Artimieji Rytai

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi antradienį priėmė Rusijos diplomatijos vadovą Sergejų Lavrovą, o po susitikimo jis pareiškė, kad Rusija ir Iranas dar niekada taip glaudžiai nebendradarbiavo. „Niekada mūsų istorijoje Iranas ir Rusija nedirbo taip glaudžiai kaip dabar“, – socialiniame tinkle „X“ parašė A. Araghchi.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad po Ukrainos atakų prieš Rusijos technologijų milžinės „Yandex“ duomenų centrus 60 proc. sumažėjo interneto aktyvumas, kuris, jo teigimu, iš Rusijos vartotojų paskyrų buvo nukreiptas prieš Izraelį. „Nežinau, ar matėte, kas neseniai įvyko Ukrainoje – „Yandex“ centro sprogdinimas. Dėl to 60 proc. to botų srauto, kurį prieš mus vykdė subjektai iš Rusijos, tiesiog dingo. Tai parodo, kokia galinga ši jėga yra.

JAV kariuomenė parengė naujus smūgių planus, kuriuose numatyta galimybė prieš Irano energetikos infrastruktūrą ir branduolinius objektus panaudoti vadinamąją „visų bombų bombą“, jei prezidentas Donaldas Trumpas nurodytų prieš lapkritį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus arba po jų atnaujinti karines operacijas, pranešė keli su šiuo klausimu susipažinę JAV pareigūnai, kurių žodžius cituoja CNN. GBU-43/B, dar vadinamos MOAB (angl.

Saudo Arabija nustojo viešai įspėti apie artėjančias karines atakas likus kelioms dienoms iki mirtinų smūgių serijos Rijado oro uoste, per kurią žuvo mažiausiai 18 žmonių ir daugiau nei 300 buvo sužeisti.

Saudo Arabijos valdžios institucijos po naujos atakos, per kurią buvo sužeisti keli žmonės, šeštadienį sustabdė Rijado tarptautinio oro uosto veiklą. Pasak šaltinio medicinos sektoriuje, dėl susidariusios padėties sveikatos apsaugos pareigūnai ėmėsi retai taikomos priemonės – masiškai iškvietė gydytojus reaguoti į rimtą ekstremaliąją situaciją. Tuo pat metu užsienio šalių ambasados perspėjo savo piliečius vengti oro uosto.

Antrasis pilotas, kuris praėjusią savaitę užpuolė „Flydubai“ lėktuvo kapitoną, planavo sudaužyti orlaivį Tel Avivo tarptautiniame oro uoste, penktadienį pareiškė Jungtinių Arabų Emyratų vyriausiasis prokuroras. Antrasis pilotas iš Omano įkvėpimo sėmėsi iš 2001 m. rugsėjo 11 d. „Al Qaeda“ savižudiškų išpuolių Jungtinėse Valstijose ir bandė įvykdyti ataką „siekdamas pražudyti kuo daugiau žmonių“, teigiama prokuroro išvadose, kurias paskelbė valstybinė žiniasklaida.

JAV dirbtinio intelekto bendrovė „OpenAI“ ketvirtadienį pranešė užkirtusi kelią dviem Rusijos ir Irano vykdytoms įtakos operacijoms, per kurias naudojantis dirbtinio intelekto įrankiu „ChatGPT“ buvo kuriamos fiktyvios žurnalistų tapatybės ir prisidengiant analitiniu centru slapta skleidžiama prieš Ukrainą nukreipta propaganda.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį susitiko su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu ir pažadėjo „daryti viską“, kad padėtų užbaigti konfliktą Artimuosiuose Rytuose, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos Irano iki lapkričio 3 d. vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų nepuls – pasak jo, Vašingtonas su Teheranu veda produktyvias derybas. D. Trumpas apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“, kai, žiniasklaidai pranešus apie tai, kad JAV dar iki rinkimų gali suduoti naujų smūgių Iranui, ketvirtadienį smarkiai pakilo naftos kainos.

Rijado oro uoste ketvirtadienį buvo smarkiai apgadintas mažiausiai vienas lėktuvas, naujienų agentūrai AFP pranešė du informuoti šaltiniai, praėjus kelioms valandoms po to, kai Saudo Arabijos sostinėje nuaidėjo keli sprogimai. Pirmasis šaltinis teigė, kad buvo nuniokotas mažiausiai vienas lėktuvas, o antrasis tvirtino, kad buvo smogta trims lėktuvams.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi prisidėti prie pastangų tarpininkauti Artimuosiuose Rytuose jau kelis mėnesius vykstančiame ir aklavietėje atsidūrusiame kare. Rusija ir Iranas – dvi šalys, kurioms pasaulyje taikoma daugiausia sankcijų, – per Maskvos invaziją į Ukrainą gerokai sustiprino tarpusavio karinius ir prekybinius ryšius ir tapo vis labiau priklausomi vienas nuo kito.

Valstybinė žiniasklaida praneša, kad Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pirmadienį pareiškė, jog derybos su Jungtinėmis Valstijomis yra beprasmės ir baigiasi tik naujais amerikiečių išpuoliais. „Iki šiol jie mus atakavo tris kartus po derybų, ir tai rodo, kad jie nesiekia dialogo; greičiau jų tikslas yra nuversti Irano Islamo Respubliką, – valstybinė naujienų agentūra IRNA citavo M. Pezeshkianą.

Iranas Hormuzo sąsiaurio atvėrimą sieja su septynių išankstinių sąlygų Jungtinėms Valstijoms įvykdymu, sekmadienį pareiškė parlamento pirmininkas ir vyriausiasis Irano derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas. Valstybinės naujienų agentūros IRNA teigimu, M. B. Ghalibafas pareiškė, kad laukimo ir vienašališkų reikalavimų diktavimo laikas baigėsi. Pasak jo, Irano pozicija yra visiškai aiški ir galutinė.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį pareiškė, kad jo šalies konfliktui su JAV karinio sprendimo nėra. Taip jis kalbėjo deryboms dėl karo užbaigimo, panašu, atsidūrus aklavietėje.   Pareiškė, kad nėra karinio sprendimo Intensyvaus bombardavimo kampanija nepadėjo užbaigti karo, kurį JAV ir Izraelis pradėjo vasario pabaigoje, o Vašingtonas pastarosiomis savaitėmis sumažino karines operacijas ir pirmenybę teikia ekonominiam spaudimui.

Antrasis pilotas iš Omano, kaltinamas rugsėjo 30 d. užpuolęs kapitoną bendrovės „Flydubai“ lėktuve, savo šalyje buvo nušalintas nuo skrydžių dėl saugumo priežasčių. Keli žiniasklaidos kanalai pranešė, kad Omano valdžios institucijos įtarė jį turint radikalių ideologinių pažiūrų.

Penktadienį buvo atakuotas iš Persijos įlankos per Hormuzo sąsiaurį plaukęs tanklaivis, kilo gaisras, tačiau žmonės nenukentėjo, pranešė Jungtinės Karalystės jūrų agentūra.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu penktadienį perspėjo, kad žydų valstybė privers bet kokią jėgą, stovinčią už „Flydubai“ incidento, „labai brangiai sumokėti“, tačiau nepateikė įrodymų, jog už tai atsakinga kokia nors šalis. „Laikui bėgant vaizdas tampa aiškesnis: užpuolikas buvo paveiktas islamistinės radikalizacijos. Jis atvyko sudaužyti lėktuvo su visais jame buvusiais keleiviais“, – pareiškime sakė B. Netanyahu.

Pentagonas, anot žiniasklaidos, siunčia į Artimuosius Rytus trečią lėktuvnešį ir jo kovinę grupę bei daugiau karo laivų. Apie tai, remdamiesi JAV pareigūnais, pranešė laikraštis „Wall Street Journal“ ir naujienų portalas „Axios“. Kaip skelbiama, naujai pasiųsti karo laivai, koviniai lėktuvai, jūrų pėstininkai ir jūreiviai į regioną turėtų atvykti iki lapkričio pabaigos. „Wall Street Journal“ duomenimis, JAV savo pajėgas regione padidins 9–10 tūkst. karių.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pareiškė, kad bendrovės „FlyDubai“ lėktuvo kapitoną užpuolęs antrasis pilotas buvo patyręs „radikalią islamistinę indoktrinaciją“. Kalbėdamas televizijos laidoje „Fox & Friends“, B. Netanyahu teigė, kad antrasis pilotas šiuo metu yra apklausiamas, tačiau pabrėžė: „Žinome, kad jis patyrė radikalią islamistinę indoktrinaciją.

Kol bus atliekamas tyrimas dėl šiandien įvykusio išpuolio, visi oro linijų bendrovės „FlyDubai“ skrydžiai į Izraelį ir iš jo bus sustabdyti, skelbia „Sky News“. Bendrovė nurodė, kad skrydžių sustabdymas yra laikinas ir skirtas tam, kad institucijos galėtų atlikti savo darbą. „FlyDubai“ taip pat teigė palaikanti glaudų ryšį su atitinkamomis institucijomis ir peržiūrėsianti sprendimą dėl skrydžių sustabdymo, kai paaiškės daugiau informacijos.

Tel Avivo oro uoste trečiadienį nusileido lėktuvas, atskraidinęs anksčiau nukreipto „FlyDubai“ skrydžio keleivius, parodė naujienų agentūros AFP televizijos transliuoti kadrai. Šis orlaivis, kurį taip pat eksploatuoja „FlyDubai“, Ben Guriono oro uoste nusileido 15 val. 34 min. Grinvičo laiku (18 val. 34 min. Lietuvos laiku) po to, kai ankstesnis keleivių skrydis buvo nukreiptas į Saudo Arabiją.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad vienas ant žemės nutupdyto „Flydubai“ lėktuvo pilotų „subadė kitą pilotą ir, akivaizdu, bandė sudaužyti lėktuvą“. Izraelio ministras pirmininkas vaizdo pareiškime hebrajų kalba, paskelbtame prieš kelias minutes, tai, kas įvyko, pavadino „itin rimtu saugumo incidentu“, rašo „Sky News“. B. Netanyahu teigė, kad išpuolį surengęs pilotas buvo sulaikytas ir šiuo metu yra apklausiamas Saudo Arabijos pareigūnų.

Iranas sekmadienį teigė tvirtai besilaikantis savo sąlygų dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo, nepaisant to, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė iraniečių pasiūlytą susitarimą dėl paliaubų. Šis sąsiauris yra gyvybiškai svarbus pasauliniam energijos tiekimui, o dabar yra atsidūręs konflikto tarp Vašingtono ir Teherano, kurį prieš beveik septynis mėnesius išprovokavo mirtini smūgiai Iranui, centre.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad atmetė Irano pasiūlytą planą dėl strateginio Hormuzo sąsiaurio, kuris, pasak Teherano, būtų atvėręs šį vandens kelią per septynias dienas. „Aš atmetu jų pasiūlymą“, – žurnalistams prie Baltųjų rūmų sakė D. Trumpas. „Jie nori sudaryti susitarimą, pagal kurį sąsiaurį atidarytų nedelsiant, nes stipriai pralaimi. Jie nori sudaryti susitarimą ir manau, kad tai gerai. Aš taip pat mėgstu sudaryti susitarimus“, – sakė JAV prezidentas.

Šimtmečius siekiančias istorines šaknis turintis Jemeno husių judėjimas iš religinės ir genčių grupės išaugo į galingą karinę jėgą, šiuo metu kontroliuojančią šiaurinę šalies dalį. Palaikoma Irano ir megzdama glaudesnius ryšius su Rusija bei Kinija, ši grupuotė rengia išpuolius prieš naftos infrastruktūrą bei tarptautinius laivybos maršrutus. Toks jos atkaklumas ir daromas poveikis pasaulinei energijos rinkai verčia JAV, Izraelį bei arabų valstybes ieškoti bendrų saugumo sprendimų regione.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį atmetė Irano pasiūlytą paliaubų susitarimą, kuris, pasak Teherano, būtų leidęs per savaitę atverti Hormuzo sąsiaurį laivybai. Šis vandens kelias yra itin svarbus pasaulio energijos išteklių tiekimui ir šiuo metu yra JAV ir Irano konflikto, kuris po beveik septynių mėnesių yra patekęs į aklavietę, epicentre. „Aš atmetu jų pasiūlymą, – žurnalistams prie Baltųjų rūmų pareiškė D. Trumpas. – Jie pateikė pasiūlymą, bet aš jį atmečiau.

Per sprogimą Pakistano šiaurės vakaruose šeštadienį žuvo 11 žmonių, dar 30 buvo sužeisti. Atsakomybę dėl išpuolio Dera Ismail Chano regione prisiėmė grupuotė „Tehreek-e-Taliban Pakistan“ (TTP), dar žinoma kaip Pakistano Talibanas, praneša agentūra „Reuters“. Gelbėjimo tarnybos „Rescue 1122“ duomenimis, sprogimas įvyko netoli Aman Melos Darazindos vietovėje. Gelbėtojai vietoje suteikė pagalbą sužeistiesiems ir išvežė juos į ligonines.

Iranas pakartojo savo pasiūlymą per septynias dienas atverti Hormuzo sąsiaurį, tačiau, žiniasklaidos duomenimis, JAV prezidentas Donaldas Trumpas jį atmetė. Pasak leidinio „Wall Street Journal“, D. Trumpas abejoja, ar Teheranas įvykdys Vašingtono iškeltas sąlygas.  „Wall Street Journal“, remdamasis JAV vyriausybės pareigūnais, taip pat rašė, kad D. Trumpas svarsto po lapkritį vyksiančių Kongreso vidurio kadencijos rinkimų atnaujinti atakas prieš Iraną.

Iranas pateikė Jungtinėms Amerikos Valstijoms planą atverti Hormuzo sąsiaurį, pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi. JAV žiniasklaida pranešė, kad A. Araghchi Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose žurnalistams sakė pasiūlęs septynių dienų planą. „Per tarpininkus pateikėme Jungtinėms Valstijoms planą, pagal kurį, jei bus įvykdytos kai kurios sąlygos, septintos dienos pabaigoje Hormuzo sąsiauris būtų atvertas, o derybos atnaujintos“, – sakė A. Araghchi.

Sunkioje perrinkimo kampanijoje savo šalyje dalyvaujantis Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį Jungtinėse Tautose (JT) pasakė ugningą kalbą, kurioje užsipuolė tiek priešus, tiek sąjungininkus, ir sukėlė salėje pasipiktinimą.

Dešimtys pasiuntinių iš įvairių pasaulio šalių ketvirtadienį išėjo iš salės, atsisakę klausytis ministro pirmininko Benjamino Netanyahu kalbos Jungtinėse Tautose (JT) ir protestuodami prieš Izraelio lyderį. Delegatai švilpė ir kėlė triukšmą, kol B. Netanyahu komanda atsistojusi plojo, o posėdžio pirmininkas šaukė, ragindamas laikytis tvarkos. „Jei dar yra kokių nors moralinių bailių, kurie dar neišėjo iš šios salės, prašau tai padaryti dabar“, – pareiškė B. Netanyahu.

Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje sakant kalbą Irano prezidentui Masoudui Pezeshkianui, JAV delegacija paliko posėdį. „Vakar [Donaldas] Trumpas mus pavadino teroristais. Mes patys esame terorizmo aukos“ , – kalbėjo Irano prezidentas. „Mes tik ginamės, mes nesame teroristai“, – pridėjo jis, JAV delegacijai paliekant salę.

Irano parlamento narys pareiškė manantis, kad Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos debatų kuluaruose Niujorke susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. „Manau, kad abiejų prezidentų susitikimas įvyks“, – trečiadienį paskelbtame interviu Irano naujienų portalui „Didban“ sakė Ahmadas Bakhshayeshas Ardestani. M. Pezeshkianas vėliau trečiadienį turėtų kreiptis į JT Generalinę Asamblėją, kurioje vyksta kasmetiniai bendrieji debatai.

Izraelis antradienį atsikirto Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, savo kalboje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje kritikavusiam Izraelio veiksmus Vakarų Krante. Didžiausiame kasmetiniame JT diplomatiniame renginyje pasakytoje kalboje – paskutinėje einant prezidento pareigas – E. Macronas apgailestavo dėl humanitarinės padėties Gazos Ruože, iš kur „Hamas“ 2023 metų spalio 7 dieną surengė kruviniausią išpuolį prieš Izraelį, taip pat kritikavo Izraelio veiksmus Vakarų Krante.

Po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV ir Irano atstovai Jungtinėse Tautose surengė „labai geras“ derybas, trečiadienį smuko naftos kainos. Tarptautinės rinkos etalonas – „Brent“ rūšies nafta ir jos atitikmuo JAV – „West Texas Intermediate“ – per ankstyvą prekybą Azijoje atpigo atitinkamai iki 98,91 ir 89,93 JAV dolerio už barelį, atsidurdamos gerokai žemiau simbolinės 100 JAV dolerių ribos, kurią nuo vasarį prasidėjusio karo Artimuosiuose Rytuose ne kartą buvo viršijusios.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV ir Irano pareigūnai antradienį Jungtinėse Tautose surengė produktyvias derybas.  Apie tai jis paskelbė praėjus kelioms valandoms po grasinimo sunaikinti Iraną, jei šis nesudarys susitarimo dėl karo užbaigimo. „Jų susitikimas buvo labai geras, labai produktyvus“, – žurnalistams sakė D. Trumpas. Jis pridūrė, kad Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke vykęs susitikimas truko apie tris valandas.

Donaldo Trumpo administracijai siekiant toliau daryti spaudimą Teheranui, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį perspėjo, kad dėl JAV sankcijų po dviejų dienų Irano oro linijų bendrovėms bus sunku vykdyti veiklą visame pasaulyje.  „Rugsėjo 23 d. visų Irano oro linijų bendrovių veikla visame pasaulyje sustos.

Dyzelino ir kitų degalų kainos degalinėse pastaruoju metu vis pasiekia naujas aukštumas, nes karai Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje ne tik sutrikdė žalios naftos tiekimą, bet ir padarė žalos naftos perdirbimo gamykloms, todėl vis labiau juntamas perdirbimo pajėgumų trūkumas, paaiškina AFP. Kiek žalios naftos šiuo metu trūksta? Prancūzijos pareigūnai neseniai apskaičiavo, kad pasaulinei rinkai kasdien trūksta apie 10 mln. barelių žalios naftos.

Irano revoliucinė gvardija pirmadienį perspėjo, kad, „geografiškai, šis karas vis dar gali išsiplėsti“, jos atstovą cituoja „Clash report“. Jis taip pat pabrėžė, kad Jungtinėms Valstijoms surengus naujų išpuolių prieš Iraną, smogs naujiems taikiniams ir panaudos naujų ginklų. Praėjus beveik septyniems mėnesiams nuo karo pradžios, Teheranas ir Vašingtonas tebėra atsidūrę aklavietėje, nors, regis, nė viena pusė prie plataus masto karo grįžti nenori.

Artėjant Jom Kipuro šventei, sekmadienį okupuotame Vakarų Krante buvo nušautas izraelietis naujakurys, o kariuomenė pranešė sulaikiusi įtariamą užpuoliką. Izraelio kariuomenė taip pat pranešė apie mėginimą Vakarų Krante surengti išpuolį automobiliu taranuojant žmones. Užpuolikas buvo nukautas. Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pasmerkė žudiko išpuolį, surengtą artėjant sekmadienio vakare prasidėsiančiai svarbiausiai žydų šventei.

Jungtinės Valstijos įspėjo, kad kovos tarp Saudo Arabijos ir Irano remiamų husių gali „sparčiai eskaluotis“, kai pirmą kartą nuo Jemeno konflikto atsinaujinimo raketų smūgio taikiniu tapo Rijadas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai nutraukė savaitgalį Kemp Deivide – atokioje prezidento rezidencijoje Merilando valstijoje – ir šeštadienį grįžo į Baltuosius rūmus.

Atsinaujinus karo veiksmams Jemene, JAV vyriausybės atstovai tiesiogiai kalbėjosi su husių smogikų atstovais, ketvirtadienį agentūra dpa sužinojo iš diplomatinių šaltinių Rijade. Pasak šaltinių, JAV ambasadoje Omane vykusiame susitikime husiai patikino, kad nepuls JAV ar Izraelio laivų Bab al Mandebo sąsiaurio rajone Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje. Smogikai anksčiau buvo paskelbę Saudo Arabijos laivų „blokadą“ ir vėliau užpuolė kelis šios šalies laivus arba privertė juos pakeisti kursą.

Rusija perdavė Iranui žvalgybinę informaciją, kad šis galėtų veiksmingiau smogti JAV kariniams objektams Artimuosiuose Rytuose. Apie tai, remdamasis dviem JAV pareigūnais, praneša CNN. Žurnalistų duomenimis, Iranas iš Rusijos gaudavo, be kita ko, palydovinės žvalgybos duomenų, kurie vėliau, tikėtina, buvo naudojami taikiniams nustatyti ir smūgiams rengti. Tarp tokių taikinių leidinys mini strategiškai svarbią Princo Sultano oro pajėgų bazę Saudo Arabijoje, į kurią Iranas smogė kovo 27 dieną.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as teigia, kad Vašingtonas negali leisti, jog JAV Artimųjų Rytų politika priklausytų nuo Izraelio valstybės, praneša „Politico“. Tai griežtas teiginys apie svarbų JAV sąjungininką regione, kurį išsakė vienas svarbiausių JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnų ir vienas iš pagrindinių Respublikonų partijos kandidatų 2028 metų prezidento rinkimuose.

Nuo karo su Iranu pradžios vasario pabaigoje Europos Sąjunga (ES) iškastinio kuro importui papildomai išleido 90 mlrd. eurų, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Laivybos Hormuzo sąsiauryje apribojimai dar kartą skaudžiai parodė, kiek Europai kainuoja jos priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, Europos Parlamento nariams sakė EK pirmininkė. Leyen: karas Irane ES kainavo papildomus 90 mlrd.

Karas su Iranu mokesčių mokėtojams jau kainavo 38,1 mlrd. JAV dolerių ir ši suma vis auga, skelbia „Politico“. Kongreso biudžeto valdyba antradienį pranešė, kad besitęsianti karinė kampanija kas mėnesį kainuos nuo 2 iki 3 mlrd. JAV dolerių. Pranešama, kad karas išnaudojo JAV ginklų atsargas.

JAV gynybos departamento generalinis inspektorius pirmadienį atskleidė, kad Jungtinės Valstijos susiduria su šaudmenų trūkumu dėl brangiai kainuojančio karo Irane. Pirmojoje tokio pobūdžio privalomoje ataskaitoje Kongresui inspektorius nurodė, kad nuo vasario 28-osios iki birželio 30-osios operacija „Operation Epic Fury“ (OEF) atsiėjo apie 33,4 mlrd. dolerių (28,92 mlrd. eurų), iš kurių 22,3 mlrd. dolerių (19,31 mlrd. eurų) buvo išleista vien tik sunaudotiems šaudmenims.

Rinkoms reaguojant į žinią, kad Saudo Arabija uždarė naftotiekį, o suplanuotos derybos dėl Hormuzo sąsiaurio buvo atšauktos, pirmadienį šoktelėjo naftos kainos. Šiaurės jūros „Brent“ rūšies naftos lapkričio ateities sandorių kaina pirmadienio rytą pakilo beveik 3 proc. – iki 107,60 JAV dolerio už barelį – ir vėl artėjo prie 110 JAV dolerių atžymos. Penktadienį, paskutinę praėjusios savaitės prekybos dieną, „Brent“ nafta buvo šiek tiek atpigusi po spartaus kainos augimo ankstesnėmis dienomis.

Hormuzo sąsiauryje sekmadienį buvo apšaudytas laivas, per incidentą žuvo vienas žmogus ir buvo sužeisti dar trys, pranešė vietos Irano pareigūnai, Teheranui ir Vašingtonui nesutariant dėl šio strategiškai svarbaus vandens kelio. Vienas žmogus žuvo, o trys kiti buvo sužeisti, teigė Kešmo miesto gubernatorius Amiras Teymouri (Amiras Teimuris), remiantis valstybine televizija, tačiau smūgio kilmės jis nenurodė.