Su tuo susidūrė vilnietis Edvinas (vardas pakeistas), kuris dar pernai rudenį nusipirko sodybą. Buvęs savininkas iš ten išsivežė savo daiktus ir patikino, kad į sodybą daugiau negrįš.
„Aš sodyboje dar negyvenu, tačiau išgirdau, kad buvęs savininkas ten – reguliarus lankytojas. Atvažiuoja mašiną nusiplauti, apeina sodybą, sujunginėja skaitiklius ir pan. Be mano leidimo ir man nežinant. Net planuoja anūkus atsivežti.
Mes tik raktus susirinkom, matomai, jis turi atsarginių raktų. Bėda ta, kad su kaimynais ten – kaip viena šeima. Galvoju, gal čia normali praktika Lietuvoje, kad ta bambagyslė, ypač seniems žmonėms, nenutrūksta ilgą laiką“, – piktinosi Edvinas.
Jis teiravosi, ko tokiu atveju imtis ir kaip užsitikrinti, kad buvęs savininkas sodyboje nesirodytų.
Kaip išprašyti buvusius savininkus?
Nekilnojamojo turto (NT) agentūros „Ober-Haus“ Šiaulių biuro vadovas Linas Juozaitis neslėpė, kad kartais būna atvejų, kai buvę savininkai, pardavę sklypą, sodybą ar pan., ten vis dar jaučiasi kaip namie: užsuka, vaikštinėja ir pan.
„Ypač, kai buvę savininkai yra senyvo amžiaus – jie dažnai vaikštinėja aplink parduotą NT.
Drąsesni ar gerokai vyresni užeina su, jų manymu, tik jiems vieniems žinomais patarimais, kaip prižiūrėti sodybą, kaip genėti medžius, kaip nepamiršti juos nupurkšti ir pan.“ – pasakojo L. Juozaitis.
Anot jo, jeigu tai nėra labai įkyru ar erzintina, tai galima mielai pabendrauti, bet stengtis neįsileisti į vidų.
Pašnekovas patarė, kad pokalbis turėtų būti labiau mandagumo, trumpas: „Galima kažkiek pavedžioti po sklypą, bet stengtis nevesti į vidų, nesiūlyti arbatos ar pan., kad tai taptų kažkokių ritualu, kadangi bus dar sudėtingiau atsikratyti buvusių savininkų.
Dažniausiai tai trunka iki kitos žiemos – po to jau praeina daug laiko ir savininkai nebepasirodo arba jau nebedrįsta užsukti.“
„Ober-Haus“ atstovas paminėjo, kad nusipirkus turtą yra būtina pasikeisti spynas dėl savo pačių ramumo.
Jo aiškinimu, jei yra aptverta teritorija, būtų gerai, kad bent jau pirmus metus būtų nuolat uždaromi ir rakinami vartai ir varteliai: „Taip pat reikėtų uždėti ir lentelę su užrašu „Privati valda“ – ji visada sudrausmina.“
Kas gresia už įsiveržimą į svetimą teritoriją?
Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Deimantė Mecelytė akcentavo, kad už neteisėtą pateikimą į svetimas valdas, priklausomai nuo jų paskirties, taikoma civilinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Ji aiškino, kad įėjimas tiek į negyvenamąsias, į gyvenamąsias ar kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, jo ir jo turto apieškojimas – laikomas privataus gyvenimo pažeidimu.
„Tokie neteisėti asmenų veiksmai yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės / neturtinės žalos atlyginimo“, – pabrėžė teisininkė.
Vis tik, įsiveržus į asmens būstą ar kitas gyvenamąsias patalpas, jau gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Pašnekovė vardijo, kad už tai gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
D. Mecelytė paminėjo, kad įsibrovimas į svetimą patalpą ar saugyklą gali būti laikomas ir kitų nusikaltimų sudėčių kvalifikuojančiais požymiais, pvz., vagystės atveju:
„Šiais atvejais savininkas turi teisę su pareiškimu kreiptis į prokuratūrą arba policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.“
Kada reikėtų įsirengti kameras?
Visgi, pasak „Glimstedt“ teisininkės, sklypo savininkas, siekdamas užkirsti kelią trečiųjų asmenų savavališkiems veiksmams, iš pradžių turėtų imtis paprastesnių priemonių.
T. y.: savo valdą aptverti jos teritoriją žyminčiomis tvoromis, pažymėti sklypą įspėjamaisiais ženklais, kad savininko valda yra privati ir trečiųjų asmenų apsilankymas yra nepageidaujamas.
„Kitas galimas savininko teisių gynimo būdas – stebėjimo kameros įsirengimas ir įspėjamųjų ženklų, kad teritorija yra stebima vaizdo kameromis, įsirengimas.
Pažymėtina, kad vaizdo stebėjimo kameros turėtų būti įrengiamos laikantis jų įrengimą reglamentuojančių teisės aktų: vaizdo fiksavimo trajektorija turėtų apimti ne didesnį plotą, negu yra būtina – neturėtų apimti viešųjų erdvių ar kitų privačių sklypų“, – dėstė D. Mecelytė.
Jos teigimu, tik tada, kai visų šių priemonių nepakanka ir jos nepadeda, reiktų teikti ieškinį.
Kada dėl įsibrovėlių padės policija?
Teisininkė nurodė, kad teisę kreiptis į policiją savininkas turi tais atvejais, kai į jam nuosavybės teise priklausančią teritoriją neteisėtu būdu patenka tretieji asmenys.
Ji vardijo, kad tokiu atveju įrodymai gali būti gretimų namų gyventojų parodymai ir vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuota medžiaga.
„Be to, paties savininko parodymai taip pat yra laikytini įrodymais.
Pareigūnams kilus abejonių dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo turinio arba esant nepakankamam įrodymų kiekiui, pareigūnų iniciatyva gali būti atliekami pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimo veiksmai“, – komentavo D. Mecelytė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
