Higienos instituto Visuomenės sveikatos inovacijų centro Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausiajai specialistei Liudai Ciesiūnienei, kiek teko domėtis, labai dažna trauma, šokant į vandens telkinį, yra būtent kaklo slankstelių pažeidimas.
Tai dažniausiai nutinka šokant ar nardant į vandenį, bet kokiu atveju, didelis pavojus yra šokti į atvirą vandens telkinį.
Vandens dugne slypi įvairūs pavojai
Pasak specialistės, tai nėra baseinas – niekada negali žinoti, kokie pavojai slypi dugne, anot specialistės, o atsitrenkus yra stipriai pažeidžiami kaklo slanksteliai, kas gali lemti visą gyvenimą trunkantį neįgalumą ar net mirtį.
Tiesa, net šokant į vandenį kojomis galima patirti rimtų traumų, o nelaimės atveju svarbiausia nedelsiant reaguoti – išlaikyti žmogaus galvą virš vandens ir kuo greičiau kviesti pagalbą.
„Šokinėjant ne galva žemyn, bet kojomis, galima patirti ir kojų, rankų lūžius, įvairius susipjaustymus, bendrus sutrenkimus ir panašiai.
Jeigu žmogus po šuolio į vandenį susižeidžia ar praranda sąmonę, pirmiausia aplinkiniai turi reaguoti – pats žmogus neišsigelbės, jis gali nuskęsti.
Reikia pasirūpinti, kad galva nebūtų panirusi po vandeniu, kad žmogus neįkvėptų vandens. Tuo pat metu būtina kuo greičiau kviesti pagalbos tarnybas“, – komentavo ji.
Būtina įsitikinti, kad gylis vandenyje yra pakankamas
L. Ciesiūnienės nuomone, šokant į vandenį būtina įsitikinti, jog gylis pakankamas ir kiekvieną kartą iš naujo patikrinti dugną, nes aplinkybės gali pasikeisti, o augantiems vaikams rizika atsitrenkti į dugną dar labiau padidėja.
„Kalbant apie saugumą – šokti į vandenį galima tik tose vietose, kur gylis yra ne mažesnis nei 3 metrai. Kiekvieną kartą gylį reikia patikrinti iš naujo, nes net jei anksčiau buvo saugu, vėliau dugne gali atsirasti kliūčių – akmenų, šakų ar kitų objektų.
Ypač jauniems žmonėms svarbu įvertinti savo ūgio ir svorio pokyčius: paaugęs vaikas, kuris pernai saugiai šoko, kitąmet jau gali pasiekti dugną ir atsitrenkti“, – akcentavo Higienos instituto Visuomenės sveikatos inovacijų centro.
Pats šuolio procesas gali būti pavojingas
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad šuoliai į vandenį kelia daug pavojų, todėl svarbu mokėti techniką, saugoti galvą, vengti aukštų, nesaugių ar žmonių pilnų vietų bei laikytis atsargumo priemonių prie įvairių vandens telkinių.
„Net ir tinkamoje vietoje pats šuolio procesas gali būti pavojingas, jei žmogus nėra išmokęs technikos. Dėl to rekomenduojama šokant saugoti galvą – geriausia rankas laikyti ištiesus į priekį, kad smūgis pirmiausia tektų joms.
Taip pat nereikėtų šokti iš labai aukštų vietų, nes didėja traumų rizika. Pavojinga nardyti uostų teritorijose, nuo valčių ar vandens dviračių – galima susidurti su kliūtimis arba gauti smūgį į galvą nuo sraigto.
Nevalia šokti į vandenį, kuriame yra daug besimaudančiųjų, ar į drumstą vandenį, nes galima nepastebėti pavojų. Papildomai svarbu nesimaudyti, jei stipriai kaitino saulė, nepriplaukti prie plaukiojančių laivų, nesuartėti prie vietų, kur vyksta profesionalūs šuoliai į vandenį“, – pabrėžė sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė.
Pasak L. Ciesiūnienės, net jei vanduo atrodo pakankamai gilus ir saugus, daug kas priklauso nuo žmogaus fizinio pasirengimo. Smūgį galima gauti vien nuo paties vandens, pažeisti slankstelius, ir tai ne visada pajuntama iš karto.
Todėl, anot jos, pirmiausia reikia mokytis technikos su treneriais baseine, o tik tada laikytis visų patarimų atviruose vandens telkiniuose. Kiekvieną kartą apsilankius reikia iš naujo įvertinti vietą ir elgtis atsakingai, nes rizikos išlieka visada.
Nebuvo nei metų, kada po vandens pramogų kažkas nesusižalojo
Gydytojas ortopedas, traumatologas Artūras Zubrickas atkreipė dėmesį, kad vos tik prasideda tvenkinių sezonas, ligoninėse atsiranda traumų. Nebuvo nė vienų metų, kad kas nors nesusižalotų vandens pramogų metu ir tai nutinka dėl per didelio pasitikėjimo savimi.
„Dažniausiai tai nutinka dėl per didelio pasitikėjimo savimi – neriama nuo liepto ar kitos vietos, nežinant gylio ar dugno. Dažniausiai būna smūgis galva į dugną arba atsitrenkiama rankomis. Pasekmė – sunkios kaklo traumos, dėl kurių pacientas visą gyvenimą lieka vežimėlyje.
Kalbant apie kitus sužalojimus, viskas prasideda nuo paprastesnių, socialinių problemų. Labai dažnai į vandenį primėtoma įvairių daiktų, stiklų. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pasitaiko pėdų pjautinės žaizdos – jų yra masiškai, tai pirmoji vieta pagal dažnumą“, – sakė jis.
Traumatologas: žmogus gali greitai žūti
Traumatologas pastebi, kad šuoliai į vandenį yra pavojingi, nes dėl kinetinės energijos gali lūžti kaulai ar žmogus gali netgi žūti. Viena iš pasekmių gali būti čiurnų patempimai.
„Antroje vietoje, pagal traumų dažnumą, yra čiurnų patempimai. Tai nutinka, kai pagrindas būna dumblinas, slidus. Einant tokiu pagrindu, žmogus dažnai pasuka čiurną ar kelio sąnarį.
Trečias atvejis – šuoliai į vandenį. Viskas priklauso nuo kinetinės energijos: kuo ji didesnė, tuo sunkesnis sužalojimas. Jei vanduo negilus, o žmogus šoka iš aukščiau, gali lūžti blauzda, šlaunikaulis ar bet kuris kitas kaulas. Šokant galva į dugną, žmogus gali net neišnerti“, – dalinosi mintimis ekspertas.
Kaip teigė gydytojas ortopedas, dažniausiai tokie atvejai pastebimi kompanijoje – matoma, kad žmogus neišnėrė. Jei spėjama, jis išgelbėjamas. Tačiau dažniausiai niekas nesuvokia, kaip reikia laikyti galvą. Dėl neteisingų manipuliacijų traukiant iš vandens dažnai pažeidžiamos nugaros smegenys.
Vieniems, anot gydytojo, pasiseka, kai stuburo slankstelis nesislenka ir smegenys nepažeidžiamos, kitiems nepasiseka. Dažniausiai šuolininkai – jauni žmonės. Vyresni, virš 40 metų, tokių rizikų imasi retai.
Šokinėti į vandenį saugiai – praktiškai neįmanoma
Traumatologas pasisakė, kad praktiškai nėra įmanoma, kad šokinėjimas būtų saugus. Maudantis žmonės dažnai patiria ne tik pėdos pjautines žaizdas ar čiurnų traumas, bet ir itin pavojingas šuolių į vandenį pasekmes, galinčias baigtis kaulų lūžiais ar net mirtimi.
„Atrodo, kad jis dažniau sukelia pavojų, nei įvyksta sklandžiai. Atsakymas – tai labiau prevencijos ir švietimo klausimas. Labai svarbu pasakoti apie nelaimingus atsitikimus, viešinti istorijas, kad žmonės susimąstytų.
Deja, laiko atgal neatsuksi – kelios akimirkos gali sužlugdyti žmogaus gyvenimą“, – komentavo A. Zubrickas.
Nelaimės aplinkybės
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vienas nekaltas veiksmas poilsiaujant prie upės baigėsi pražūtingai.
M. Kieras šokdamas susižeidė kaktą ir galvą, ir tą kartą jo šuolis buvo paskutinis.
Kaip buvo rašoma naujienų portale LRT.lt, artimas M. Kiero draugas ir bendražygis ledo ritulio pasaulyje Šarūnas Kuliešius prasitarė: „Man jo žmona sakė, kad jis nuo lieptelio šoko į vandenį ir jau per atpažinimą buvo matyti pramušta galva ir kaklas. Aš spėju, kad ten turbūt upėje buvo kažkokie kuolai ar dar kažkas [į ką jis trenkėsi]. Mindaugas tuo metu laisvalaikį leido su šeima.“
Kaip skelbė policijos departamentas, 2025-08-30 apie 16.05 val., Anykščių r. Kavarsko sen., iš Šventosios upės, narai gelbėtojai ištraukė vyro (gim. 1980 m.) kūną. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
