JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai nutraukė savaitgalį Kemp Deivide – atokioje prezidento rezidencijoje Merilando valstijoje – ir šeštadienį grįžo į Baltuosius rūmus.
Baltieji rūmai nepateikė jokių paaiškinimų dėl ankstyvo grįžimo, sutapusio su naujos ribos peržengimu Saudo Arabijos ir husių, kontroliuojančių didelę Jemeno dalį ir kovojančių su vyriausybės pajėgomis, kurias remia Rijado vadovaujama koalicija, konflikte.
Šeštadienį Saudo Arabijos sostinėje nugriaudėjo stiprūs sprogimai, o naujienų agentūros AFP žurnalistai netoli oro uosto matė degančią degalų talpyklą su naftos milžinės „Aramco“ logotipu.
„Šis karinis konfliktas gali sparčiai eskaluotis“, – įspėjo JAV Valstybės departamentas ir pridūrė, kad už Artimųjų Rytų ribų esantys JAV piliečiai turėtų „rimtai persvarstyti keliones į šį regioną ir per jį“.
Pastarosiomis savaitėmis žaibiškas husių puolimas, per kurį buvo užimtos didelės Jemeno teritorijos, nusinešė šimtus gyvybių, o JT pabėgėlių agentūros duomenimis, daugiau kaip 110 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus.
„Sėkmingai perimta“
Smurtas jau sutrikdė eksportą iš Saudo Arabijos, kuri yra didžiausia pasaulyje žalios naftos tiekėja, taip pat jūrų transporto eismą.
Kaip pranešė JAV naujienų platforma „Axios“, praėjusią savaitę JAV atmetė Saudo Arabijos prašymą smogti husiams, tačiau vėliau Vašingtonas pritarė 48 naikintuvų F-35 pardavimui už 24,3 mlrd. dolerių.
Sekmadienį JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe'as per retą vizitą Kaire susitiko su Egipto prezidentu Abdel Fattahu al Sisi.
Prezidentūros pranešime teigiama, kad A. F. al Sisi pabrėžė „ypatingą svarbą spręsti regionines krizes politiniu ir diplomatiniu keliu“.
Šis vizitas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Egipto sostinėje taip pat lankėsi Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas, kuris kartu su A. F. al Sisi paragino užtikrinti saugią laivybą Bab al Mandebo sąsiauriu po to, kai husiai užėmė Jemeno pakrantę.
Bab al Mandebo sąsiauris yra Raudonosios jūros vandens kelias, itin svarbus energijos srautams ir pasaulinei laivybai, įgavęs dar didesnę strateginę reikšmę po to, kai Iranas įvedė Hormuzo sąsiaurio blokadą.
Pasmerkęs naujausius husių išpuolius, Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas transliuotojui NTV sakė, kad jo šalis su Saudo Arabija ir Pakistanu, kurie yra savitarpio gynybos pakto partneriai, aptarė galimą pagalbą.
„Šiuo atžvilgiu gali kilti karinių poreikių, ypač valstybės techninių klausimų srityje. Nebūtų jokių problemų patenkinti ir šį poreikį“, – sakė jis.
Tuo tarpu Saudo Arabija skubiai stengėsi suvaldyti husių išpuolių jos teritorijoje padarinius.
Sekmadienį keliuose didžiuosiuose Saudo Arabijos laikraščiuose apie išpuolį prieš Rijadą nebuvo užsiminta, nors keliomis valandomis anksčiau Rijado vadovaujama koalicija patvirtino, kad husių paleista balistinė raketa buvo „sėkmingai perimta ir sunaikinta“.
Koalicija pridūrė, kad proiranietiški kovotojai bandė nusitaikyti į „civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą“ keliuose karalystės vakaruose esančiuose miestuose, įskaitant Janbu uostą prie Raudonosios jūros, kuris yra svarbus Saudo Arabijos naftos eksporto centras.
Pranešama, kad šiems išpuoliams užkirto kelią Persijos įlankos monarchijos oro gynyba.
Saudo Arabija atsakė dešimtimis oro smūgių husių kontroliuojamose vietovėse, tačiau nesugebėjo sustabdyti kovotojų puolimo.
Prisiimdamas atsakomybę už išpuolį, husių karinis atstovas spaudai Yahya Saree pareiškė, kad kovotojai įvykdė „dvi sėkmingas karines operacijas, panaudodami daugybę balistinių bei sparnuotųjų raketų ir dronų“.
„Pirmoji buvo nukreipta prieš jautrius objektus Saudo Arabijos sostinėje Rijade, o antroji – prieš „Aramco“ objektus Janbu“, – teigė jis.
Žaibiškas puolimas
Tai pirmas kartas nuo Jemeno pilietinio karo atsinaujinimo, kai smūgiai kelia grėsmę Saudo Arabijos sostinei, o tai dar labiau padidina spaudimą pasaulio ekonomikai, kurią jau sukrėtė septynis mėnesius trunkantis JAV ir Irano karas.
Vyriausiasis Irano derybininkas pareiškė, kad Teheranas per tarpininkus perdavė JAV savo sąlygas, kuriomis būtų vėl atvertas Hormuzo sąsiauris, kurį šalis blokuoja viso karo Artimuosiuose Rytuose metu.
Karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo vasarį JAV ir Izraelio smūgiais Iranui, kuris atsakė atsakomaisiais išpuoliais prieš regiono šalis.
Į konfliktą įsitraukė ir Irano remiamos grupuotės – „Hezbollah“ Libane ir husiai Jemene, vykdantys išpuolius prieš savo priešus.
Nors konfliktas Jemene prasidėjo dar prieš karą Artimuosiuose Rytuose, pastaroji eskalacija šalyje, kuri yra viena skurdžiausių pasaulyje, pavertė ją aktyviausiu platesnio masto smurto frontu.
Trapi paliaubų sutartis, pasiekta 2022 metais, žlugo liepą, o šį mėnesį husiai pradėjo visuotinį puolimą prieš tarptautiniu mastu pripažintą vyriausybę.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
