Kai kurie vagystes aiškina socialinėmis aplinkybėmis – skurdu, maisto ar būtiniausių prekių stygiumi. Visgi dalis vagysčių vykdomos tikslingai, siekiant pavogtas prekes parduoti ir nusikaltimus pravesti pragyvenimo šaltiniu.
Taip pat vis dažniau atkreipiamas dėmesys ir į pasikartojančias vagystes, kylančias dėl tokių psichologinių problemų, kaip kleptomanija.
Vagia, nors turi pinigų
Nauji statistiniai duomenys rodo, kad praėjusiais metais Jungtinėje Karalystėje (JK) vagysčių iš parduotuvių skaičius išaugo apie 20 proc. Įdomu tai, kad nemaža dalis vagių šioje šalyje yra kleptomanai, o tarp jų – gana daug moterų.
Su naujienų portalo „Metro“ žurnaliste bendravusi Matilda atskleidė, kad parduotuvėse vagia nuo vaikystės. „Pirmas daiktas, kurį pavogiau, buvo stringai iš „Primark“. Aš imdavau tik smulkius daiktus“, – dalijosi moteris.
Po dešimtmečio ji vis dar neatsikratė šio įpročio ir panašu, kad net neketina to daryti. „Aš tikrai galiu sau leisti nusipirkti maisto produktų be vagysčių. Tačiau kainos nesuvokiamos. Kodėl turėčiau mokėti tokią kainą, kai pelną gauna dideli prekybos centrai?“ – sakė ji.
Tuo metu kita moteris su žurnaliste pasidalijo, kad pradėjo vogti dar būdama mokykloje:
„Manau, kad taip atsitiko todėl, kad kartais tai darydavo draugai. Susimokėdavau už daugumą daiktų, o vieną ar du smulkius daiktus pavogdavau, pavyzdžiui, kramtomąją gumą ar šokoladą.“
Abi moterys pabrėžė, kad lengviausia prasmukti nepastebėtoms yra dideliuose prekybos centruose, tačiau tai gali pavykti tik tada, kai vagia į kišenę lengvai telpančius, mažus dalykus.
Tačiau vagystės iš parduotuvių yra vis didesnė problema ne tik JK, bet ir Lietuvoje.
Vagysčių skaičius mažėja?
Policijos duomenys rodo, kad per visus 2024 m. buvo pradėti 1808 ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių, o per 2023 m. – 1277.
Šiemet ikiteisminių tyrimų pradėta kiek mažiau, tačiau prekybininkai pastebi, kad daugėja organizuotų vagysčių, kai nugvelbtų prekių vertė nedidelė ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Saugos bendrovės „Ekskomisarų biuro“ vykdomasis direktorius Arvidas Januška atkreipė dėmesį, kad vagystės pernai išaugo apie 7 proc., o ikiteisminių tyrimų skaičius apie 40 proc. Visgi jis pabrėžė, kad atlikti sisteminiai pakeitimai artimiausiu metu turėtų atnešti teigiamus rezultatus.
„Jeigu iki 2023 m. ikiteisminiai tyrimai (čia numatyta baudžiamoji atsakomybė), buvo pradedami, jei asmuo pasisavina prekių už didesnę nei 150 eurų sumą, tai 2023 m. buvo pradėta subendrinti ir asmenų veikas, jei jie vagiliauja sistemingai, kad ir už nedidelę sumą bei pradėti ikiteisminius tyrimus tokių asmenų atžvilgiu apjungiant tokias veikas.
Iki tol jos buvo vertinamos kaip atskiros veikos ir už jas buvo taikoma tik administracinė atsakomybė, kuri tų asmenų nuo vagysčių neatgraso“, – nurodė jis.
Policijos atstovas Ramūnas Matonis pažymėjo, kad tokį veikų apjungimą tenka taikyti dažnai, kadangi nemažai vagišių yra linkę nusikaltimą pakartoti.
„Daug vagišių, kurie tai daro nuolatos, sistemiškai, kurie įžūliai ignoruoja įstatymus. Ne kartą teisti, bausti, turintys priklausomybių, niekur nedirbantys ir gyvenantys iš tokių vagysčių“, – dalijosi jis.
A. Januška pažymėjo, kad kad toks veikų apjungimas turi gerą efektą, nes nuolat vagiliaujančių asmenų prekybos centruose pastebima mažiau.
Stebina vagių įvairovė
Psichologas ir psichoterapeutas Edvardas Šidlauskas pasakojo, studijų metais dirbęs apsaugos darbuotoju prekybos centruose, o ši patirtis jam suteikė puikią galimybę pritaikyti teorines žinias praktikoje.
„Susekti vagystes buvo tarsi rasti baravykų ar pagauti retą didelę žuvį. Labiausiai stebino ne pats faktas, kad žmonės vagia, o tai, kad vagia pasiturinčios, vyresnio amžiaus moterys, vaikai, paaugliai, net patys prekybos centro darbuotojai. Nuo jauno iki seno – visų socialinių sluoksnių ir abiejų lyčių žmonės“, – pasakojo psichologas.
Dabar dirbdamas psichologo darbą E. Šidlauskas pastebi, kad vis dažniau vagystės kyla ne iš skurdo.
„Paauglių atveju – kartais tai būdas gauti alkoholio ar tabako. Bet dažniausiai tai – kompleksinis reiškinys, kurį galima prilyginti priklausomybėms: lošimams, kompulsiniam pirkimui ar net senoviniam medžioklės instinktui“, – nurodė specialistas.
Jis taip pat nurodė, kad dažniausiai vogti žmones paskatina vagystės metu patiriamas greitas ir intensyvus dopamino pliūpsnis, kurį suteikia rizikos, netikėtumo, „laimikio“ jausmas.
„Svarbiausia tampa ne tai, kas pavagiama, o pats veiksmas, pergalės jausmas. Tad kartais yra visai tas pats, ką pavogti – svarbu „laimėti prizą“.
Kita vertus, pastebima, kad dažniausiai vagiamos tos prekės, kurios reklamuojamos medijoje. Manau, kad pirmiausia visgi vagiamos geidžiamiausios prekės, o jei nepavyksta – tai, ką gali, kas lengviau prieinama“, – dalijosi E. Šidlauskas.
Kai kurie duomenys rodo, kad moterys dažniau įkliūva dėl vagysčių, tačiau, pasak psichologo, tai gali būti susiję ir su tuo, kad moterys dažniau lankosi parduotuvėse.
Be to, specialistas pabrėžė, kad dažnai įtakos polinkiui į tokį elgesį turi ir vaikystėje ar kitame gyvenimo laikotarpyje patirtos traumos.
„Kita vertus, remiantis psichologiniais tyrimais, pastebima, kad į priklausomybes dažniau linkę jautresni, nerimastingesni, nesaugiai besijaučiantys asmenys.
Stereotipiškai šias savybes dažniau priskiriame moterims. Be to, patirtos vaikystės traumos, aplinkos smurtas, nesaugus prisirišimas ar emocinis apleidimas gali būti reikšmingi veiksniai formuojantis impulsyviam, priklausomybėms imliam elgesiui.
Vagystė dažnai suteikia trumpalaikį palengvėjimą, ypač kai gyvenimo aplinkybės atrodo nekontroliuojamos. Tai tampa būdu sumažinti nerimą, skausmą, išsivaduoti iš emocinės tuštumos jausmo. Neretai tai būna nesąmoningas bandymas susigrąžinti kontrolės jausmą“, – nurodė psichologas.
Ne tik teisėsaugos klausimas
E. Šidlauskas atkreipė dėmesį, kad kai vagystė – racionalus apskaičiuotas nusikaltimas, bausmė gali veikti kaip atgrasymo priemonė. Tačiau jei tai impulsyvus, priklausomybę primenantis elgesys, bausmės dažnai neveiksmingos.
Pasak specialisto, kai žmogų valdo potraukis, racionalūs svarstymai apie pasekmes nebeveikia.
„Istorijoje esama pavyzdžių apie žiaurias bausmes už vagystes – tam tikrose valstybėse net taikomas galūnių amputavimas ar mirties bausmės valdininkams.
Tačiau tokios priemonės daugumai demokratinių visuomenių atrodo nepriimtinos ir nežmoniškos. Be to, jei asmuo serga kleptomanija – tai medicininis sutrikimas, o ne sąmoningas nusikaltimas. Tokiu atveju bausmės gali būti net žalingos“, – dalijosi psichologas.
Specialistas nurodė, kad kleptomanijos ar priklausomybės nuo vogimo atvejais daug efektyvesni yra kompleksiniai sprendimai tokie, kaip psichoterapija, medikamentinis gydymas ar emocinių įgūdžių stiprinimas.
„Kai padedama išgydyti emocinį skausmą, sumažinti nerimą, sukurti saugius ir prasmingus santykius, dauguma žmonių nebejaučia poreikio ieškoti kompensacijos per vagystes.
Vagystės – tai ne tik teisėsaugos klausimas. Tai ir visuomenės sveikatos problema, kurios sprendimas reikalauja daugiau nei tik vaizdo kamerų ar baudų. Reikia empatijos, supratimo ir ilgalaikės psichologinės pagalbos“, – pažymėjo E. Šidlauskas.
Lietuvoje labiau vagiliauja vyrai
Oficialios statistikos departamento duomenys rodo, kad 2023 m. iš viso už nusikalstamas veiklas buvo nuteista daugiau nei 14 tūkst. asmenų. Didžiąją dalį nuteistųjų sudarė vyrai (daugiau nei 13 tūkst.), tuo metu moterų nuteista kur kas mažiau (apie 1,3 tūkst.).
Tai reiškia, kad Lietuvoje dažniau prasikalsta ir už tai yra nuteisiami vyrai, o „Ekskomisarų biuro“ vadovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, atvirkščiai nei JK, būtent jie dažniau vagia.
„Dažniau vagia vyrai. Vagiančių moterų irgi yra, bet jų mažiau nei vyrų. Su vagiančiomis moterimis dažniausiai susiduriame kosmetikos, drabužių prekių parduotuvėse, nors pasitaiko ir kitose panašiose parduotuvėse“, – nurodė vyras.
Kad Lietuvoje moterys nėra dominuojanti grupė asmenų, vykdanti vagystes, pritarė ir „Grifs AG“ Apsaugos departamento direktorius Žydrūnas Bukauskas.
A. Januška nurodė, kad moterys dažniausiai vagia tokias prekes, kaip dekoratyvinė kosmetika, drabužiai bei bižuterija. Tačiau neretai moterys nusprendžia nesusimokėti ir už taip vadinamas „vagiamiausias“ prekes (alkoholiniai gėrimai, šokoladai, kava, dešros, sviestas, lašiša, ikrai).
„Ekskomisarų biuro“ vadovas pažymėjo, kad vagystės dažniausiai vykdomos didžiuosiuose prekybos centruose, kur vyrauja dideli pirkėjų srautai ir vagis yra sunkiau pastebėti.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad neretai prekės yra vagiamos tam, kad vėliau būtų perparduotos, o tokius nusikaltimus organizuoja ir grupės, kurioms tai yra pragyvenimo šaltinis.
„Neretai tokias vagystes daro organizuotos grupės. Pastebime, kad kartais vagiliaujantys asmenys yra atvežami prabangiais automobiliais, o po vagystės tais pačiais automobiliais išvežami“, – atskleidė A. Januška.
Silpniausios vietos – ten, kur mažiau apsaugos
Pasak „Grifs AG“ Apsaugos departamento direktoriaus, vagystės dominuoja didmiesčiuose, tuo metu mažesniuose miesteliuose šie nusikaltimai užfiksuojami rečiau.
„Didmiesčiuose vagių grupuotės tapo visiškai mobilios, kasdien aplanko apie 5–8 prekybos centrus įvairiuose gyvenamuosiuose rajonuose“, – pažymėjo jis.
Ž. Bukauskas nurodė, kad praktika rodo, kad keičiant apsaugos darbuotojų apimtis prekybos centruose ženkliai pakinta patiriami prekybos centrų nuostoliai.
Kitaip tariant, kuo mažiau apsaugos – tuo daugiau vagysčių.
„Profesionalūs vagys nuolat analizuoja prekybos centruose esančias apsaugos priemones, stebi situaciją su apsaugos darbuotojais. Vagys renkasi tuos prekybos centrus, kurie yra mažiau apsaugoti, ten kur kas lengviau vykdyti vagystes.
Šiandien taikomos vagysčių prevencijai skirtos techninės priemonės be prekybos centruose dirbančių apsaugos darbuotojų nėra veiksmingos. Tai iš dalies riboja ir teisės aktai, pavyzdžiui, BDAR apribojimai“, – dalijosi „Grifs AG“ Apsaugos departamento direktorius.
Taip pat jis pažymėjo, kad kovoje su sisteminėmis vagystėmis itin svarbu kovoti ir su vogtų prekių supirkimo taškais.
„Kadangi egzistuoja vogtų prekių realizacijos kanalai, pavyzdžiui, turgūs, kavinės, prekybos kioskeliai ir pan., egzistuoja ir profesionalūs vagys, kurie per šiuos kanalus realizuoja pavogtas prekes“, – atkreipė dėmesį Ž. Bukauskas.
Primename, kad atsakomybė už smulkias vagystes (iki 150 eurų) yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekse ir užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų.
Tuo metu atsakomybė už stambesnes vagystes (virš 150 eurų) numatyta Baudžiamajame kodekse. Už tokius veiksmus asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
