traumos

Mokslo metų pradžia į Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centrą šiemet atnešė ne tik rugsėjo ritmą, bet ir gerokai didesnį vaikų traumų srautą. Centro medikai pastebi, kad pirmosios rudens dienos šiemet išsiskiria ne tik laisvalaikio traumų gausa, bet ir jų sudėtingumu – daugėja atvejų, kai vaikams prireikia operacinio gydymo.

Šiltuoju metų laiku aktyvus laisvalaikis persikelia į lauką. Parkuose ir stadionuose gausėja bėgikų, vis daugiau žmonių renkasi važinėti dviračiais, o sporto aikštynuose netrūksta tinklinio, futbolo ar kitų komandinių žaidimų megėjų. Daugiau judėjimo neabejotinai naudinga sveikatai, tačiau kartu didėja ir įvairių susižeidimų rizika. Plačiau apie tai pasakoja LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovo pavaduotojas, gydytojas ortopedas traumatologas Kastytis Grigonis.

Vasarą, ypač atostogaujant, netrūksta ne tik gerų emocijų, bet ir skaudžių traumų. Ortopedas traumatologas Rimantas Zagorskis tėvams turi aiškią žinią – vaikystės išdykavimų iš vaikų šiukštu negalima atimti, tačiau kelios taisyklės būtinos, kad būtų išvengta pačių skaudžiausių pasekmių. Gydytojai konstatuoja, kad įsibėgėjus šiltajam sezonui padaugėja sunkias traumas patyrusių mažųjų pacientų. „Aišku, pramogos vaikams vis tiek turi būti pirmoje vietoje, tačiau sauga yra itin svarbi.

Atšilus orams į gatves plūstelėjus paspirtukininkams, dviratininkams, žmonėms traukiant aktyviai pramogauti į gamtą medikai pasakoja jau pajautę ir traumuotų pacientų antplūdį. Tiesa, traumos gali baigtis ne tik prarastais dantimis – kitą kartą ir auksarankiai chirurgai gali nebepadėti surinkti kaulų. Paspirtukai, dviračiai, keturračiai, motociklai, riedžiai – kokiomis tik transporto ar laisvalaikio priemonėmis šiandien nesinaudoja gyventojai.

Turbūt ne kartą pastebėjote: po smūgio atsiradusi mėlynė ne visada atrodo vienodai. Iš pradžių ji gali būti rausva, melsva ar violetinė, po kelių dienų pažaliuoja, vėliau pagelsta, paruduoja ir galiausiai išnyksta. Nors iš šalies tai atrodo kaip keistas odos spalvos „žaidimas“, iš tiesų po oda vyksta gana aiškus biologinis procesas. Organizmas pamažu suskaido po smūgio iš kraujagyslių išsiliejusį kraują ir pašalina jo likučius.

Žmonėms pradėjus džiaugtis vasaros malonumais pasipylė ir traumos. Traumatologai skaičiuoja, kad per parą į priėmimo skyrius kreipiasi apie 150 pacientų su kaulų lūžiais, pjautinėmis žaizdomis ar net galvos smegenų traumomis. Dažniausiai, anot medikų, tai – motociklų, paspirtukų ir dviračių vairuotojai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  21-erių vilnietis Deividas vieną vasaros dieną su kolegomis žaidė tinklinį.

Atšilus orams Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro medikai fiksuoja nerimą keliančią tendenciją – sparčiai daugėja vaikų traumų, patiriamų važiuojant paspirtukais, dviračiais ar šokinėjant ant batutų. Per parą į centrą atvežami mažiausiai šeši įvairaus amžiaus vaikai, susižaloję važiuodami paspirtukais.

Įsibėgėjus šviesiajam metų laikui ir kartu motociklų sezonui medikai įspėja neprarasti budrumo. Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus medikai pasidalino nerimą keliančiomis tendencijomis – kas mėnesį traumuotų į ligoninę patenkančių motociklininkų kone padvigubėja.  „5 – 12 – 21. Tiek motociklininkų po eismo įvykių šį pavasarį atvyko į mūsų Skubios pagalbos skyrių kovą, balandį ir gegužę. Ir tai tik tie, kurie pateko pas mus. Už kiekvieno šio skaičiaus slypi istorija.

Kas mėnesį daugiau nei tūkstančiui gyventojų Lietuvoje yra atliekama endoprotezavimo operacija, kai implantu pakeičiamas susidėvėjęs ar pažeistas sąnarys. Gydytojas ortopedas- traumatologas Rimtautas Gudas perspėja, kad į padidintą rizikos zoną dėl protezavimo šiandien jau patenka ir vaikai. Kita vertus, jis tikino, kad tam tikrai atvejais puikių rezultatų galima pasiekti ir negulant ant operacinio stalo.

Traumos dažnai užklumpa netikėtai – paslydus, pradėjus sportuoti neapšilus ar per intensyviai treniruojantis. Tačiau, pasak kineziterapeuto Petro Mikučionio, daugelio šių traumų galima išvengti. Laidoje „Sveikatos DNR“ specialistas ne tik paneigė mitus apie savo profesiją, bet ir paaiškino, kokių taisyklių reikėtų laikytis, siekiant išvengti rimtų traumų. Anot P. Mikučionio, vis dar gajus stereotipas, kad kineziterapeutas – tai masažuotojas.

Elektriniai paspirtukai daugeliui tapo greitu ir patogiu būdu pasiekti darbą, mokyklą ar tiesiog judėti mieste. Tačiau kartu su augančiu jų populiarumu medikai fiksuoja ir vis daugiau skaudžių nelaimių – nuo išmuštų dantų iki sudėtingų veido, žandikaulio bei galvos traumų. Specialistai perspėja, kad net ir iš pirmo žvilgsnio nekaltas kritimas važiuojant nedideliu greičiu gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Atšilus orams ir sužaliavus kiemams, daugelis gyventojų skuba į lauką – grėbia, kasa, ravi, sportuoja. Tačiau kartu su pavasario aktyvumu į gydymo įstaigas plūsta ir vis daugiau žmonių, besiskundžiančių nugaros, kelių ar pečių skausmais. Apie tai, kodėl šiltasis sezonas tampa traumų piku, tv3.lt skaitytojams pasakoja „Rankytės kojytės“ trenerė-kineziterapeutė Gustė Šidlauskaitė.

Kai tiek daug žmonių tampa vis pasyvesni, dirba sėdimą darbą, specialistai kaip niekada garsiai ragina gyventojus užsiimti pakankama fizine veikla. Vis dėl to jei pradėti aktyviai sportuoti nuspręsite jau būdami kiek brandesnio amžiaus, tiks ne visos sportavimo rūšys. Pastaruoju metu „ant bangos“ ilgaamžiškumo tema – vis intensyviau ieškoma naujų būdų ilgam ir kokybiškam gyvenimui užtikrinti. Tačiau net ir renkantis, atrodytų, paprasčiausią fizinio aktyvumo formą, galima rimtai prašauti.

Šalyje išliekant permainingiems orams ir sąlygoms plikledžiui formuotis, medikai įspėja, kad traumų rizika yra kaip niekada didelė. Jie ragina dalį gyventojų esant galimybėms apskritai likti namuose. LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos traumatologijos klinikos Skubios pagalbos skyrius pranešė fiksuojantis smarkiai išaugusius traumas patyrusių pacientų srautus.

Įsivyravus permainingiems orams ne vieno miesto gatvės ir šaligatviai virto čiuožyklomis po atviru dangumi. Į priėmimo skyrius ne tik plūstelėjo sunkias traumas patyrę gyventojai – Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba perspėja, kad dėl sudėtingų eismo sąlygų gali vėluoti į iškvietimus. Antradienį šalies keliuose dėl plikledžio ne tik pasipylė avarijos, bet ir į Skubios pagalbos skyrius plūstelėjo traumuoti gyventojai.

Ne visi lietuviai iš slidinėjimo kurortų grįžta pravėdinę galvas – daliai atostogos baigiasi sunkiomis traumomis. Štai viena lietuvė pasakoja, kaip po susidūrimo su kitu slidininku susilaužė koją ir raktikaulį. Dabar ji kenčia stiprų skausmą, negali atsistoti iš lovos ir artimiausius mėnesius bus priversta gyventi lovos režimu. Draudikai skaičiuoja, kad traumų daugėja – pernai išmokų suma viršijo 100 tūkst. eurų, o kai kurių nelaimių žala siekia keliolika tūkstančių eurų.

Slidinėjimo atostogos kalnuose kai kuriems žmonėms baigiasi sunkiais sužalojimais. Traumas gali sukelti neatsargus elgesys slidinėjimo trasose, patirties stoka ir įrangos defektai. Ortopedas traumatologas įspėja: svarbiausia – nepervertinti savo galimybių. Lietuvė Viktorija Melichova asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalino istorija apie slidinėjimo atostogas kalnuose. Moteris pasakojo, kad į ja trasoje trenkėsi kitas slidininkas.

Šių metų sausis Lietuvoje išsiskyrė itin žiemiškais orais – stipriai spaudžiantis šaltis, gausus snygis pirmoje mėnesio pusėje bei lijundra priminė, jog esant permainingoms ir ekstremalioms sąlygoms verta skirti daugiau dėmesio tiek savo pačių, tiek turto saugumui. Jos paveikė ne tik situaciją keliuose, bet ir gyventojų saugumą bei turtą – draudikai skaičiuoja išaugusius žalų skaičius, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusios savaitės pabaigoje trumpam prasidėjęs atodrėkis ir tuoj pat vėl sugrįžę šalti orai dalies miestų šaligatvius ir gatves pavertė čiuožyklomis. Skaičiai iškalbingi – Vilniuje medikai sulaukė gerokai daugiau traumas patyrusių pacientų. Nors savaitgalį kaip reikiant spustelėjo šaltis, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje buvo karšta.

Šį savaitgalį meteorologai prognozuoja ypač žemą oro temperatūrą, todėl svarbu pasirūpinti savo ir savo artimųjų sveikata bei saugumu. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminių traumų skyriaus gydytoja ortopedė traumatologė Indrė Kuropatkinaitė-Vaitekūnė įspėja, kad šalčio pasekmės gali būti labai skaudžios – nuo galūnių amputacijos iki bendro organizmo atšalimo, galinčio baigtis net ir mirtimi.

Žiema kasmet ateina ne tik su šventine nuotaika, bet ir didesne nelaimių rizika – daugėja gaisrų, traumų bei skendimų atvejų. Slidūs keliai ir šaligatviai, netinkamai kūrenamos krosnys ar neatsargus elgesys prie vandens telkinių gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis.

Ledu padengusi kelius ir šaligatvius lijundra gyventojams pridarė nemažai bėdos. Vieni su sugipsuotomis rankomis ir kojomis atsidūrė ligoninių priimamajame, kiti rymo oro uoste. Mat dėl oro sąlygų atšaukiami ir nukeliami skrydžiai. Padaugėjo ir avarijų, nuo slidaus kelio čiuožė automobiliai. Sinoptikai prognozuoja, kad ši suirutė jau netrukus turėtų baigtis, bet lietų pamažu keičia gausus sniegas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nors nuo vakar vakaro dalyje miestų oro sąlygos tapo ekstremalios, šalies gydymo įstaigų atstovai tikina, kad darbo Skubios pagalbos skyriams dėl to stipriai nepadaugėjo. Iki pietų pasitaikė vienas kitas susižalojęs pacientas. Kaip naujienų portalui tv3.lt nurodė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) atstovė, iki 12 val. buvo tik 5 pacientai, kurie patyrė traumą paslydę.

Lietuvą sukaustęs šaltis ir gausus sniegas į gatves atnešė ne tik žiemiškus vaizdus, bet ir traumas. Nors Kėdainių gatvėse ir šaligatviuose valymo darbai vyksta intensyviai, slidi danga išlieka didžiausiu pėsčiųjų priešu.

Žiema kasmet ateina ne tik su šventine nuotaika, bet ir didesne nelaimių rizika – daugėja gaisrų, traumų bei skendimų atvejų. Slidūs keliai ir šaligatviai, netinkamai kūrenamos krosnys ar neatsargus elgesys prie vandens telkinių gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis.

Nesitraukiant žiemiškiems orams ne vieno miesto gatvės šiomis dienomis virto čiuožyklomis. Daliai žmonių tai gali baigtis rimtomis traumomis ir nedarbingumu. Ar paslydus ant nenuvalyto šaligatvio galima reikalauti kompensacijos? Advokatų teigimu, už įvairias traumas, kurios buvo patirtos ant neprižiūrėtų šaligatvių ar kitų miesto vietų, gyventojai turi galimybę gauti kompensaciją. Vis dėlto procesas nėra paprastas, o kompensacijų dydžiai kuklūs.

Ilgai laukta žiema vieniems atnešė džiaugsmą, kitiems – nelaimes. Į Kauno ligoninę plūsta įvairiausias traumas patyrę pacientai: vieni paslydę gatvėje, kiti – valydami sniegą, tretiems skaudžiai baigėsi žiemiškos pramogos. Daugėja ir operacijų. Skyriuje jau užimtos visos vietos, pacientus tenka guldyti net į kitus skyrius. Tuo metu Vilniaus Santaros klinikų medikams teko gelbėti septynis susižalojusius vaikus – kai kuriems traumos vos nesibaigė mirtimi.

Staiga užklupusi žiema ir šventinis šurmulys Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams virto intensyviu darbymečiu. Suaugusiųjų Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje per kelias dienas fiksuotas ženklus iškvietimų ir pacientų srauto augimas, o traumų pobūdis – nuo lengvų sumušimų iki sudėtingų vidaus organų sužalojimų. Tuo metu Vaikų Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje daugiausiai traumų patirta besimėgaujant kalniukų pramogomis.

Šiuolaikinės jaunimo svaiginimosi „mados“ kelia naują galvos skausmą gydytojams. Pasakodamas apie darbo realijas VUL Santaros klinikų Žalgirio klinikos burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos centro vadovas gydytojas Dalius Matkevičius konstatuoja, kad aktyvus veipų naudojimas jau didina ikivėžinių būklių skaičių.  Gydytojas pasakojo, kad jei anksčiau teko susidurti su daug alkoholio padauginusių pacientų, dabar daugėja nuo narkotinių medžiagų apsvaigusių žmonių.

Artėjant šventėms vis dažniau iš įvairių miesto dalių galima išgirsti petardų sprogimus ar pamatyti danguje įsižiebiančius fejerverkus. Lygiai taip pat ligoninės priimamuosiuose daugėja pacientų, kurie atvyksta dėl pirotechnikos sukeltų traumų. Tad dalijamės su jumis patarimais, ko svarbu nepamiršti prasidėjus fejerverkų sezonui.

Žiema Lietuvoje kasmet atneša ne tik sniegą ir šventes, bet ir neišvengiamą traumų bangą. Per kelis slidaus sezono mėnesius iki trečdalio visų greitosios pagalbos iškvietimų miestuose būna susiję su griuvimais, o ligoninių priėmimo skyriuose pacientų srautas išauga vidutiniškai 20–40 proc. Medikai pastebi, kad neretai susitrenkę žmonės į gydytojus kreiptis delsia, tačiau kai kuriais atvejais tais daryti yra būtina.

Dar vakar, lapkričio 25-ąją, visi į savo mobiliuosius telefonus gavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešimus apie tai, kad nusimato itin sudėtingos orų sąlygos. Šiandien pažvelgus pro langą jau galima matyti – į Lietuvą atkeliavo žiemiški orai. Kadangi pažvelgus į orų prognozes galima matyti, kad artimiausiomis dienomis temperatūra svyruos tarp minusinės ir pliusinės, gali padidėti traumų tikimybė.

Lietuvos link artėjant didelei sniego porcijai ir lydint tarnybų įspėjimams dėl itin sudėtingų oro sąlygų, sveikatos specialistai ragina būti labai atidiems. Perspėjama, kad esant ekstremaliems žiemos orams stipriai išauga rizika patirti traumas. Norint jų išvengti ypač reikėtų įsidėmėti vieną dalyką.  Kaip priminė Higienos instituto (HI) specialistai, traumų rizika žiemą ypač išauga dėl sniego, ledo ir plikledžio.

Tarnybos praneša, kad praeitą savaitę laukuose, kasant bulves, į kasimo mašiną buvo įtrauktas vyras. Ortopedas-traumatologas Artūras Zubrickas teigia, kad ypatingai tokias nelaimes lemia tiek sezoniškumas, tiek neatsargus elgesys su technika. Paprastos saugos taisyklės, pasak specialistų, galėtų apsaugoti nuo sunkių sužalojimų.

Šuoliai į atvirus vandens telkinius – itin pavojinga pramoga: anot specialistų, jie neretai baigiasi kaklo slankstelių pažeidimais, neįgalumu ar net mirtimi. Tą skaudžiai patyrė ir Mindaugas Kieras, kurio gyvenimą akimirksniu pakeitė šuolis į vandenį, primenantis, kad nelaimių galima išvengti tik atsakingai vertinant rizikas, mokantis saugios technikos ir laikantis prevencinių patarimų.

Vasara gydytojams – karštas metas, nes mėgaudamiesi jos malonumais gyventojai neišvengia traumų. Kai kurios jų – ypač sunkios, kai gyvybė net gali pakibti ant plauko. Pasak medikų, situaciją apsunkina ne tik atidumo stygius, bet ir alkoholis, kurio lietuviai vis dar linkę padauginti.

Saulei pakaitinus, vis daugiau žmonių  važinėjasi keturračiais. Tačiau ši pramoga turi ir rimtų pasekmių. Praėjusiais metais 46 lietuviai važiuodami keturračiais susižalojo, o pusė jų – vaikai ar paaugliai. Medikai pastebi naują tendenciją – daugėja susitraumavusių, nukritusių paauglių. Jauniausias pacientas vos aštuonerių metų. Nepilnamečiai patiria galvos, stuburo traumas, dubens kaulo bei šlaunikaulio lūžius.

Nors įvairių traumų gyventojai neišvengia įvairiais metų laikais, vasara išsiskiria tuo, kad jos dažniau būna susijusios su didesniu fiziniu aktyvumu, sportu, kelionėmis ar ekstremaliomis veiklomis. Ypač atkreipiamas dėmesys į išpopuliarėjusių elektrinių paspirtukų ir batutų pavojus. Specialistų pastebėjimu, būtent šiltojo sezono pradžioje yra stebimas kasdienių traumų padidėjimas. „Jų skaičius auga iki birželio, o vėliau stabilizuojasi.

Lietuvos nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas jau turėjo preliminarų kandidatų, su kuriais žaistų pasaulio čempionato rungtynes prieš Maltą bei kontrolines rungtynes su Danija, sąrašą, tačiau dėl užpuolusių traumų jį teks pakoreguoti. Penktadienį vykusiose Armėnijos čempionato rungtynėse tarp „Noah“ ir „Pyunik“ klubų, kaip įtariama, raumuo įplyšo pastaruoju metu įvarčius štampavusiam Matui Vareikai.

Šylant orams vis daugiau žmonių renkasi aktyvų laisvalaikį gryname ore, tačiau ne paslaptis, kad jį dažnai lydi įvairiausios traumos. Gydytojai pastebi, kad sužeidimų ypač padaugėja pavasarį. Pastarieji įvyksta, kai pamirštama naudoti tinkamas apsaugos priemones ar neatsakingai sportuojant.

Įtemptas gyvenimas gali palikti pėdsakų mūsų genuose, kai kurie iš jų net gali būti perduodami mūsų vaikams. Atliktas tyrimas atskleidė, kad biologinis traumos poveikis motinai išlieka ilgai net po to, kai patys smurto veiksmai vyko jau praeityje, rašoma „Science Alert“. Tarptautinė tyrėjų komanda įrodė, kokie fiziniai mechanizmai lemia žmonių traumą iš kartos į kartą, ir paaiškino, kodėl žmonės, kurių šeimoje buvo patirta nelaimių, yra labiau linkę į psichikos sveikatos sutrikimus, tokius kaip...

Dalies Lietuvos miestų gatvėms vėl pasidengus ledu pasipylė įvairiausios traumos. Sostinės ligoninė jau skelbia sulaukusi gerokai daugiau pacientų. Gyventojai raginami atidėti nebūtinas keliones arba joms tinkamai pasiruošti. Kaip portalą tv3.lt informavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) atstovė, skubios pagalbos skyrius dėl šiandien ledu padengtų gatvė sulaukė intensyvesnio, nei įprasta, pacientų, patyrusių traumas skaičiaus.

Lietuvą padengus plikledžiui daugybė žmonių plūsta į skubiosios pagalbos skyrius. Bene daugiausiai nukentėjusiųjų ir paslydusiųjų – Kaune. Anot medikų, susižeidusiųjų skaičius išaugo kone 30 proc. Taip pat dėl slidaus kelio pasipylė avarijos. Sinoptikai perspėja – lijundros ir plikledžio gyventojai gali sulaukti ir vėl. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietis Antanas, kaip ir įprastą dieną, ėjo iš namų į darbą. Tačiau vos palikęs namus vyriškis ėmė ir paslydo.

Miestų gatvėms pasidengus ledu traumuoti pacientai plūstelėjo į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius. Skaičiuojama, kad kai kur pacientų srautas išaugo kelis kartus. Nuogąstaujama, kad keičiantis orams tai gali būti ne pabaiga. Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pranešė, kad jau stebi pacientų, patyrusių traumas dėl slidžios kelio dangos, antplūdį. Nurodoma, kad Ortopedijos ir traumatologijos klinikoje tokių pacientų skaičius išaugo 2–3 kartus.

Antradienį didžiąją dalį Lietuvos padengė ledas, kuriuo vaikščioti yra itin pavojinga, todėl traumos, deja, seka iš paskos. Ortopedas traumatologas perspėja žmones, ką daryti, kad kuo geriau pavyktų išvengti kojų, rankų lūžių, kaip nepaslysti ir ko geriausia šiuo metu būtų atsisakyti. Ortopedas traumatologas Artūras Zubrickas pataria, kad esant plikledžiui ar slidiems šaligatviams, geriausia traumų prevencija yra kuo atsargesnis elgesys, tarkime, jei nereikia, neiti iš namų.

Pirmasis snygis ar staigus temperatūros nukritimas po lietaus neretai nulemia minkštųjų audinių traumų skaičiaus padidėjimą. Gydytojai traumatologai tuomet turi itin daug darbo, nors daugumos traumų buvo galima ir išvengti imantis pagrindinių saugumo priemonių.

Eurolygos autsaiderę Berlyno ALBA ir toliau retina traumos. Pranešama, kad iš rikiuotės iškrito dar du komandos krepšininkai. Kliubas kurį laiką turės verstis be Martino Hermannssono ir Williamo McDowello-White‘o. M.Hermannsonas patyrė traumą Achilo sausgyslės srityje ir tikrai praleis ateinančias kelias rungtynes. Islandas šiame Eurolygos sezone vidutiniškai rungtyniauja po 25 minutes, pelno 14,6 taško, atlieka po 4,8 rezultatyvaus perdavimo ir renka po 13,4 naudingumo balo.

Tėtis Simonas ir „Tėvai paprastai“ kviečia pokalbio su beveik 40 tūkst. sekėjų instagrame turinčiu vaikų chirurgu Benediktu Jonuška ir operos solistu Jonu Sakalausku. Benediktas dalijasi savo ilgamete patirtimi gydant vaikus po sunkių traumų ir atskleidžia šokiruojančias tiesas, kaip kai kurių pavojų galima išvengti. Jis išsamiai paaiškina, kodėl tėvai dažnai nepastebi grėsmių kasdienėse situacijose ir kaip gali laiku reaguoti į pirmuosius traumos požymius.

Pajūryje susikibo Palangos valdžia su Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybe. Pastaroji iš jai priklausančios kurorto ligoninės atšaukia chirurgus ir jų paslaugas perkelia į uostamiestį. Palangos meras pyksta ir tvirtina, kad kurorte rimčiau susižeidę turistai privalės laukti bendrose eilėse uostamiestyje, o greitosios pagalbos automobiliai virs taksi. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Vasaromis į Palangą suplūsta milžiniški žmonių srautai.