Husiai (hučiai) – etnoreliginis judėjimas, įkurtas 1992 metais, siekiant atstovauti Šiaurės Jemeno genčių interesams ir atsverti Saudo Arabijos bei 1990 metais suvienyto Jemeno centrinės valdžios įtaką.
Etniniu požiūriu husiai vienija šiaurinių provincijų gentis, kurios istoriškai ir kultūriškai susijusios su Pietų Arabijos (šiandieninės Saudo Arabijos teritorijos) gentimis. Religiniu požiūriu judėjimas buvo nuosaikus-teologinis, grindžiamas šiitiškojo islamo zaiditų mokyklos (kuri skiriasi nuo iranietiškojo šiizmo) mokymu.
Iš pradžių judėjimas kūrėsi kaip mokyklos, interesų klubai, vasaros stovyklos moksleiviams ir studentams, labdaros islamo organizacijos. Tačiau pamažu jis įgijo politinį subjektiškumą ir radikalizavosi centrinės vyriausybės, kuri buvo kritikuojama už ryšius su JAV, bei Saudo Arabijos, kurios sunitiška-vahabiška įtaka laikyta pertekline ir pavojinga, priešpriešos fone.
Veiksniai, ilgainiui lėmę husių judėjimo radikalizaciją, buvo centrinės valdžios korupcija, netolygus pajamų paskirstymas tarp šiaurės ir pietų, JAV įsiveržimas į Iraką 2003 metais ir daugelį metų trukusi Jemeno šiitų zaiditų bei jų gimtųjų provincijų, likusių centro dėmesio pakraštyje, marginalizacija.
2004 metais valdžia pabandė suimti husių lyderius ir taip išprovokavo jų sukilimą. Nors jis buvo malšinamas, o husių lyderis Husseinas al-Houthi nužudytas, šiitai pradėjo partizaninį karą, trukusį iki pat 2010–2011 metų ir „Arabų pavasario“ pradžios.
2014 metais, pasinaudoję chaosu šalyje, husiai užėmė sostinę ir nuo to laiko kontroliuoja šiaurinę Jemeno dalį, suduodami keletą skausmingų smūgių vyriausybinėms pajėgoms ir Saudo Arabijos koalicijai, įsiveržusiai į Jemeną 2015 metais, kad juos nuslopintų.
Karas truko 8 metus, ir Saudo Arabija jį faktiškai pralaimėjo. Husiai įstūmė karinius veiksmus į aklavietę ir 2022 metais pasiekė ugnies nutraukimą, kuris galioja iki šiol. Pati šalis subyrėjo į kelis anklavus, kontroliuojamus skirtingų jėgų: husių, „Al-Qaeda“ teroristų, įvairių genčių savigynos būrių, prosaudiškų vyriausybinių pajėgų, proemyratiškų Pietų Jemeno separatistų.
Husių protėvių istorija siekia daugiau nei tūkstantį metų
Tiesa, atsižvelgiant iš jų statuso, vietos visuomenėje ir Jemeno istorijoje perspektyvos, husių judėjimas nėra kažkokia marginalizuota atstumtųjų gauja, kuri 2014 metais su kalašnikovais rankose priartėjo prie valdžios, rašoma „Glavkom“.
Jų priešpriešos su centrine valdžia istorija šaknimis siekia revanšo troškimą ir norą vėl būti pripažintiems neatsiejama vietos elito dalimi.
Rytų Arabijos (ir šiandieninio šiaurinio Jemeno) šiitai zaiditai buvo pagrindinė dominuojanti šio regiono jėga daugiau nei 1000 metų ir kiekvieną kartą tai įrodinėdavo kruvinais karais su daugybe užsienio užkariautojų.
Pirmiausia XVI amžiuje jie išvarė iš savo šalies Egipto mameliukus. Vėliau XVII amžiuje sutriuškino Osmanų kariuomenę. Tik vidiniai neramumai ir britų atėjimas leido pavergti Jemeno imamus zaiditus XIX amžiuje, ir tai – trumpam bei ne visada ginklo jėga.
Žlugus Osmanų imperijai, zaiditų imamai vėl grįžo į valdžią, 1918 metais paskelbę Jemeno Mutavakilitų Karalystę.
O 1962 metais, Šaltojo karo įkarštyje, respublikonų pajėgos, palaikomos Egipto ir SSRS, nuvertė karaliaus rojalistų pajėgas (kurias palaikė Didžioji Britanija ir Saudo Arabija) ir likvidavo monarchiją. Nuo šio momento prasideda tos šiitų zaiditų (šiandieninių husių) ir centrinės valdžios santykių problemos, kurios vėliau lėmė nuolatinius susirėmimus ir sukilimus XX ir XXI amžiuose.
Zaiditų valdžios nuvertimas iš esmės jų išstūmimas į Jemeno politinio gyvenimo pakraštį, marginalizavo jų pozicijas ir atkirto nuo įtakos bei srautų, kas vėliau virto revanšistine nuoskauda, tapusia husių nenoro paklusti valdžiai ir jų itin paaštrėjusio bet kokio užsienio kišimosi suvokimo pagrindu.
Iš čia ir neigiamas Jemeno šiitų požiūris į Saudo Arabijos kišimąsi į šalies reikalus, toks pat blogas požiūris į glaudžius prezidento Abdallah Saleho ryšius su JAV ir nuolatinis noras grįžti į valdžią bei susigrąžinti praeities dienų šlovę.
Todėl husių sukilimas 2014 metais – tiesioginė nuoskaudų po 1962 metų periodo ir nesėkmingo suvienyto Jemeno politinio projekto po 1990 metų pasekmė. Husių sukilimas 2014 metais – tai buvusių Jemeno valdovų (jų palikuonių) bandymas grįžti į sostą po ilgo jiems svetimų „eksperimentų“ periodo, primestų iš išorės – tai Saudo Arabijos, tai Egipto, tai Sovietų Sąjungos, tai Jungtinių Valstijų.
Kažkuo husiai panašūs į Afganistano puštūnus, kurie šiandien sudaro „Talibano“ branduolį ir taip pat grįžo į valdžią, turėdami turtingą Afganistano valdymo istoriją, savo protėvių herojų panteoną, nacionalinius mitus bei postkolonijines traumas, kas kartu su salafitų palaikymu iš Pakistano ir Saudo Arabijos suformavo sprogstamą „Talibano“ mišinį, pretenduojantį atstovauti puštūnų nuoskaudoms.
Husiai gali turėti daugiau kovotojų nei Vokietijos kariuomenė: įspėja apie grėsmę
Husių grupuotė Jemene, palaikoma Irano režimo, perima kontrolę ir puola šalutinius naftos prekybos maršrutus Artimuosiuose Rytuose. Tai gresia reikšmingu pasiūlos sumažėjimu pasaulinėje rinkoje.
Arabijos pusiasalio pietuose husiai įsitvirtino Bab el Mandebo sąsiauryje, per kurį taip pat buvo gabenama nafta. Grupuotė užėmė Mochos uostamiestį ir strategiškai svarbią Majuno salą. Tai jau sukėlė naftos kainų augimą.
Vokiečių leidinys „Bild“ paklausė saugumo eksperto Nico Lange, kodėl niekas iki šiol nepanaikino husių grėsmės kariniu būdu. Jo atsakymas:
„Kas mano, kad husiai yra primityvūs kovotojai su sandalais, tas nieko nesupranta. husių ginkluotosios pajėgos, vienijančios iki dviejų šimtų tūkstančių kovotojų, labai tikėtina, yra didesnės už visą bundesverą, ir jie turi geriausią ginkluotę, kokią kada nors yra turėjęs nevalstybinis subjektas: balistines raketas, modernius bepiločius orlaivius, priešlaivines raketas ir daug kitų dalykų.“
Be to, husiai, kovojantys prieš tarptautiniu lygiu pripažintą Jemeno vyriausybę, slepiasi sunkiai prieinamuose šalies rajonuose, kuriuose sudėtinga veikti įprastoms ginkluotosioms pajėgoms. Saudo Arabija dar 2015 metais įsikišo į šį konfliktą ir metus bombardavo husių pozicijas, tačiau grupuotė iki šiol nėra nugalėta.
„Dėl to, kad husiai kontroliuoja dalį Jemeno, jie gali ten lengvai vėl ir vėl verbuoti naujus kovotojus. [...] husius rėmė ir toliau remia Iranas, tačiau jie jau yra gavę ginkluotės ir iš Rusijos. Reikėtų daryti prielaidą, kad [...] taip pat, pavyzdžiui, Kinija teikia paramą palydovinėmis nuotraukomis“, – husių galimybes išvardija N. Lange.
Husių teigimu, pagrindinis jų tikslas – kova su „Vakarų hegemonija“. Rusija ir Kinija šiame reikale – pageidaujamos sąjungininkės.
Nuo pat pilietinio karo Jemene pradžios Maskva laikėsi vienodai nutolusios pozicijos, t. y. bendradarbiavo su visomis konflikto šalimis. Savo ruožtu husiai visada buvo lojalūs Rusijos užsienio politikai. Pavyzdžiui, 2022 metų vasario 21 dieną, likus trims dienoms iki Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą, jie palaikė Kremliaus įvykdytą LNR ir DNR darinių nepriklausomybės pripažinimą.
Maždaug nuo to momento pasimatė aiškus posūkis Maskvos politikoje Jemeno atžvilgiu bendradarbiavimo su „Ansar Allah“ (oficialus husių organizacijos pavadinimas, – red. past.) naudai, pirmiausia karinėje srityje. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ekspertų ataskaitose pastaruoju metu fiksuojami bandymai į Jemeną gabenti kontrabanda prieštankines valdomas raketas 9M133 „Kornet“, automatus ir kitą ginkluotę, kurios techninės charakteristikos ir žymėjimai analogiški gaminamiems Rusijos Federacijoje.
Vakarų žiniasklaidoje buvo pranešama, kad Rusijos kariniai patarėjai iš Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) generalinio štabo operuoja Sanoje, o Teherane 2024-aisiais vyko slaptos derybos tarp „Ansar Allah“ atstovų ir Rusijos dėl rusiškų ginklų tiekimo. Kaip tikslino laikraštis „The Wall Street Journal“, tarpininku derybose tarp Kremliaus ir sukilėlių dalyvavo 2022-aisiais iš Amerikos kalėjimo išėjęs Viktoras Butas. Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas informaciją apie V. Buto dalyvavimą RF kontaktuose su husiais vadino „feiku arba bandymu įvykdyti informacines atakas prieš mūsų tautos išrinktuosius“ (V. Butas priklauso Rusijos LDPR partijai). Kremlius neigė ir kitus įtarimus dėl karinio bendradarbiavimo su husiais.
Husių atstovas Mohammed al-Bukhaiti 2024-aisiais leidiniui „Meduza“ neigė, kad Sanoje yra Rusijos patarėjų, tačiau neneigia ryšių tarp „Ansar Allah“ ir Kremliaus. „Mūsų kontaktai su Rusijos vadovybe yra nuolatiniai. Ir mes rengiame labai daug susitikimų – ir Irane, ir Maskvoje. Mes dirbame plėtodami šiuos santykius visose srityse, įskaitant ekonomiką, politiką ir karinę sritį“, – pabrėžia sukilėlių atstovas. Interviu laikraščiui „Izvestija“ jis anksčiau taip pat žadėjo, kad husiai neplanuoja pulti Rusijos (ir Kinijos) laivų Raudonojoje jūroje.
M. al-Bukhaiti teigimu, nors husiai ir Kremlius dar neturi tiesioginio karinio bendradarbiavimo, jis būtinas, kad „bendromis jėgomis būtų priešinamasi Amerikai“. „Mes siekiame bendrų tikslų. Rusija turi suprasti, kad amerikonams praeityje pavyko pasiekti sėkmės kovoje su Sovietų Sąjunga bendradarbiaujant su visa eile musulmoniškų valstybių. Šiandien Maskva turi galimybę plėtoti santykius su musulmoniškomis šalimis, pirmiausia iš „Pasipriešinimo ašies“, – įsitikinęs M. al-Bukhaiti.
Husių vadovybės atstovas tuomet tikino, kad Rusijai, Kinijai, taip pat visiems Irano „Ašies“ dalyviams reikia stiprinti bendradarbiavimą – kad būtų priešinamasi Vašingtonui. „Amerika nori pažeisti stabilumą Rusijos viduje, kaip ir Kinijos viduje. Ir mums reikia pripažinti, kad Amerika lenkia visus savo priešininkus. Tai suvokę, turime stiprinti mūsų ekonominius ir politinius santykius, taip pat bendradarbiavimą karinėje srityje. Jei tikrai susivienysime, galėsime suduoti smūgį Amerikai ir jos hegemonijai“, – „Meduza“ cituojamas M. al-Bukhaiti.
Al-Bukhaiti nuomone, husių karinis bendradarbiavimas su Maskva „pakeis pusiausvyrą regione“: „Ir tada mes galėsime užsmaugti Ameriką“.
Dėl bepiločių orlaivių smūgių Saudo Arabija negalės tiekti naftos į Europą spalio mėnesį
Tuo metu situacija dėl naftos tiekimo Europai tampa įtempta. Valstybinė Saudo Arabijos naftos kompanija „Saudi Aramco“ pranešė bent dviem Europos naftos perdirbimo klientams, kad kitą mėnesį jie negaus naftos. Apie tai praneša „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais. Teigiama, kad tiekimo negaus nė vienas Europos pirkėjas iš Saudo Arabijos.
Priežastimi tapo husių bepiločių orlaivių smūgis naftotiekiui „Rytai–Vakarai“. Apie 1200 kilometrų ilgio vamzdynas jungia naftos telkinius karalystės rytuose su Janbu uostu prie Raudonosios jūros. Šiuo maršrutu Saudo Arabija gali transportuoti naftą nenaudodama Irano tuo pat metu terorizuojamo Hormuzo sąsiaurio. Po atakų naftotiekį teko laikinai sustabdyti. Naftos sektoriaus šaltinių duomenimis, pažeistos trys siurblinės. Kaip greitai pavyks jas sutaisyti, kol kas neaišku. Vertinimuose kalbama apie kelias savaites, tačiau net ir sutaisius įrangą dar tektų atstatyti naftos tiekimo grandinę.
Europai tai ypač problematiška: Europos naftos perdirbimo gamyklos paprastai gauna Saudo Arabijos naftą per Egipto Sidi Keriro uostą, kur ji patenka iš Janbu. Pirkėjai dabar karštligiškai ieško pakaitalo. Pavyzdžiui, Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ paskelbė daugybę konkursų ir suorganizavo papildomus tiekimus iš kitų šalių.
Naftotiekis „Rytai–Vakarai“ turi didžiulę reikšmę naftos rinkai. Jis gali transportuoti kelis milijonus barelių žalios naftos per parą. Todėl po atakos visame pasaulyje kilo būgštavimų dėl tolimesnio pasiūlos sumažėjimo. Rugsėjo 18 d. „Brent“ barelio kaina siekė apie 104 dolerius. Tiesa, ilgainiui naftos kaina krito ir šios savaitės viduryje jau siekė vos 90 dolerių už barelį.
„Saudi Aramco“ kol kas viešai nekomentavo pranešimų apie naftos tiekimo Europai nutraukimą. Koncernas bando padidinti kitų maršrutų pralaidumą. Prekiautojai praneša apie papildomus tiekimus iš Persijos įlankos.
JAV, Izraelio ir arabų šalių karinė vadovybė surengė slaptą susitikimą Vokietijoje.
JAV, Izraelio ir kelių arabų šalių karinių žinybų vadovai praėjusią savaitę surengė slaptą susitikimą Vokietijos slidinėjimo kurorte. Kaip praneša „Axios“, remdamasi dviem Izraelio pareigūnais, jie aptarė karą su Iranu ir situaciją Artimuosiuose Rytuose. Oficialiai apie susitikimą iš anksto skelbta nebuvo.
Susitikimą suorganizavo JAV Centrinės vadovybės vadovas admirolas Bradas Cooperis. Jame dalyvavo Izraelio, Saudo Arabijos, JAE, Bahreino, Kuveito, Kataro, Jordanijos ir Egipto generalinių štabų viršininkai. Kai kurioms arabų šalims tai ypač svarbu, nes jos neturi diplomatinių santykių su Izraeliu.
B. Cooperis patikino dalyvius, kad JAV neketina išvesti karių iš regiono, nesvarbu, kad Iranas smūgiuoja Amerikos bazėms. Jis taip pat papasakojo apie planus išplėsti laivybą per Hormuzo sąsiaurį. Izraelio generalinio štabo viršininkas Eyal Zamir informavo kolegas apie Izraelio karines operacijas įvairiuose frontuose.
Atskira tema tapo Jemeno husiai, kurie suintensyvino atakas prieš Saudo Arabiją ir faktiškai kontroliuoja laivybą Bab el Mandebo sąsiaurio rajone. Izraelis, Saudo Arabija ir JAV, kaip pranešama, aptaria galimą Izraelio paramą Saudo Arabijos pajėgoms – ypač žvalgyba, stebėjimu ir žvalgybos duomenimis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
