Nekilnojamasis turtas

Nuo kitų metų visiems Lietuvos gyventojams brangs šildymas, kadangi iki šiol centralizuotam šildymui ir malkoms taikytas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus grąžinamas į 21 proc. Specialistai suskaičiavo, kiek dėl to skirtingų namų gyventojams vidutiniškai brangs šildymas per mėnesį, kaip ir kiek bus galima sutaupyti.

Alinant karščiams gyventojai ieško įvairių būdų atsivėsinti. Vieni perka ventiliatorius, kiti galvoja apie oro kondicionierius. Tačiau pastaruosius laisvai įsigyti gali toli gražu ne visi. Ir ne tik dėl kainų – tam gali prireikti tiek kaimynų sutikimo, tiek statybos leidimo. Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, ar galima savo buto balkone įsirengti oro kondicionierių. Vieni tikino, kad galima, svarbiausia – kad ant kaimynų nelašėtų kondensatas.

Vis daugiau žmonių, rinkdamiesi būstą arčiau gamtos ar toliau nuo miesto šurmulio, pigesne alternatyva laiko modulinius namukus, kurie gali tarnauti ne tik kaip vasarnamiai, bet ir tapti būstu visiems metų laikams. Dažnai žmonės tokius namus vadina antraisiais namais ar vasaros rezidencijomis, o kaip juos tinkamai įsirengti domėjosi TV6 laidoje „Statybų gidas“. Nekilnojamojo turto (NT) kainoms didmiesčiuose nuolat augant keičiasi ir gyventojų būsto pirkimo įpročiai.

Nuo 2026 m. lietuviams teks daugiau mokėti už karštą vandenį – Seimas nusprendė jam nebetaikyti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo ir nuo 9 proc. grįžti prie 21 proc. Ši iniciatyva buvo svarstyta kartu su mokesčių pakeitimus numatančiu paketu, skirtu užtikrinti papildomą gynybos finansavimą. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nurodė, kaip vertina tokį sprendimą ir kiek dėl to brangs karštas vanduo.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Jomis pakeista tvarka, kas ir kiek turės mokėti ne tik už gyvenamąjį būstą, bet ir kitos paskirties turtą – ūkinius pastatus, sodo namelius, poilsines, garažus ir kt. Už įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, 46 buvo prieš, o 4 – susilaikė. Priimtą projektą dar turėtų pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Per Jonines daugelis planuoja susitikti su šeima ar draugais ir leisti laiką gamtoje, išsikepti mėsos ar kito maisto. Vis tik svarbu prisiminti, kad net ir nuosavame kieme užsikūrus šašlykinę galima sulaukti nemalonumų – policijos, ugniagesių ir net baudos. Ugniagesių atstovai pastebi, kad gyventojai dėl to neretai skundžia savo kaimynus. Bet ir ne be reikalo – atvejų, kai nuo kepsninių, laužų ar šašlykinių užsidega pastatai ar augalai pasitaiko gana dažnai.

Daugelis žmonių svajoja apie gerą ir kokybišką namą, kuriame galėtų mėgautis jaukumu bei ramiu gyvenimu su šeima. Tačiau dažnai norai ir viltys gyventi svajonių name prasilenkia su architektų, statybininkų, darbų vadovų ir sąmatininko požiūriu. Apie tai, nuo ko priklauso geras namas ir kaip tiksliai apskaičiuoti būsimą jo kainą, naujausioje „Statybų gido“ tinklalaidėje diskutavo „Capital architektai“ vadovas Vladislav Gžybovski ir įmonės samatele.lt savininkas Mindaugas Laučys.

Per 7 metus už elektrą sumokėjo vos 123 eurus: ar pinigus teks grąžinti?

Aikštelė prie daugiabučio namo, atrodo, yra savaime suprantamas dalykas. Kur gi daugiau gyventojai statytų automobilius, kaip privažiuotų prie namų, išsikrautų ir parsineštų sunkius krepšius? Vis tik aikštelės daugiabučiams priklauso toli gražu ne visada. Pvz., vilnietis Kipras dar prieš įsigyjant butą buvo įspėtas, kad stovėjimo aikštelė priklauso ne gyventojams, o įmonėms, kurios yra pirmame daugiabučio aukšte. „Sutartyje su šia sąlyga sutikau, nepagalvojau, kad bus tiek problemų.

Valdantieji galutinai nesutaria, kaip apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT). Daugelis anksčiau pasisakė už tai, kad pirmajam būstui išvis nebūtų taikomas NT mokestis. Tačiau pirmadienį Seime po svarstymo priimta naujausia įstatymo pataisų versija – apmokestinti NT vertę, viršijančią 450 tūkst. eurų.

Tebekunkuliuoja aistros dėl siūlomų mokesčių pakeitimų. Užsimoję apmokestinti nekilnojamąjį turtą valdantieji pagal naujausią projektą nuo šio mokesčio atleistų net dabar jį mokančius milijoninės vertės namų savininkus. Vyriausybė įspėja, jei šie sprendimai įsigalios, savivaldybės neteks milijonų, o šalis rizikuos prarasti ir Europos Sąjungos paramą.

Daugelis gyventojų negali įsigyti nekilnojamojo turto (NT) be paskolos. Įprastai kreditas už butą ar namą mokamas 30 metų, o per tą laiką gali nutikti daug kas. Pvz., dėl ligos ar prarasto darbo asmuo nebeišgali mokėti paskolos ir būsto turi atsisakyti. Bet ar tokiu atveju jis atgaus už NT bankui sumokėtus pinigus, ar liks ir be pinigų, ir be namų? Tokį klausimą socialinio tinklo „Facebook“ grupėje iškėlė gyventojas iš Kaišiadorių.

Lietuvoje poreikis įsigyti būstą neblėsta. O nekilnojamojo turto (NT) kainos, panašu, taip pat  įkandamesnės pirkėjams artimiausiu metu veikiausiai netaps. Negana to, rinkoje pasigirsta nuogąstavimų dėl brangstančių statybinių medžiagų. Tačiau dėl ko iš tiesų brangsta būstas – dėl pardavėjų godumo ar iš tiesų pagrįstų priežasčių? Registrų centro duomenimis, NT sandorių rinka pastaruoju metu pažymėtas tolimesnio augimo nuotaikomis.

Lietuvoje vis dažniau svarstoma apie nekilnojamąjį turtą ne tik kaip apie vietą gyventi, bet kaip apie ilgalaikį kapitalo augimo įrankį. Vilniaus transformacija – geriausias pavyzdys: buvę pramoniniai rajonai tampa paklausiausiomis gyvenimo erdvėmis. Tie, kas prieš penkerius metus pirko Vilkpėdėje, šiandien skaičiuoja dvigubą vertės augimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tačiau prognozuoti sėkmę nepadeda nuojauta – tam reikia duomenų, miesto raidos supratimo ir šiek tiek drąsos.

Kaip jaustumėtės, kai norėdami pakeisti palūkanas, sulauktumėte reikalavimo sumokėti beveik 1 tūkst. eurų? Ir jei dabartinis bankas neleistų pereiti į kitą, kur suteikiamos geresnės paskolos sąlygos? Į tokią nemalonią situaciją pakliuvo politikas Aleksej Persijanov, mokantis būsto paskolą bankui „Luminor“. Jis papasakojo, kad prieš 2 metus, kylant palūkanoms, nutarė jas penkeriems metams užfiksuoti. „Aš banko, kai fiksavau, klausiau, ar bus galima atfiksuoti.

Šių metų gegužę nekilnojamojo turto pardavimai Vilniuje augo 25 proc., rodo NT plėtros bendrovės „EIKA Development“ duomenys. Pastarąjį mėnesį Vilniuje parduoti 462 butai, kai balandį – 367.  Bendrovės duomenimis, butų pardavimų augimas nuo pat metų pradžios rodo rinkos atsigavimą. Šių metų sausį Vilniuje buvo parduoti 704, vasarį – 482, kovą – 440, balandį – 367, gegužę – 462 butai.

Ramiai gyvenant savo namuose nesitikima, kad butui staiga kažkas nutiks ir teks kelerius metus bylinėtis teismuose, mokėti teisininkams ir siekti, kad turtui padaryta žala būtų atlyginta. Tačiau tokių atvejų pasitaiko gana dažnai. Pvz., skaitytojas Arvydas papasakojo, kad jo senyvų tėvų kaimynas viršuje remontuoja savo butą, griauna leidžiamas griauti sienas, bet dėl to ėmė trūkinėti Arvydo tėvų buto lubos ir sienos, atsirado labai daug dulkių.

Valdžiai svarstant, kaip didinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, dalis gyventojų pradėjo ieškoti alternatyvų, kaip šią mokestinę naštą išeitų sumažinti. Siekdami sutaupyti Lietuviai pradėjo domėtis galimybe gyventi negyvenamosios paskirties patalpose, kurios paprastai yra pigesnės, nei gyvenamosios paskirties patalpos, kurioms taikomi papildomi reikalavimai.

Sumokėję už turtą ir oficialiai tapę jo savininkais esame ramūs, kad jis priklauso tik mums. Vis tik tą supranta ne visi. Pvz., daug laiko parduotame sklype ar sodyboje praleidę ir prie jų prisirišę buvę savininkai ten ir toliau gali jaustis kaip namuose – o kas gi jiems sutrukdys? Su tuo susidūrė vilnietis Edvinas (vardas pakeistas), kuris dar pernai rudenį nusipirko sodybą. Buvęs savininkas iš ten išsivežė savo daiktus ir patikino, kad į sodybą daugiau negrįš.

Seimui pradėjus svarstyti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas, visuomenėje ir tarp politikų toliau netyla diskusijos dėl jų. Tie, kas daug turto neturi, nemato problemų, kad, padidinus NT mokestį, turtingesni susimokės daugiau.  Kiti jau svarsto, kad pakeitus įstatymą, ieškos būdų, kaip didesnio mokesčio išvengti. O vienas iš jų – NT dovanojimas ar perrašymas, pavyzdžiui, vaikams.

Ketvirtadienį Seimas ėmėsi svarstyti naujausią Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektą. Jam vos prieš vieną dieną pritarė Vyriausybė, nes ankstesnis jos pasiūlytas NT apmokestinimo modelis parlamento buvo atmestas. Už naujas NT mokesčio pataisas balsavo 72 Seimo narių, 36 buvo prieš, o 9 susilaikė. Dabar jas svarstys Seimo komitetai. Birželio mėnesį už jas turėtų būti balsuojama po svarstymo.

Vyriausybei pateikus nekilnojamojo turto mokesčio projektą – sumaištis. Gavę teisę pirmajam būstui ne tik nustatyti mokesčio dydžius, bet ir nuo jo atleisti, merai reikalauja dar daugiau – nustatinėti likusio būsto mokesčių dydį, iš kurio Vyriausybė planuoja rinkti pinigus gynybai. Premjeras Gintautas Paluckas tokią teisę žada nebent po penkerių metų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Praėjusią savaitę Vyriausybė jau galutinai nusprendė dėl mokesčių pakeitimų, kurie antradienį pateikti Seime. Tačiau jos registruoti įstatymų projektai sulaukia kritikos. Esą tokie sprendimai daugelį gyventojų paskatins lįsti į šešėlį, taip vengiant itin padidėsiančių mokesčių. Vienas iš siūlomų pokyčių – kad toks pats gyventojų pajamų mokestis (GPM) būtų taikomas visoms pajamų rūšims bendrai, t. y. tiek darbo ar individualios veiklos pajamoms, tiek iš turto nuomos ar pardavimo gautoms lėšoms.

Praėjusią savaitę Vyriausybė jau galutinai nusprendė, kokius mokesčius keis ir didins. Tarp jų – ir gyventojų pajamų mokestį (GPM). Vis tik kai kurie pakeitimai kelia klausimų ir sulaukia kritikos. Pavyzdžiui, siūloma, kad visos skirtingų rūšių pajamos (darbo, individualios veiklos, turto pardavimo) būtų sumuojamos ir joms būtų taikomas toks pats GPM tarifas. Taigi, kai kuriais atvejais jeigu gyventojas parduotų nekilnojamąjį turtą (NT), uždirbdamas, pvz., 100 tūkst.

Artėjant vasarai gyventojai vis dažniau išlenda į gamtą ir miškuose, sodybose ar nuosavuose kiemuose kepa šašlykus, dešreles ar kitokį maistą. Vis tik dėl šašlykinės, kepsninės ar laužo gali tekti susimokėti nemenkas baudas. Taip yra dėl to, kad dėl atstumų nesilaikymo ir neatsargaus elgesio gyventojai gana dažnai nuo šašlykinių ar laužų padega savo namus, augalus ar nukenčia patys.

Kilus didžiuliam nepasitenkinimui dėl gresiančio nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybė atsisako neapmokestinamojo būsto dydžio ribų ir leis pačioms savivaldybėms spręsti, kokį mokestį gyventojai mokės už būstą, kuriame yra registravę gyvenamąją vietą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Tačiau už visą kitą nekilnojamąjį turtą, jei jo vertė viršys 20 tūkst. eurų jau teks mokėti. Nuo mokesčio gyventojai bus atleisti tik tuo atveju, jei jis bus mažesnis nei 5 eurai.

Oficialu – jau artimiausiu metu bus griaunamas „Hanner“ verslo centras Saltoniškėse. Penkiolikos aukštų ir 60 metrų aukščio žaliasis pastatas skaičiuoja savo paskutinius gyvavimo mėnesius. Apie tai „MadeInVilnius“ rašė praėjusių metų rugpjūtį. Šį mėnesį Vilniaus miesto savivaldybei pristatyti naujojo verslo centro projektiniai siūlymai, kurie bus aptariami viešajame susirinkime su visuomene. Kaip skelbia portalas „MadeInVilnius“, viešasis aptarimas su visuomene bus organizuojamas nuotoliu.

Jau daugiau nei 4 metus bent vienam gyventojui panorėjus gali būti uždrausta rūkyti viso daugiabučio balkonuose ar kitose erdvėse. Vis tik šis draudimas rūkorių negąsdina, o jų kaimynai kenčia nuo dar stipresnio kvapo, kai rūkoma tiesiog namuose. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje viena moteris skundėsi, kad jos kaimynas rūko balkone ir visas kvapas eina tiesiai jai į miegamąjį. Vis tik kaimyno užfiksuoti nepavyksta, į draugiškas kalbas jis nesileidžia.

Darbas – tiek dirbant su darbo sutartimi, tiek individualiai – vis tiek yra darbas, nešantis pajamas, iš kurių asmuo ar jo šeima pragyvena. Vis tik norint gauti, pvz., būsto paskolą, bankai kelia skirtingus reikalavimus gaunantiems skirtingas pajamas. O kartais netgi taiko didesnes palūkanas, išduoda mažesnes paskolas. Dėl to vykdantiems individualią veiklą su pažyma, dirbantiems su verslo liudijimu ar turintiems mažąją bendriją yra daug sunkiau gauti būsto paskolą.

Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą naujam pėsčiųjų ir dviratininkų tiltui per Nerį, rašoma savivaldybės pranešime. Naujas tiltas turėtų sujungti A. Goštauto ir Upės gatves bei taps svarbia grandimi darnaus judumo infrastruktūroje. Planuojama, kad tiltas bus baigtas iki 2027 m. „Naujasis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas papuoš atnaujintą Neries krantinę ir atlieps didėjantį vilniečių poreikį patogioms ir aplinkai draugiškoms jungtims.

Pirmadienį Finansų ministerija oficialiai registravo naujas mokesčių įstatymų pataisas, tarp jų – ir Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisas. Artimiausiu metu jos turėtų būti patvirtintos Vyriausybėje, o toliau bus svarstomos Seime. Kaip būtų apmokestinamas pagrindinis būstas Šiuo metu NT mokesčiu apmokestinama turto vertė, kuri viršija 150 tūkst. eurų:  NT vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc.

Iki šiol nėra galutinai aišku, kokį nekilnojamojo turto (NT) mokestį gyventojams teks mokėti jau nuo kitų metų. Tačiau kai kurie baiminasi, kad po mokestinių pakeitimų teks kur kas daugiau sumokėti NT pardavus. Finansų ministerija pripažįsta, kad gyventojų pajamų mokestis už turto pardavimą gali išaugti. Tačiau ramina, kad bent jau šiuo metu nėra iki galo apsispręsta, kokio dydžio mokestis tai bus.

Nemažai lietuvių gyvena privačiuose namuose ar kotedžuose su sodais, turi sklypus ar sodybas toliau nuo namų, kur užsuka rečiau. Vis tik ne visi žino, kad kurį laiką nenušienauta žolė gali prišaukti didelių nemalonumų. Už per ilgą veją ar reguliariai neprižiūrimą sklypą gyventojams gresia ne tik baudos – jiems gali būti pradėtas taikyti didžiausias žemės mokesčio tarifas.

Nidoje pradėtos daugiafunkcio viešbučio komplekso „Marina Nida“ statybos. Projektą plėtoja bendrovės „Kenova“ ir „Marina Nida“. Generaliniu rangovu pasirinkta įmonė „Conres“. Statybos darbus planuojama baigti 2027 metais. Bendra projekto investicijų vertė sieks daugiau kaip 35 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Projekto vieta – istorinė Nidos prieplaukos teritorija.

Nemažai žmonių yra įsitikinę, kad, jeigu jų būste gyvenantis nuomininkas nemoka nuomos, jį galima laisvai iš savo būsto išvaryti. Tačiau už tokį elgesį būtų nubaustas tik pats savininkas. Nemokius ir išsikraustyti nesutinkančius gyventojus, kitaip – skvoterius, gali iškraustyti tik antstoliai teismo sprendimu. O jo laukti gali tekti ilgai, kol jums priklausančiuose namuose svetimas žmogus gyvena tiesiog už dyką.

Lietuvoje gyvenančios šeimos jau netrukus sužinos, ar šiais metais sulauks pinigų pirmam būstui įsigyti. O tuo metu valdininkai ir vėl užsimojo keisti dabar galiojančią tvarką dėl paramos skyrimo. Tad kiek gi pinigų mokėtų gyventojams ir ką būtų leidžiama su jais daryti papildomai, jei pakeitimai būtų priimti? Jaunos šeimos šiuo metu turi teisę pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui įsigyti.

Nuo protesto Katedros aikštėje iki diskusijų namuose ar socialiniuose tinkluose – vis daugiau gyventojų neramina, kaip bus keičiamas nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Svarbu ne tik pats mokesčio tarifas, bet ir NT mokestinė vertė, kuriai jis bus taikomas. Nuo šių dydžių priklausys, kiek gyventojams teks patuštinti pinigines. Tačiau, net (ypač) jeigu niekas nepasikeis, daliai savininkų mokesčio teks mokėti daug daugiau, negu jie moka dabar.

Turto banko auditą atlikusi Valstybės kontrolė sako, kad biudžetinės įstaigos turėtų sumažinti naudojamo nekilnojamojo turto (NT) plotą ir jo priežiūrai skirtas išlaidas. Valstybės kontrolieriaus Mindaugo Macijausko teigimu, nors vienam darbuotojui tenkantis plotas neturėtų viršyti 10 kv. m, tačiau pernai net 63 proc. šios paskirties nekilnojamojo turto objektų viršijo šį normatyvą.

Netoli mūsų vykstantis rusų pradėtas karas Ukrainoje, aukų ir griūvėsių vaizdai paveikė daugelį, todėl gyventojus neramina įvairūs klausimai. Pavyzdžiui, kas būtų su mūsų turtu, paskolomis ir ar padėtų draudimas, jei karas ar kita nelaimė užkluptų Lietuvą? Įdomu tai, kad daugeliu atvejų atstatyti su paskolą pasiimtą būstą padėtų draudimas. Vis tik karo metu draudimo bendrovės nuo atsakomybės būtų atleidžiamos, o gyventojai nuo paskolos – ne.

Šią savaitę buvo pristatyti numatomi mokesčių įstatymų pakeitimai. Bene daugiausia diskusijų sukėlė valdžios planai dėl gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo. Dabar mokestis taikomas tik jo vertei, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Tačiau numatoma šią vertę nuleisti iki 40 tūkst. eurų. Taigi priėmus tokias pataisas NT mokestį mokės daug daugiau gyventojų, negu jį moka šiuo metu. Kita vertus, turintiems daug brangaus turto mokestį planuojama pastebimai sumažinti.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų turi nekilnojamojo turto (NT). Iki šiol apmokestinama tik ta jo vertė, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Tačiau ateityje mokestį gali teikti mokėti tiems, kurių turtas vertas daugiau kaip 40 tūkst. eurų. Tai numato ketvirtadienį Finansų ministerijos registruotos NT mokesčių įstatymo pataisos, kurias dar turės patvirtinti Vyriausybė ir priimti Seimas. Tą padarius, pakeitimai įsigaliotų jau nuo 2026 m. pradžios.

Neseniai į Lietuvą atvyko 150 iš 5 tūkst. čia apsigyvensiančių Vokietijos brigados karių su šeimomis. Visgi jų kriterijai būstui mūsų šalyje yra gana neįprasti ir griežti – už tam tikrus patogumus jie yra pasiryžę ir nemažai sumokėti. Visgi, nors vokiečiai ieško gana brangių namų ar kotedžų, kuriems kelia aukštus reikalavimus, depozito per vieną kartą sumokėti nesutinka, o ir komunalinių paslaugų kainą reikalauja nustatyti iš anksto.

Premjeras Gintautas Paluckas žada dar šią savaitę paskelbti visą finansų ministerijos mokesčių reformą, kartu ir siūlymus, kaip apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Tačiau šalyje vis daugiau pasigirstant apie galimą protestų bangą nekilnojamojo turto mokesčio priėmimą valdantieji gali būti linkę atidėti. Premjeras G. Paluckas anksčiau teigė, kad priėmus visus numatomus mokestinius pakeitimus būtų planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus, kurie galėtų būti skirti šalies gynybai.

Susitaikę su karo baime lietuviai masiškai perka nekilnojamąjį turtą. Per pirmus du šių metų mėnesius sandorių skaičius išaugo net 40 procentų. Visgi sparčiai auga ir susidomėjimas būstais svetur. Tautiečiai šluoja butus šiltuose kraštuose, o daugiausiai Ispanijoje. Juos vilioja žemesnė kaina, geri orai, o kai kurie save ramina, kad karo atveju turėtų kur trauktis.  Sostinės Algirdo gatvėje esančiame projekte „Algirdo 3“ butų kainos muša rekordus.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) skyrė 77,5 tūkst. eurų bauda pastatų apdailos bendrovei „Urbanika“ už nesąžiningą komercinę veiklą klaidinant vartotojus apie parduodamus butus. VVTAT penktadienį pranešė nustačiusi, jog „Urbanika“ veikė nesąžiningai, sudarydama klaidinantį įspūdį apie galimybę teisėtai parduoti nekilnojamąjį turtą, kurio negalėjo parduoti. „Vartotojas, pasirašęs preliminariąją sutartį ir sumokėjęs 55 tūkst.

Valdžia vis dar slepia, kaip planuoja pakeisti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą. Tačiau kiekvienas savininkas turėtų suklusti jau dabar. NT mokesčiu apmokestinama turto vertė. Ją reguliariai skaičiuoja Registrų centras. Kas 5 metus taip apskaičiuota NT rinkos vertė tampa mokestine verte. O jai ir taikomas NT mokestis. Kai kurių butų ar namų vertė nuo 2021 m. išaugo daugiau kaip 70 proc.

Viena iš nemaloniausių situacijų gyvenant daugiabutyje – už sienos vykstantis remontas arba dėl to kylančiu triukšmu nuolat besiskundžiantys kaimynai. Tad, kaip rasti kompromisą, kai vieniems reikia vykdyti remonto darbus, o kitiems reikia tylos ir ramybės? Tuo skundėsi vilnietė Neda, šiuo metu auginanti kūdikį ir dar 3 vyresnius vaikus. Ji pasakojo, kad jos kaimynai už sienos šiuo metu daro kapitalinį remontą.

Ispanija jau daugelį metų yra populiari ne tik tarp keliautojų, bet ir investuojančių į nekilnojamojo turto (NT) pardavimai užsieniečiams čia kasmet auga. NT kainos Ispanijoje per pastaruosius metus išaugo, tačiau ši rinka ir toliau sulaukia lietuvių susidomėjimo.