Ši iniciatyva buvo svarstyta kartu su mokesčių pakeitimus numatančiu paketu, skirtu užtikrinti papildomą gynybos finansavimą.
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nurodė, kaip vertina tokį sprendimą ir kiek dėl to brangs karštas vanduo.
Kiek brangs karštas vanduo?
Bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ Komunikacijos komandos vadovė Monika Merkytė neslėpė, kad sprendimas atsisakyti lengvatinio PVM karštam vandeniui tikrai padidins sąskaitą galutiniam vartotojui.
„Gyventojų sąskaitos gali augti apie 12 proc., skaičiuojant nuo tos pačios bazinės paslaugos kainos.
Suprantame valstybės biudžeto tvarumo siekį, todėl nuo šio sprendimo vertinimų susilaikysime“, – kalbėjo M. Merkytė.
Tuo metu bendrovės „Kauno energija“ komunikacijos vadovė Eglė Krasauskienė teigė suprantanti, kad gyventojai yra jautrūs šildymo ir karšto vandens kainų svyravimams.
„Dedame visas pastangas, kad tai kuo mažiau atsilieptų jų piniginei. Ne paslaptis, kad šis naujas PVM pokytis nuo mūsų nepriklauso ir jis bus taikomas visoje Lietuvoje.
Būtent dėl jo galutinė šilumos ir karšto vandens kaina vartotojams paaugs 11 proc.“ – komentavo E. Krasauskienė.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad, pvz., šių metų birželio pradžioje karšto vandens kaina vartotojams daugiabučiuose namuose, priklausomai nuo tiekėjo ir savivaldybės, svyravo tarp 5,7 ir 12,72 Eur/m3 taikant 9 proc. PVM.
O taikant 21 proc. PVM kaina pakiltų, pvz.:
- nuo 5,54 iki 6,15 Eur/m3 (Vilniuje);
- nuo 7,12 iki 8,03 Eur/m3 (Šiauliuose);
- nuo 5,82 iki 6,59 Eur/m3 (Panevėžyje);
- nuo 8,87 iki 9,99 Eur/m3 (Marijampolėje);
- nuo 8,39 iki 11,64 Eur/m3 Švenčionyse;
- ir pan.
Dėl brangesnio vandens paaugs ir infliacija?
Banko „Artea“ vyriausioji ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, ekonomistai retai kada palaiko įvairias PVM lengvatas.
Pirmiausia dėl to, kad jos dažnai galutinių vartotojų net nepasiekia: „Nauda užstringa kažkur pakeliui, pridėtinės vertės grandinėje. Antra – PVM lengvatos yra horizontalios ir labai netaiklios.
Jomis naudojasi ir turtingi bei pasiturintys gyventojai, kuriems tokios finansinės pagalbos visai nereikia, o valstybės biudžetas patiria praradimus.“
Ekonomistė paminėjo, kad, pagal Valstybinės duomenų agentūros skelbiamą vartotojų kainų krepšelio struktūrą, vidutinių šilumos ir kuro išlaidų dalis nėra didelė.
„Kietojo kuro kainų svoris siekia 1,3 proc., o šiluminės energijos – 2,67 proc. Tad šis pokytis bendrą infliacijos lygį kilstels santykinai nedaug.
Vis dėlto, faktinis kainos pokytis dar gali priklausyti nuo tiekėjų kainodaros strategijų ir galimų kompensacijų, o galutinis kainų pokytis priklausytų ir nuo situacijos energetikos nešėjų rinkose“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Kas sudaro karšto vandens kainą?
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vyriausioji specialistė Ramunė Gurklienė aiškino, kad karštas vanduo yra geriamas (šaltas) vanduo, tik pašildytas iki higienos normomis nustatytos temperatūros.
Anot jos, siekiant užtikrinti, kad iš karšto vandens čiaupo bet kuriuo metu tekėtų reikiamos temperatūros karštas vanduo, šaltas geriamasis vanduo turi būti pašildytas, o namo vidaus vamzdynuose turi būti nuolat palaikoma cirkuliacija.
„Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, naudojanti buities reikmėms vien tik požeminį geriamąjį vandenį, kurio vidutinė metinė temperatūra yra apie +8 °C.
Karštas vanduo į gyvenamąsias patalpas patiekiamas +52 °C temperatūros. Vienam kubiniam metrui vandens pašildyti nuo 8 °C iki 52 °C reikia sunaudoti 51 kWh šilumos“, – vardijo pašnekovė.
Ji paminėjo, kad karšto vandens kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalys, o prie jų pridedamas PVM.
Pastovioji dalis yra fiksuota (dažniausiai – apie 10 proc.) ir padengianti būtinąsias nesikeičiančias vandens tiekėjo veiklos išlaidas, pvz., darbuotojų algas.
Tuo metu kintamoji dalis (apie 80 proc. kainos) nuolat keičiasi ir priklauso nuo šilumos kainos (šalto geriamojo vandens pašildymui) ir geriamojo vandens kainos (su nuotekų tvarkymo ir pardavimo kainomis).
„Ypač svarbu sąskaitose atkreipti dėmesį į suvartotą šilumos kiekį (kWh) buto šildymui ir atitinkamai mokėjimų už šilumą dydį, kuris atspindi daugiabučio namo atitvarų ir šildymo / karšto vandens sistemų būklę, šių sistemų priežiūros kokybę“, – pridūrė asociacijos atstovė.
PVM lengvatos nuo 2026 m.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje bus taikomi 2 lengvatiniai PVM tarifai – 5 ir 12 proc. dydžio.
Pagal įstatymo pakeitimus, nuo 9 iki 5 proc. sumažės lengvatinis PVM tarifas knygoms ir neperiodiniams leidiniams.
O 9 proc. PVM lengvata apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams padidės iki 12 proc.
Be to, kaip jau minėta, Seimas nusprendė atsisakyti lengvatinio PVM tarifo taikymo centralizuotam šildymui, karštam vandeniui ir malkoms – PVM tarifas jiems didės nuo 9 iki 21 proc.
Už tai numatančius Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus balsavo 77 Seimo nariai, 19 buvo prieš, o susilaikė 16 parlamentarų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
