vandens kainos

Itin smarkiai augančios energijos kainos geriamojo vandens tiekimą bragins kartais, teigia Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (LVTA). Smarkiai didėjančios sąnaudos ir augantys įmonių nuostoliai kelia nerimą, ypač savivaldybių valdomoms įmonėms, nes dėl veiklos specifikos jos negali bankrutuoti, tačiau nuostoliai prislėgs regionus.

Kas 7-am Lietuvos gyventojui netiekiamas centralizuotas vanduo, kas 4-as nėra prisijungęs prie centralizuotos nuotekų sistemos. Tad Aplinkos ministerija siūlo Europos Sąjungos reikalavimų nesugebėjusias įvykdyti ir gyventojams vandens ir nuotekų neprivedusias įmones prijungti prie didesnių. Dėl to ateityje gali kisti ir vandens kainos – vienose savivaldybėse vanduo brangs, kitose gali atpigti. Na, o artimiausiu metu bent jau vilniečiai už vandenį mokės dešimtadaliu daugiau.

Vasarai įpusėjus, dalis sostinės gyventojų priblokšti – už gyvatuką ir karštą vandenį suploja net ir 80 eurų per mėnesį. O valdžia jau perspėja gyventojus, kad artėjantis šildymo sezonas nebus lengvesnis nei praėjęs. Labiausiai ir toliau kentės nuo brangių gamtinių dujų priklausoma sostinė.

Kainos Lietuvoje ir toliau auga. Lapkritį infliacija padidėjo dar beveik procentu ir jau viršija 9 procentus. Ekonomistai šį skaičių vadina gąsdinančiu. Be to, pinga ir euras dolerio atžvilgiu. Tikėtina, kad viso to pasekmes žmonės pajus ir dar vienu pabrangimu – gali būti, kad mažindamas pinigų nuvertėjimą Europos Centrinis Bankas imsis didinti palūkanų normą. Degalai, šildymas, elektra dujos, maisto produktai – visa, kas reikalingiausia žmonėms ir visa, kas labiausiai brangsta.

Planą sumažinti vandens kainas panevėžiečiams miesto politikai pavadino artėjančių savivaldos rinkimų akcija ir paliko galioti senąsias. Tačiau nuo pabrangusio vandens problemos išsisuko neilgam. Didžiausiais populistais ir pirmaisiais, pradedančiais savivaldos rinkimų akcijas, vakar miesto Tarybos posėdyje pavadinti vicemerė Gema Umbrasienė, Tarybos nariai Tomas Josas ir Visvaldas Matkevičius bei miesto meras Vitalijus Satkevičius.

„Vilniaus vandenims“ informavus Viešųjų pirkimų tarnybą, jog bendrovė dėl dokumentų trūkumo negali pateikti informacijos apie įmonės vykdytus viešuosius pirkimus nuo 2006 metų, ūkio ministras D. Kreivys kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK) su prašymu priimti neigiamą sprendimą dėl šios bendrovės paslaugų kainų kėlimo.

Šalto vandens tiekimo įmonėms 1,6 mln. litų sąnaudų nepripažintos pagrįstomis. Tiekėjams nustatytos mažesnės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos nei jie pageidavo. „Raseinių vandenims“ nustatytos 10 proc. mažesnės nei teiktos kainos Bendrovė „Raseinių vandenys“ 2010 metų sausio 7-ąją pateikė Valstybinei kainų ir energetikos reguliavimo komisijai prašymą derinti apie 28 proc. didesnes, palyginti su galiojančiomis, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas.