Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Vidutinė pensija Lietuvoje – 805 eurai
„Sodros“ duomenimis, vidutinė pensija įgijus būtinąjį stažą šiuo metu siekia 805 eur., tačiau ji vis tiek nesiekia minimalaus atlyginimo. Kaip jūs galėtumėte įvertinti šią situaciją, ypač turint omenyje, kad pakeitimo norma nesiekia 40 proc.? Kaip tai reikėtų spręsti, jeigu visuomenė nenori didesnių mokesčių?
T. Medaiskis: Pirmiausia, 805 eur. sudaro apie 51,6 proc. neto vidutinio darbo užmokesčio. Palyginimuose kartais darome klaidų, nes Lietuvoje pensijos nėra apmokestinamos, o kitose šalyse jos yra apmokestinamos, tad lyginti tuos dydžius tiesiogiai yra netikslu.
Pernai šis santykis siekė 47-48 proc., o šiemet per indeksavimą jau pasiekėme 50 proc., tad tam tikras augimas yra matomas. Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 60 proc., ir mes labai lėtai, per 10-mečius, bet vis dėlto prie jo artėjame. Todėl sakyčiau, kad nors vidutinė senatvės pensija tebėra maža, šiuo metu išlaikoma teigiama tendencija.
Vertinant pensijos dydį, labai svarbūs yra ir skurdo rizikos rodikliai – čia rezultatai yra paradoksalūs. Santykinio skurdo rizikos lygis vyresnio amžiaus žmonėms Lietuvoje siekia net iki 40 proc. – tai yra labai prastas rodiklis, tačiau pažiūrėjus į absoliutaus skurdo lygį, matome priešingą vaizdą.
Mažiausiai absoliutų skurdą patirianti visuomenės grupė Lietuvoje yra būtent vyresnio amžiaus žmonės. Jų absoliutaus skurdo lygis nesiekia nė 4 proc., kai bendras šalies absoliutaus skurdo lygis yra apie 7 proc.
Mūsų pensijų sistema veikia taip, kad pensijos atsiduria žemiau santykinio skurdo kartelės, bet laikosi virš absoliutaus skurdo ribos. Senjorų skurdas nėra toks gilus kaip kitose pažeidžiamose grupėse. Tai suteikia šiek tiek optimizmo, tačiau pagrindinė siekiamybė vis tiek turėtų būti pasiekti 60 proc. pakeitimo normą per socialinį draudimą, toliau tęsiant apskaitos vieneto indeksavimą.
Lietuviai senatvei pasiruošę prasčiau nei kaimynai
Kaip galėtumėte įvertinti Lietuvos gyventojų pasiruošimą senatvei? Turime įvairių alternatyvų: II-osios ir III-iosios pakopos pensijų fondus, taip pat kitus investavimo būdus. Ar lietuviai ruošiasi oriai senatvei, ar atideda šį klausimą į šalį?
N. Mačiulis: Tikrai norėčiau paantrinti Teodorui Medaiskiui – vertinant absoliutų skurdą ir materialinį nepriteklių, situacija Lietuvoje nėra bloga. Skurstančių senjorų realiai mažėja, todėl nereikėtų perteklinės dramatizacijos vertinant pensijų lygį. Taip pat, kaip minėta, mūsų pensijos, skirtingai nei daugelyje šalių, nėra apmokestinamos.
Kalbant apie gyventojų pasiruošimą senatvei, svarbu suprasti, kad kad ir kokie dosnūs būtų politikų pažadai, egzistuoja labai aiškios demografinės ir mokestinės ribos. Galimybių masiškai didinti pensijas nėra tiek daug, todėl kiekvienas darbingo amžiaus žmogus, ypač jaunosios kartos atstovai, privalo galvoti apie savarankišką pasiruošimą senatvei.
Kol kas pagal turimą finansinį turtą Europos Sąjungoje esame priešpaskutinėje vietoje. Mūsų finansinis turtas siekia apie 16 proc. BVP. Palyginimui, Estijoje ir Latvijoje jis sudaro apie 25 proc., o Šiaurės šalyse viršija 100 proc. BVP.
Nors pastaraisiais metais pastebime augantį gyventojų finansinį raštingumą ir susidomėjimą ilgalaikiu kaupimu, tai dažniausiai matoma tik tarp jaunesnės kartos atstovų. Daugelis vyresnių gyventojų neturi alternatyvių pajamų šaltinių senatvei. Tiesa, lietuviai išsiskiria tuo, jog turi daug nekilnojamojo turto, tačiau nekilnojamasis turtas kaip investicija pensijai turi daug trūkumų: jis mažai likvidus, jo vertė gali svyruoti, reikalauja priežiūros ir aptarnavimo išlaidų. Tai nėra geriausias būdas kaupti senatvei. Saugiausia strategija – diversifikuoti savo turtą išskirstant jį į skirtingus finansinius aktyvus.
Ekspertai įspėja: pasitraukimas iš II pakopos – rizikinga
Vertinant lietuvių pasiruošimą ateičiai, šiuo metu atsirado galimybė pasitraukti iš II-osios pensijų pakopos ir atgauti sukauptus pinigus. Ką manote apie tokį žmonių sprendimą? Ką patartumėte tiems, kurie juos atsiima?
T. Medaiskis: Šios pasitraukimo bangos puikiai iliustruoja prastą finansinį pasiruošimą ir žemą finansinį raštingumą. Pasitraukimas iš II-osios pensijų pakopos, ypač tuo metu, kai valstybė dar mokėjo priemokas, buvo visiškai neracionalus sprendimas, išskyrus tuos retus atvejus, kuriuos apibrėžė Konstitucinis Teismas, kai pinigų žmogui gyvybiškai reikia dabar ir ateityje jų nebereikės, pasilikti kaupime yra kur kas protingiau.
Ką daryti su atsiimtais pinigais? Tikrai nereikėtų už juos pirkti naujo automobilio ar kitų vartojimo prekių. Būtina ieškoti kitų investavimo būdų, pavyzdžiui, naudotis investicinėmis sąskaitomis ar dalyvauti III-oje pensijų pakopoje – atgautą sumą reikia toliau investuoti, tačiau aš labai abejoju, ar savarankiškai investuojantiems pavyks gauti didesnę grąžą nei pasiliekant II-oje pakopoje, kur investicijas valdo profesionalūs fondų valdytojai.
Galbūt dešimtadaliui žmonių, kurie išmano finansų rinkas, pasiseks, tačiau kiti greičiausiai praras savo lėšas ir senatvėje turės mažesnes pajamas. Tokį valstybės sprendimą leisti masiškai atsiimti lėšas laikyčiau neprotingu. Apibendrindamas sakyčiau, kad turime toliau siekti artėti prie 60 proc. pakeitimo normos.
Ko iš tiesų reikia, kad Lietuvoje būtų pasiekta ori senatvė?
N. Mačiulis: Padėtis nėra tokia prasta, kaip kartais bandoma vaizduoti, pensijos pastaraisiais metais didėja gana sparčiai – per 7 metus jos daugiau nei padvigubėjo ir jau artėja link 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio ribos.
Visgi politikams norėčiau palinkėti galvoti ne tik apie trumpalaikius, priešrinkiminius pažadus, bet ir apie ilgalaikį sistemos tvarumą. Labai lengva trumpuoju laikotarpiu padalinti pinigus ir padidinti pensijas, tačiau neapgalvoti sprendimai ateityje gali būti žalingi. Sistemą būtina modeliuoti 10-mečiams į priekį.
Gyventojams norėčiau patarti nepasitikėti vien tuo, ką žada politikai. Nereikėtų puoselėti lūkesčių, kad senatvėje viskuo pasirūpins valstybė. Kiekvienas privalo turėti asmeninį „Planą B“ – papildomų santaupų ir investicijų, kuriomis galėtų prisidurti prie valstybės mokamos pensijos.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
