Bendraudamas su žurnalistais, Ukrainos prezidentas sakė, kad dabar Kremlius turi naują planą, o vakarinėje Ukrainos dalyje išlieka Rusijos smūgių ir suintensyvėjusių atakų grėsmė.
Ukraina smogė Rusijos dronų gamyklai ir raketų brigados sandėliui
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino, kad šalies gynybos pajėgos smogė dronus kuriančiai ir gaminančiai įmonei „Roboavia“ Rusijos Rostovo srityje bei Rusijos raketų brigados aprūpinimo sandėliui Briansko srityje.
Apie tai generalinis štabas pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
Patvirtinta, kad spalio 16 d. pataikyta į netoli Lenino kaimelio Rusijos Rostovo srityje esantį įmonės „Roboavia“ gamybos ir sandėliavimo pastatą. Smūgiu į šios Rusijos kariuomenei bepiločius orlaivius kuriančios ir gaminančios įmonės infrastruktūrą siekta sutrikdyti dronų gamybą ir tiekimą Rusijos pajėgoms.
Taip pat patvirtinta, kad spalio 12 d. pataikyta į netoli Latyšų Rusijos Briansko srityje esantį sandėlį, kuriame laikytos atsargos vienam Rusijos raketų brigados daliniui aprūpinti.
Kaip pranešė „Ukrinform“, spalio 16 d. ir naktį į spalio 17-ąją Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė geležinkelio tiltui Briansko srityje ir Rusijos kariuomenės aprūpinimo sandėliams laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
Putinas džiaugiasi Trumpo sprendimu netaikyti sankcijų: Zelenskis įspėja dėl pasekmių
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas dabar džiaugiasi tuo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką netaikyti naujų sankcijų Rusijai, apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė per nuotolinę spaudos konferenciją „WhatsApp“ platformoje, praneša naujienų agentūra „Unian“.
„Deja, sankcijų atšaukimas tęsis. Manau, kad (JAV ir Rusijos – ELTA) susitarimas dėl dyzelino yra pirmas žingsnis. Deja, man atrodo, kad taip V. Putino sustabdyti nepavyks, priešingai – jis džiaugiasi ir jaučia pasitenkinimą dėl to, kad turi tokią paramą“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Vis dėlto Ukrainos lyderis išreiškė viltį, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas darys viską, kad V. Putinas nutrauktų žudynes, smūgius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir Rusijos karą prieš Ukrainą.
„Tačiau apribojimais Ukrainos atsakomosioms priemonėms prieš Rusiją už tai, kad jie žudo mūsų žmones, to nepasieksime. O sankcijų panaikinimu – juo labiau“, – įsitikinęs V. Zelenskis.
ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pasirašė įsaką, kuriuo nurodė netaikyti senatoriaus Lindsey Grahamo įstatyme numatytų plataus masto JAV sankcijų ir muitų, skirtų Rusijos pajamoms iš energetikos mažinti.
Per Rusijos ataką Chersone žuvo vienas žmogus, dar 22 sužeisti
Šeštadienio rytą per Rusijos oro smūgį Chersone žuvo vienas žmogus, dar 22 buvo sužeisti.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Chersono srities karinė administracija.
„Šį rytą per mažiau nei valandą Rusijos teroristai ant Chersono numetė aštuonias valdomąsias aviacines bombas. Smūgiai teko Korabelnio rajono gyvenamiesiems kvartalams, kai žmonės dar miegojo savo namuose. Buvo apgadinta dešimt daugiabučių gyvenamųjų namų, prekybos centras, administraciniai pastatai, taip pat gyventojų asmeninės ir viešojo transporto priemonės“, – teigiama pranešime.
Smūgių vietose kilo gaisrai, o žmonės atsidūrė po savo namų griuvėsiais. Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė septynis Chersono gyventojus.
„Per pakartotinį Rusijos smūgį žuvo į įvykio vietą padėti sužeistiesiems atvykęs greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas. Iš viso buvo sužeisti 22 žmonės, tarp jų du vaikai. Visiems nukentėjusiesiems teikiama reikiama medicinos pagalba“, – nurodoma pranešime.
Kaip pranešė „Ukrinform“, per Rusijos oro smūgius Chersone sužeistųjų skaičius išaugo. Į ligonines dėl įvairaus sunkumo sužalojimų kreipiasi žmonės.
Trumpas vėl sukėlė sąjungininkų pasipiktinimą: atsisakė pasakyti, kad karą pradėjo Putinas
Jungtinės Karalystės (JK) kariai rengiasi dalyvauti didelėse karinėse pratybose Lenkijoje. Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesutaria su sąjungininkais dėl karo Ukrainoje – jis atsisakė pasakyti, ar karą pradėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Apie JK pajėgų dalyvavimą didelėse pratybose paskelbė gynybos sekretorius Wesas Streetingas, pirmą kartą nuo paskyrimo į šias pareigas lankydamasis JAV.
Britų kariai pratybose prisijungs prie Prancūzijos ir Vokietijos karių. Pratybomis siekiama užtikrinti, kad NATO pajėgos būtų pasirengusios teikti Ukrainai saugumo garantijas pasibaigus karui.
Tuo metu D. Trumpas sukėlė nesutarimų su JK ir kitais sąjungininkais, atsisakydamas pasakyti, kad V. Putinas pradėjo karą Ukrainoje.
D. Trumpas taip pat neigė JAV atsakomybę už itin svarbios palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ veikimo sutrikimus Ukrainoje, dėl kurių susilpnėjo šalies galimybės apsiginti nuo atakų.
„Ukraina yra priešakinė kovos už laisvę visame pasaulyje linija, todėl nepaprastai svarbu, kad ji įveiktų V. Putino agresiją. Vadovaudami Norinčiųjų koalicijai rengiamės taikai ir laisvei, kurių siekiame. Kitą mėnesį tūkstančiai karių dalyvaus didelėse pratybose Lenkijoje, kad būtume pasirengę padėti Ukrainai rengti karius ir atstatyti šalį po karo“, – Vašingtone sakė JK gynybos sekretorius W. Streetingas.
Pasak leidinio „The Times“, lapkričio mėnesį pratybose kartu su Lenkijos pajėgomis dalyvaus mažiausiai 1,5 tūkst. karių iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos.
Per pratybas bus imituojamas karių ir atsargų, tokių kaip maistas ir degalai, gabenimas. Surengti pratybas sutarta liepą vykusiame Norinčiųjų koalicijos viršūnių susitikime.
JK ir dauguma kitų NATO narių aiškiai kaltina ir smerkia Kremlių dėl karo Ukrainoje, kurį 2022 m. pradėjo V. Putinas, įsakęs įsiveržti į kaimyninę šalį.
Tačiau paklaustas, ar nepamiršo, kad karą pradėjo Rusijos vadovas, D. Trumpas tiesiai neatsakė ir leido suprasti, jog viskas nėra taip paprasta.
„Aš žinau smulkmenas, suprantate, ir kada nors jas atskleisiu. Bet man rūpi tik vienas dalykas. Noriu, kad šis karas baigtųsi“, – sakė D. Trumpas.
Tai jis sakė išvykdamas iš Baltųjų rūmų į rinkimų kampanijos renginį Džordžijos valstijoje. Prieš tai D. Trumpas vėl užsipuolė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, teigdamas, kad „nėra didžiausias jo gerbėjas“ ir kad su juo sunkiau susitarti nei su V. Putinu.
Anksti šeštadienį D. Trumpas pasirašė įsaką, kuriuo nurodė netaikyti naujo sankcijų Rusijos ekonomikai paketo.
Prezidentas teigė, kad sankcijų netaikymas atitinka JAV nacionalinius interesus.
D. Trumpas anksčiau sakė, kad Ukrainai reikia naujo prezidento, ir teigė, kad neva V. Putinas labiau nori taikos susitarimo.
Tuo metu penktadienį Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime dalyvavęs V. Zelenskis leido suprasti sutinkantis su prielaida, kad D. Trumpas jį verčia atpirkimo ožiu dėl smarkiai išaugusių degalų kainų. Degalai pabrango dėl karo Irane, kurį vasarį pradėjo JAV ir Izraelis.
Artėjant kitą mėnesį vyksiantiems svarbiems JAV kadencijos vidurio rinkimams, D. Trumpas dėl energijos kainų šuolio vis dažniau kaltina Ukrainos atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, o ne naftos tiekimo iš Artimųjų Rytų per Hormuzo sąsiaurį sutrikimus.
Šios savaitės pradžioje per vizitą Londone V. Zelenskis apkaltino D. Trumpą išdavus Ukrainą, nes šis apribojo jos galimybes naudotis JAV gaminamais „Starlink“ terminalais, kurie itin svarbūs Ukrainos kariuomenei.
„Mes to nepadarėme. Mes nė kiek nesumažinome greičio“, – penktadienį pareiškė JAV prezidentas.
Santykiai dar kartą pašlijo po D. Trumpo susitarimo pirkti rusišką dyzeliną. Kritikai JAV ir užsienyje perspėja, kad taip bus finansuojama V. Putino karo mašina.
Zelenskis sureagavo į Trumpo sprendimą dėl sankcijų Rusijai: prabilo apie pasekmes
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas blokuoti sankcijas Rusijai reiškia tik „apdovanojimą“ Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, ir įspėjo, kad Maskva bando prieš žiemą palikti milijonus ukrainiečių be šilumos ir elektros.
D. Trumpas, kilus ginčui su Ukrainos karo meto lyderiu, pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo atšaukė plataus masto JAV sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos pajamas iš energijos.
Šis sprendimas priimtas nepaisant to, kad Rusija intensyvina smūgius Ukrainoje – ypač jos sostinėje Kyjive. Rusijos karas, per kurį žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti palikti namus, tęsiasi jau penktus metus.
Lindsey Grahamo įstatymas – pavadintas velionio JAV senatoriaus, rėmusio šį projektą, vardu – buvo nukreiptas prieš Rusijos energetikos ir gynybos sektorius, taip pat prieš V. Putiną ir vadinamąjį šešėlinį tanklaivių laivyną, kuriuo Maskva naudojasi apeidama Vakarų sankcijas. Įstatymas būtų suteikęs D. Trumpui teisę nustatyti iki 100 proc. siekiančius muitus pagrindiniams rusiškos naftos ir dujų pirkėjams.
D. Trumpo penktadienį pasirašytu vykdomuoju įsaku JAV muitai ir sankcijos, nukreipti prieš Rusijos pajamas iš energijos, buvo sustabdyti likus dviem dienoms iki L. Grahamo įstatymo įsigaliojimo.
V. Zelenskis sakė, kad sprendimas priimtas tą pačią dieną, kai Rusija atakavo 15 ypatingos svarbos elektros gamybos objektų visoje Ukrainoje per vieną didžiausių išpuolių prieš Ukrainos energetikos tinklą.
„Svarbu, kad visi Amerikoje taip pat matytų, kas iš tikrųjų vyksta“, – socialiniuose tinkluose rašė ukrainiečių lyderis.
L. Grahamo įstatymas, pasak jo, „turėjo daryti tikrai veiksmingą spaudimą Rusijai, kad šis karas būtų užbaigtas“. V. Zelenskis pridūrė, kad įstatymas „galėjo labai padėti – ir vis dar gali! “
„JAV sankcijų atšaukimas, spaudimo agresorei sumažinimas, finansinis atlygis Putinui – visa tai tik skatina jį toliau pulti“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis, ragindamas sąjungininkus toliau daryti spaudimą Rusijai.
Ukrainos vadovas sakė, kad Rusija prieš žiemą nori palikti Ukrainą be elektros. „Rusija bando atjungti elektrą Ukrainoje – prieš pat žiemą. Rusija bando palikti milijonus mūsų žmonių be elektros ir šildymo“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis, ragindamas sąjungininkus spausti Maskvą, kad ši tai nutrauktų.
Praėjusią žiemą šimtai tūkstančių ukrainiečių esant minusinei temperatūrai nuolat likdavo be šilumos ir elektros.
Praėjus dienai po to, kai D. Trumpas atšaukė sankcijas, priversdamas Europą ir Kyjivą nerimauti dėl to, kieno pusėje šiame kare yra Baltieji rūmai, Ukraina pranešė, kad per Rusijos oro smūgius žuvo mažiausiai du žmonės.
Pareigūnai pranešė, kad vienas žmogus žuvo pietiniame Chersono mieste per išpuolį, per kurį taip pat buvo sužeisti 22 žmonės, įskaitant du vaikus, o kitas žmogus žuvo Sumuose Ukrainos šiaurės rytuose.
Rusija Trumpo žingsnį vadina istoriniu
Kremlius ir V. Putinas kol kas nesureagavo į D. Trumpo sprendimą, tačiau keli Rusijos pareigūnai džiaugėsi šiuo žingsniu kaip pergale.
„Trumpo administracijos sprendimas sustabdyti Grahamo akto galiojimą yra svarbus ir iš tiesų istorinis momentas“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas.
Jis teigė, kad įstatymas būtų padaręs „rimtos žalos pirmiausia JAV ekonomikai ir pasaulio rinkoms“.
D. Trumpas netaikyti sankcijų nusprendė po to, kai sudarė susitarimą su V. Putinu dėl esamų sankcijų Rusijai sušvelninimo mainais į tai, kad Maskva į pasaulines rinkas išleis daug dyzelino.
Penktadienį JAV prezidentas paskelbė atitinkamą vykdomąjį įsaką – netrukus po to, kai V. Putinas pasirodė su karine uniforma ir pareiškė, kad Maskva siekia užimti likusią Rytų Ukrainos dalį.
JAV vadovaujamos derybos dėl karo Ukrainoje nutraukimo nedavė rezultatų. Tiek V. Putinas, tiek V. Zelenskis praeityje yra suerzinę D. Trumpą dėl pažangos trūkumo stabdant alinančius karo veiksmus.
V. Zelenskis penktadienį, lankydamasis Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime, sutelkė savo sąjungininkus, ragindamas toliau finansuoti Ukrainos kovą ir tvirtindamas, kad kilus ginčui su D. Trumpu jis gina savo šalies interesus.
Putinas žada daugiau
Ukraina stengiasi numušti Rusijos raketas ir prieš žiemą sustiprinti gynybą.
Rusija kontroliuoja dideles Rytų ir Pietų Ukrainos teritorijas, o V. Putinas ne kartą yra sakęs, kad Maskva ketina jėga užimti likusią Rytų Ukrainos dalį.
„Apskritai aš matau teigiamą tendenciją kariuomenės grupuočių operacijose“, – penktadienį kariuomenės vadams sakė karinę aprangą vilkėjęs V. Putinas.
„Neabejotinai vienas pagrindinių tikslų išlieka Donecko liaudies respublikos išvadavimas“, – pridūrė jis, pavartodamas Kremliaus pavadinimą Ukrainos rytiniam Donecko regionui.
Penktadienį Europos vadovai pademonstravo vienybę su V. Zelenskiu.
„Dabar ne laikas nutraukti paramą Ukrainai. Dabar ne laikas švelninti sankcijas Rusijai“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.
„Dabar laikas didinti mūsų paramą, didinti mūsų spaudimą“, – pabrėžė jis.
Zelenskis perspėja apie Rusijos planus prieš žiemą: taikinyje – elektra ir šildymas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį įspėjo, kad prieš šaltąjį sezoną Rusija bando nutraukti elektros tiekimą Ukrainoje ir atimti iš milijonų žmonių šilumą bei elektrą.
„Rusija bando atjungti elektrą Ukrainoje – prieš pat žiemą. Rusija bando palikti milijonus mūsų žmonių be elektros ir šildymo“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis, ragindamas sąjungininkus spausti Maskvą, kad ši tai nutrauktų.
Jis pridūrė, kad penktadienį Maskva surengė didelio masto ataką prieš Ukrainos elektros tinklus.
Maskvą atakavo 144 dronai: sutriko oro uostų darbas, lėktuvai nukreipti kitur
Naktį į šeštadienį Maskvą atakavo mažiausiai 144 bepiločiai orlaiviai. Dėl dronų atakos buvo apribota miesto oro uostų veikla – skrydžiai vėlavo arba buvo nukreipti į kitus oro uostus.
Apie dronų ataką prieš Rusijos sostinę pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas. Naktį į šeštadienį jis iš pradžių teigė, kad numušti 69 prie Rusijos sostinės artėję dronai.
„Gelbėjimo tarnybų specialistai dirba bepiločių orlaivių nukritimo vietose“, – rašė S. Sobianinas.
Paryčiais meras pranešė, kad sunaikinti dar 75 Maskvą bandę atakuoti dronai. Taigi Rusijos pareigūnų skelbiamas numuštų dronų skaičius išaugo iki 144.
Prieš pat vidurnaktį Rusijos aviacijos agentūra „Rosaviacija“ dėl dronų atakos apribojo lėktuvų kilimą ir tūpimą Maskvos oro uostuose. Apribojimai galiojo ir kituose Rusijos oro uostuose.
Apie vidurnaktį pranešta, kad dėl Vnukovo oro uoste galiojančių apribojimų penki iš Antalijos į Maskvą skridę lėktuvai buvo nukreipti kitur.
Apie dronų pavojų taip pat perspėta Leningrado srityje. Jos gubernatorius Aleksandras Drozdenka 2 val. 10 min. paskelbė oro pavojų ir pranešė apie mobiliojo interneto spartos sumažinimą.
Rusijos gynybos ministerija skelbė, kad iš viso per naktį oro gynybos pajėgos numušė 610 dronų. Ministerijos teigimu, dronai perimti virš Leningrado, Novgorodo, Tverės, Briansko, Belgorodo, Kursko, Oriolo, Kalugos, Voronežo, Rostovo, Smolensko, Tulos ir Maskvos sričių, Chantų-Mansių autonominės apygardos, Krasnodaro krašto, laikinai okupuoto Krymo bei Juodosios jūros.
Kaip pranešė „Ukrinform“, spalio 16 d. Maskvos oro uostai dėl Ukrainos dronų jau trečią kartą šią savaitę sustabdė veiklą. Buvo atšaukta daugiau kaip 200 skrydžių.
Putino pasiuntinys sureagavo į Trumpo sprendimą dėl sankcijų: pavadino jį istoriniu
Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiuntinys investicijų klausimais Kirilas Dmitrijevas džiaugiasi JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimu netaikyti Lindsey Grahamo įstatyme numatytų sankcijų. Jis tai pavadino „iš tiesų istorine akimirka“, praneša „Sky News“.
Įrašuose socialiniame tinkle „X“ K. Dmitrijevas teigė, kad sankcijos „būtų galėjusios faktiškai visiškai sustabdyti bet kokį Rusijos ir JAV ekonominį bendradarbiavimą ir padaryti didelę žalą pirmiausia JAV ekonomikai bei pasaulio rinkoms“.
„Rusijos ir JAV ekonominis bendradarbiavimas atitinka abiejų šalių interesus, prisideda prie pasaulio ekonomikos stabilumo ir sudaro pagrindą kurti pasitikėjimą bei pasiekti ilgalaikę taiką. Vietoj sankcijų ir konfrontacijos mums reikia dialogo, abipusiai naudingo bendradarbiavimo ir bendros atsakomybės už pasaulio stabilumą“, – pridūrė K. Dmitrijevas.
Tuo metu JAV demokratai griežtai sukritikavo D. Trumpo sprendimą netaikyti L. Grahamo įstatyme numatytų sankcijų, o vienas jų apkaltino prezidentą pataikavimu V. Putinui.
Vienas iš įstatymo projekto dėl sankcijų iniciatorių Richardas Blumenthalis pareiškė, kad D. Trumpas nusisuka nuo daugumos amerikiečių, jų atstovų abiejuose Kongreso rūmuose ir JAV sąjungininkų Europoje.
„Šios išimtys neturi nieko bendra su mūsų nacionaliniu saugumu – tai vien pataikavimas V. Putinui“, – pridūrė jis.
Tuo metu Kongreso narys Donas Beyeris socialiniame tinkle „X“ rašė, kad D. Trumpas pasiduodamas V. Putinui vėl išduoda JAV partnerius ukrainiečius ir nepaiso aiškios Kongreso valios, išreikštos įstatyme, skirtame taikyti sankcijas Rusijai už neteisėtą agresijos karą.
„D. Trumpas įrodė, kad iškraipys šio įstatymo prasmę ir piktnaudžiaus juo suteiktais įgaliojimais. Nors kol kas jis nesinaudoja teise taikyti muitus, dabartinė įstatymo redakcija taip pat leidžia D. Trumpui naujus įgaliojimus prekybos srityje panaudoti kaip ginklą prieš mūsų sąjungininkus ir prekybos partnerius“, – pareiškė D. Beyeris.
ELTA primena, kad JAV prezidentas D. Trumpas penktadienį pasirašė įsaką, kuriuo nurodė netaikyti plataus masto JAV sankcijų ir muitų, skirtų Rusijos pajamoms iš energetikos mažinti.
Ukrainiečiai per naktį numušė keturias raketas ir 289 Rusijos dronus
Per spalio 16 d. vakarą prasidėjusią Rusijos ataką Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė ar kitaip neutralizavo keturias sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir 289 dronus.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo penktadienio, spalio 16 d., 18 val. Rusijos pajėgos Ukrainą atakavo balistinėmis raketomis „Iskander-M/KN-23“, paleistomis iš Rusijos Voronežo ir Rostovo sričių bei laikinai okupuoto Krymo. Rusija taip pat iš oro erdvės virš Krymo paleido sparnuotąsias raketas „Ch-22/32“, o iš Juodosios jūros prie Novorosijsko paleido keturias sparnuotąsias raketas „Kalibr“.
Be to, Rusija paleido 332 kovinius bepiločius orlaivius, tarp jų – „Shahed“ dronus (31 iš jų – su reaktyviniais varikliais), S-8000 „Banderol“, „Gerbera“ ir dronus masalus „Parodija“.
Dronai buvo paleisti iš Rusijoje esančių Oriolo, Briansko, Kursko ir Primorsko Achtarsko, taip pat iš laikinai okupuotų Donecko ir Kryme esančios Hvardijskės.
Oro ataką atrėmė Ukrainos aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai bei Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios šaulių grupės.
Pirminiais duomenimis, iki šeštadienio, spalio 17 d., 8 val. oro gynybos pajėgos numušė arba nuslopino 293 taikinius: keturias sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir 289 bepiločius orlaivius. Tarp neutralizuotų bepiločių – „Shahed“ dronai (23 iš jų – reaktyviniai), S-8000 „Banderol“, „Gerbera“ ir kitų tipų dronai.
Smūgiai užfiksuoti 22 vietose, o numuštų dronų ir raketų nuolaužos nukrito trijose vietose.
Ataka tęsėsi šeštadienio rytą, Ukrainos oro erdvėje tebebuvo keli Rusijos dronai.
Kaip pranešė „Ukrinform“, spalio 17 d. rytą Kyjive ir keliose Ukrainos srityse dėl balistinių raketų grėsmės buvo paskelbtas oro pavojus. Oro pajėgos perspėjo apie į Zaporižią ir Kryvyj Rihą paleistas raketas.
Po Rusijos smūgio Ukrainos miestas liko be elektros: sutriko ir viešasis transportas
Po Rusijos smūgio Vinycia liko be elektros. Mieste pereinama prie atsarginių elektros energijos šaltinių.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Vinycios meras Serhijus Morhunovas.
„Po Rusijos atakos Vinycia liko be elektros. Specialistai šiuo metu vertina žalos mastą. Ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose pereinama prie atsarginių elektros energijos šaltinių“, – teigiama pranešime.
Kol nebus elektros, elektrinis viešasis transportas nekursuos. Vietoj jo keleivius veš daugiau autobusų ir mikroautobusų.
Vinycios srities energetikos bendrovė „Vinnytsiaoblenergo“ pranešė, kad per Rusijos smūgį buvo apgadinta viena iš bendrovės elektros pastočių, todėl didelėje teritorijoje nutrūko elektros tiekimas. Elektra nebuvo tiekiama dešimtims tūkstančių apskaitos taškų.
„Visos bendrovės „Vinnytsiaoblenergo“ avarinio remonto brigados toliau nepailstamai dirba. Elektros tiekimas palaipsniui atkuriamas. Darbų daug, tačiau mūsų energetikai pasirengę tokiems iššūkiams ir deda visas pastangas, kad kuo greičiau atkurtų elektros tiekimą gyventojų namams“, – nurodė bendrovė.
Kaip jau pranešta, spalio 16 d. Rusijos pajėgos dronais atakavo Vinycią. Per ataką buvo sužeista vietos gyventojų.
Rusija per parą Ukrainoje prarado 1 950 karių
Pastarąją parą Rusija kare prieš Ukrainą prarado 1 950 kareivių.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas naujausius duomenis sekmadienį paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą, iki 2026 m. spalio 17 d. žuvo arba buvo sužalota iš viso apie 1 562 970 Rusijos kareivių.
Per šį laikotarpį Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat sunaikino iš viso 12 415 Rusijos tankų (+1 per parą), 25 554 šarvuotąsias kovos mašinas (+2), 51 266 artilerijos sistemas (+24), 2 221 reaktyvinės salvinės ugnies sistemą (+4), 1 710 oro gynybos sistemų (+2), 449 karo lėktuvus (+0), 356 sraigtasparnius (+0), 2 962 antžemines robotų sistemas (+4), 566 986 dronus (+1 396), 5 130 sparnuotųjų raketų (+0), 35 karo laivus ir katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 163 883 transporto priemones ir kuro cisternas (+329), 4 835 specialiosios technikos vienetus (+2).
Generalinis štabas nuolat atnaujina duomenis apie priešo nuostolius.
„Ukrinform“ taip pat praneša, kad per parą iki penktadienio 22 val. fronto linijoje įvyko 208 koviniai susidūrimai tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų. Beveik ketvirtadalis jų buvo užfiksuota Pokrovsko ir Pietinės Slobodašynos sektoriuose.
Per Rusijos raketų smūgius Charkive sužeista 15 žmonių
Spalio 16 d. vakarą per Rusijos raketų smūgius Ukrainos rytuose esančiame Charkivo mieste buvo sužeista 15 žmonių, iš jų trys vaikai.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Spalio 16 d. vakarą Rusijos pajėgos surengė raketų atakas prieš Charkivą. Per vieną smūgį raketos pataikė į sandėlio pastatą Nemyšlianskio rajone, kur kilo 100 kv. metrų plotą apėmęs gaisras.
Taip pat buvo apgadinti netoliese esantys daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai ir kiti objektai.
Iš viso gaisrai kilo keturiose vietose, bet jie buvo greitai užgesinti.
Turimais duomenimis, sužeista 15 žmonių, tarp jų trys vaikai.
Kaip anksčiau pranešė Ukrinform, spalio 16-osios rytą Rusijos pajėgos smogė Charkivo Osnovianskio rajonui, o vėliau atakavo Ševčenkivskio ir Pramoninį rajonus. Rusijos pajėgos smogė dideliam turgui, taip pat transporto ir energetikos infrastruktūrai. Žuvo du žmonės, dar 18 buvo sužeisti.
Trumpas persigalvojo dėl sankcijų Rusijai: pasirašė įsaką, kuriuo atsisakė jas taikyti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pasirašė įsaką, kuriuo nurodė netaikyti plataus masto JAV sankcijų ir muitų, skirtų Rusijos pajamoms iš energetikos mažinti. Toks žingsnis dar labiau pablogino JAV santykius su Ukraina, besiginančia nuo Rusijos agresijos.
D. Trumpo sprendimas priimtas tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragino Europos Sąjungos (ES) vadovus toliau finansuoti Kyjivo kovą ir kitąmet tam skirti dar beveik 80 mlrd. JAV dolerių. Jis pabrėžia kovojantis už savo šalį tuo metu, kai D. Trumpo parama mažėja.
Anksčiau parengtas įstatymas, pavadintas jo projektą pateikusio velionio JAV senatoriaus Lindsey Grahamo vardu, suteikė D. Trumpui teisę taikyti iki 100 proc. siekiančius muitus pagrindiniams Rusijos naftos ir dujų pirkėjams.
D. Trumpas šį įstatymą pasirašė praėjusį mėnesį. Jame numatytos priemonės buvo nukreiptos prieš Rusijos energetikos ir gynybos sektorius, prezidentą Vladimirą Putiną ir kitus aukštus pareigūnus, taip pat prieš vadinamąjį Maskvos šešėlinį tanklaivių laivyną, naudojamą Vakarų sankcijoms apeiti.
Tačiau D. Trumpas poziciją dėl sankcijų Rusijai pakeitė po susitarimo su V. Putinu, pagal kurį JAV sušvelnintų sankcijas Rusijai, o mainais Rusija pasaulinei rinkai patiektų didelį kiekį dyzelino.
JAV prezidento karas Irane sukėlė didžiulį naftos trūkumą ir kainų šuolius, o tai kelia rimtų sunkumų jo Respublikonų partijai prieš kitą mėnesį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus.
Paklaustas, ar prieš rinkimus jis nėra verčiamas atpirkimo ožiu dėl D. Trumpo vidaus politikos problemų, V. Zelenskis tik nusišypsojo.
„Tai mano atsakymas“, – po ilgos pauzės Briuselyje žurnalistams sakė V. Zelenskis.
D. Trumpas pavadino Kyjivo veiksmus gėdingais po to, kai V. Zelenskis įsakė savo pajėgoms atnaujinti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Tai dar vienas ženklas, kad JAV ir Ukrainos santykiai įtempti.
„Ginu tik Ukrainos ir Ukrainos žmonių interesus“, – po pokalbių su ES vadovais sakė V. Zelenskis.
Pašliję D. Trumpo ir V. Zelenskio santykiai sustiprino nuogąstavimus, kad JAV vadovas stoja Maskvos pusėn.
Nerimą dar labiau padidino itin svarbios JAV teikiamos palydovinio ryšio sistemos veikimo sutrikimai, dėl kurių Ukrainai tapo sunkiau atremti intensyvius Rusijos bombardavimus.
Ukraina ryšiui mūšio lauke palaikyti naudoja Elono Musko bendrovės „SpaceX“ technologijas. Tačiau technologijų verslo milijardierius, aršiai kritikuojantis V. Zelenskį, teigė, kad jo bendrovė nėra atsakinga už sutrikimus, o vienas JAV pareigūnas neigė bet kokį D. Trumpo įsikišimą.
Europa: metas didinti spaudimą
Europos vadovai demonstravo vienybę su V. Zelenskiu, šiam nesutariant su D. Trumpu.
„Dabar ne laikas nutraukti paramą Ukrainai. Ne laikas švelninti sankcijas Rusijai. Dabar metas didinti mūsų paramą ir stiprinti spaudimą“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.
Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas pabrėžė, kad padėtis Ukrainoje šiuo metu yra labai sunki.
„Rusija rengia daugybę atakų, o Ukrainos ir JAV santykiai įtempti. Labai svarbu, kad mes, europiečiai, šiandien parodytume besąlygišką paramą Ukrainai ir apsvarstytume, kokių papildomų žingsnių galime imtis“, – sakė jis.
V. Zelenskis paprašė ES – didžiausios tarptautinės Ukrainos rėmėjos – skirti daugiau raketų sistemoms „Patriot“, kad būtų galima numušti Rusijos raketas. Jis taip pat paprašė kitąmet suteikti papildomą 70 mlrd. eurų (79 mlrd. JAV dolerių) paramą, kuri padėtų Kyjivui ir toliau gintis nuo Rusijos.
Ukrainai sunkiai sekasi numušti Rusijos raketas, todėl ji skubiai siekia sustiprinti gynybą artėjant žiemai, kai temperatūra gali nukristi iki 20 laipsnių šalčio, o Maskvos atakos kelia grėsmę elektros, šilumos ir vandens tiekimo sistemoms.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen patvirtino, kad V. Zelenskio prašoma 70 mlrd. eurų parama turi būti suteikta, ir paragino šalis partneres įsitraukti bei padėti.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad Kyjivo rėmėjai išnagrinės šį prašymą, o Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas nurodė, kad ES jį aptars iki metų pabaigos.
ES šiuo metu dalimis išmoka Kyjivui 90 mlrd. eurų paskolą, turėjusią padėti patenkinti Ukrainos finansavimo poreikius iki 2027 m. pabaigos.
Tačiau Ukrainos pareigūnai perspėjo, kad šalis vis tiek susidurs su didžiuliu biudžeto lėšų trūkumu, nes Rusijos smūgiai smarkiai nualino jos ekonomiką.
Diskutuojant dėl naujo finansavimo, vėl pasigirdo raginimų ES panaudoti maždaug 200 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą Ukrainai remti.
„Įšaldyto turto yra. Būtent jį reikėtų panaudoti Ukrainai remti“, – sakė Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas.
Tačiau pažanga šiuo klausimu, regis, menka, nes Belgija, kurioje laikoma didžioji šių lėšų dalis, tam ir toliau prieštarauja.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Putinas gali atverti naują karo frontą: Zelenskis įspėja apie grėsmę iš Baltarusijos
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir toliau bando įtraukti Baltarusiją į plataus masto karą prieš Ukrainą, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša naujienų portalas „RBC-Ukraine“.
Bendraudamas su žurnalistais, Ukrainos prezidentas sakė, kad dabar Kremlius turi naują planą, o vakarinėje Ukrainos dalyje išlieka Rusijos smūgių ir suintensyvėjusių atakų grėsmė.
„Ar tam ruošiasi Rusijos Federacija? Aš manau, taip. Kodėl jie nuolat įtraukia Baltarusiją? Todėl, kad žinome, jog jie Baltarusijos teritorijoje įrengia retransliatorius, kad galėtų naudoti šį koridorių dronams. Jiems to negana“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis paaiškino, kad Kremliui reikia Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos paramos, kad galėtų Baltarusijos teritorijoje dislokuoti kitų rūšių ginkluotę, įskaitant balistines raketas.
„Be abejo, balistinių raketų dislokavimas Baltarusijoje – tai grėsmė pirmiausia vakarinei mūsų valstybės daliai. V. Putinas apie tai galvoja. Be to, tai tiesioginis Baltarusijos įtraukimas į šį karą“, – perspėjo V. Zelenskis.
Baltarusijos vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą
Rusijos pajėgos Ukrainą užpuolė 2022 m. vasario 24 d., įskaitant ir iš Baltarusijos teritorijos. Iš ten jos puolė Kyjivo sritį.
Rusija naudojo Baltarusijos aerodromus, karinius objektus ir oro erdvę smūgiams prieš Ukrainą.
Be to, Lukašenkos režimas teikia Maskvai materialinę ir techninę paramą – visų pirma suteikia galimybę remontuoti karinę techniką ir naudotis Baltarusijos infrastruktūra.
Nepaisant to, Baltarusijos ginkluotosios pajėgos iki šiol oficialiai neįsitraukė į karą prieš Ukrainą.
Remiantis Ukrainos valdžios duomenimis, Baltarusijos teritorijoje dislokuojama įranga, kuri padeda valdyti Rusijos smogiamuosius dronus. Be to, Baltarusijos įmonės tiekia Rusijai techniką ir komponentus ginkluotės gamybai.