skurdas

Liepos mėnesį Mažeikiuose mirė apie 13 metų pas ūkininkus gyvenęs Algis (pavardė neskelbiama – red. past.). Vyras neturėjo asmens dokumentų, tik iš Sovietų Sąjungos laikų likusį nebegaliojantį pasą. Kol komentatoriai kaltina Algį nesirūpinimu savimi – kur buvo institucijos? Algio istoriją sužinojo nevyriausybinės organizacijos „Būk su manimi“ atstovės Jolita Butkienė ir Almantė Karpienė.

Netylant kalboms apie pensijų didinimą, ekonomistai konstatuoja, kad už Lietuvos senjorus Europos Sąjungoje yra skurdesni tik latviai. Visgi, kaip pastebi naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorė Audronė Kairienė, vargą patiria ne tik senoliai, benamiai ar į priklausomybes įnikę žmonės, o bėda, kaip taisyklė, po vieną nevaikšto – jų užgriūna visa virtinė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės teigimu, naujausi išankstiniai skurdo rizikos lygio rodikliai rodo, kad žmonių pajamų ir socialinės apsaugos stiprinimas duoda rezultatą. Vis dėlto, anot jos, tikslas yra užtikrinti, kad kuo mažiau žmonių šalyje gyventų skurde, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Valstybės duomenų agentūros išankstiniu vertinimu, bendras skurdo rizikos lygis šiemet sumažėjo nuo 22,6 iki 20 proc., vaikų – nuo 16,9 iki 13,4 proc.

Lietuvoje kasmet auga atlyginimai, statomi nauji daugiabučiai, o šalies sostinė nuolat minima tarp sparčiausiai besikeičiančių Europos miestų. Tačiau vos keli kilometrai nuo Vilniaus centro vis dar yra žmonių, kurie gyvena be vandentiekio ir kanalizacijos, vandenį semia iš kolonėlės ir naudojasi lauko tualetais. Viena vilnietė dalijasi, kad bandymai išspręsti šią problemą jau pusantrų metų stringa biurokratijos labirintuose.

Nuo kitų metų valdžia žada didinti gyventojų pensijas ir mažinti pensininkų skurdą. Šiuo metu Lietuva yra viena iš šalių, kuri pensijoms skiria mažiausiai pinigų, tad kokios yra pagrindinės problemos ir iššūkiai kalbant apie orų pensininkų gyvenimą?  Plačiau apie tai, ar pensijos tikrai didės ir ką tai reiškia valstybei, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis ir „Swedbank“ vyr.

Lietuvos pensijos auga, tačiau ori senatvė daugeliui vis dar lieka sunkiai pasiekiamu tikslu. Nors skurstančių senjorų mažėja, vien valstybės mokamos pensijos ateityje gali nepakakti, todėl gyventojams vis svarbiau patiems kaupti, investuoti ir turėti asmeninį finansinį „planą B“. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pagal skurdo rizikos lygį Lietuva pralenkė visas Europos Sąjungos (ES) valstybes. Kas lėmė, kad būtent Lietuvoje nelygybės ir skurdo problema taip bado akis? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene. Lietuvoje santykinis skurdas – didžiausias Europoje. Kaip jūs paaiškintumėte, kodėl?  Manau, kad ilgą laiką tiesiog nebuvo skiriama pakankamai dėmesio socialinei politikai.

Nauji tarptautiniai vertinimai rodo, kad lietuviams uždirbti net ir nedidelę sumą reikia gerokai daugiau laiko nei kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojams. Vis dėlto ekonomistai ragina neskubėti daryti išvadų – esą skirtingi skurdo matavimo būdai gali parodyti visiškai skirtingą vaizdą. Šią savaitę plačiai buvo aptarinėjamas britų mokslininkų tyrimas. Jo duomenimis, pagal vidutinį skurdo lygį, Lietuva yra skurdžiausia ES šalis.

Ar Lietuva – skurdžiausia Europos Sąjungos valstybė? Tokią netikėtą išvadą pateikė prestižinis Oksfordo universitetas: vienas jo ekonomistų, palyginęs skirtingas Senojo žemyno valstybes, Lietuvai skyrė paskutinę vietą. Tiesa, dalis Lietuvos ekonomistų ragina tokio tyrimo nesureikšminti, nes Lietuva nedaug atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkių. Panevėžietis pensininkas Viktoras gauna 400 eurų pensiją. Kadangi jos neužtenka, vyras važinėja po Lietuvos miestelius ir pardavinėja įvairius daiktus.

Remiantis vidutinio skurdo lygio vertinimu, kai skaičiuojamas vidutinis laikas, per kurį uždirbamas 1 JAV doleris, Lietuva įvertinta kaip skurdžiausia Europos Sąjungos (ES) šalis, pirmadienį skelbia portalas „Verslo žinios“. Remdamasis leidiniu „Luxembourg Times“, portalas skelbia, jog pagal Oksfordo universiteto ekonomisto Olivierio Stercko sukurtą „vidutinio skurdo“ metodiką, praėjusiais metais norint uždirbti 1 JAV dolerį mažiausiai skurdžioje ES valstybėje – Liuksemburge – reikėjo dirbti be...

Tūkstančius iš antros pensijų pakopos atsiėmę lietuviai skuba pasimėgauti geresniu gyvenimu – „šluoja“ baldus, buitinę techniką, leidžia pinigus pramogoms ir kelionėms. Tačiau visiškai kitokia realybė atokiau nuo didmiesčių. Valstybinės duomenų agentūros paskelbti skurdo rodikliai atskleidžia, kad kaime skursta kas trečias gyventojas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  69-erių Ona – biržietė.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų susiduria su finansiniais sunkumais – naujausi duomenys rodo, kad kas penktas lietuvis netaupo ne todėl, kad nenori, o todėl, kad paprasčiausiai neturi iš ko. Brangstant būtiniausioms prekėms ir paslaugoms, o pajamoms ne visada spėjant vytis kainų augimą, daliai visuomenės finansinis stabilumas tampa vis sunkiau pasiekiamas.

Praėjusių metų duomenimis, skurdo rizikos lygis šalyje išaugo daugiau nei vienu procentu. Artėjant Velykoms specialistai pasakoja, kad skurde gyvenantiems žmonėms šventinis laikotarpis kartais tampa „skausmingas“. Oficialios statistikos portalo duomenimis, skurdo rizikos lygis praėjusiais metais Lietuvoje sudarė 22,6 proc. Palyginti su 2024 m., skurdo lygis didėjo 1,1 proc. Praėjusiais metais apie 653 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Skurdo rizikos lygis 2025 metais Lietuvoje siekė 22,6 proc. – 1,1 proc. punkto daugiau nei 2024 metais. Pernai apie 653 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba didėjo 13,5 proc. iki 699 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1468 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Mažame socialiniame būste Janina gyvena su savo suaugusiu sūnumi. Skurdas ir bemiegės naktys tapo jų kasdienybe. Moters sūnus turi psichikos negalią, todėl kartais tampa agresyvus ir puola savo motiną. Janina anksčiau kreipėsi į savivaldybę, tačiau pagalbos nesulaukė – vienintelė jos viltis liko „TV pagalba“. Janinai padėti bandė „TV pagalbos“ gelbėtoja Rūta Filejeva. Janinos kasdienybė tapo nuolatiniu laukimu, kada vėl viskas sprogs.

Šį mėnesį beveik 160 tūkst. nepasiturinčių Lietuvos gyventojų turėjo sulaukti piniginių pervedimų į jų pasirinkto prekybos tinklo socialines korteles. Už pervestas lėšas jie gali įsigyti būtiniausių maisto produktų ar kitų būtinojo vartojimo prekių. Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 349,50 eurų per mėnesį, turi teisę gauti paramą į socialinę kortelę.

Net 30,4 proc. mažiausias – iki 500 eurų asmeniui per mėnesį – pajamas gaunančiųjų teigia, kad jiems trūksta pinigų maistui. Tai yra prasčiausias rodiklis per pastaruosius penkerius metus. Tokius duomenis atskleidžia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) užsakymu vasarį atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

„Pašalpinio“ tema dažnai išpučiama labiau, nei verta, ir tampa patogiu pasiteisinimu nekalbėti apie tikras problemas. O jos – daug rimtesnės: Lietuvoje socialinė atskirtis nemažėja, ypač švietime, kur vaikų galimybės labai priklauso nuo tėvų pajamų ir išsilavinimo. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, ekonomistas Romas Lazutka ir Seimo narys, konservatorius Raimondas Kuodis.

Vis daugiau žmonių Lietuvoje sako, kad teks dirbti net ir sulaukus pensijos – nes iš jos tiesiog neišeina pragyventi. Nors apie gerovės valstybę kalbėta garsiai, šiandien daugelį labiau spaudžia visai paprasti klausimai: kodėl pensijos tokios mažos, kodėl auga atskirtis ir ar valstybė iš tiesų gali apsaugoti tuos, kuriems sunkiausia? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, ekonomistas Romas Lazutka ir Seimo narys, kon...

Nuo birželio 1-osios už gimusį vaiką skiriama vienkartinė išmoka didės iki 1,036 tūkst. eurų – valdžia tikisi, kad tai taps bent mažu postūmiu šeimoms ir demografijai. Kartu žadama plėsti paramos paketą: kasmet augantys vaiko pinigai, palaipsniui plečiamas nemokamas maitinimas mokyklose, subsidija auklei, o socialinė parama ir šildymo kompensacijos bus „taiklinamos“ pagal atnaujintus normatyvus, kad pasiektų tuos, kam jos labiausiai reikia.

Nepagražinta realybė Lietuvoje – karštas sriubos dubenėlis kai kam yra vienintelis visos dienos maistas. „Maisto banko“ duomenimis, ilgėja sąrašas ir prašančiųjų paramos maistu, o vien per metus tokių asmenų padaugėjo ketvirtadaliu. O šiltos sriubos ar maisto davinio ateina tikrai ne vien ilgalaikiai bedarbiai ar pašalpų gavėjai. Brangstant maistui, šildymui, elektrai, iš gaunamų pensijų ar išmokų nebeišsiverčia ir senjorai, neįgalieji ar vieniši tėvai.

Lietuvoje skurdo lygis išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje – daugiau nei 21 proc. gyventojų susiduria su finansiniais sunkumais, o net 167 tūkst. žmonių gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos. Nors šalies ekonomika auga, „Maisto banko“ atiduotuvėse kasdien pagalbos prašo šimtai senjorų, vienišų tėvų ir šeimų su neįgaliais artimaisiais.

Nors Lietuvos ekonomika auga, daugiau nei penktadalis šalies gyventojų vis dar gyvena ties skurdo riba – tai vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią riziką patiria vienišos mamos, pensininkės moterys, todėl būtinos tikslingos priemonės jų padėčiai gerinti. Apie tai, „Žinių radijas" laidoje, diskutuoja SADM ministrė Jūratė Zailskienė ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Kai didžioji dalis valstybės turto priklauso tik nedidelei daliai visuomenės, tai išryškina gyventojų ekonominę atskirtį ir riboja daugumos galimybes užsitikrinti finansinį saugumą, kaupti santaupas ar investuoti į ateitį. Naujausi duomenys rodo, kad Europoje šis pasiskirstymas labai skiriasi. Skaičiuojama, kad 2025 m. pradžioje vos 5 proc. euro zonos turtingiausių gyventojų priklausė 45 proc. viso grynojo namų ūkių turto.

Norintys gauti „Sodros“ išmokas paprastai turi turėti tam tikrą darbo stažą – nustatytą laiką laiką mokėti socialinio draudimo įmokas. Tačiau yra ir tokių gyventojų, kuriems prireikia išmokų, kai jie neturi sukaupę stažo. Tai gali būti moksleiviai, studentai, kiti nesimokantys ir nedirbantys asmenys.

Savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos gali padėti šeimoms, susiduriančioms su finansiniais sunkumais – nuo mokyklinio krepšelio iki nemokamo maitinimo ar būrelių kompensacijų. Vis dėlto daugelis tėvų apie šią paramą nežino arba nedrįsta kreiptis. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Mokyklinės uniformos šeimoms neretai tampa finansiniu iššūkiu. Nors jos suvienodina vaikų išvaizdą, bet ar tikrai sprendžia opią nelygybės problemą? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Skaudžią benamio Juozo istoriją, liudijančią apie fizinį skausmą ir lėtą mirtį vienumoje, paviešino labdaros fondas „VEIK“. Pastebėję jo būklę, labdaros fondas ėmėsi veiksmų ir paskutinėmis akimirkomis kovojo už jo orumą bei galimybę sulaukti pagalbos. Visuomeninė, labdarinė organizacija, fondas „VEIK“ savo feisbuke pasidalijo vieno benamio Juozo istorija ir kiek jam teko iškentėti. Keli žmonės iš „VEIK“ fondo stengėsi jam padėti paskutinėmis jo gyvenimo akimirkomis.

Pastaruoju metu ne vienas politikas ar ekonomistas sakė, esą lietuviai dar niekada taip gerai negyveno, kaip dabar. Tačiau toli gražu ne visiems gyvenimas Lietuvoje yra geras. Skurdo riziką patiriančių žmonių dalis mūsų šalyje pernai išaugo, rodo oficiali statistika. Tad ką darys valdžia, kad jų pajamos didėtų? Žemiau skurdo ribos – net vidutinė pensija Skurdo rizikos lygis 2024 m. šalyje sudarė 21,5 proc. ir, palyginti su ankstesniais metais, didėjo 0,9 procentinio punkto.

 Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 5,8 proc., arba 167 tūkst. visų šalies gyventojų – 2,2 proc. punkto daugiau nei 2023 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra (VDA). Absoliutaus skurdo riba pernai siekė 446 eurus per mėnesį vienam gyventojui ir 937 eurus šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.  Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 4,2 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 3,9 proc., kituose – 4,7 proc.

Šių metų vasario mėnesį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 8,7 proc. šalies gyventojų trūko pinigų maistui, o 12,4 proc. – būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams. Tiesa, akcentuojama jog šie skaičiai yra mažesni nei pernai.

Ne visos šeimos galės džiaugtis gausiu Kūčių stalu ar pasigirti kalėdine nuotaika. Šeimos, kurios yra nepritekliuje arba gyvena skurdžiau, negu kiti, patiria skirtingus išgyvenimus, ypatingai šventiniu laikotarpiu. Įvairios organizacijos dalinasi savo istorijomis iš Kūčių, Kalėdų švenčių, ir ką patiria vargingiau gyvenantys.

Gyventojus jau pasiekia sąskaitos už lapkritį gautą šilumą. Kai kurie vilniečiai šokiruoti – sąskaitos dvigubai ir daugiau didesnės nei spalį. Šilumos tinklų vadovai ragina nesistebėti, mat šildyti teko visą mėnesį, o ir jis esą buvo šalčiausias pastarąjį penkmetį.

Vilniečiams puikiai pažįstamas fotografas Vincas Alesius įamžino širdį veriantį ir diskusijas sukeliantį kontrastingą kadrą – prie puošnios Vilniaus Kalėdų eglės išmaldos prašanti moteris. Ši nuotrauka sukėlė plačias diskusijas socialiniuose tinkluose, atskleisdama skaudžią realybę – su skurdu Lietuvoje susiduria kas penktas.

Mažiausiai 400 tūkst. lietuvių trūksta maisto – taip sako „Maisto bankas“. Maždaug tiek pat – apie 400 tūkst. tonų maisto kasmet iššvaisto žmonės namų ūkiuose ir prekybos centruose, kuriems nuo metų pradžios Seimas leido pasibaigusio galiojimo maistu prekiauti ilgiau. Anot ekonomistų, skurdą liudija ir kone rekordiškai smukęs išbrangusio maisto vartojimas, kol kiti prekybos segmentai kaip tik skaičiuoja rekordinius pardavimus.

Argentinoje per pirmuosius šešis mėnesius nuo tada, kai šalies prezidentu tapo save „anarchokapitalistu“ vadinantis Javieras Milei, skurdas išaugo tiek, kad palietė daugiau kaip 52 proc. gyventojų, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys. 2024 m. pirmojo pusmečio ataskaita parodė, kad 52,9 proc. iš 47 mln. Argentinos gyventojų šiuo metu patiria nepriteklių, o beveik kas penktas yra atsidūręs žemiau skurdo ribos. Skurdo lygis išaugo nuo 41,7 proc.

589 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė . Anot jos, statistika iš esmės nesikeičia nuo metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, o skurdo rizikos riba pernai siekė 564 eurus. „Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas. Ši statistika nelabai keičiasi nuo įstojimo į Europos Sąjungą. 20,6 proc.

Pajamų nelygybė yra įsisenėjusi Lietuvos problema. Ją mato ne tik gyventojai, bet ir Europos Komisija ar kitos tarptautinės institucijos. Būtų neteisinga sakyti, kad situacija per pastaruosius 10 metų visiškai nepagerėjo – atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų sumažėjo nuo 7 iki 6 kartų. Tačiau specialistai pažymi, Lietuvoje nėra subalansuotos mokesčių sistemos. Anot jų, tik griežtesni mokesčiai ir didesnis turtingųjų apmokestinimas gali sumažinti pajamų nelygybę.

Jarunas Lawsas gyveno savo automobilyje restorano stovėjimo aikštelėje netoli Denverio (JAV) centro. Iki 2020 m. jis ten dirbo virėju, o sumokėjus sąskaitas ir vaiko išlaikymą jam likdavo tik 400 JAV dolerių (374 eurai) per mėnesį. To vos užteko automobilio įmokoms ir vaiko išlaikymui – ir nė iš tolo neprilygo sumai, kurios jam būtų reikėję nuomai. Tačiau jį išgelbėjo Denverio bazinių pajamų projektas.

Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad dauguma Rusijos piliečių uždirba 200 tūkst. rublių (2 144 tūkst. eurų) per mėnesį. Tačiau oficiali statistika rodo ką kita. „2,4 mln. rublių (25 734 eurų) per metus – tokios yra didžiosios dalies Rusijos piliečių pajamos“, – sakė V. Putinas antradienį per savo pirmąją per 10 metų kelionę į Jakutską. Pasak V. Putino, būtent todėl 2,4 mln.

Jau įprasta sakyti, kad lietuviai ir Lietuva dar niekada taip gerai negyveno, kaip šiuo metu. Tačiau šį džiaugsmą gali temdyti sausi duomenys. Tyrimai rodo, kad lietuviai vieni iš skurdžiausių Europoje – pagal turimą turtą nusileidžia ne tik ES senbuviams, bet ir latviams ar estams. Skaičiuojama, kad vidutinis lietuvis turi turto, kurio vertė viršija 66 tūkst. eurų.

Naujausios šalies gyventojų apklausos rodo, kad gegužę du trečdaliai žmonių padėtį Lietuvoje įvertino kaip blogėjančią. Pesimistiškai situaciją vertinančių gyventojų dalis lyginant su balandžio mėnesiu išliko identiška. Eltos užsakymu „Baltijos Tyrimų“ gegužės 16–25 dienomis atliktos apklausos respondentų buvo prašyta įvertinti, ar, jų manymu, pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją, ar į blogąją pusę.

Vilniaus apskritis tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse ir aplenkė Talino regioną. Be to, neatsilieka ir Kaunas – šis Lietuvos miestas sparčiai vejasi Rygą. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimintas Mauricas socialiniame tinkle rašė, kad ilgą laiką turtingiausiu Baltijos šalyse buvo laikomas Talino regionas – Harju apskritis.

Didžiųjų Lietuvos miestų šilumos tinklai teigia, kad pastaruoju metu įsiskolinimai už tiekiamą šildymą ir karštą vandenį sumažėjo. Visgi, vidutinės prasiskolinusiųjų skolos sumos siekia šimtais eurų, o ekspertai teigia, kad nemažai šalies gyventojų vis dar susiduria su finansiniais sunkumais, mėgindami sumokėti visus mokesčius. AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) centralizuotą šilumą ir vandenį tiekia daugiau nei 220 tūkst. klientų. O didesnių ar mažesnių įsiskolinimų turi apie 10 proc.

Samanta su dukra ir draugu Gintaru gyvena visiškame skurde. Moteris gauna 200 eurų per mėnesį, o vyras uždarbiauja užsienyje, tačiau dažnai grįžta sumuštas.  Porai kartu ir gera, ir sunku. Jauna šeima niekaip negali išsikapstyti iš skolų, pasitaiko savaičių, kai tenka badauti. Samanta buvo atvira – būtų visai kitaip, jei mylimuosius palaikytų artimieji.   „Visi mūsų atsisako, atstumia. – O kas tie visi? – Mama, giminės“, – kalbėjo ji.

Gyventojai, patiriantys finansinių sunkumų, gali kreiptis į savivaldybes dėl socialinių pašalpų. Jos vardija, kam ir kada išmokos skiriamos. Savivaldybių specialistai skaičiuoja, kad didžiausia pašalpa siekė 800 eurų, taip pat įvardija, kada pašalpa nemokama, nors ji ir buvo apskaičiuota. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, 2023-ųjų gruodį socialinę pašalpą sostinėje gavo 6 215 pareiškėjai. Pernai socialinę pašalpą per mėnesį gavo vidutiniškai 6 067 asmenys, gyvenantys Vilniuje.

303,9 tūkst., arba 22,5 proc., Estijos gyventojų 2022-aisiais gyveno žemiau santykinės skurdo ribos. Palyginti su 2021 metais, santykinio skurdo lygis Estijoje sumažėjo 0,3 procentinio punkto. Tuo tarpu absoliutaus skurdo lygis šalyje dėl infliacijos šuolio pakilo nuo 1,4 proc. iki 3,5 proc., o žemiau šios ribos pernai buvo 48 tūkst. šalies gyventojų, pranešė Estijos statistikos departamentas.

Kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurdo ribos, prestižinės profesijos atstovai algų kėlimo reikalauja gatvėse, o valdžia kalba apie naujus mokesčius, paliesiančius daugelį Lietuvos gyventojų. Tad dažnam kyla klausimas – kur ta prezidento žadėta gerovės valstybė? Apie tai šalies vadovas Gitanas Nausėda diskutuos TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Žodžių junginys „gerovės valstybė“ jau tapo tarsi prezidento Gitano Nausėdos vizitine kortele.

Gyventojai ir nevyriausybinės organizacijos piktinasi, kodėl Lietuvoje ilgiau nei 10 metų skursta tiek pat žmonių – maždaug kas penktas Lietuvos gyventojas. Į bėdą patekusiems žmonėms bando padėti Lietuvos Raudonasis Kryžius – atidarė naują humanitarinės pagalbos liniją 111. Neringa pasakojo savo istorija, kaip staiga liko be nieko ir bet kokia pagalba buvo labai reikalinga. Paskambinus šiuo numeriu skurstantys gali gauti būtiniausius daiktus: drabužius, higienos priemones.