Palangiškiai piktinasi siūlomu NT apmokestinimu: „Nesutinku, ne, man 3 kambarių butą išlaikyti“

Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. 

Tačiau už visą kitą nekilnojamąjį turtą, jei jo vertė viršys 20 tūkst. eurų jau teks mokėti. Nuo mokesčio gyventojai bus atleisti tik tuo atveju, jei jis bus mažesnis nei 5 eurai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vyriausybė siūlo įvesti rinkliavą tabako gamintojams ir importuotojams

Giedrimas Jeglinskas: rengiamas įstatymų paketas leistų gynybos pramonei lengviau veikti

Vyriausybė pritarė siūlymui pasirašyti regioninį susitarimą dėl povandeninės infrastruktūros saugumo

Vyriausybė patvirtino mokesčių reformą ir teikia Seimui tvirtinti su naujais cukraus ir draudimo mokesčiais, padidintais gyventojų pajamų, centrinio šildymo, pelno, lengvatiniais pridėtinės vertės mokesčiais.

Verslas mato daugiau trūkumų

Verslas perspėja, kad nauji mokesčiai užgrius ne tik turtuolius, bet ir viduriniosios klasės atstovus, tad dar kartą ragina mokesčių reformą bent atidėti.

Palangiškiai ruošiasi artėjančiam vasaros sezonui ir poilsiautojų antplūdžiui. Tačiau šį naujų pajamų laukimą vietos gyventojams temdo Vyriausybės svarstoma mokesčių reforma ir ypač nekilnojamojo turto mokestis, mat Palangoje būsto kainos vienos aukščiausių šalyje, tad ir mokesčiai gresia dideli.

„Nesutinku, ne, man 3 kambarių butą išlaikyti...“, – gresiančiais mokesčiais piktinosi TV3 žinių kalbintas palangiškis.

„Labai blogai, mes pensininkai, turiu 1 kambarį, jokių pajamų negaunu, tik mokesčius moku ir skaito, kad turtinga“, – apmaudą liejo kita kalbinta palangiškė.

O kiti palangiškiai pyko, kodėl kitų miestų gyventojams už tokios pačios kvadratūros butus mokėti neturės.

„Visi miestai turi mokėti vienodai, kodėl Palanga daugiau?“ – svarstė palangiškė.

„Vienas žmogus kartais turi po 3–4 butus čia. Jei gali nusipirkti, tai mokesčius gali susimokėti“, – kitokią nuomonė turėjo kita kalbinta Palangos gyventoja.

Kurortų ir didžiųjų miestų merai reformą kritikuoja

Finansų ministerija skaičiuoja, kad pagal naują nekilnojamojo turto apmokestinimą, pavyzdžiui už pusės milijono eurų vertės namą šeimai gali tekti mokėti apie 200 eurų metinį mokestį, tačiau jei šeima turi dar kelis butus, tuomet jau bendras mokestis bus dešimteriopai didesnis ir viršys 2 tūkst. eurų.

O jei tokį turtą valdo vienas savininkas, kuriam šeimos nuolaidos nepriklauso, mokestis sieks ir 6 tūkst. eurų. Tokiems naujiems nekilnojamojo turto mokesčiams kritikos negaili ir Palangos meras.

„Palangoje turto, kuris kainuotų 80 tūkst. eurų nėra, gautųsi diskriminacija. Vienų miestų gyventojai moka, o kitų išvis nemoka“, – su reforma nesutinka Šarūnas Vaitkus.

Naują nekilnojamojo turto mokestį sostinės meras vadina bausme ir vilniečiams.

„Kalbant apie apmokestinimo grindis 20 tūkst. eurų, Vilniuje parkavimo aikštelės, šiltnamiai, sandėliukai ir kiti objektai bus apmokestinti“, – teigė Valdas Benkunskas.

Pakeitimai dėl NT mokesčio: už pirmąjį būstą siūloma mokėti kitaip

Merams supeikus Finansų ministro pasiūlytas neapmokestinamo turto ribas, Vyriausybė atsitraukia ir pirmajam būstui jas naikina. Taigi savivaldybių tarybos pačios galės nustatyti, už kokios vertės turtą ir kokio dydžio iki 1 proc. mokestį mokės gyventojai, jame deklaravę gyvenamąją vietą.

„Pastabos buvo įvertintos ir į jas atsižvelgta, džiaugiuosi, kad koalicijoje sutarta, kad savivaldybės galės atsižvelgti į jautrius atvejus, padaryti daugiau išimčių“, – sakė ministrė Inga Ruginienė.

Visgi būtent tik už būstą, kuriame gyventojai deklaruos savo gyvenamąją vietą, surenkami nekilnojamojo turto mokesčiai liks savivaldybėse, o už kitą nekilnojamąjį turtą keliaus gynybai. Tad Vyriausybė ragina savivaldybes nepersistengti atleidžiant gyventojus nuo nekilnojamojo turto mokesčio, kad būtų iš ko tvarkyti gatves ir kitą infrastruktūrą.

„Savivalda žmonės labiau pasitiki nei Seimu, tikiu, kad savivalda nepiktnaudžiaus šia teise“, – teigė premjeras Gintautas Paluckas.

„Pajamos, surinktos pagal jų taisykles, įstatymo rūmuose bus infrastruktūrai plėtoti. Man atrodo, tai teisinga ir tai išsprendė ginčą“, – svarstė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Visgi Savivaldybių asociacija nėra patenkinta galutiniu projektu ir Seime grasina reikalauti teisės nustatyti mokesčius visam nekilnojamam turtui. Na, o Vyriausybė teikia Seimui pritarti jos paruoštiems mokesčių didinimams, tarp kurių ne tik nekilnojamojo turto mokestis, bet ir cukraus, draudimo, didesni gyventojų pajamų, centrinio šildymo, pelno, padidinti lengvatiniai pridėtinės vertės mokesčiai.

Finansų ministerija planuoja į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitais metais dėl naujų mokesčių surinkti papildomai 250 mln. eurų, o valstybės gynybai 350 mln. O dar kitais – dar maždaug dvigubai daugiau.

Tačiau verslo atstovai ir toliau ragina mokesčių reformą atidėti bent iki rudens ir perspėja, kad didesnius mokesčius teks mokėti ne tik turtuoliams, bet ir prakutusiems vidurinės klasės atstovams.

„Vidurinė klasė ir bus tie, kurie nukentės labiausiai. Dėl didesnio progresinio pajamų mokesčio, cukraus mokesčio, pabrangs įvairios maisto prekės“, – įsitikinęs Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius siūlo dabartinę mokesčių reformą atidėti iki rudens.

„Reikia pasižiūrėti, kaip mus paveiks muitai, geopolitika, karas Ukrainą, prieiga prie kapitalo, kurio nėra iki šiol, įsiskolinimai tarp įmonių auga, daug blogų sudedamųjų dalių“, – sakė L. Marcinkevičius.

Beje, gindami verslininkus ir ūkininkus, Ekonomikos ir inovacijų ir Žemės ūkio ministrai skelbia nepritariantys kai kuriems mokesčių kėlimams.

Štai Žemės ūkio ministras reikalauja neapmokestinti pasėlių draudimo, nedidinti ūkininkams pajamų mokesčių, o ekonomikos ministras reikalauja švelnesnio mokesčių didinimo startuoliams.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.                  

Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia: