Ušakovas pasisakė apie galimą Putino ir Trumpo susitikimą
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pasisakė apie galimą V. Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą, skelbia „Kanal 24“.
Susitikimas buvo planuojamas Vengrijoje, tačiau D. Trumpas jį atidėjo, netrukus įvedė sankcijų Rusijai.
J. Ušakovas komentuodamas galimą V. Putino ir D. Trumpo susitikimą pareiškė, kad dėl jo „nėra jokių orientyrų“.
Tačiau kartu J. Ušakovas pareiškė, kad Rusija išlieka „iš esmės pasirengusi“ susitikimui.
„Iš esmės pasirengimas surengti susitikimą, jei jis bus iš anksto parengtas ekspertų, išlieka“, – sako jis.
Į klausimą, ar abiejų šalių lyderiai spės susitikti iki Naujųjų metų, jis aiškiai neatsakė.
Rusijoje vėl neramu? Maskvos meras praneša apie du numuštus dronus
Pirmadienio vakarą Rusijos sostinėje Maskvoje vėl neramu, skelbia „Kanal 24“. Anot leidinio, socialinėse medijos plinta informacija, kad Maskvoje esą vėl girdėti sprogimai, tačiau oficialiai pranešama tik apie du numuštus dronus, skridusius link Maskvos.
Putinas praranda galimybę daryti įtaką Trumpui: „Neleis, kad Rusija šaipytųsi“
Čekijos vyriausybės atstovas teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praranda galimybę daryti įtaką Donaldui Trumpui – JAV lyderis esą nebenusileidžia Kremliaus vadovo manipuliacijoms ir netgi gali tapti tuo, kas privers V. Putiną sėsti prie derybų stalo.
Zelenskis ir Estijos užsienio reikalų ministras aptarė gynybos paramą Ukrainai ir sankcijas Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Estijos užsienio reikalų ministru Margusu Tsahkna ir aptarė gynybos paramą Ukrainai, ginklų gamybą ir sankcijų Rusijai stiprinimą. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, V. Zelenskis apie tai pranešė platformoje „Telegram“.
„Susitikau su Estijos užsienio reikalų ministru Margusu Tsahkna. Aptarėme daugybę svarbių klausimų – tolimojo nuotolio pajėgumus, bepiločių orlaivių gamybą ir bendrą gynybos paramą Ukrainai“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Anot jo, taip pat buvo aptartas Ukrainos ir Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) bendradarbiavimas, spaudimo Rusijai didinimas, diplomatinės pastangos ir prioritetai, kai Estija kitais metais pirmininkaus Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetui.
V. Zelenskis padėkojo Estijos žmonėms ir vyriausybei už paramą Ukrainai nuo pat karo pradžios.
„Esame labai dėkingi Estijos žmonėms ir vyriausybei už tai, kad jie stovi petys į petį su mumis nuo pat šio karo pradžios. Dėkojame, kad remiate mūsų kelią į Europos Sąjungą, sankcijų politiką ir mūsų karius. Ukraina gali pasikliauti Estijos parama, ir mes labai tai vertiname“, – sakė jis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Estijos užsienio reikalų ministras M. Tsahkna spalio 27 d. atvyko į Kyjivą. Kiek anksčiau Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko su M. Tsahkna aptarė paramą Ukrainai energetikos srityje, tęsiantis Rusijos atakoms.
Ukraina dabar „geresnėje padėtyje“: Starmeris atskleidė, kas nulėmė šį pokytį
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris teigia, kad Ukraina dabar atsidūrė „geresnėje padėtyje“, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sugriežtino poziciją prieš Rusiją ir įvedė sankcijas Kremliaus naftos pramonei. Pasak premjero, pastarųjų dienų įvykiai gali tapti lūžio tašku kovoje su Rusijos ekonominiais pajėgumais tęsti karą.
Zelenskis: Ukrainai reikia tolimojo nuotolio raketų, kad būtų galima priversti Putiną siekti taikos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nors naujos sankcijos, kurias įvedė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pakenks Rusijos karo mašinai, Ukrainai vis tiek reikia tolimojo nuotolio raketų, jog būtų galima priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną siekti taikos. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, jis tai pasakė duodamas interviu žinių portalui „Axios“.
V. Zelenskis teigė, kad sankcijos „turės įtakos“, tačiau užsiminė, jog V. Putinas nepasiduos, jei D. Trumpas nesustiprins spaudimo.
„Prezidentas D. Trumpas nerimauja dėl eskalacijos. Tačiau manau, kad jei nebus derybų, vis tiek bus eskaluojama. Manau, kad jei V. Putinas nesustos, mums reikia kažko, kas jį sustabdytų. Sankcijos yra vienas iš tokių ginklų, bet mums taip pat reikia tolimojo nuotolio raketų“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Pasak jo, D. Trumpas dėl sankcijų Rusijoje „susilaukė labai blogos reakcijos“, įskaitant agresyvius buvusio prezidento Dmitrijaus Medvedevo komentarus ir „antiamerikietišką ir antitrumpišką retoriką“ Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje.
V. Zelenskis nurodė, kad, Ukrainos vertinimu, naujosios JAV sankcijos Rusijos naftos bendrovėms gali sumažinti naftos eksportą 50 proc., o per mėnesį gali būti prarasta iki 5 mlrd. JAV dolerių (apie 4,3 mlrd. eurų) pajamų. Jis pareiškė viltį, kad bus įgyvendintos „naujos antrinės sankcijos“, o Kongresas lygiagrečiai imsis veiksmų.
V. Zelenskis pabrėžė, kad norint priversti V. Putiną rimtai derėtis, reikia suteikti Ukrainai galimybę smogti į karinius ir energetikos taikinius Rusijos gilumoje. Jis pažymėjo, kad pasakė D. Trumpui, jog Ukrainai net nereikėtų iškart naudoti raketų. Pasak jo, jei V. Putinas žinos, kad nesikalbėjimas kelia „problemų, susijusių su Rusijos energetikos objektais“, riziką, tada jis ims kalbėtis.
„Kalbame ne tik apie „Tomahawk“. JAV turi daug panašių dalykų, kurie nereikalauja daug laiko apmokymams. Manau, kad su V. Putinu galima dirbti tik darant spaudimą“, – dėstė V. Zelenskis.
Be to, jis pareiškė viltį, kad Pietų Korėjoje vyksiantis D. Trumpo susitikimas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu baigsis Kinijos įsipareigojimu sumažinti naftos pirkimus iš Rusijos, kuris būtų platesnio JAV ir Kinijos prekybos susitarimo dalis. Jis pavadino D. Trumpo ir Xi Jinpingo dialogą „labai svarbiu“.
„Manau, kad stipriausias žingsnis būtų tas, jei Indija ir Kinija nepirktų energijos iš Rusijos, visų pirma – naftos“, – sakė V. Zelenskis.
Zelenskis: Ukraina gaus papildomų naikintuvų „Mirage“ iš Prancūzijos ir raketų iš JK
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) pažadėjo Kyjivui atsiųsti daugiau naikintuvų ir oro gynybos priemonių.
Dėkodamas JK ir Prancūzijai, kasdienėje kalboje socialiniuose tinkluose jis teigė, kad „Prancūzija priėmė sprendimą aprūpinti Ukrainą papildomais naikintuvais „Mirage“ ir oro gynybos raketomis, o JK ir toliau padės mums oro gynybos srityje tiekdama raketas ir gamindama dronus perėmėjus“.
Paryžius viršgarsinius lėktuvus „Mirage“ Ukrainai ėmė siųsti šiais metais.
Suomija ir Ispanija taip pat nusprendė paremti prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo mechanizmą (PURL, angl. Priority Ukraine Requirements List) dėl JAV raketų „Patriot“ įsigijimo, sakė V. Zelenskis.
„Suomija ir Ispanija taip pat priėmė naujus sprendimus prisidėti prie PURL iniciatyvos – amerikietiškų ginklų, įskaitant raketas „Patriot“, įsigijimo mechanizmo. Dirbame šiuo klausimu visiškai susitelkę, o mūsų gynybos susitarimai su Europos partneriais veikia aiškiai. Rengiame naujus projektus – bus daugiau bendros ginklų gamybos“, – teigė Ukrainos prezidentas.
NYT: viena šalis už milijardus slapta perka ginklus iš Rusijos
Vietnamas slapta perka ginklus iš Rusijos – šį sprendimą, kaip teigiama, lėmė chaotiška JAV prezidento Donaldo Trumpo politika Hanojaus atžvilgiu. Nutekinti „Rostec“ dokumentai atskleidžia milijardinius sandorius ir sudėtingas mokėjimo schemas, kuriomis siekiama apeiti sankcijas Maskvai, rašo „The New York Times“.
Kremlius kirto Vašingtonui: Putinas pasitraukė iš susitarimo, skirto branduolinių ginklų kontrolei
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai nutraukė vieną iš paskutinių Šaltojo karo laikų branduolinio saugumo susitarimų su Jungtinėmis Valstijomis. Maskva atsisako įsipareigojimų dėl plutonio šalinimo, tuo dar labiau didindama įtampą su Vašingtonu ir silpnindama pasaulinę branduolinių ginklų kontrolės sistemą. Sprendimas paskelbtas kitą dieną po to, kai Rusija pranešė sėkmingai išbandžiusi savo branduolinę raketą „Burevestnik“.
Zelenskis apie naujas sankcijas: „Putinas nepasiduos“
Naujos JAV sankcijos gali smarkiai smogti Rusijos ekonomikai – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad dėl ribojimų prieš „Rosneft“ ir „Lukoil“ Rusijos naftos eksportas gali kristi perpus, o Kremliaus biudžetas neteks iki 5 mlrd. dolerių kas mėnesį.
Apie tai Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pranešė interviu leidiniui „Axios“.
Valstybės vadovas išreiškė viltį, kad po šio Donaldo Trumpo administracijos sprendimo bus imtasi „naujų antrinių sankcijų“ ir „lygiagrečių veiksmų iš Kongreso pusės“.
V. Zelenskis pareiškė, kad Vladimiras Putinas nepasiduos, jei JAV nepadidins spaudimo. Atsižvelgdamas į tai, jis pabrėžė, jog svarbus artėjantis D. Trumpo ir Kinijos Liaudies Respublikos pirmininko Xi Jinpingo susitikimas.
„Manau, kad ryžtingiausias žingsnis būtų Indijos ir Kinijos atsisakymas pirkti energijos išteklius iš Rusijos, visų pirma naftą“, – pridūrė V. Zelenskis.
Prezidentas pasakojo, kad per paskutinį susitikimą su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose buvo aptarta, be kita ko, galimybė tiekti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“. Jis šias derybas pavadino „konstruktyviomis“, tačiau pažymėjo, jog jos nebuvo lengvos.
„Mes kalbame ne tik apie „Tomahawk“. JAV turi daug panašių sistemų, kurių valdymo mokymasis nereikalauja daug laiko. Manau, kad su Putinu galima elgtis tik darant spaudimą“, – pažymėjo Ukrainos lyderis, pridurdamas, kad skeptiškai vertina Kremliaus pasirengimą priimti bet kokį taikos planą.
Lenkijoje dėl šnipinėjimo užsienio žvalgybai sulaikyti du ukrainiečiai
Lenkijoje dėl šnipinėjimo užsienio žvalgybai sulaikyti du ukrainiečiai, pranešė pareigūnai.
„Įtariamieji, 32 metų vyras ir 34 metų moteris, dalyvavo šnipinėjimo veikloje, įskaitant Lenkijos Respublikos karinių pajėgumų žvalgymą ir įrenginių slaptam ypatingos svarbos infrastruktūros stebėjimui įrengimą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Vidaus reikalų ministerijos atstovas Jacekas Dobrzynskis (Jacekas Dobžinskis).
Teigiama, kad įtariamieji buvo nusitaikę į lenkų karius ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, taip pat į „transporto tinklus, paremiančius logistines ir karines operacijas“, susijusias su karu Ukrainoje.
Minimi asmenys suimti trims mėnesiams, iki teismo.
Pirmadienį per trumpą spaudos konferenciją J. Dobrzynskis sakė, kad šie du užsieniečiai priklausė aštuonių įtariamųjų grupei, kurią praėjusią savaitę Vidaus saugumo agentūra (ABW) sulaikė dėl diversijų planavimo Rusijos naudai.
Praėjusią savaitę J. Dobrzynskis minėjo, kad per pastaruosius du mėnesius ABW Lenkijos teritorijoje sulaikė 55 žmones, įtariamus šnipinėjus Rusijos žvalgybai. Jis pridūrė, kad įtariamieji buvo puikiai įsilieję į kasdienį gyvenimą, kad kai kurie jų dirbo taksi vairuotojais, plaukų stilistais ar kurjeriais.
Pareigūnas paragino visuomenę pranešti tarnyboms apie asmenis, fotografuojančius ypatingos svarbos, transporto ar karinės infrastruktūros objektus.
„Policija reaguos ir ištirs“, – pridūrė J. Dobrzynskis.
Putinas maitinamas melu: jam meluojama apie padėtį fronte
JAV Karo studijų institutas (ISW) teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra visiškai dezinformuojamas apie realią padėtį fronte. Analitikai nurodo, kad Rusijos generalinis štabas pateikia jam klaidingus pranešimus apie tariamas pergales ir ukrainiečių karių apsuptis, kurios neturi nieko bendro su tikrove.
V. Putinas išklausė Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo pranešimą, kurio turinys, pasak analitikų, ženkliai skyrėsi nuo realybės, skelbia UNIAN.
Putinas priima Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrę: kas žinoma apie šalių santykius
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrė Choe Son Hui pirmadienį lankosi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu ir gyrė savo šalies ryšių su Rusija artumą.
Choe Son Hui vėliau Kremliuje susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu, sakė šio atstovas spaudai.
Estijos užsienio reikalų ministras lankosi Kyjive
Estija skyrė 150 tūkst. eurų Ukrainos energetikos sistemai ir Energetikos paramos fondui.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna apie tai pranešė pirmadienį atvykęs vizito į Kyjivą, per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.
M. Tsahkna pažymėjo, kad Rusija artėjant žiemai vykdo brutalias atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, terorizuodama civilius gyventojus.
Šiame kontekste jis priminė, kad Estija anksčiau skyrė apie 700 tūkst. eurų Ukrainos energetikos sektoriui paremti.
„O dabar skiriame 150 tūkst. eurų energetikos sistemai ir Energetikos paramos fondui“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras.
Be to, A. Sybiha ir M. Tsahkna pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo patvirtinamas Talino pasirengimas 2027 m. surengti Ukrainos atstatymo konferenciją.
„Estijos parama apima visas veiklos sritis: nuo gynybos ir saugumo iki skaitmeninių technologijų, humanitarinių programų, reformų ir atstatymo. Jos patvirtinimas yra ir [Estijos] pasirengimas surengti vieną iš būsimų Ukrainos atstatymo konferencijų. Šiandien pasirašėme atitinkamą dokumentą“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
M. Tsahkna patvirtino, kad dokumentas susijęs su 2027 m. Taline planuojama surengti Ukrainos atkūrimo konferencija.
Jo teigimu, memorandumo dėl konferencijos pasirašymas tęsiantis karui yra labai reikšmingas. „Tikiuosi, kad iki to laiko karas jau bus pasibaigęs“, – sakė Estijos ministras.
Kaip buvo pranešta anksčiau, spalio 15 d. Estija paskelbė, kad prisijungs prie „Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto“ pagalbos paketo ir perduos Ukrainai dešimčių milijonų eurų vertės dronų.
Zelenskis pranešė apie naują žingsnį: Ukraina rengia paliaubų planą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per artimiausias 10 dienų Kyjivas kartu su sąjungininkais rengs paliaubų planą. Pasak jo, toks sprendimas priimtas po buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymo sustabdyti karą dabartinėse fronto linijose.
Ukraina ir jos sąjungininkai susitarė per artimiausias 10 dienų parengti paliaubų planą, sakė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
Daugiau skaitykite čia.
Rusijos kariuomenė teigia užėmusi dar tris kaimus Ukrainoje
Rusija pirmadienį pranešė, kad jos kariai užėmė dar tris kaimus Ukrainoje, Maskvai stengiantis padidinti savo pranašumą mūšio lauke, kol stringa pastangos siekti taikos.
Rusijos gynybos ministerija socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime nurodė, kad jos pajėgos užėmė Novomykolajivkos ir Pryvilnės gyvenvietes Zaporižios srityje ir Jehorivkos gyvenvietę Dnipropetrovsko srityje.
Rusija tvirtina aneksavusi pietinį Zaporižios regioną, tačiau nėra to paties pareiškusi apie Dnipropetrovsko regioną, į kurį jos kariai pirmą kartą įžengė anksčiau šiais metais.
Nors Rusija šiame išsiplėtusiame fronte turi gyvosios jėgos ir ginkluotės pranašumą, jos teritorinis progresas yra lėtas ir brangiai kainuoja.
Per pastaruosius metus Kremliaus kariuomenė užėmė apie 6 tūkst. kv. km, arba vieną procentą Ukrainos teritorijos, rodo naujienų agentūros AFP atlikta Karo tyrimų instituto (ISW), bendradarbiaujančio su Kritinių grėsmių projektu, duomenų analizė.
Savaitgalį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad apie 200 Rusijos karių įžengė į Pokrovsko miestą, kurį Maskva jau kelis mėnesius bando apsupti ir užimti.
Rusija aplink miestą sutelkė savo pagrindines puolamąsias pajėgas, todėl susidarė sudėtinga padėtis, sekmadienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusija taip pat taikosi į Kupjanską, strategiškai svarbų miestą šiaurės rytinėje Charkivo srityje.
Po šių metų diplomatinio šurmulio ir pirmųjų tiesioginių Rusijos ir Ukrainos derybų per daugiau nei trejus metus, pastangos užbaigti karą įšalo be didesnių pažangos ženklų.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) atsisakė planuoto aukščiausiojo lygio susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir, pareiškęs, kad yra nusivylęs, jog Rusija nesustabdo savo puolimo, smogė Maskvai pirmuoju dideliu sankcijų paketu, nukreiptu prieš dvi svarbiausias naftos bendroves.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ragina Kiniją padėti užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa Kvala Lumpūre vykstančio ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose aptarė Rusijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą su Kinijos premjeru Li Qiangu.
Abu pareigūnai kalbėjo ir apie ES bei Kinijos dvišalius santykius, taip pat daugiašalius ir pasaulinius klausimus.
„Taip pat iškėliau klausimą dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą. Išreiškiau ES lūkestį, kad Kinija padės nutraukti šį karą“, – sakė A. Costa.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas akcentavo, kad karas kelia egzistencinę grėsmę Europos Sąjungos saugumui ir pridūrė, kad ES ir toliau didins spaudimą Rusijai.
A. Costa taip pat pabrėžė, kad reikia konkrečios pažangos atkuriant ES ir Kinijos prekybos santykių pusiausvyrą. Jis pareiškė „didelį susirūpinimą dėl to, kad Kinija plečia svarbiausių žaliavų ir susijusių prekių bei technologijų eksporto kontrolę“.
Jis paragino Kiniją skubiai atkurti lanksčias, patikimas ir nuspėjamas tiekimo grandines.
Kosta pridūrė, kad kova su klimato kaita turi išlikti bendros darbotvarkės prioritetu, ir išreiškė viltį, kad ES ir Kinija imsis iniciatyvos siekti pažangos šioje srityje.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kinija padeda Rusijai ir nenori, kad Ukraina laimėtų, o Rusija pralaimėtų.
Atsakydamas į tokias V. Zelenskio remarkas, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai patikino, kad Kinija atlieka konstruktyvų vaidmenį siekiant užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą ir pasisako už ugnies nutraukimą, konflikto švelninimą ir politinį Rusijos ir Ukrainos susitarimą.
„Niekas nelaimi mūšio lauke“: Zelenskis – apie realybę fronte ir Rusijos nuostolius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pareiškė, kad 2025 m. Rusija fronte prarado beveik tiek pat žmonių, kiek ir mobilizavo, rašo „Axios“.
„Zelenskis pareiškė, kad, jo generolų teigimu, 2025 m. Rusija prarado 346 tūkst. karių, kurie žuvo arba buvo sužeisti. Tai beveik atitinka mobilizuotų rusų karių per tą patį laikotarpį skaičių“, – rašo leidinys.
V. Zelenskis taip pat paneigė teiginius, kad Rusija žengia į priekį fronto linijoje. Jis pareiškė, kad aiškiai leido JAV prezidentui Donaldui Trumpui suprasti, kad šie teiginiai yra neteisingi, ir kad Amerikos žvalgyba taip pat parodė, kad „šiuo metu niekas nelaimi mūšio lauke“.
Taip pat, pagal Ukrainos žvalgybos duomenis, Putinas privačiai gyrėsi sąjungininkams, kad Rusija iki spalio 15 d. okupuos visą Donbasą, bet taip neatsitiko.
„Rusija to padaryti negali. Ji neturi pakankamai žmonių. Jos stiprūs batalionai sunaikinti. Šiandien mūšio lauke mes liekame praktiškai toje pačioje vietoje, kurioje buvome prieš 2–3 mėnesius“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Ugnies nutraukimo planas
V. Zelenskis interviu „Axios“ taip pat pranešė, kad Ukraina ir jos sąjungininkai susitarė per artimiausias 10 dienų parengti ugnies nutraukimo planą.
Tam ruošiamasi po JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymo nutraukti karą dabartinėse fronto linijose.
„Keletas trumpų pastabų – pavyzdžiui, ugnies nutraukimo planas. Nusprendėme, kad dirbsime prie jo per ateinančią savaitę arba 10 dienų“, – sakė V. Zelenskis „Axios“.
JAV įvedus sankcijas Rusijai, Suomijos bendrovė perspėja apie galimą degalų trūkumą šalyje
Suomijos trečia didžiausia degalų bendrovė „Teboil“ perspėjo apie galimą kuro trūkumą šalyje dėl JAV įvestų sankcijų ją patronuojančiam koncernui – Rusijos naftos milžinui „Lukoil“, rašo „TVP World“.
Siekdamas susilpninti Maskvos galimybes finansuoti karą Ukrainoje, Vašingtonas praėjusią savaitę įvedė sankcijas dviem didžiausiems Rusijos naftos gamintojams – „Rosneft“ ir „Lukoil“.
Po šio sprendimo Suomijos valstybinė naftos perdirbimo įmonė „Neste“ iš dalies sustabdė degalų pardavimą „Teboil“. Nors „Neste“ oficialiai nepatvirtino šio sprendimo, kelios transporto įmonės šalies visuomeninį transliuotoją „Yle“ informavo, kad tiekimas buvo sustabdytas.
Išplatintame oareiškime „Teboil“ teigė, kad „apgailestauja“ dėl susidariusios situacijos ir perspėjo klientus apie galimą degalų pristatymo į degalines vėlavimą ir jų trūkumą.
„Šiuo metu neįmanoma įvertinti tikslios vėlavimų, jei jų bus, trukmės. Atidžiai stebime situaciją ir stengiamės numatyti visus pokyčius tiekimo grandinėje“, – sakoma bendrovės pareiškime.
Suomijos bankas taip pat įspėjo vietos įmones dėl antrinių sankcijų rizikos, jei šios bendradarbiaus su „Lukoil“. Šalies naujienų agentūra STT pranešė, kad bankai netrukus gali įšaldyti „Teboil“ finansines operacijas, tad įmonė nebegalėtų susimokėti už tiekiamą naftą.
Suomijos premjeras Petteris Orpo ramino gyventojus teigdamas, kad, nors „Teboil“ ir patiria sunkumų, šalies degalų paskirstymo tinklas išlieka stabilus.
„Pirmieji pranešimai rodo, kad mūsų degalų tinklas veikia gerai. Šiuo metu nėra didelio masto krizės“, – penktadienį sakė jis.
„Mūsų užduotis – užtikrinti degalų paskirstymą visoje Suomijoje. Jei atsiras sunkumų, ieškosime sprendimų“, – pridūrė jis.
Nepaisant šalutinio JAV sankcijų poveikio Suomijai, P. Orpo apibūdino Vašingtono žingsnį kaip būtiną priemonę siekiant susilpninti Kremliaus gebėjimus finansuoti agresiją prieš Ukrainą.
„JAV priėmė teisingą sprendimą taikyti sankcijas „Rosneft“ ir „Lukoil“. Šios priemonės yra būtinos“, – sakė jis.
Tačiau Suomijos transporto ir logistikos asociacija (SKAL), atstovaujanti vežėjams ir logistikos įmonėms, įspėjo, kad atokesnėse šalies vietovėse vis dar gali kilti tiekimo problemų.
Pasak jos, „Teboil“ eksploatuoja degalines prastai aptarnaujamose vietovėse, įskaitant rytinę Suomiją, kur atstumai dideli ir šiuo metu nėra kitų operatorių.
„Teboil“ turi apie 400 degalinių visoje šalyje. Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje įkurtą bendrovę „Lukoil“ įsigijo 2005-aisiais.
Kaip anksčiau rašė ELTA, JAV praėjusį trečiadienį paskelbė naujas sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms. Amerikos paskelbtos sankcijos apima viso „Rosneft“ ir „Lukoil“ turto JAV įšaldymą ir draudimą visoms JAV bendrovėms vykdyti bet kokią veiklą su šiomis dviem Rusijos naftos milžinėmis. Priemonių paketas taip pat apima sankcijas dešimtims jų dukterinių įmonių. Tai pirmosios JAV sankcijos Rusijai nuo tada, kai D. Trumpas antrą kartą tapo JAV prezidentu.
„Atėjo jų eilė“: ekspertas – apie Ukrainos smūgius Maskvos sričiai
Vargu ar artimiausiu metu Ukraina vykdys atakas prieš Maskvą, nes šiuo metu tai nėra būtina, tačiau Maskvos sritis ir joje esanti karinė infrastruktūra vis dar išlieka svarbiais taikiniais. Apie tai „Radio NV“ eteryje kalbėjo karo analitikas, Ukrainos kariuomenės veteranas Jevgenijus Dykyjus.
Daugiau skaitykite čia.
Putinas Maskvoje susitiks su Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministre
Vladimiras Putinas vėliau pirmadienį Kremliuje priims Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrę Choe Son Hui, sakė Rusijos prezidento atstovas.
Abi šalys pastaraisiais metais plečia karinius ir politinius ryšius. Šiaurės Korėja siuntė savo karių į Rusiją padėti rusams kare prieš Ukrainą.
Choe Son Hui anksčiau, per susitikimą Maskvoje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, gyrė „dvasinį Pchenjano ir Maskvos artumą“.
Sekmadienį Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Choe Son Hui apsilankys Rusijoje ir Baltarusijoje, nenurodydama vizito datos.
Praėjusiais metais V. Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) sudarė abipusės gynybos paktą, o Pchenjanas pasiuntė tūkstančius karių, kad padėtų Maskvos kariuomenei kovoti su Ukrainos kariais vakarinėje Kursko srityje.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad V. Putinas priims Choe Son Hui, tačiau nepateikė jokios informacijos apie tai, ką jie aptars.
Rusija ir Šiaurės Korėja pastaruoju metu surengė virtinę susitikimų, o prieš kelias dienas Kim Jong Unas pažadėjo stiprinti karinius ryšius su Maskva.
Lavrovas: Putinas jau norėjo priimti JAV planą dėl Ukrainos, bet kažkas sutrukdė
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas esą buvo „pasirengęs priimti JAV koncepciją dėl Ukrainos“ ir „toliau judėti praktiniu požiūriu siūlomu pagrindu“, rašo „RBC–Ukraine“.
„Putinas sakė, kad yra pasirengęs bendradarbiauti remiantis koncepcija ir bendruoju požiūriu, kurį prezidento Donaldo Trumpo specialusis įgaliotasis atstovas pristatė Maskvoje ir kurį jie toliau aptarė Aliaskoje“, – sakė Lavrovas.
Pasak jo, susitikime Aliaskoje Kremliaus diktatorius „išsamiai pakartojo kiekvieną koncepcijos elementą“, kurį jis aptarė susitikime su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu Maskvoje.
„Viskas buvo patvirtinta. Po to Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi priimti jų koncepciją ir toliau veikti praktiškai siūlomu pagrindu“, – be jokio susiraukimo pasakojo Kremliaus ruporas.
Anot V. Putino diplomato, šio susitikimo metu šalys susitarė padaryti pertrauką, kad „apgalvotų pasiūlymus“, nes Donaldui Trumpui reikėjo laiko viską aptarti su Europos valstybėmis ir Ukrainos prezidentu.
„Dabar kamuolys yra amerikiečių pusėje, o Maskva nenori kištis ir sukelti nepatogumų Vašingtonui, kuris ir taip jau patiria milžinišką, neįtikėtiną spaudimą iš Vakarų šalių“, – išsigalvojo Rusijos užsienio reikalų ministras.
Po susitikimo su Volodymyru Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose Donaldas Trumpas keletą kartų pareiškė, kad „karas turi būti nedelsiant nutrauktas“ ir „reikia sustoti tiesiai ties dabartine fronto linija“.
„Saab“ pasirengusi steigti Ukrainoje naikintuvų „Gripen“ gamyklą
„Saab“ yra pasirengusi Ukrainoje atidaryti naikintuvų „Gripen“ surinkimo gamyklą, dienraščiui „Financial Times“ išsakytuose komentaruose paskelbė šios švedų gynybos bendrovės generalinis direktorius Mikaelis Johanssonas, praneša „Unian“.
„Karo metu tai nėra lengva, tačiau būtų puiku Ukrainoje įrengti bent jau galutinio surinkimo ir bandymų, o galbūt ir dalinės gamybos patalpas“, – sakė bendrovės „Saab“ vadovas.
M. Johanssonas pareiškė, kad, sudarius susitarimą su Ukraina, „pajėgumų poreikis išaugs maždaug dvigubai“, nors „Saab“ šiuo metu investuoja į gamybos pajėgumų didinimą Brazilijoje, kad galėtų pagaminti apie 20-30 naikintuvų „Gripen“ per metus. Jis taip pat pridūrė, kad „Saab“ pajėgumus sieks plėsti ne tik Brazilijoje, taip pat galbūt Kanadoje ir kitose Europos šalyse.
M. Johanssonas taip pat pažymėjo, kad viena iš galimybių finansuoti gamybą – panaudoti dalį įšaldyto Rusijos turto.
„Būtina rasti sprendimą dėl finansavimo, kuris dabar svarstomas politiniu lygmeniu: kokią dalį finansavimo ir rizikos prisiims Švedija, kokią dalį galima pasidalyti nedalyvaujant kitoms šalims, o kokia dalis gali būti panaudota iš konfiskuoto Rusijos turto. Tai dar nėra visiškai aišku“, – pažymėjo jis.
Agentūros „Agency Partners“ aviacijos ir gynybos analitikas Sashas Tusa teigė, kad „Saab“ turi „daugiau galimybių padidinti apimtis nei daugelis kitų“. Jis pridūrė, kad naikintuvų „Gripen“ gamyba pasiekė aukščiausią tašką – apie 18 orlaivių per metus, o „Saab“ šiuo metu pagamina „šiek tiek daugiau nei pusę šio skaičiaus“.
„Sunkiausia neapsiriboti istoriškai aukštu gamybos lygiu“, – tvirtino sakė jis.
Šią savaitę Ukraina ir Švedija pasirašė preliminarų susitarimą, pagal kurį Kyjivui bus pristatyta 100-150 naujos modifikacijos naikintuvų „Gripen“. Tiesa, tai preliminarus susitarimas, bet ne visavertė sutartis su aiškiomis apimtimis, terminais ir sąmatomis.
Pasak Švedijos ministro pirmininko, šiai sutarčiai visiškai įvykdyti prireiks 10-15 metų.
Tuo pat metu prezidentas V. Zelenskis teigė, kad pirmieji lėktuvai gali būti pristatyti jau kitais metais. Kartu ekspertai pažymi, kad tokiu atveju gali būti kalbama apie naudotus lėktuvus.
Trumpas negaili kritikos Putinui: „Štai ką jis turėtų daryti, užuot bandęs raketas“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pranešimas apie branduolinės sparnuotosios raketos bandymą buvo nederamas.
„Jis turėtų užbaigti karą (Ukrainoje). Karas, turėjęs trukti vieną savaitę, netrukus įžengs jau į ketvirtus metus. Štai ką jis turėtų daryti, užuot išbandęs raketas“, – žurnalistams prezidento lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas.
Sekmadienį V. Putinas paskelbė apie sėkmingą galutinį naujos branduolinės raketos „Burevestnik“, jo teigimu, turinčios „neribotą veikimo nuotolį“, bandymą.
D. Trumpas žadėjo greitai užbaigti karą Ukrainoje, kai sausio mėnesį grįžo į Baltuosius rūmus, tačiau Maskvos ir Kyjivo derybos įstrigo, nepaisant JAV prezidento tarpininkavimo pastangų.
Rusijos prezidentas, pranešęs apie raketos bandymą, įsakė parengti „infrastruktūrą, kad šį ginklą pradėtų naudoti Rusijos ginkluotosios pajėgos“. V. Putinas raketą pavadino „unikaliu kūriniu, kurio pasaulyje neturi niekas kitas“.
Per pastarąjį bandymą, įvykdytą spalio 21 d., raketa per „maždaug 15 valandų“ įveikė 14 tūkst. kilometrų atstumą, tvirtino Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas ir pridūrė, kad tai nėra viršutinė šio ginklo riba.
Tuskas sukritikavo galimybę ateityje atkurti ekonominius ryšius su Rusija
Rusijos karo Ukrainoje pabaiga gali paskatinti pastangas atkurti ekonominius ryšius su Rusija, įskaitant prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ atstatymą, interviu britų laikraščiui „Sunday Times“ įspėjo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija susiduria su didžiulėmis ekonominėmis problemomis, kurios bus ilgalaikės ir kurias dar labiau pagilino naujos JAV įvestos sankcijos
Galimų taikos derybų tarp Rusijos ir Ukrainos akivaizdoje pasigirdusius Europos politikų raginimus atkurti ryšius su Maskva, kai karas galutinai pasibaigs, D. Tuskas pavadino „pavojaus signalu“.
„(Aš žinau – ELTA), kad tai reiškia, jog kažkas Europoje nori atkurti „Nord Stream 2“, užmegzti gerus verslo ryšius su Rusija naftos ir dujų srityje ir pan.“, – sakė jis.
„Man tai visada yra tarsi pavojaus signalas“, – pridūrė D. Tuskas.
ELTA primena, kad britų dienraštis „The Financial Times“ 2025 m. kovo mėn. pranešė apie slaptas derybas Šveicarijoje dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ atkūrimo, kurioms tarpininkavo buvęs komunistinės Rytų Vokietijos slaptosios policijos pareigūnas Matthiasas Warnigas, pažįstantis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo tada, kai jiedu kartu dirbo šnipais Šaltajam karui baigiantis. M. Warnigas vadovavo šiam dujotiekiui iki bankroto paskelbimo 2023 m..
Dujotiekį „Nord Stream 2“, kuriuo dujos buvo transportuojamos iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, kritikai apibūdina kaip strateginę klaidą ir Europos nuolaidžiavimo Maskvai simbolį.
Jis buvo susprogdintas 2022 m., netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus invaziją į Ukrainą. Vėliau dėl įtariamo dalyvavimo sabotaže buvo suimtas profesionalus naras iš Ukrainos.
„Problema su „Nord Stream 2“ yra ne ta, kad jis buvo susprogdintas. Problema yra ta, kad jis buvo pastatytas“, – platformoje „X“ šį mėnesį rašė D. Tuskas.
Laikraščiui „Sunday Times“ duotame interviu Lenkijos ministras pirmininkas tikino, kad Lenkijos teismo sprendimas netenkinti Vokietijos prašymo perduoti vieną iš įtariamųjų „Nord Stream“ sabotaže, reiškia, kad Ukraina turi teisę pulti su Rusija susijusius taikinius bet kurioje Europos vietoje.
Iliuzijų eros pabaiga Europoje ir ilgalaikės ekonominės problemos Rusijoje
Lenkijos premjeras taip pat griežtai sukritikavo Europos atsainų Rusijos keliamos grėsmės ir Vladimiro Putino ekspansionistinių ambicijų nuvertinimą.
„Kalbame apie iliuzijų eros pabaigą Europoje – bijau, kad pernelyg vėlyvą. Gerai pasiruošti visoms grėsmėms jau per vėlu, bet ne per vėlu išgyventi“, – britų laikraščiui sakė D. Tuskas.
Lenkijos ministras pirmininkas taip pat sakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jį užtikrino, jog Kyjivas pasirengęs kovoti su Rusija mažiausiai „dar dvejus ar trejus metus“.
„Neabejoju, kad Ukraina išliks nepriklausoma valstybė. Svarbiausias klausimas dabar yra tai, kiek dar aukų turėsime. Prezidentas Zelenskis ketvirtadienį man sakė, kad tikisi, jog karas netruks dešimt metų, bet Ukraina yra pasirengusi kovoti dar dvejus ar trejus metus“, – pasakojo D. Tuskas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija susiduria su „dramatiškomis“ ekonominėmis problemomis, kurios bus ilgalaikės ir kurias dar labiau pagilino naujos JAV sankcijos, nukreiptos prieš jos naftos sektorių, bet pabrėžė, kad Maskva vis dar turi pranašumą vienoje kritiškai svarbioje srityje.
„Rusai patiria tikrai rimtų ekonominių sunkumų“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas.
„Ar tai reiškia, kad galime sakyti, jog laimime? Tikrai ne. (Rusai – ELTA) turi vieną didelį pranašumą prieš Vakarus, ypač prieš Europą: jie pasirengę kovoti“, – pridūrė jis.
Kaip anksčiau rašė ELTA, JAV praėjusį trečiadienį paskelbė naujas sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms. Amerikos paskelbtos sankcijos apima viso „Rosneft“ ir „Lukoil“ turto JAV įšaldymą ir draudimą visoms JAV bendrovėms vykdyti bet kokią veiklą su šiomis dviem Rusijos naftos milžinėmis. Priemonių paketas taip pat apima sankcijas dešimtims jų dukterinių įmonių. Tai pirmosios JAV sankcijos Rusijai nuo tada, kai D. Trumpas antrą kartą tapo JAV prezidentu.
Lavrovas: įsiveržimas į Ukrainą nepažeidė Budapešto memorandumo
Interviu Vengrijos „YouTube“ kanalui Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva nelaiko savo plataus masto įsiveržimo į Ukrainą Budapešto memorandumo pažeidimu. Jį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, pranešė „Kyiv Post“.
„Memorandume sakoma, kad Ukraina, kaip ir kitos buvusios Sovietų Sąjungos respublikos, atidavusios branduolinius ginklus, gaus branduolinių valstybių garantijas nebranduolinėms valstybėms. Tik tiek“, – teigė S. Lavrovas, nutylėjęs, kad Rusijos pasirašytame memorandume kalbama ir apie pagarbą šalių – Ukrainos, Baltarusijos ir Kazachstano – suverenitetui.
„Šios garantijos teigia, kad branduoliniai ginklai nebus panaudoti prieš nebranduolines valstybes, kurios yra Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties šalys“, – pridūrė S. Lavrovas.
Rusijos užsienio reikalų ministras savo ruožtu apkaltino Ukrainą pažeidus kitą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitarimą, kartodamas, kad ji neva pažeidinėjo mažumų teises, nepaisydama demokratijos bei žodžio laisvės standartų.
Tame pačiame interviu S. Lavrovas pasisakė ir apie JAV prezidento Donaldo Trumpo atšauktą suplanuotą susitikimą su Vladimiru Putinu Budapešte, Vengrijoje. Jis sakė, kad kalbant apie taikos iniciatyvas Baltieji rūmai po pirmadienio telefono skambučio nepasiūlė „jokių naujų susitikimų ar pokalbių“. S. Lavrovas teigė, kad iniciatyva kilo iš JAV, todėl Rusija bus pasirengusi judėti į priekį tada, kai to pageidaus amerikiečiai.
„Kyiv Post“ primena, kad 1994 m. gruodžio mėnesį Budapešte trijų branduolinių valstybių JAV, Rusijos ir Jungtinės Karalystės pasirašytame Saugumo garantijų memorandume sakoma, kad pasirašiusios šalys „įsipareigoja gerbti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir esamas sienas, negrasins ir nenaudos jėgos prieš Ukrainos teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę ir jokie jų ginklai niekada nebus panaudoti prieš Ukrainą, išskyrus savigynai ar kitaip pagal Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas“. Remdamosi memorandumu ir kitomis sutartimis, 1993-1996 m. Ukraina ir kelios kitos buvusios sovietų respublikos atsisakė savo branduolinių ginklų.
JAV ekspertas: Rusija suprato, kad, vengdama geranoriškai derėtis, sulauks pasekmių
Įvesdamas naujas sankcijas Rusijai, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pademonstravo savo ilgametę nuostatą derybų atžvilgiu, pagal kurią, jei šalis atsisako pradėti geranorišką dialogą, jai būna taikomos poveikio priemonės su rimtomis pasekmėmis.
Tai aukščiausiojo lygio susitikimo dėl veiksmų Ukrainoje kuluaruose duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė buvęs Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos vyresnysis direktorius Europos ir Rusijos klausimams Andrew Peekas.
A. Peekas pažymėjo, kad prezidentas veda derybas taip, kaip yra įpratęs, t. y. pirmiausia suteikia kitai šaliai visas galimybes susitarti, o jei tai nepavyksta, imasi poveikio priemonių.
Jis priminė, kad D. Trumpas per savo pirmąją kadenciją panašaus požiūrio laikėsi ir Irano atžvilgiu. Per 2015-2016 m. rinkimų kampaniją D. Trumpas žadėjo pasitraukti iš branduolinio susitarimo. Pasak buvusio pareigūno, D. Trumpas suteikė tiek Iranui, tiek Europos šalims galimybę pasiekti geresnį susitarimą, tačiau kai šios pastangos žlugo, jis nurodė Jungtinėms Valstijoms trauktis iš susitarimo.
A. Peekas teigė, kad tai, jog prezidentas D. Trumpas parodė kantrybę, nereiškia, kad geranoriškai nesiderėję asmenys išvengs pasekmių, ir pridūrė, kad rusai dabar tai supranta.
Paklaustas, ar D. Trumpas gali greitai pakeisti kursą ir panaikinti sankcijas Rusijai mainais į nedidelius V. Putino pažadus, A. Peekas atsakė, kad tai priklausys nuo to, ką Maskva bus pasirengusi pasiūlyti. Jis pridūrė, kad reikia palaukti ir pažiūrėti, kokį sandorį gali pasiūlyti V. Putinas, jei tokia situacija susiklostytų.
Komentuodamas Jungtinių Valstijų galimybes aprūpinti Ukrainą ilgo nuotolio raketomis „Tomahawk“ ar panašiomis sistemomis, A. Peekas sakė, kad šį sprendimą priims prezidentas D. Trumpas. Tačiau jis atkreipė dėmesį į numatomą sankcijų pagrindinėms Rusijos naftos bendrovėms poveikį.
Jo teigimu, jei tikslas būtų suteikti Ukrainai galimybę atakuoti Rusijoje esančius taikinius, pavyzdžiui, naftos perdirbimo gamyklas, sankcijos, nukreiptos prieš spragas ir tokias bendroves kaip „Rosneft“, greičiausiai būtų daug veiksmingesnės nei bet raketos „Tomahawk“.
Spalio 22 d. Jungtinės Valstijos paskelbė platų sankcijų paketą Rusijos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“ bei dešimtims jų patronuojamųjų įmonių.
Maži kaimai – „dideli pasiekimai“: kaip Kremlius manipuliuoja karo sėkmėmis
Ukrainos kariuomenė sekmadienį paskelbė, kad Rusijos kareiviai pateko į Ukrainos rytuose esantį Pokrovsko miestą, dėl kurio vyksta nuožmios kautynės ir kur rusai ukrainiečių pozicijas puola daug mėnesių.
Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo, kelios nedidelės Rusijos pėstininkų grupelės prasiskverbė į miestą apeidamos Ukrainos gynybines pozicijas.
Apie 200 Rusijos kareivių užsiėmė savo pozicijas, o tarp jų ir ukrainiečių pajėgų vyksta sunkios kovos. Kyjivas paskelbė, kad abi pusės naudoja dronus.
Generalinis štabas teigia, kad mūšiai yra itin dinamiški ir intensyvūs, o Rusijos pajėgos taip pat bando ukrainiečių gynybines pozicijas įveikti tankais ir šarvuočiais.
Tačiau Ukraina neigia Rusijos teiginius apie Pokrovske neva visiškai apsuptus ukrainiečių karius.
Generalinis štabas sako, kad Ukrainos pajėgos atkovojo vietoves aplink miestą, stabilizuoja padėtį šiame sektoriuje ir palei kelius vedančius į Porkovską.
Pokrovską ir netoliese esantį Myrnohradą rusai puola jau daug mėnesių ir šiems miestams gresia patekti į apsuptį.
Ukraina jau ilgiau nei tris su puse metų ginasi nuo 2022 m. Rusijos pradėto pilno masto įsiveržimo.
Trumpas pašiepė Putino branduolinius bandymus: „Jie žino, kad mūsų atominis laivas prie jų krantų“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį paskelbė apie sėkmingą galutinį naujos branduolinės kruizinės raketos „Burevestnik“ bandymą ir išgyrė šį „unikalų“ branduolinį ginklą, kurio veikimo nuotolis siekia 14 tūkst. kilometrų.
Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad V. Putino pranešimas apie branduolinės raketos bandymą buvo netinkamas bei pabrėžė, kad JAV su Rusija „nežais žaidimų“.
„Jie žino, kad mes turime povandeninį atominį laivą – geriausią pasaulyje – tiesiai prie jų krantų. Taigi mums nereikia, kad raketa skristų 8 tūkst. (apie 13 tūkst. km) mylių. Jie nežaidžia su mumis žaidimų, mes taip pat su jais nežaisime“, – žurnalistams prezidento lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas.
Daugiau skaitykite čia.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 800 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. spalio 27 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 137 960 karių, iš kurių 800 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 293 rusų tankus (+2), 23 480 šarvuotųjų kovos mašinų (+3), 34 036 artilerijos sistemas (+34), 1 527 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 230 oro gynybos sistemų (+1), 428 karo lėktuvus, 346 sraigtasparnius, 74 946 nepilotuojamuosius orlaivius (+547), 3 880 kruizinių raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 65 655 transporto priemones ir kuro cisternas (+138), 3 981 specialiosios įrangos vienetą.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Putinas keičia taktiką: „The Economist“ įvardijo Kremliaus tikslą Ukrainoje
Rusija intensyvina atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, bandydama nutraukti elektros energijos tiekimą pramoniniams regionams ir sukelti chaosą tarp gyventojų, skelbia „The Economist“, cituoja „RBC–Ukraine“.
Leidinys pažymi, kad Rusijos karinės pajėgos žymiai padidino smūgių Ukrainos energetikos objektams skaičių, ypač Sumų, Černihivo ir Charkivo srityse. Po neseniai įvykusių atakų kai kurios vietovės elektros neturėjo kelias dienas.
Analitikų teigimu, Rusijos taktika pasikeitė – smūgiai tapo tikslingi ir sistemingi. Anksčiau raketos buvo paleidžiamos chaotiškai, o dabar priešas koncentruoja atakas konkrečiuose regionuose, naudodamas naujos kartos dronus.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Rusija pranešė pernakt numušusi 193 ukrainiečių dronus
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad per naktį numušė 193 ukrainiečių bepiločius orlaivius, o vietos valdžios institucijos paskelbė, kad per šį antskrydį žuvo žmogus.
„Praėjusią naktį priešlėktuvinės gynybos sistemos neutralizavo ir sunaikino 193 Ukrainos kovinius bepiločius orlaivius“, – platformoje „Telegram“ rašė.
Pasienyje esančios Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas platformoje „Telegram“ pranešė, kad Pogaro kaime dronas pataikė į mikroautobusą, žuvo vairuotojas ir buvo sužeisti penki keleiviai.
Rusijos pajėgos su Ukraina besiribojančiame Brianske iš viso numušė 47 dronus, dar 40 – Maskvos regione, kur dauguma nepilotuojamųjų skraidyklių skriejo link sostinės, pranešė Gynybos ministerija.
Tęsdama 2022 m. vasario mėn. pradėtą plataus masto invaziją, Rusija nuolat rengia dronų ir raketų atakas, ypač prieš Ukrainos energetikos tinklus.
Savo ruožtu, Ukraina į tai vis dažniau smūgiais Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir kitiems energetikos infrastruktūros objektams.
Dronų ataka Maskvoje: mieste aidėjo sprogimai, prie Kremliaus pastatyti kariai
Sekmadienio vakarą Rusijos sostinę Maskvą atakavo „nežinomi dronai“. Rusijos valdžia tradiciškai „ramina“, kad tariamai viskas buvo numušta, tačiau visoje Maskvoje buvo girdimi sprogimai.
Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasis Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovo Andrijaus Kovalenkos informacija ir Rusijos žiniasklaida
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad per naktį numušė 193 ukrainiečių bepiločius orlaivius, 40 jų – Maskvos regione vietos, valdžios institucijos paskelbė, kad per šį antskrydį žuvo žmogus.
A. Kovalenko pranešė tik tiek, kad Maskva buvo atakuojama dronais, tačiau detalių nepateikė. Tuo tarpu Rusijos žiniasklaida skelbia daugybę nuotraukų ir vaizdo įrašų iš Rusijos sostinės: ten labai triukšminga, girdimi sprogimai, mieste iškilo dūmų stulpas. Tarp Maskvos gyventojų vyrauja panika.
A loud explosion in Moscow (Russia).
— Douggie Fukkew (@MrFukkew) October 26, 2025
Local media reported a missile strike. pic.twitter.com/ANAdiGSRuT
Rusijos kanalai teigia, kad Ukrainos dronas tariamai pataikė į daugiaaukštį namą. Tačiau tai labiau primena Rusijos priešlėktuvinės gynybos, kuri „išgarsėjo“ pataikymais į savo pačios daugiaaukščius namus, „darbą“, pažymi „RBC-Ukraine“.
Tuo tarpu Maskvos meras Sergejus Sobianinas skelbia, kad „viskas numušta“. Jis teigia, kad Rusijos oro gynyba tariamai „atrėmė“ dronų atakas. Tiesa, jis nekomentuoja dūmų stulpo Rusijos sostinės centre.
Tuo tarpu internete jau pasklido nuotrauka, kurioje – priešais Kremlių išsirikiavę Rusijos kariai su kulkosvaidžiais.
Pažymėtina, sekmadienio dieną Maskvos srityje buvo girdimi sprogimai netoli aerodromo, kuriame yra dislokuota strateginė Rusijos aviacija.
Sužeistųjų per Rusijos drono smūgį į mikroautobusą Ukrainos Sumų srityje padaugėjo iki 13, vienas žmogus žuvo
Ukrainos Sumų srityje Rusijos dronui smogus į mikroautobusą žuvo 69 metų vyras ir buvo sužeista 13 žmonių, tarp jų 8 metų berniukas ir 15 metų mergaitė, sekmadienį „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
Pasak jo, du sužeistieji – vaikas ir suaugęs – yra sunkios būklės, gydytojai kovoja už jų gyvybes. Tarp sužeistųjų yra du 15 ir 8 metų vaikai, pranešė jis.
„Šioje kelio atkarpoje galioja eismo apribojimai. Tai didelės rizikos zona, kurią priešas ne kartą puolė dronais. Parengtas ir patvirtintas keleivių vežimo aplinkkeliu planas. Transporto operatoriams buvo pranešta apie alternatyvius, saugesnius maršrutus“, – pridūrė jis.
„Gydytojai šiuo metu apžiūri dar tris sužeistus žmones, Rusijos bepiločiui orlaiviui Sumų rajone rėžusis į keleivinį mikroautobusą. Taigi, sužeistųjų per Rusijos ataką skaičius išaugo iki 13“, – vėliau „Telegram“ kanale pranešė O. Hryhorovas.
Jo teigimu, tarp sužeistųjų yra dešimt moterų, vienas vyras ir du vaikai.
„20.40 val. buvo žinoma, kad per bepiločio orlaivio ataką prieš mikroautobusą žuvo 69 metų vyras“, – feisbuke pranešė prokuratūra.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu belgorodo krašte kiaura užtvanka: kacapų kariai ten prigers bulbul
Slava Ukraini, smert kacapam!
JAV žvalgyba įvardijo 4 Rusijos silpnąsias vietas: jos gali kainuoti Putinui pralaimėjimą
Rusija susiduria su keturiomis rimtomis silpnybėmis, kurios, pasak JAV žvalgybos šaltinių, gali lemti Vladimiro Putino pralaimėjimą kare prieš Ukrainą. Italijos leidinys „La Stampa“ skelbia, kad Kremliaus pozicijas silpnina stringanti mobilizacija, prastėjanti ekonomika, Ukrainos technologinė pažanga ir vangus Rusijos kariuomenės judėjimas fronte.
Pažymima, kad Rusija turi 4 silpnąsias vietas. Šaltiniai pabrėžė, kad apie tai žino JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Pasak jų, silpnosios Rusijos vietos yra: masinis rezervistų mobilizavimas, sudėtinga ekonominė padėtis šalyje, Ukrainos technologinės ir karinės galimybės bei lėtas Rusijos kariuomenės judėjimas Ukrainoje.
Šaltiniai nurodė, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį į Rusijos ginkluotąsias pajėgas buvo įtraukti 90 tūkst. žmonių, vėliau šis skaičius ėmė mažėti. Per 2025 m. Kremliui pavyko į karines pajėgas įtraukti 292 tūkst. civilinių rezervistų.
Pasak šaltinių, Rusijos ekonomikos problemos taip pat yra juntamos. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įvertino Rusijos ekonomikos augimą 0,6 proc., o tai yra žymiai mažiau nei 4 proc. 2024 m.; naftos ir dujų eksporto pajamų sumažėjimas dar labiau pablogins Kremliaus padėtį.
Be to, leidinys rašo, kad V. Putinas tiki, jog Rusija užtikrintai nugalės Ukrainą, nors realybė Maskvai yra kur kas liūdnesnė. Šaltiniai pasakojo, kad rusai reguliariai praranda daug technikos ir patiria didžiulius nuostolius.