Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iki 17 val. vietos laiku (18 val. Lietuvos laiku) protestuoti prieš pragyvenimo išlaidas Paryžiuje ir visoje Prancūzijoje į gatves išėjo apie 600 tūkst. žmonių – studentų, mokinių, mokytojų, vadinamųjų geltonųjų liemenių aktyvistų, ūkininkų ir kitų darbuotojų.
Demonstracijos Prancūzijoje vyksta antrajai pagal dydį euro zonos ekonomikai stengiantis subalansuoti savo finansus, likus pusmečiui iki rinkimų, kuriuose bus renkamas centristų prezidento Emmanuelio Macrono įpėdinis, o apklausose pirmauja kraštutiniai dešinieji.
Vyresniųjų klasių moksleivių judėjimas, prasidėjęs jaunimo protestais dėl mokymosi sąlygų, sutapo su plačiai paplitusiu pasipiktinimu dėl kylančių pragyvenimo išlaidų ir nelygybės, kuris spalio 17-ąją virto didžiausiomis riaušėmis Prancūzijoje per daugelį metų.
„Šiandien klausimas yra ne tai, ar laimėsime, o veikiau, kiek laimėsime“, – Paryžiuje surengtame mitinge sakė profesinių sąjungų federacijos CGT lyderė Sophie Binet.
Profsąjungos reikalauja visuotinio atlyginimų didinimo, mokesčių reformų ir geresnių mokymosi sąlygų jaunimui bei skundžiasi policijos taikomais apribojimais tam tikriems protestams.
Nors eitynės daugiausia vyko taikiai, kai kuriuose miestuose, įskaitant Lioną, kur buvo padegta mažiausiai viena transporto priemonė ir panaudotos ašarinės dujos, kilo susirėmimų tarp protestuotojų ir policijos.
Vynuogių augintojas Martinas Thiberge sakė norėjęs dalyvauti demonstracijose, kurios, jo manymu, vienija žmones iš visos Prancūzijos visuomenės.
„Norime pragyventi iš savo darbo, užsidirbti orią algą“, – sakė jis per protestą Lione.
Marselyje 31-erių socialinė darbuotoja Lea naujienų agentūrai AFP sakė, kad jai „atsibodo skaičiuoti kiekvieną centą“.
„Šis socialinis judėjimas mums suteikė vilties“, – pridūrė ji.
Paryžiuje visai dienai buvo uždaryti turistų mėgstami Eifelio bokštas ir Triumfo arka.
Mokyklų blokados
Keliuose miestuose protestavo dešimtys moksleivių, o vyriausybė pranešė apie blokadas 81 iš 3,7 tūkst. šalies vidurinių mokyklų.
Moksleivių asociacija nurodė, kad pamokos nutrauktos 1 tūkst. vidurinių mokyklų, įskaitant užblokuotas ir streiko dieną uždarytas įstaigas.
Švietimo ministerija pranešė, kad visoje šalyje streikavo apie 16 proc. mokytojų.
Paryžiuje policija panaudojo ašarines dujas, bandydama neleisti moksleiviams blokuoti prieigos prie Helene-Boucher vidurinės mokyklos, pranešė AFP žurnalistas.
Streikuoti paragino valstybinių ir privačių švietimo įstaigų profsąjungos, taip pat geležinkelininkams, valstybinėms ligoninėms ir pašto paslaugoms atstovaujančios profesinės sąjungos.
Geležinkelių sistemoje rytą kilo tam tikrų trikdžių.
Sostinės Monparnaso geležinkelio stotyje psichologė, prisistačiusi Jeanne vardu, sakė, kad jos kelionė buvo atidėta.
„Nemalonu anksti keltis, laukti, o paskui sužinoti, kad tavo traukinys atšauktas, bet suprantama, kad vyksta streikas“, – teigė ji.
Kaltinimai policijos smurtu
Vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas trečiadienį paskelbė, kad visoje šalyje bus dislokuota 70 tūkst. policijos pareigūnų ir saugumo pajėgų narių, žadėdamas itin griežtą atsaką į bet kokius smurto aktus ar neramumus.
Protestai daugiausia vyko taikiai, nors kai kurie virto susirėmimais su policija, kuri minioms išsklaidyti panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.
Paryžiuje šeštadienį į saugumo pajėgas paleidus padegamuosius užtaisus, pradėtas tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti.
Policijos atsakas sulaukė kritikos kaip per griežtas, o dėl įtarimų žiaurumu prieš demonstrantus buvo pradėti vidaus tyrimai.
Keli paaugliai protestuotojai buvo sunkiai sužeisti, tūkstančiai – sulaikyti.
Pastarosiomis savaitėmis panašūs protestai kilo ir kitose Europos šalyse: Danijoje, Vokietijoje ir Italijoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
