K. Dmitrijevas pareiškė, kad JAV sankcijos kelia rimtų kliūčių ir sukritikavo praėjusį mėnesį JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytą Grahamo sankcijų įstatymą, kurio tikslas – sumažinti Rusijos pajamas iš energetikos sektoriaus.
K. Dmitrijevas sako, kad po susitarimo dėl dyzelino abi šalys svarsto kitas ekonominio bendradarbiavimo formas.
„Taip pat aptariame bendrus projektus Rusijos ir JAV duomenų centrų srityje“, – pridūrė jis.
Šį mėnesį Ukraina surengė atakas prieš Rusijos technologijų grupės „Yandex“ ir bankininkystės bei technologijų grupės „Sberbank“ duomenų centrus. Ukraina sako, kad tai yra atsakas į Rusijos smūgius.
Kremlius reiškė nusivylimą, kad JAV iki šiol bet kokius tokius susitarimus siejo su taikos susitarimu, kurio vis dar nepavyksta pasiekti.
Tačiau D. Dmitrievas išreiškė optimizmą, kad situacija keičiasi.
„Žinoma, pažanga pasiekiama gana sunkiai; susiduriame su pasipriešinimu – iš tiesų, plačiai paplitusiu pasipriešinimu – iš įvairių pusių. Vis dėlto, kaip rodo pavyzdys dėl dyzelino, manau, kad netrukus paskelbsime keletą kitų svarbių iniciatyvų. Ledai, tiesą sakant, jau pradėjo lūžti“, – sako jis.
„Šiuo metu mes veiksmingai įgyvendiname projektus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir tai darysime tol, kol baigsis speciali karinė operacija“, – pridūrė jis.
Specialiaja karine operacija rusai vadina savo kruviną agresiją prieš Ukrainą.
ES lyderiai vienbalsiai pasmerkė Donaldo Trumpo sprendimą sušvelninti sankcijas Rusijai
Europos Sąjungos (ES) lyderiai vienbalsiai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą laikinai panaikinti sankcijas Rusijos dyzelinui ir įspėjo, kad ekonominis spaudimas Maskvai neturėtų būti mažinamas, kol tęsiasi jos karas prieš Ukrainą.
„Europos Vadovų Taryba apgailestauja dėl Jungtinių Valstijų sprendimo laikinai panaikinti sankcijas Rusijos dyzelinui“, – pažymėjo 27 ES valstybių narių lyderiai aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje penktadienį patvirtintose išvadose, kurias cituoja portalas „TVP World“.
D. Trumpas apie apribojimų Rusijos dyzelino eksportui sušvelninimą paskelbė anksčiau šį mėnesį, ir šis jo žingsnis Kyjive bei tarp jo Europos sąjungininkų sukėlė susirūpinimą, kad Vašingtonas pernelyg švelniai elgiasi su Maskva dėl karo Ukrainoje ir kartu didina spaudimą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
ES lyderiai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą griežtinti sankcijas Rusijai, įskaitant priemones, kuriomis siekiama mažinti jos pajamas iš energijos, užkirsti kelią sankcijų vengimui bei sutrikdyti Maskvos vadinamojo šešėlinio tanklaivių laivyno veiklą.
„Didesnis spaudimas agresoriui“
Po aukščiausiojo lygio susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa teigė, kad Ukraina tebėra „pagrindinis Europos prioritetas“, ir paragino „daryti didesnį spaudimą agresoriui“.
„Mūsų pasiryžimas remti Ukrainą ir jos žmones yra toks pat tvirtas kaip ir anksčiau“, – sakė jis.
A. Costa taip pat įspėjo, kad Maskva stiprina savo priešiškus veiksmus visoje Europoje.
„Parama Ukrainai dar niekada nebuvo tokia aktuali, nes Maskva visoje Europoje intensyvina savo hibridines kampanijas. Matome sabotažo aktus ir nuolatinius valstybių narių oro erdvės bei teritorinių vandenų pažeidimus“, – pridūrė jis.
Ukrainos finansiniai poreikiai
ES lyderiai taip pat paprašė Europos Komisijos parengti pasiūlymą, kaip padengti papildomus Ukrainos finansavimo poreikius 2027 metais, sakė A. Costa.
Spaudos konferencijoje taip pat kalbėjusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad būtina toliau teikti tarptautinę paramą Kyjivui.
Ji pažymėjo, kad 2026 metų finansavimas yra užtikrintas, tačiau įspėjo, kad kitąmet Kyjivui trūks apie 70 mlrd. eurų, kuriuos reikės padengti.
„Realybė yra paprasta. Kol tęsis šis karas, Ukrainos finansavimo poreikiai toliau didės“, – sakė ji.
„Europos Sąjunga ir jos valstybės narės šiuo metu teikia 80 proc. išorės pagalbos Ukrainai, ir mes toliau imsimės lyderio vaidmens. Tačiau mums skubiai reikia, kad įsitrauktų (ir padėtų) ir kiti partneriai“, – pridūrė ji.
Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai išnagrinės Kyjivo prašymą dėl papildomo 70 mlrd. eurų finansavimo kitąmet.
„Mes iš tiesų svarstysime šį finansavimą. Finansavimą, kurį suteiks G7 (Didžiojo septyneto) šalys, mūsų partneriai ir, žinoma, europiečiai“, – sakė E. Macronas.
Be sankcijų ir finansinės pagalbos, ES lyderiai taip pat pasisakė prieš veiksmus, kuriais siekiama normalizuoti Rusijos dalyvavimą tarptautiniuose sporto ir kultūros renginiuose, ypač tuose, kuriuose būtų demonstruojami Rusijos nacionaliniai simboliai.
Ši pozicija pareikšta tuo metu, kai kelios tarptautinės sporto organizacijos ėmėsi veiksmų, siekdamos sušvelninti Rusijos sportininkams taikomus apribojimus, įvestus po to, kai Maskva 2022 metais pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą.
Kai kurie Rusijos sportininkai grįžo į tarptautines varžybas kaip neutralūs dalyviai, o tokiose sporto šakose kaip imtynės, fechtavimas ir tekvondo buvo panaikinti apribojimai dėl Rusijos nacionalinės vėliavos ir himno.
JAV ir Rusijos ekonominiai ryšiai
ES lyderiai kritikos pažėrė tuo metu, kai Vašingtonas vertina galimybes užmegzti glaudesnius ekonominius ryšius su Maskva, kol bando atgaivinti įstrigusias derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys ekonominio bendradarbiavimo klausimais Kirilas Dmitrijevas penktadienį pareiškė, kad po praėjusią savaitę paviešinto susitarimo dėl dyzelino Maskva ir Vašingtonas aptaria naujus bendrus projektus, įskaitant atomine energija varomus duomenų centrus.
Energetikos konferencijoje Maskvoje kalbėjęs K. Dmitrijevas užsiminė, kad netrukus gali būti paskelbta naujų susitarimų, nepaisant JAV sankcijų, kurios ir toliau riboja ekonominį bendradarbiavimą.
„Iš tiesų ledas jau pradėjo tirpti“, – pareiškė pasiuntinys, kurį savo pranešime citavo naujienų agentūra „Reuters“.
Ginčas dėl įšaldyto Rusijos turto
Europos lyderiai taip pat priešinasi JAV pasiūlymui, apie kurį rašė žiniasklaida, grąžinti Maskvai dalį įšaldyto Rusijos valstybės turto, kad būtų sudarytas taikos susitarimas, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“.
Po to, kai Maskva 2022 metais pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys įšaldė apie 260 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto, įskaitant maždaug 210 mlrd. eurų, laikomų Europos Sąjungoje.
ES yra panaudojusi iš šio įšaldyto turto gautą pelną karinei pagalbai Ukrainai finansuoti, tačiau pasiūlymai panaudoti patį turtą susidūrė su teisinėmis problemomis ir pasipriešinimu iš Belgijos, kurioje laikoma didžioji dalis ES įšaldyto turto.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis anksčiau šią savaitę pareiškė, kad įšaldytas Rusijos turtas Maskvai bus grąžintas tik „per mūsų lavonus“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
