime.
„Gavėjai nežinojo, kad kapsulėse buvo mirtina metadono dozė“, – teigiama jame ir priduriama, kad „Žytomyro srityje nuo apnuodijimo mirė du kariai“.
Policija nurodė nustačiusi kitus siuntinių gavėjus, o tai visoje šalyje „užkirto kelią dar keturioms žmogžudystėms“.
„Jaunai moteriai buvo pranešta, kad ji įtariama padėjusi iš anksto susitarus tyčia nužudyti du žmones“, – nurodoma policijos pareiškime.
Ji taip pat įtariama „narkotinių ir psichotropinių medžiagų siuntimu turint tikslą jas platinti“, pridūrė pareigūnai, pažymėję, kad pripažinus ją kalta merginai gresia iki 15 metų kalėjimo.
Policija perspėjo, kad Rusija siekia „žudyti mūsų žmones ir destabilizuoti padėtį šalyje“.
„Nepriimkite vaistų ar kitų medžiagų, taip pat abejotinos kilmės maisto ar gėrimų iš žmonių, kurių gerai nepažįstate“, – įspėjo pareigūnai.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį Ukrainos institucijos teigia pradėjusios tūkstančius tyrimų dėl bendradarbiavimo su priešu ir dažnai sulaiko asmenis, kaltinamus darbu Maskvai.
2023 metais Ukraina apkaltino Rusiją apnuodijus Kyrylos Budanovo, kuris tuomet vadovavo Ukrainos karinei žvalgybai, o dabar yra prezidento patarėjas, žmoną.
Suirutė Maskvoje: oro uoste nukrito dronas, evakuojamos ir valdžios įstaigos
Maskvos Šeremetjevo oro uoste dronų nuolaužos guli tiesiai ant kilimo ir tūpimo tako. Nepaisant draudimo filmuoti ir fotografuoti, internete pradėjo plisti nuolaužų nuotraukos.
Ukrainai surengus masinę bepiločių orlaivių ataką prieš Maskvą, Šeremetjevo oro uoste atšaukta daugiau kaip 250 skrydžių, o lėktuvai nukreipiami į kitus oro uostus.
Dėl savo matmenų jis gali priimti keleivius tik ribotame Rusijos oro uostų skaičiuje.
Be to, Maskvos verslo centre „Moscow City“ evakuotas „IQ kvartalo“ dangoraižis, skelbia „Telegram“ kanalai
Dangoraižyje įsikūrusios Rusijos ministerijos ir kitos valstybės institucijos: Pramonės ir prekybos ministerija, Ekonominės plėtros ministerija, Skaitmeninės plėtros ministerija, Federalinė techninio reguliavimo ir metrologijos agentūra („Rosstandart“) ir kitos įstaigos.
Ursula von der Leyen teigia esanti giliai sunerimusi dėl Rusijos eskalacijos Juodojoje jūroje
Nuskambėjus kaltinimams Rusijai dėl naujos drono atakos, kurios metu Juodojoje jūroje netoli Rumunijos nuskandintas laivas, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė esanti giliai sunerimusi.
„Esu giliai sunerimusi dėl dar vienos Rusijos eskalacijos Juodojoje jūroje. Prie Rumunijos krantų atakuotas civilinis laivas, kurį valdė Ukrainos ir Azerbaidžano įgula. Šie beatodairiški išpuoliai nusitaiko į nekaltų žmonių gyvybes ir atvirai nepaiso tarptautinės teisės“, – internete parašė U. von der Leyen.
Rumunijos prezidentas dėl atakos prieš krovininį laivą Juodojoje jūroje apkaltino Rusiją
Rumunija penktadienį pranešė, kad dronui smogus į laivą ir šiam nuskendus Juodojoje jūroje žuvo vienas jūreivis, o dar trys dingo be žinios. Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas dėl šios atakos apkaltino Rusiją.
Pastarosiomis savaitėmis prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų dronai atakavo kelis laivus. Manoma, kad šie incidentai susiję su Rusijos invazijos į Ukrainą padariniais.
Su Komorų vėliava plaukiojęs krovininis laivas „Choryv“ „buvo atakuotas dronu ir nuskendo netoli Rumunijos teritorinių vandenų“, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše teigė Rumunijos prezidentas.
Žurnalistams N. Danas pareiškė, kad ši ataka „akivaizdžiai yra dalis Rusijos vykdomos eskalacijos, susijusios su karu Ukrainoje“.
Rumunija pradėjo gelbėjimo operaciją po to, kai laivas „Choryv“, būdamas už 13 jūrmylių nuo Rumunijos Konstancos uosto, apie 10 val. vietos laiku pasiuntė nelaimės signalą.
Rumunijos valdžios institucijų duomenimis, laive buvo dešimt Ukrainos ir trys Azerbaidžano piliečiai.
„Iš 13 laive buvusių žmonių dešimt išgelbėjo netoliese plaukęs kitas prekybinis laivas. Devyni iš jų buvo gyvi, o vienas – žuvęs. Dar trys žmonės laikomi dingusiais be žinios“, – sakoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime.
Ministerija pridūrė, kad laivas „buvo smarkiai apgadintas ir apsivertė“.
„Dėl nepalankių oro sąlygų ir prasto matomumo gelbėjimo operacija sraigtasparniu neįmanoma“, – pranešė Rumunijos laivybos administracija.
Tiesioginė grėsmė
Šią savaitę po kelis mėnesius trukusios politinės aklavietės pradėjęs eiti pareigas Rumunijos ministras pirmininkas Luca Niculescu socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, kad ataka yra „netoleruotina ir šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę“.
Per išpuolius prieš civilinius laivus prie NATO ir Europos Sąjungos (ES) narių Bulgarijos bei Rumunijos krantų žuvo arba dingo apie 20 jūreivių. Šios atakos sulaukė Europos šalių pasmerkimo.
Spalio 15 d. prie Rumunijos krantų po drono atakos užsidegus chemikalų tanklaiviui „Wine Trader“ dingo septyni įgulos nariai.
Praėjusį savaitgalį Rumunijos naikintuvai virš Juodosios jūros taip pat numušė du Rusijos dronus.
Ketvirtadienį po Rumunijos Aukščiausiosios nacionalinės gynybos tarybos posėdžio prezidentūra pareiškė, kad „grėsmės laivybos laisvei ir ypatingos svarbos infrastruktūrai smarkiai išaugo“.
Prezidentūros teigimu, Rumunija svarsto galimybę „paspartinti jūrų stebėjimo pajėgumų, kovos su minomis priemonių ir veiksmingų kovos su dronais, neteisėtai įskrendančiais į šalies oro erdvę ar patenkančiais į teritorinius vandenis, priemonių plėtrą“.
NATO antradienį po derybų dėl saugumo Juodojoje jūroje paskelbė dėl išpuolių prieš laivus į regioną dislokuojanti papildomus orlaivius, dronus ir radarų sistemas.
Užsienio reikalų ministras Danas Neculaescu pareiškė, kad Rumunija bendradarbiauja su NATO sąjungininkėmis, įskaitant Bulgariją ir Turkiją, siekdama „paspartinti papildomų stebėjimo pajėgumų diegimą“.
„Rusijai atėjo laikas rimtai vertinti Jungtinių Valstijų ir Europos pasiūlytas taikos iniciatyvas, priimti pasiūlymus dėl paliaubų ir užbaigti karą“, – savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ teigė Rumunijos prezidentas.
Po Rusijos smūgių daugiau kaip pusė milijono ukrainiečių liko be elektros
Rusija naujomis plataus masto oro atakomis prieš energetikos infrastruktūrą visoje Ukrainoje sukėlė didžiulius elektros tiekimo sutrikimus, dėl kurių nukentėjo daugiau kaip pusė milijono žmonių, penktadienį pranešė Kyjivo valdžios institucijos.
Energetikos ministerijos duomenimis, po smūgių Žytomyro, Voluinės, Mykolajivo, Poltavos, Chmelnyckio ir Rivnės srityse be elektros liko daugiau kaip 500 tūkst. ukrainiečių.
„Tiek, kiek leidžia saugumo padėtis, energetikos bendrovės jau pradėjo avarinius ir atkūrimo darbus“, – pranešė ministerija, tačiau tokius darbus apsunkina besitęsiančios Rusijos atakos.
Ministerija taip pat informavo apie planus pagal valandinius grafikus atjunginėti elektros tiekimą ir riboti galią pramonės įmonėms bei verslui.
„Šios priemonės būtinos siekiant užtikrinti stabilų elektros tinklo veikimą ir išvengti didelio masto elektros tiekimo sutrikimų“, – nurodė ministerija.
Jau penktus metus tęsdama plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusija vis dažniau atakuoja energetikos infrastruktūrą, kad šaltuoju metų laiku palaužtų gyventojų valią priešintis.
Ukrainos teigimu, šiais metais tokie antpuoliai daro ypač didelę žalą, nes šaliai trūksta Vakarų tiekiamų raketų, reikalingų kasdienėms masinėms dronų ir raketų atakoms atremti.
ICEYE ir „Nokia“ padės Ukrainai kurti savo palydovinę sistemą
Suomijos technologijų bendrovės ICEYE ir „Nokia“ padės Ukrainai kurti savo palydovinę sistemą kylant vis daugiau problemų, susijusiu su Elono Musko valdomu „Starlink“ tinklu.
Telekomunikacijų milžinė „Nokia“ ir radiolokacinių palydovų technologijų srityje besispecializuojanti bendrovė ICEYE bendrame pranešime spaudai ketvirtadienį paskelbė pasirašiusios ketinimų protokolą su Ukrainos gynybos ministerija, praneša portalas „TVP World“. Šiuo žingsniu siekiama sustiprinti Kyjivo gynybinius ir palydovinio ryšio pajėgumus.
Apie tai paskelbta po to, kai anksčiau šį mėnesį abi įmonės pranešė apie partnerystę kuriant žemosios Žemės orbitos palydovinio ryšio paslaugas vyriausybėms bei gynybos sektoriui, kuriomis siekiama sustiprinti Europos technologinį suverenumą.
„Ukrainai reikia saugių, suverenių ir našiai veikiančių palydovinio ryšio sistemų, kurias ji pati valdytų. ICEYE didžiuojasi remdama Ukrainą nuo 2022-ųjų, ir mes esame pasiryžę tęsti šią paramą ir šiandien“, – pranešime spaudai cituojamas ICEYE vadovas ir vienas iš įkūrėjų iš Lenkijos Rafalas Modrzewskis.
„Nokia“ vyriausiasis geopolitikos ir ryšių su valdžios institucijomis pareigūnas Mikko Hautala pažymėjo, kad palydoviniai tinklai yra esminė saugių ryšių sistemų dalis ir užtikrina ryšį, kai sutrinka antžeminių tinklų veikla.
„Išnagrinėsime, kaip patikimas, suverenus palydovinis ryšys gali sustiprinti Ukrainos atsparumą ir suteikti jai galimybę kontroliuoti ryšį, nuo kurio ji yra priklausoma“, – pridūrė jis.
Šių dviejų technologijų įmonių ir Kyjivo partnerystė užmegzta suabejojus „Starlink“ patikimumu. „Starlink“ tapo neįkainojama priemone Kyjivui ginantis nuo Rusijos atakų, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos dažnai pasikliauja ja palaikydamos ryšį mūšio lauke. Tačiau sistemos naudojimas neapsiėjo be nesklandumų: pranešama, kad karo metu ryšio aprėptis trūkinėjo ne vieną kartą, o ir pats E. Muskas kelis kartus grasino sistemą apskritai išjungti.
Peskovas paskelbė, kada ir kur vyks Rusijos, Ukrainos ir JAV derybos
Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų derybas planuojama atnaujinti lapkritį Abu Dabyje, penktadienį žurnalistams pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Rusija nurodė esanti pasirengusi atnaujinti derybas, kurios nuo metų pradžios buvo įstrigusios, po šią savaitę Sankt Peterburge įvykusio prezidento Vladimiro Putino ir JAV specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo susitikimo.
Tanklaivis su rusišku dyzelinu – jau pakeliui į Niujorką
Į Niujorką plaukia tanklaivis, gabenantis 40 tūkst. tonų rusiško dyzelino. Tai rodo penktadienį paskelbti finansinių duomenų bendrovės LSEG laivybos duomenys, kuriais remiasi agentūra „Reuters“.
Aiškėja daugiau detalių apie JAV rengiamą taikos Ukrainoje planą: štai kas siūloma
Jungtinės Valstijos svarsto galimybę atnaujinti rusiškų dujų tiekimą Europos rinkai ir vėl paleisti dujotiekį „Nord Stream“. Taip Vašingtonas siektų paskatinti Maskvą taikiai užbaigti karą prieš Ukrainą. Pagal tokį susitarimą Rusijai taip pat galėtų būti sušvelnintos sankcijos ir suteikta naujų ekonominių galimybių, praneša leidinys „The Economist“.
Leidinio teigimu, iniciatyva dėl dujų tiekimo yra dar viena nuolaida, kurią JAV administracija pasirengusi pasiūlyti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Tuo metu Ukrainos pusė vis dar neturi išsamios informacijos apie naujausių amerikiečių pasiūlymų turinį.
Kaip pažymi „The Economist“, siūlomas planas numato ekonominę naudą abiem pusėms, tačiau Rusijai ir Ukrainai siūlomos sąlygos gerokai skiriasi. Maskva galėtų sudaryti komercinius susitarimus su JAV bendrovėmis, sulaukti sankcijų sušvelninimo ir laipsniško politinių santykių su Vakarais atkūrimo.
Tuo metu Ukrainai siūlomas investicijų paketas ir narystės Europos Sąjungoje (ES) perspektyva. Viena iš galimų tokio susitarimo sąlygų – Kyjivo atsisakymas siekti narystės NATO. Taip pat numatoma Donbase sukurti demilitarizuotą zoną.
Vis dėlto planams atnaujinti rusiškų dujų eksportą į Europą kyla didelių kliūčių. JAV negali vienašališkai nuspręsti dėl rusiškų dujų tiekimo į Europos rinką, nes tai priklauso nuo Europos valstybių sprendimų. Be to, kaip pažymi leidinys, toks pasiūlymas prieštarauja ES teisės aktams.
Ukrainos derybininkams ypač didelį susirūpinimą kelia galimybė, kad JAV atstovai dar nepasibaigus karui sudarys pelningus komercinius sandorius su Rusija. Tokiu atveju Maskva gautų ekonominės naudos dar prieš pasiekiant galutinius susitarimus dėl karo veiksmų nutraukimo.
„The Economist“ taip pat abejoja Kremliaus pasirengimu iš tiesų siekti pažangos taikos link. Leidinio teigimu, Rusija gali vilkinti derybas ir naudotis diplomatiniu procesu siekdama išsiderėti nuolaidų, įskaitant sankcijų švelninimą, dar prieš sudarant visapusišką taikos susitarimą.
Žiniasklaida: Rusija ir Ukraina Gomelyje apsikeis karo belaisviais
Penktadienį Baltarusijos Gomelio mieste vyks Rusijos ir Ukrainos karo belaisvių mainai, taip pat į tėvynę bus grąžinti civiliai gyventojai, cituodamas Baltarusijos valstybinę naujienų agentūrą BELTA praneša leidinys „Zerkalo“.
Skelbiama, kad Rusijos Federacijos žmogaus teisių įgaliotinė Jana Lantratova ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas susitiko Novaja Hutos pasienio kontrolės punkte.
Kaip „Zerkalo“ pranešė anksčiau, ketvirtadienį Rusija ir Ukraina Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje esančiame Novaja Hutos kontrolės punkte apsikeitė žuvusiųjų palaikais. Rusija Ukrainai perdavė 252 žuvusiųjų palaikus, o Ukraina Rusijai – 25.
Rusija Ukrainoje surengė didelio masto ataką prieš šiluminę elektrinę
Rusijos pajėgos surengė didelio masto ataką prieš vieną iš energetikos bendrovės DTEK šiluminių elektrinių, dėl kurios elektrinė buvo priversta nutraukti elektros energijos gamybą. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė DTEK grupė, kurią cituoja „Ukrinform“.
Bendrovės teigimu, elektrinės įranga buvo smarkiai apgadinta.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios DTEK šiluminės elektrinės buvo atakuotos daugiau kaip 230 kartų.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per pastarąją parą Rusijos pajėgos reaktyviniais dronais atakavo Žytomyro srities energetikos infrastruktūrą.
Austrija iš šalies išsiunčia keturis Rusijos diplomatus
Austrija išsiunčia keturis Rusijos diplomatus, kaltindama juos „nesuderinama su jų statusu veikla“, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
„Remdamasi Austrijos saugumo institucijų išvadomis, Austrijos užsienio reikalų ministerija ėmėsi priemonių prieš keturis Rusijos diplomatus Vienoje“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Baltijos ir kitoms šalims – perspėjimas iš Ukrainos: Rusija planuoja išpuolius
Ukrainos žvalgyba perspėja, kad Rusija planuoja išpuolius Europoje, Baltijos šalyse.
Per Rusijos drono smūgį gyvenamajam namui Žytomyro srityje Ukrainoje sužeisti 9 žmonės
Žytomyro srityje rusų dronui pataikius į gyvenamąjį namą, buvo sužeisti devyni žmonės, tarp jų – du vaikai, pranešė vietos pareigūnai.
Apie tai penktadienį skelbia „The Kyiv Independent“.
„Rusija tęsia apgalvotą terorą prieš taikią Žytomyro sritį“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė srities gubernatorius Vitalijus Bunečka.
Du sužeistieji išvežti į ligoninę, pridūrė gubernatorius.
Žytomyras yra miestas šiaurės vakarų Ukrainoje, kuriame gyvena per 200 tūkst. žmonių. Pastarosiomis savaitėmis miesto energetikos objektai ne kartą patyrė Rusijos atakas.
Nors Rusija ne kartą atakavo Ukrainos energetikos objektus, pastarosiomis savaitėmis prieš žiemos mėnesius ji suintensyvino smūgius energetikos infrastruktūrai. Dėl anksčiau šį mėnesį suduotų smūgių energetikos objektams šimtai tūkstančių gyventojų Kyjive ir pafrontės miestuose nuolat likdavo be elektros ir vandens.
Naktį į penktadienį sprogimai griaudėjo ir kitur Ukrainoje: vietos žiniasklaida pranešė apie sprogimus šiaurės vakarų Ukrainos Lucko mieste.
Sprogimai taip pat buvo girdimi nukritus dronui Poltavos srityje, platformoje „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Diakivnyčius. Nors sprogimas apgadino privačius namus, pastatus ir elektros liniją, pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo.
Tuo metu Sumų srityje per masinę Rusijos dronų ataką naktį apgadinti civilinės infrastruktūros objektai, sužeisti du žmonės, pranešė Sumų srities gubernatorius Olehas Hryhorovas.
Dronų ataka Rusijoje: pranešama apie smūgius svarbiam duomenų centrui, chemijos kompleksui
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį dronai atakavo Rusiją. Kaip skelbia UNIAN, remdamiesi „Exilenova+“, buvo smogta vienam iš pagrindinių Federalinės mokesčių tarnybos duomenų centrų Gorodeco mieste, Naujojo Naugardo srityje.
Rusijos gynybos ministerija praneša, kad per naktį virš Rusijos Federacijos regionų ir Krymo buvo numušti 443 dronai.
Socialinėse medijose skelbiami vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota ataka Gorodece – juose girdimi dronų garsai, matoma Rusijos priešlėktuvinės gynybos veikla.
Skelbiama, kad užfiksuota, kaip atakuotas domenų centras.
Duomenų centras Gorodce yra vienas pagrindinių Rusijos Federalinės mokesčių tarnybos duomenų apdorojimo centrų. Čia saugoma ir apdorojama valstybinių registrų informacija, mokesčių duomenų bazės.
Kaip rašo „Exilenova+“, šio objekto sunaikinimas gali turėti įtakos Rusijos Federacijos valstybinių informacinių sistemų veikimui.
Taip pat pranešama, kad buvo atakuotas chemijos kompleksas „Azot“ Permės krašte, Bereznikuose. Skelbiama, kad objektas yra didžiulis, užimantis apie 140 hektarų plotą.
Ten gaminamas amoniakas ir azoto trąšos.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 140 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 140 dronų iš 176, kuriais Rusija nuo ketvirtadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18.00 val. rusų okupantai į Ukrainą paleido 176 dronus, įskaitant „Shahed“ (92 jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“ bei įvairaus tipo imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušta/neutralizuota 140 dronų.
19 vietų registruoti smūgiai, 13 – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Hudsono instituto vadovas: kol Putinas valdžioje, derybomis taikos pasiekti neįmanoma
Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdžios išlikimas priklauso nuo karo tęsimo, todėl Vakarams reikia strategijos, kuria būtų siekiama stiprinti Ukrainą, atgrasyti Rusiją ir pasirengti pokyčiams V. Putinui pasitraukus iš valdžios, teigia Hudsono instituto prezidentas ir generalinis direktorius Johnas P. Waltersas. Pasak jo, kol V. Putinas yra valdžioje, derybomis pasiekti taikos neįmanoma.
„Strategijoje taip pat turi būti pripažinta, kad klaidinga manyti, jog Putinas sutiks pripažinti pralaimėjimą. Jo valdžios išlikimas priklauso nuo to, ar Rusija toliau kariaus. Nepasiekęs pergalės, jis negali nutraukti atakų, grąžinti visų pagrobtų Ukrainos vaikų ir sutikti su patikimai prižiūrimu pajėgų išvedimu bei saugumo garantijomis. Trumpai tariant, kol Putinas yra valdžioje, derybomis pasiekti taikos neįmanoma“, – JAV analitinio centro interneto svetainėje paskelbtame analitiniame straipsnyje teigė J. P. Waltersas, kurį cituoja „Ukrinform“.
Jo nuomone, JAV politika Rusijos atžvilgiu grindžiama pavojingu V. Putino gebėjimo griauti tapatinimu su strategine galia.
Kartu J. P. Waltersas pabrėžia, kad karas susilpnino Rusiją ir sužlugdė jos lyderio užmojus: užuot pavergusi Ukrainą, susilpninusi NATO ir suskaldžiusi Europą, Rusija sustiprino ukrainiečių nacionalinę tapatybę, paskatino Suomiją ir Švediją įstoti į Aljansą bei paspartino Europos persiginklavimą.
Straipsnio autorius atkreipia dėmesį į išskirtinį Ukrainos atsparumą, karines inovacijas, dronus ir ilgojo nuotolio smūgių pajėgumus, dėl kurių Rusijos pajėgos patyrė milžiniškų nuostolių. Jo vertinimu, Ukrainos greičiausiai neprivers pasiduoti nei papildomų teritorijų užėmimas, nei suintensyvinti teroristiniai bombardavimai.
„Net ir pakeitus prezidentą Volodymyrą Zelenskį, strateginė padėtis iš esmės nepasikeistų. Ukrainos kariuomenė ir galimi jo įpėdiniai, įskaitant generolą Valerijų Zalužną, nesutiks kapituliuoti, kaip su tuo nesutinka ir Zelenskis“, – pabrėžė J. P. Waltersas.
Hudsono instituto vadovas pažymi, kad dėl didėjančios V. Putino priklausomybės nuo komunistinės Kinijos Rusija rizikuoja tapti Kinijos prezidentui Xi Jinpingui paklusnia jaunesniąja partnere.
„Būtent Putino išlikimas valdžioje, o ne jo žlugimas didina Xi Jinpingo keliamą grėsmę Amerikai“, – pridūrė J. P. Waltersas.
Straipsnio autorius perspėjo, kad nesugebėjimas užkariauti Ukrainos gali paskatinti V. Putiną suintensyvinti išpuolius prieš Ukrainą ir Europą.
Su Rusija siejamas diversijas, kibernetines atakas, bauginimą ir dezinformaciją jis laiko sistemingais išpuoliais prieš Vakarų valstybių suverenitetą, ypatingos svarbos infrastruktūrą ir nacionalinį saugumą, sudarančiais prielaidas tolesnei eskalacijai.
„Vakarams reikia strategijos, kurioje būtų atsižvelgta ir į Putino strateginio silpnumo keliamus pavojus, ir į šio silpnumo atveriamas galimybes“, – pabrėžė jis.
Pasak autoriaus, šios strategijos pagrindas turėtų būti Ukrainos stiprinimas teikiant karinę, ekonominę ir diplomatinę paramą. Tai, jo teigimu, turėtų įtikinamai parodyti, kad tolesnė Rusijos agresija nebus sėkminga. Atgrasymui sustiprinti jis taip pat siūlo perdislokuoti pajėgas, galinčias vykdyti smūgius branduoliniais ginklais.
Kartu instituto prezidentas paragino plėsti ryšius su prie pokyčių galinčiais prisidėti rusais, įskaitant dabartinio ekonominio elito atstovus, kurie nenori sieti savo ateities su V. Putinu.
Jo nuomone, Vakarų politikoje turėtų būti atsižvelgiama į Rusijos ateitį po dabartinio jos vadovo valdymo ir remiami tie, kurie pasirengę padėti šaliai įveikti jo sukeltos strateginės nesėkmės padarinius.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos, JAV ir Rusijos derybininkų komandos palaikys ryšius, siekdamos suderinti galimo trišalio susitikimo, kuris galėtų įvykti lapkričio pradžioje, darbotvarkę. Tikslios susitikimo datos kol kas nenustatytos.
Po Trumpo pareiškimo – kita versija: skelbiama, kad „Starshield“ apribojimai niekur nedingo
JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus, kad Ukrainoje vėl veikia ryšio sistema „Starshield“, pasirodė pranešimų, jog tai gali būti netiesa.
Ukrainos prezidento komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas platformoje „X“ parašė, kad niekas nepasikeitė: „Matome tą pačią ribą“.
Agentūrai AP aukšto rango Europos pareigūnas ketvirtadienį taip pat nurodė, kad padėtis su „Starshield“ nepasikeitė – greičio riba tebėra nustatyta maždaug 160 km/h. Pasak pareigūno, Ukraina negavo aiškaus oficialaus paaiškinimo, kas nurodė taikyti šiuos apribojimus ir kodėl.
WSJ anksčiau šią savaitę pranešė, kad E. Muskas buvo apribojęs greitį, kuriuo Ukrainos įranga galėjo prisijungti prie sistemos, todėl dalis Kyjivo dronų tapo beverčiai.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 830 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 23 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 574 tūkst. 620 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 830 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 439 (+0) priešo tankus, 25 597 (+3) šarvuotas kovos mašinas, 51 501 (+54) artilerijos sistemą, 2 230 (+1) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 720 (+1) oro gynybos sistemų, 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 3 003 (+6) antžemines robotizuotas sistemas, 577 209 (+ 2 067) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 138 sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 166 088 (+447) automobilius ir degalų cisternas, 4 851 (+5) specialiosios įrangos vienetą.
Clintonas pratrūko: man atsibodo, kad Trumpas su mūsų sąjungininkais elgiasi tarsi su šiukšlėmis
Kadenciją baigęs JAV prezidentas Billas Clintonas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš esmės išdavė savo sąjungininkę Ukrainą, rašo „RBC Ukraina“.
Okupuotame Luhanske – triukšmas: griaudėjo sprogimai, nutrūko ryšys
Okupuotas Luhanskas paryčiais naktį iš ketvirtadienio į penktadienį patyrė masinę dronų ataką, skelbia kanalas „Exilenova+“. Po sprogimų fiksuojami ryšio ir elektros tiekimo sutrikimai.
Trumpas asmeniškai kreipėsi į Muską: grąžino Ukrainai gyvybiškai svarbų ryšį
Ukrainoje vėl veikia karinio ryšio sistema „Starshield“, ketvirtadienį pareiškė Donaldas Trumpas.
Apie tai skelbiama prieš tai dienraščiui „The Wall Street Journal“ (WSJ) pranešus, kad JAV prezidentas paprašė technologijų milijardieriaus Elono Musko atkurti Kyjivo pajėgoms šią gyvybiškai svarbią paslaugą.
„Nenoriu to komentuoti, žinote, ar aš skambinau, ar kas kitas skambino – jokio skirtumo“, – paklaustas apie šį pranešimą žurnalistams sakė D. Trumpas.
„Manau, svarbiausia, kad jis ją sugrąžino“, – kalbėdamas apie E. Muską sakė D. Trumpas.
WSJ anksčiau šią savaitę pranešė, kad E. Muskas buvo apribojęs greitį, kuriuo Ukrainos įranga galėjo prisijungti prie sistemos, todėl dalis Kyjivo dronų tapo beverčiai.
E. Muskas anksčiau teigė, kad dėl „bet kokių „Starshield“ sistemų greičio ar naudojimo apribojimų“ sprendimus priima „JAV kariuomenė ir, galiausiai, JAV prezidentas“.
Tačiau gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas antradienį pareiškė, kad Pentagonas nenurodė atlikti jokių pakeitimų dėl „Starshield“, o D. Trumpas praėjusią savaitę sakė, jog to taip pat nedarė.
Ukraina karinės paskirties palydovinę paslaugą „Starshield“ naudoja ryšiui mūšio lauke, vidutinio nuotolio smūgiams Rusijos okupuotoje teritorijoje ir dronams perėmėjams. Šalis taip pat naudojasi lygiagrečia „SpaceX“ civiline palydovine sistema „Starlink“.
Pastarosiomis dienomis Vašingtono ir Kyjivo santykiai tapo itin įtempti: D. Trumpas paragino pakeisti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį po to, kai šis sukritikavo JAV susitarimą, leidžiantį į pasaulines rinkas tiekti daugiau rusiško dyzelino.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpas neatsako, kas nurodė apriboti „Starlink“ Ukrainoje: „Net jei žinočiau, nepasakyčiau“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatskleidė, ar žino, kas nurodė apriboti „Starlink“ veikimą Ukrainoje. Žurnalistei paklausus apie šį sprendimą, D. Trumpas pareiškė, kad net ir žinodamas atsakymo nepasakytų, o tada pasiteiravo, ar ji dirba CNN.
„Net jei žinočiau, nepasakyčiau“: D. Trumpas vengia atskleisti, kas nurodė apriboti „Starlink“ veikimą Ukrainoje.
Žurnalistė paklausė JAV prezidento D. Trumpo, ar jis žino, kas nurodė apriboti „Starlink“ veikimą Ukrainoje. Į tai jis atsakė: „Nežinau. Ir net jei žinočiau, jums nepasakyčiau. Jūs iš CNN? Kodėl turėčiau jums tai sakyti?“