skurdas

Jau dabar skurstantiesiems pagalbos ranką tiesiančios organizacijos įspėja – daugėja žmonių prašančių būtiniausių maisto produktų: duonos, kruopų, miltų. Baiminamasi, kad rekordinė infliacija, maisto kainų ir energijos išteklių šuolis į skurdo gniaužtus įstums vis daugiau žmonių: skurs senjorai, vieniši tėvai, auginantys vaikus, neįgalieji. Ekonomistai jau garsiai prabyla apie tai, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Europą atsirita recesijos banga.

Su nepritekliais susiduriančių vaikų per kelerius metus sumažėjo, tačiau 2 proc. namų ūkių su vaikais iki 16 metų negalėjo kasdien valgyti vaisių, daržovių, 3,2 proc. – senus drabužius pakeisti naujais, nedėvėtais, o beveik 5 proc. – bent savaitę per metus atostogauti ne namie. Tokius duomenis penktadienį skelbia Statistikos departamentas, 2021 metų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrime papildomai apklausęs namų ūkius, turinčius vaikų iki 16 metų amžiaus. 2,8 proc.

Maisto kainos glumina dažną užsukusį į parduotuvę, bet gaunantiems mažiausias pajamas jos gali sukelti isteriją. Siaučianti infliacija ir didėjančios kainos skaudžiausia kerta tam penktadaliui Lietuvos, kuris gyvena ant skurdo ribos arba visiškame skurde. Pensininkai, bedarbiai ir vienišos mamos ne tik negali įpirkti mėsos ar žuvies, bet taupo būtiniausiems poreikiams.  Skanesnis maisto kąsnis ar vaiko ekskursija daliai lietuvių tampa prabanga, kurios jie sau negali leisti.

Kas penktas gyventojas Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, dar didesnis skurdo lygis fiksuojamas tarp vyresnių nei 65 metų gyventojų, praneša Statistikos departamentas.

Skurdas Lietuvoje nemažėja, atskirtis tarp jaunų miestiečių ir vienišų tėvų ar senjorų – didėja, o taikomos skurdo mažinimo priemonės nėra efektyvios. Išmokos, pasak specialistų, nesprendžia skurdo problemos, o tik ją apglaisto. Tiesa, tokios pastabos gaunamos iš Europos Komisijos, atrodo, Lietuvos nejaudina, nes ataskaitos beveik kasmet yra tokios pačios, akcentuojamos niekaip nesprendžiamos problemos.

Gerėjantys skurdo rodiklių pokyčiai rodo, kad pastarųjų metų socialinė politika buvo  efektyvi, sako prezidento vyriausioji patarėja.  Ketvirtadienį Statistikos departamento paskelbti oficialūs 2021-ųjų skurdo rodikliai indikuoja, kad skurdo riziką patiriančių žmonių dalis Lietuvoje mažėja, komentare BNS teigia prezidento patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.  „Ypač geras pasiekimas mažinant absoliutų skurdą – nuo 15,8 proc. 2016 metais iki 3,9 proc.

Kas penktas gyventojas Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, praneša Statistikos departamentas.  Skurdo riba siekia 483 eurus, o žemiau skurdo ribos gyvena apie 530 tūkst. Lietuvos gyventojų.  Skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2021 m. sumažėjo 0,9 procentinio punkto, o absoliutaus skurdo lygis – 1,2 procentinio punkto Skurdo rizikos lygis 2021 m. šalyje sudarė 20 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto. 2021 m. apie 560 tūkst.

Brangstantis maistas vis labiau tuština lietuvių pinigines. Praėjusiais metais mažėjusi maistui tenkanti žmonių išlaidų dalis dabar vėl ėmė kopti aukštyn. Ekonomistų vertinimu, tai rodo, kad gyvenimas prastėja. O ypač sunku tampa senjorams ir kitiems mažas pajamas gaunantiems lietuviams. Mitybos specialistai perspėja ir apie pavojus sveikatai, jei pirksite tik pačius pigiausius maisto produktus. Panevėžietė Nijolė ruošiasi pietauti.

Mėgstantiems kaupti, svarbu peržiūrėti savo sandėliuką ir atsikratyti tam tikrų daiktų. Ekspertai įvardijo dalykus, kurie gali pritraukti skurdą ir neigiamą energiją. Tokie daiktai gali būti ir nuotraukos, ir įprasti drabužiai, rašo unian.net. Atsikratykite nuotraukų iš blogų laikų Pavyzdžiui, jei turite nuotraukų, kurios primena jums blogus gyvenimo laikus, geriausia jų atsikratyti. Be to, blogą energiją gali pasėti visokios paukščių figūrėlės – balandžiai, ereliai, gandrai, šarkos.

Arbatos gurkšnojimas daugeliui – raminantis ritualas, o štai ją Šri Lankoje skinantys žmonės ne tokie ramūs ir laimingi. Mat jų dienos atlyginimas siekia vos pustrečio dolerio. O tokios sumos kartais net nepakanka nusipirkti maisto.  Šrilankietė ant galvos dedasi kepurę, o ant kupros – krepšį. Ir iškeliauja į darbą. Arbatos laukai, kuriuose ji dirba – tiesiog kvapą gniauža. Netoliese matosi kalnai, o akis džiugina ryškiai žalia spalva.

Skurdžiai gyvenančios senolės pinigus valdo jos sūnus, tačiau, anot kaimynų ir socialinės darbuotojos, jis ja nesirūpina. Žmonės tikina, kad garbaus amžiaus moteris ginasi nuo bado prašydama jų pagalbos, tačiau jiems jau įgriso rūpintis svetimu žmogumi. „TV Pagalbos“ gelbėtoja Monika Ostrenkova sulaukė skambučio iš anonimo, prašančio padėti garbaus amžiaus moteriai, kuria esą visiškai nesirūpina jos sūnus.

Lietuvos gyventojai nebepakelia išaugusių šildymo, paslaugų kainų ir pagalbos prašo maisto produktais, labdara. Skurstantys rikiuojasi eilėse prie seniūnijose dalijamų maisto paketų, į kuriuos įeina ekologiškos kruopos, mėsos konservai, miltai ir cukrus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vien per vasarį pasiruošusi 160 tūkstančių nepasiturinčių asmenų išdalyti tokius maisto paketus.

Alfonsą nelaimės užgriuvo viena po kitos – mirė mylimoji, o posūnis jį veja iš namų. Negana to, Alfonsui diagnozuotas vėžys, dėl kurio greitai jis tikriausiai negalės pasirūpinti savimi pats, todėl vyro šeima kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“. Kadangi Alfonsas dėl tracheotomijos kalbėti beveik negali, jo istoriją papasakojo vyro seserys. Viena iš jų – Valia – teigė, kad vyrui labai reikia pagalbos. „Jis pas draugę gyveno virš 20 metų, ji sausio mėnesį mirė, jie buvo sugyventiniai.

Nelygybei ir skurdui mažinti numatytas šiemetinis gyventojų pajamų augimas eilinį kartą neatliks savo funkcijos. Tie, kurie pernai svajojo apie galbūt geresnę dešrą, šiemet svajones užkasė po išaugusiomis sąskaitomis. Šimašiaus Vilnius čia vėl visus apspjovė: šildymo kainos kilo dvigubai ir daugiau kartų. Miestiečiams nesvarbu, ant dujų ar ant kokios kitos adatos sėdi Vilnius, jiems aišku, kad rinkta valdžia (ir valdžios iki šios) nepadarė namų darbų.

Nors valdžia džiūgauja dėl augančių žmonių pajamų, eilės prie nemokamų maisto produktų netrumpėja. Paskutinį šių metų mėnesį paramos maistu ir higienos priemonėmis sulauks maždaug 189 tūkstančiai nepasiturinčiųjų. Tai kone 10 tūkstančių daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Manoma, kad kylant maisto, elektros, dujų kainoms, prašančiųjų paramos skaičius gali dar labiau šoktelėti. Eilė prie nemokamų maisto produktų Panevėžyje rikiuojasi nuo pat ryto. Savo davinio laukia ir devynių vaikų mama.

Lietuvoje žiemą namuose šąla apie pusė milijono lietuvių. Anot nevyriausybininkų, kas penktam lietuviui tiesiog trūksta pinigų daugiau pasišildyti. Drastiškai brangstant šildymui, dujoms, elektrai, valdantieji žada didesnes kompensacijas tik skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms. Visiems šviesų rytojų valdžia žada vėliau – po dešimties metų. Už europinius pinigus žada Lietuvą nusėti vėjo jėgainėmis, saulės elektrinėmis, renovuoti kone visus pastatus.

Bronių ir Kristiną skiria daugybė metų, tačiau jų draugystei tai netrukdo. Garbaus amžiaus vyras nori padėti atsistoti ant kojų savo į dukras tinkančiai draugei, tačiau tam prieštarauja jo giminaičiai. Savo istoriją pora papasakojo laidoje „TV Pagalba“. Bronius ir Kristina susipažino prieš 5 metus. Ieškodama ramybės ir paguodos, moteris ėmė vis dažniau lankytis pas gerokai vyresnį vyrą, kartais likdavo nakvoti.

Per metus net dešimtadaliu nuvertėjus pinigams, jau sukruto ir Seimo nariai. Opozicija reikalauja vyriausybę skubiai parengti antiinfliacinį skydą – gelbėti žmones nuo skurdo ir apsaugoti juodai dienai atsidėtas santaupas, reikalauja mažinti mokesčius maistui, šildymui, elektrai, dujoms ir kitam kurui. O vaiko pinigus ir kompensacijas už šilumą didinti.

Nepritekliaus fronte nieko naujo. Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas, o pandemija tik aštrina šią bėdą. Stipriai išaugo paramos maistu, socialinių paslaugų poreikis. Portalo tv3.lt kalbintos organizacijų vadovės atviravo, kad neretai gyventojai neturi net geriamojo vandens gurkšnio, minta kruopomis, šildosi sukiužusiomis krosnimis arba gyvena po varvančiu stogu.

Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžetui, o su juo palaimino ir kylančias minimalias algas, pensijas ir išmokas. Valdantieji giriasi, kad kitąmet pinigines papildys net 7 iš 10 lietuvių. Visgi skurstančiųjų Lietuvoje nemažėja, jų vis dar kas penktas, ir dalis ekspertų tikina nematantys jokio proveržio, kad vargingiausi tautiečiai kitąmet taptų sotesni. Kritikos biudžetui žeria ir prezidentas, pažangą mažinant nelygybę jis vadina mikroskopine.

Šimtai į Baltarusiją skraidinamų nelegalų užplūdo Minsko oro uostą ir miestų gatves. Kai kurie be pinigų likę ir stogo virš galvos neturintys nelegalai miega tiesiog gatvėse, kiti šimtus kilometrų pėsčiomis eina pasienio su Lietuva ar Lenkija link. Savo ruožtu režimo pareigūnai ir toliau meluoja, kad jų šalyje nelegalų nėra. Vaizdais iš Minsko oro uosto socialiniuose tinkluose dalijasi arabiškai kalbantis vyras.

Rusiją valdant Vladimirui Putinui skurdo lygis Rusijoje sumažėjo. Bent jau taip aiškinama oficialiuose šaltiniuose. Tačiau „už ribų“ atsidūrę daugelis rusų gyvena sudėtingomis sąlygomis – ypač kenčia šeimos su vaikais, pažymima vokiečių „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Tai, kad Rusija – turtingas valstybė, niekur nematyti taip akivaizdžiai, kaip Maskvos centre.

Visų apleista 65-erių Zita gyvena griūvančioje trobelėje neturėdama net vandens ir elektros. Nors moteris turi 5 vaikus, šie ja nesirūpina, o pagalbos nesuteikia ir socialiniai darbuotojai sakydami, kad Zita gyvena pakankamai gerai. Į „TV Pagalbos“ gelbėtoją Žilviną Žitkų kreipėsi už 200 kilometrų gyvenanti Zitos pusseserė Violeta. Moteris sakė nebegalinti matyti, kaip kenčia be jokių patogumų gyvenanti jos giminaitė, tačiau dažnai ją lankyti ir pasirūpinti pati neišgalinti.

Pirmadienį pristatyta Nacionalinio surdo mažinimo organizacijų parengta apžvalga. Pasak jos, kas penktas Lietuvos gyventojas pernai gyveno žemiau skurdo ribos, kuri yra laikoma 430 eurų mėnesinės pajamos vienam asmeniui.

Kas penktas gyventojas Lietuvoje pernai gyveno žemiau skurdo rizikos ribos,  rodo pirmadienį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų skelbiama apžvalga. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis 2020 metais šalyje siekė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 metais, padidėjo 0,3 procentinio punkto. 2017 ir 2018 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 procento gyventojų.

Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristatė naują įrankį, skirtą stebėti socialinės paramos teikimo rezultatus. Ministerijos vadovė Monika Navickienė pabrėžė, kad naujos stebėsenos priemonės tikslas – pastebėti gerąsias savivaldybių taikomas praktikas ir jomis dalintis. Naujas stebėsenos metodas apima 3 sritis: skurdo mažinimą, prevenciją ir pagalbos teikimą.

Skurdą mažinti labiau sekasi didesnėms savivaldybėms, taikliau – mažosioms, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Skurdo mažinimo prasme geriausiai sekasi didžiosioms arba žiedinėms savivaldybėms – toms, kurios yra regionų centruose ir kurios gali pasiūlyti daugiau sprendimų“, – pirmadienį žurnalistams teigė ministrė. Vis dėlto ji pridūrė, kad teikti pagalbą asmenims taikliau sekasi mažesnėms savivaldybėms.

Statistikai skaičiuoja pandemijos pasekmes. Gyventojų Lietuvoje toliau mažėja – per metus praradome 12000 piliečių. Pandemija anksčiau laiko į kapus nusiuntė tūkstančius gyventojų, sumažėjo ir gimstamumas. Statistikai mėgina guosti, kad didėjant pensijoms ir pašalpoms, Lietuvoje mažėja skurstančių. Tačiau žmonės skundžiasi, kad gyvenimas visai netapo sotesnis dėl augančių kainų.

Padidėjęs skurdo rizikos lygis parodo, kad labiausiai skurstančių žmonių padėtis pernai pablogėjo, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. „Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo tarp senjorų, taip pat rizikavo asmenys, kurie vieni augina vaikus, taip pat – bedarbiai. Šis skurdo rizikos lygis išaugo gana reikšmingai, padidėjus skurdo rizikos ribai nuo 379 iki 430 eurų per 2020 metus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Monika Navickienė.

Pastabos

Lietuvoje žemiau skurdo ribos pernai gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis šalyje pernai sudarė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 metais, padidėjo 0,3 procentinio punkto. Skurdo rizikos riba praėjusiais metais buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 904 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Ženkliai sumažėjo kas trečio Lietuvos gyventojo pajamos, beveik tiek pat sako gyvenantys prasčiau nei per pirmąjį karantiną – rodo nevyriausybinių organizacijų užsakymu atlikta apklausa, rašoma pranešime spaudai. Lyginant su pirmuoju karantinu, 7 proc. gyventojų finansinė padėtis pagerėjo, dviejų trečdalių (65 proc.) išliko panaši, tačiau 28 proc. nurodė, kad jų finansų būklė per antrąjį karantiną, lyginant su praėjusių metų pavasariu, pablogėjo.

Neturtingame Mansanareso regione Argentinoje žmonės maistą gamina lauke – malkomis pasikūrę nedidelę krosnį ir ant jos užsidėję didžiulį puodą. Nenutolęs nė 100 kilometrų nuo, palyginus, turtingosios šalies sostinės Buenos Airių, šis regionas stebina ir liūdina savo skurdu – kai kurie žmonės neturi dujų, elektros ar net vandens. Vaikai – basi žaidžia šalia namų, pastatytų iš tiesiog gatvėse rastų medžiagų, tokių kaip šakos, senos paklodės ar tiesiog plastikas.

Braziliją ir toliau „talžo“ koronaviruso pandemija. Dešimtys tūkstančių žmonių serga, tūkstančiai – miršta, o intensyvios terapijos lovos – perpildytos. Nors šalis – viena svarbiausių žemės ūkio produktų gamintojų pasaulyje, šiandien ir pačiai stinga maisto. Dėl griūvančios ekonomikos gyventojai sulaukė pagalbos. Susirinkę aikštėje ir sustoję į eiles gavo tai, ko atėjo – maisto davinį. Ši parama – būtina, tačiau gyventojams morališkai sunku ją priimti.

Didelio materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje pernai buvo 7,7 proc. – 1,7 procentinio punkto mažiau nei 2019 metais. Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 215 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis pranešė Statistikos departamentas. Gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, mieste pernai buvo 7,2 proc.

Į labdaros valgyklas jau dabar traukia vis didesnės skurstančiųjų minios. Labdaros organizacijos priverstos didinti maisto užsakymus ir kviečia Vyriausybę atsikvošėti – skubiai gelbėti skęstančiuosius skurde. Vilniaus socialinės pagalbos ir integracijos centre „Betanija“ – nemokamų pietų ir maisto produktų dalijimo metas. Ten atėjusiam Vytautui 62-eji metai. Kiemsargiu dirbęs vyras nuo gruodžio neteko darbo.

Lietuvoje žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvena daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Tai asmenys, kurių pajamos per mėnesį nesiekia 215 eurų, tačiau šių asmenų skaičius per pandemiją galėjo smarkiai išaugti.  TV3 laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistas kalbino Ukmergės rajone gyvenančius brolius Dainių ir Augutį Kaušus. Vyrai pasakojo, kad gyvena kukliai, tačiau kaip pagerinti savo gyvenimo kokybę nežino, nes darbo nėra, o pašalpų niekas neduoda.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi ponia Irena, kurios kaimynas Petras jau kurį laiką badauja. Kas privedė vyrą prie tokio skurdaus gyvenimo ir kaip galima jam padėti, aiškinosi gelbėtojas Žilvinas Žitkus. Apie badaujantį kaimyną Irena sužinojo eilinį kartą nešdama maisto likučius paukščiams. Tai pastebėjusi jos kaimynė ėmė ją drausminti, sakydama, kad ši geriau maitintų ne varnas, o skurstantį Petrą.

Tris kartus daugiau žmonių nei per pirmąjį karantiną plūsta nemokamo maisto ir kitų paslaugų. Vyriausybė žada didinti subsidijas darbdaviams, kad šie neišmestų į gatvę darbuotojų, didės ir pensijos. Tačiau nevyriausybininkai tvirtina, kad to nepakanka. Vilnietė Liucija kas antrą dieną ateina nemokamo maisto į socialinės pagalbos centrą. Moteris skundžiasi, kad darbo neteko būdama priešpensinio amžiaus, tad dabar verčiasi labai sunkiai.

Dažnas nesusimąstome, kaip reikėtų išgyventi, jeigu per mėnesį gautume 200–300 eurų. Kaip atrodytų mūsų kasdienybė, pietūs ar vakarienė? Kokiomis nuotaikomis gyventume žinodami, kad iš tų varganų poros šimtų turime diržus suveržti taip, kad užtektų mokesčiams, maistui, vaistams, o dar ir „juodai dienai“ kažkiek liktų. Deja, bet taip gyvena dauguma šalies senjorų. Tačiau kol vieni dejuoja, kiti bando tyliai, bet išdidžiai iš tų varganų skatikų išgyventi.

Į savivaldybes pirmadienį pradedama vežti parama maisto produktais, ją gaus per 172 tūkst. vargingai gyvenančių žmonių, pranešė Europos socialinio fondo agentūra (ESFA). Šio dalijimo metu gyventojus pasieks grikių kruopos, rapsų aliejus, vištienos konservai, konservuota burokėlių sriuba, keptos konservuotos pupelės pomidorų padaže, avižiniai sausainiai su šokolado gabaliukais, greito paruošimo avižų košė su džiovintomis uogomis ir saldintas sutirštintas pienas.

Skurdo rizikos lygis Lietuvoje šiemet gali kiek išaugti, o padėtis prastėtų tarp pensinio amžiaus žmonių, rodo Statistikos departamento pirmą kartą paskelbta skurdo rodiklių prognozė.  Pagal 2019 metų pajamas apskaičiuoti rodikliai leidžia prognozuoti, kad skurdo rizikos lygis šiemet gali augti 1,1 punkto iki 21,7 proc., tuo metu absoliutaus skurdo lygis sumažėtų 1,6 punkto iki 6,1 proc.

Valdžia giriasi, kad Lietuvoje jau mažėja skurstančiųjų. Po ketverius metus trukusios padėties blogėjimo, esą dabar jau mažiau skursta ne tik pensininkai, bet ir vaikai bei šeimos. Tačiau Prezidentūra sako, kad džiaugtis dar anksti ir iki gerovės valstybės dar labai labai toli. 79-erių metų Albinos senatvės pensija – 250 eurų. Dar 20 eurų „Sodra“ prideda našlės pensijos. Moteris neslepia: išgyventi iš tokių pinigų būtų labai sunku.

Lietuvoje žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno apie 215 tūkst. žmonių – vieno jų pajamos buvo iki 251 euro per mėnesį, o dviejų tėvų ir dviejų vaikų iki 14 metų šeimos – 527 eurai. Kada išbrisime iš skurdo? Pokalbis apie tai naujienų portale tv3.lt su Nacionalinio skurdo mažinimo asociacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene. Statistikos departamentas paskelbė optimistinę praėjusių metų skurdo statistiką.

Lietuvoje žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno apie 215 tūkst. žmonių – vieno jų pajamos buvo iki 251 euro per mėnesį, o dviejų tėvų ir dviejų vaikų iki 14 metų šeimos – 527 eurai. Kada išbrisime iš skurdo? Pokalbis apie tai naujienų portale tv3.lt su Nacionalinio skurdo mažinimo asociacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene. Tuo metu žemiau skurdo rizikos lygio pernai gyveno apie 576 tūkst. žmonių – šis rodiklis pernai siekė 20,6 proc.

Lietuvoje pernai sumažėjus žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tendencijos džiugina, tačiau skurdo rizikos lygis vis dar išlieka aukštas. „Statistikos departamento paskelbti 2019 metų skurdo rodikliai rodo, kad judame gera kryptimi. Tai džiugina. Bet kartu turime būti realistais – skurdo rizikos lygis vis dar išlieka labai aukštas. Jis yra reikšmingai didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis“, – feisbuke trečiadienį rašė prezidentas.

Visuomenėje fiksuojamą skurdo lygio mažėjimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sieja su prieš kelerius metus pradėtomis mokėti įvairiomis išmokomis ir imtomis indeksuoti pensijomis. Ministerijos teigimu, dėl šių pokyčių labiausiai išlošė daugiavaikės šeimos ir pensininkai. „Yra tendencija, kad visose grupėse Lietuvos visuomenėje skurdo rodikliai mažėja, visuomenė pradeda gyventi geriau“, – žurnalistams trečiadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

Lietuvoje žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno apie 215 tūkst. žmonių – vieno jų pajamos buvo iki 251 euro per mėnesį, o dviejų tėvų ir dviejų vaikų iki 14 metų šeimos – 527 eurai. Tuo metu žemiau skurdo rizikos lygio pernai gyveno apie 576 tūkst. žmonių – šis rodiklis pernai siekė 20,6 proc. – per metus jis sumažėjo 2,3 punkto, pranešė Statistikos departamentas.  Absoliutaus skurdo lygis 2019 metais siekė 7,7 proc. – 3,4 punkto mažiau nei 2018 metais.

Karantinas buvo tikras išbandymas daugybei Lietuvos žmonių, tai, kad kasdienis gyvenimas tapo itin nelengvas pajuto ir maistą sunkiai besiverčiantiems žmonėms dalijančios valgyklos. Socialinės pagalbos ir integracijos centro „Betanija“ vadovas Miroslavas Seniutis pripažįsta, kad karantino paskelbimas, poreikis greitai persiorientuoti ir staiga beveik keturis kartus padidėjęs valgytojų skaičius privertė sunerimti.