skurdas

Afrika – margas įvairių šalių žemynas, kamuojamas daugelio neišspręstų problemų. Badas, skurdas, ligos ir kariniai konfliktai jau seniai tapo Juodojo žemyno kasdienybe. Kone pusė afrikiečių turi išsiversti su mažiau nei euru per dieną, o vidutinis gyvenimo lygis šiame žemyne tesiekia 46 metus. Nors ES pastaruoju metu tapo reikšminga Afrikos šalių donore, panašu, kad Europos Sąjungos ir kitų regionų pagalba problemų neišsprendžia.

Dvi dienas prekybos centruose vykusios akcijos metu gyventojai nupirko ir stokojantiems paaukojo produktų už daugiau kaip 600 tūkst. Lt. Labdaros organizacijos „Maisto bankas“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė sako, kad daugiausiai žmonės pirko reikalingiausių ir ilgiau negendančių produktų.

Šiemet ties skurdo riba gyvenantys klaipėdiečiai, pateikę prašymus nemokamo maisto daviniams gauti, paketuose neberas konservų su mėsa, saldinto sutirštinto pieno, o cukrų gaus tik kelis kartus per metus. Pernai kas antrą mėnesį gaudavę po 6 kg maisto, šiemet šios paramos gavėjai turės tenkintis tik penkis kartus per metus skiriama 3-4 kg labdara, nes Europos Sąjunga (ES) sumažino šiam tikslui skiriamas lėšas. Lietuva šiais metais gaus net 2 mln.

Statistika liudija, kad, nepaisant galiojančių ir šią sritį reguliuojančių teisės aktų, Europos moterys vis dar labiau rizikuoja atsidurti ties skurdo riba. Daugumoje ES šalių socialinę atskirtį vidutiniškai patiria 17 proc. moterų (15 proc. vyrų). Lyčių padėties skirtumus ne moterų naudai bene akivaizdžiausiai atskleidžia darbo rinka. Vyrų ir moterų darbo užmokestis ES šalyse vidutiniškai skiriasi 18 proc. Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis yra vienas didžiausių ES.

Kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais Europos Sąjungos valstybėms teks pasirūpinti, jog skurdo spąstuose neatsidurtų 84 mln. jo prieangyje esantys ES gyventojai. Skurdo rizikos statistika Europoje skurdo riba laikomos pajamos, nesiekiančios 60 proc. namų ūkių pajamų atitinkamoje šalyje medianos. 2008 m. skurdas grėsė 17 proc. europiečių: sunkiausia padėtis buvo Latvijoje (26 proc.), Rumunijoje (23 proc.) ir Bulgarijoje (21 proc.

Visoje Europoje tvyro nepasitenkinimas dėl būsto įperkamumo, rodo „Eurobarometro“ apklausa. Vidutinis pasitenkinimo būsto įperkamumu rodiklis -3,1 (skalėje nuo -10 iki +10). Labiausiai piktinasi kipriečiai (-7.5). Nedaug atsilieka bulgarai, lietuviai, rumunai, ispanai, vengrai, lenkai, maltiečiai (visų indeksas žemesnis nei -5,0). Būstą įperkamu laiku švedai, estai (indeksas +1,1), taip pat danai, latviai ir vokiečiai (indeksas virš +0,7). Apskritai juntama, kad beveik visose ES šalyse būs...

Europos Komisija ir ES pirmininkaujanti Ispanija šiandien paskelbs 2010–uosius Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Šūkiu „Įveikime skurdą!“ kviečiama kovoti su skurdu, kurį tiesiogiai patiria vienas iš šešių europiečių; šiai kovai ES 2010 m. skirs didžiausią dėmesį. Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso ir Ispanijos Ministras Pirmininkas José Luisas Rodríguezas Zapatero kovos su skurdu metus pradės renginiu Madride.

Europos Komisija ir ES pirmininkaujanti Ispanija paskelbs 2010-uosius Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Šūkiu „Įveikime skurdą!" kviečiama kovoti su skurdu, kurį tiesiogiai patiria vienas iš šešių europiečių; šiai kovai ES 2010 m. skirs didžiausią dėmesį. Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Durão Barroso ir Ispanijos Ministras Pirmininkas José Luisas Rodríguezas Zapatero kovos su skurdu metus pradės renginiu Madride.

Kas trečias lenkas gyvena visiškame skurde. Kas penktas Lenkijos gyventojas negali pakankamai apšildyti savo būsto, teigiama Europos Sąjungos ataskaitoje, kuria siekiama pradėti kovą su ekonomine ir socialine atskirtimi. Oficiali ES statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia, kad du trečdaliai lenkų negali sau leisti bent kartą metuose išvykti atostogauti toliau nuo savo namų, o 21 proc.

Apie 17 proc. Europos Sąjungos šalių gyventojų yra atsidūrę už skurdo ribos, o 10 proc. neturi pakankamai pinigų, kad šią žiemą galėtų susimokėti už būsto šildymą, pranešė „Eurostat“. ES statistikos žinybos duomenimis, skurdo lygis 27 Europos Sąjungos šalyse praktiškai nepasikeitė nuo 2005 metų. Šiuo metu iš beveik 500 mln. ES gyventojų nuo 17 iki 18 proc. skursta. Naujausiais duomenimis, labiausiai skurdas kamuoja Latviją – už skurdo ribos čia gyvena 26 proc. žmonių, Rumuniją (23 proc.

Skurdas yra veiksnys, blogiausiai iš visų paveikiantis gyvenimo trukmę. Tik paskui jį seka žalingi įpročiai, kaip antai rūkymas. Trečioje vietoje – nepakankamas išsilavinimas. Kolumbijos universiteto mokslininkai tyrė faktorius, kurie veikia žmogaus gyvenimo trukmę. Jie naudojo daugybę duomenų bazių. Tyrimo duomenys publikuoti „American Journal of Public Health“ gruodžio mėnesio numeryje.

Prieš dešimt metų Europos Sąjungos šalių vadovai pažadėjo iki 2020 m. padaryti galą skurdui ES. Nustatytam laikui einant į pabaigą dar daug ką liko nuveikti. Skurdas yra ne tik besivystančių šalių, bet ir Europos visuomenės problema. Dėl jo žmonės negali gyventi tokio gyvenimo, kokį dauguma iš mūsų laiko savaime suprantamu dalyku.

Beveik 140 mln. arabų gyvena žemiau skurdo ribos, skelbiama Jungtinių Tautų Vystymosi programos ir Arabų lygos pranešime. Bendroje ataskaitoje teigiama, kad skurdo lygis arabų gyvenamame regione nemažėja jau 20 metų. Be to, nedarbo lygis jaunimo gretose ten yra pats didžiausias visame pasaulyje.