skurdas

Seksualinės vergovės ir išnaudojimo tikslais iš Lietuvos kasmet išvežama apie 1000 moterų ir mergaičių, kasdien jų prarandama bent po tris. Pasak tarptautinių santykių, užsienio ir lyginamosios politikos mokslininkės, daktarės Aušros Park, tai – tik mažas lašas cunamio bangoje, kuri šluoja nenuskaičiuojamą daugybę aukų kiekviename pasaulio kampelyje.

Nors politikai sako, kad ekonomikos rodikliai gerėja, tačiau socialines pašalpas gaunančiųjų būrys katastrofiškai gausėja. Daugėjant socialinės pašalpos gavėjų, šalies savivaldybės skaičiuoja, kiek reikės lėšų joms mokėti. Per metus socialiai remtinų asmenų šalyje padaugėja beveik 50 procentų, nes be socialinės pašalpos jau nepragyvena ir gaunantieji minimalią algą. Panevėžio mieste prašančiųjų paramos eilės kasmet ilgėja.

Kartą prie gyvenamojo namo šiukšlių konteinerio teko išvysti pusryčiaujantį jauną vyrą. Užkandžiavo iš konteinerio ištrauktais silkių mišrainės likučiais. Kitą kartą nepraleidau progos jo pakalbinti. Apie gyvenimą. Benamio gyvenimą. „Kartais pamanau, kad būtų gerai ką nors smulkaus pavogti, būti suimtam ir pasodintam į kalėjimą, tada bent nesušalčiau ir būčiau pavalgęs“, – sakė 34 metų Gintaras, po dešimties metų kalėjimo trečius metus gyvenantis laisvėje.

Jungtinės Tautos (JT) perspėjo, kad pasaulis turi suskubti imtis priemonių, nes, smarkiai didėjant žmonių skaičiui, gali pritrūkti maisto, vandens ir energijos. Išteklių paklausa rekordiškai išaugs, nes prognozuojama, kad iki 2040-ųjų planetos gyventojų skaičius nuo 7 milijardų išaugs iki 9 milijardų. Be to, per ateinančius 20 metų vidurinioji klasė padidės 3 milijardais gyventojų. JT teigia, kad jau 2030 metais pasauliui reikės bent 50 proc. daugiau maisto, 45 proc.

Pietų Korėjos aktyvistai, nepaisydami režimo Pchenjane grasinimų, paleido į orą balionus, prie kurių pritvirtinti paketai su kojinėmis Šiaurės Korėjos gyventojams. Kojinės gali padėti korėjiečiams išgyventi atšiaurią žiemą, jos gali būti parduotos už grynuosius pinigus arba iškeistos į maistą, sakė aktyvistai, iš Pietų Korėjos Padžu miesto paleidę penkis didelius balionus su tūkstančiu porų kojinių.

Labai dažnai girdime, kad Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama skurdui, jo mažinimui. Neva per mažai dėmesio tam skiria ekonomistai (vos vienas kitas), politikai, valdžios atstovai. Neva jei skirtume daugiau dėmesio skurdui, jo priežastims ir, pavyzdžiui, įsteigtume Skurdo ministeriją, skurdo Lietuvoje būtų mažiau.

Žmonės, kaip teigia psichologai, savo nelaimių ar nesėkmių priežasčių dažnai ieško juos supančiose aplinkybėse. Dažnai mėgstama pasiaiškinti: „Aplinka kalta, aš čia nieko dėtas". Dievas – tai valstybė Vokiečių sociologas Maxas Weberis pastebėjo: „Krizių platesne žodžio prasme, chroniško nedarbo, badmečių, politinių įvykių ardančių ūkio gyvenimą   buvo visur ir visada. Bet tais laikais kai žmogus beveik viską, ko jam reikėdavo, pasigamindavo pats.

Suomijoje žmonių, susiduriančių su rimtais materialiniais sunkumais, skaičius toliau auga. 2010 metais problemų dėl pinigų trūkumo patyrė 650 tūkst. namų ūkių, arba 50 tūkst. daugiau nei 2009-aisiais, praneša YLE, remdamasi Suomijos statistinio centro duomenimis. Kalbama apie pajamas, mažesnes nei 1 tūkst. 350 eurų per mėnesį. Dažniausiai prie skurstančiųjų save priskiria bedarbiai ir pensininkai.

Nuo kitų metų įsigalėsiantis Piniginės socialinės paramos įstatymas, pagal kurį bus organizuojama socialinių pašalpų mokėjimas, kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį ir kita parama nepasiturintiems gyventojams padės efektyviau paskirstyti pajamas ir paramą gauti tiems, kuriems ji labiausiai reikalinga, spaudos konferencijoje sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Naujoji tvarka įsigalios Akmenės, Šilalės, Panevėžio, Raseinių ir Radviliškio savivaldybėse.

Metų pabaiga labdaros akcijų rengėjams virsta karščiausiu darbymečiu – apeliuodami į žmonių norą ir poreikį būti geresniems, jie rengia vis daugiau renginių. Miestų aikštėse ir gatvėse garuoja karšta sriuba, nešini dovanomis įvairių organizacijų atstovai lanko globos namuose gyvenančius vaikus ir senelius, televizijos laidose šmėkščioja liūdni sergančių vaikų veidai. Tačiau vis didėjantis tokių akcijų skaičius kai kuriems sukelia priešišką reakciją.

Viltis, kad ateinančiais metais vargšai be kruopų neliks, greičiausiai išsipildys. Metams artėjant į pabaigą mažiau nei 525 litus vienam šeimos nariui gaunančios šeimos buvo sunerimusios, nes sklandė kalbos apie numatomas permainas maisto iš intervencinių atsargų tiekimo programoje. Europos maisto bankų atstovai tuomet prakalbo apie kitąmet gresiančią krizę.

Šeštadienį mirė ilgametis Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong-ilas. Visame pasaulyje diskutuojama apie dabar jau buvusio šalies lyderio biografijos faktus: prabanga, asmenybės kultas, cigarai, prabangus konjakas „Hennessey“ ir reguliariai tiesiai iš Paryžiaus skradinami geriausi vynai. Tačiau tuo pat metu, kai Kim Jong-ilas mėgavosi prabangiu gyvenimu, didžioji Šiaurės Korėjos populiacijos dalis gyveno badu, žemiau skurdo ribos. Daugumą turėtų šokiruoti vienas iš tokio gyvenimo pavyzdžių.

„Stebuklų laukas“ – taip Kariotiškių sąvartyną vadina nuolatiniai jo gyventojai. Čia ne tik ironija, veikiau – tūkstančius kartų matyto vaizdo ir patirtų emocijų pavadinimas. „Sąvartyne gyvenantys žmonės šią vietą taip vadina prisimindami garsųjį televizijos žaidimą „Pole čiūdes“, kuomet pasukus laimės ratą žaidėjas niekada negalėjo žinoti, ką jam lems likimas“, – pasakojo kino režisierius Mindaugas Survila.

Siekdamas užkirsti kelią Seimui realizuoti įstatymą, kuris, kaip žadėta, turėjo būti tik laikinas, Nacionalinis aktyvių mamų sambūris (NAMS) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, prašydamas nepritarti laikinojo įstatymo perkėlimui į nuolatinį, argumentuodamas, jog tai paskatins dar didesnį skurdą šalyje, gimstamumo mažėjimą ir emigraciją.

Taip tei­gia liau­dies pa­tar­lė, ta­čiau jei vai­kai bū­tų klau­sę tė­vų ak­lai, da­bar vis dar bū­tu­me laks­tę su kuo­ko­mis. Nemąstan­tys sa­vo gal­va ir vis dar iman­tys, jei tik duo­da, ne­re­tai nu­skriau­džia ar­ti­mą sa­vo. Kal­ba­ma apie mais­to pake­tus, da­li­ja­mus pa­tiems skur­džiau­siems.

Fotografas Jamesas Mollisonas apkeliavo visą pasaulį , kurdamas nuotraukų ciklą „Kur miega vaikai“ (angl. Where Children Sleep). J. Mollisonas fotografavo vaikus ir jų miegamuosius nuo Amazonės džiunglių iki Afrikos dykumų, nuo Amerikos didmiesčių iki Azijos lūšnynų. Nuotraukos – neįtikėtinai kontrastingos ir netgi sukrečiančios: vieni vaikai gyvena visko pertekę, baldais ir žaislais užverstuose kambariuose, o kitų miegamuosius sunku netgi pavadinti miegamaisiais.

Kas septintas amerikietis priverstas naudotis maisto produktų talonais, kad išgyventų. Apie tai trečiadienį pranešė JAV žemės ūkio departamentas, atsakingas už paramos maisto produktais programos įgyvendinimą šalyje. Naujausiais oficialiais duomenimis, 2011 finansiniais metais, pasibaigusiais rugsėjo 30 d., 46,3 mln. nepasiturinčių žmonių naudojosi maisto talonais. Palyginus su ankstesniais metais, žmonių, nusprendusių kreiptis dėl tokios paramos į valstybę, skaičius išaugo 8 proc.

Vos tūkstantį dolerių arba dar mažiau siekiantis Bendrais vidaus produktas (BVP) vienam žmogui per metus – tai skurdo, metų metus beistęsiančių karų, genocido, gamtinių išteklių trūkumo ir riboto priėjimo prie švaraus vandens bei medicinos priemonių pasekmės, rašo „Businessinsider“. 18 iš pačių skurdžiausių pasaulio valstybių pagal vienam gyventojui tenkantį BVP yra Afrikoje. Tai nėra nuostabu, atsižvelgiant į tai, kad pastaruosius 40 metų žemyną vargino badas ir nuolatiniai karai.

Pirmą kartą per 20 metų pagrindinės profsąjungos susibūrė kartu, kad pateiktų bendrus reikalavimus valdžiai. Lietuvos profesinės sąjungos prieštarauja valdančiosios daugumos ir jos Vyriausybės ekonomikos, finansų ir socialinei politikai ir teigia, kad ji nuskurdino daugumą gyventojų. Pirmadienį profsąjungų atstovai įteikė 13 reikalavimų Vyriausybei ir Seimui ir teigia laukiantys atsako per 15 dienų, kaip numato įstatymai.

Pustrečio šimto po „Maisto banko“ akcijos vėliava susibūrusių organizacijų šį savaitgalį tikisi surinkti 120 tonų ilgai negendančių maisto produktų. 50 miestų esančiuose „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi“ prekybos centruose savanoriai prašo žmonių nupirkti maisto ne tik sau, bet ir tiems, kam sunku sudurti galą su galu. Paaukotas maistas prieš Kalėdas teks vargingai gyvenantiems. „Akcijoje dalyvaus keli šimtai „Caritas“ savanorių, kurie įsijungs į bendrą talką renkant maistą stokojantiems.

Automobilių vagių įpročiai keičiasi: labiausiai vagiamų automobilių sąraše vokiškus keičia japoniški, o pareigūnai apgailestaudami pastebi, kad nusikaltimui vis dažniau  iš nevilties ryžtasi kitos išeities gyvenime nebematantys žmonės. Ekonominė krizė Lietuvai padarė ir paslaugų: nemažai automobilių vagišių  išvažiavo į užsienį, todėl vagysčių skaičius ženkliai sumažėjo. Tačiau likę vis dar kelia galvos skausmą vairuotojams.

Nesisteminga parama didina skurstančiųjų skaičių, tačiau kai kam ji – vienintelė viltis išgyventi krizės alinamoje šalyje. Artėjant didžiosioms metų šventėms daromės dosnesni, geranoriškesni ir jautresni. Būtent šiuo metu suaktyvėja ir įvairių labdaros akcijų sumanytojai bei rengėjai. Kiekvienais metais jų randasi vis daugiau. Tuo pat metu auga ir skurstančių gyventojų skaičius. Kodėl? Paramos teikėjai patenkina būtiniausius vargstančiųjų poreikius, tačiau esminių problemų nesprendžia.

Skurstantieji Lietuvos žmonės kitąmet gaus net keturiskart mažesnę Europos Sąjungos paramą maisto produktais. Europos Komisija jau patvirtino, kad kitąmet paramai maistu iš intervencinių atsargų nepasiturintiesiems bus skirta tik per 6 mln. litų vietoj šiemet skirtų 27 mln. Nors vargingų žmonių, prašančių tokios paramos, nemažėja. Lietuvoje jų – pusė milijono. Šiomis dienomis dalijamų maisto paketų skurstantieji skuba atsiimti paskutinį kartą šiemet.

Globalaus vystymo centras paskelbė sąrašą išsivysčiusių valstybių, kurios labiausiai prisideda prie pasaulinio skurdo mažinimo, rašo „Business Insider“. Sudarant šį sąrašą buvo atsižvelgiama į visų valstybių dydį ir jų potencialą prisidėti prie trečiojo pasaulio vystymo. Tyrimo metu buvo vertinami šie faktoriai: skiriamos paramos dydis, tarptautinės prekybos, investicijos ir migracijos politika, aplinkosauga, saugumo ir technologijų vystymas.

Indijos vyriausybė nusprendė nubrėžti naują skurdo ribą, rašo BBC. Indijos ekonominio planavimo komisija pateikė vyriausybei rekomendacijas, kuriomis remiantis gyvenančiais žemiau skurdo ribos būtų laikomi tik tie gyventojai, kurių pajamos per dieną neviršija 32 rupijų (1,5 lito). Toks sprendimas įžiebė karštus debatus vienoje iš didžiausių pasaulio ekonomikų. Du indų studentai nusprendė pabandyti, ar įmanoma išgyventi už tokius pinigus.

Jaunos mamos iš Kemerovo namų tikrai nepavadinsi karalyste. Čia, purvinomis grindimis, tarp išmėtytų baltinių, butelių šukių ir išmatų nuogi ir alkani laksto dviejų metukų dvynukai Serioža ir Alina. Taip savo mažylius augina 25-erių Svetlana Savina. Gailėdami mažylių, Svetlanos kaimynai iškvietė policiją, kad ši iš nevalos motinos atimtų vaikus. Seriožos ir Alinos močiutė tvirtina, kad savo anūkus myli, bet pas save jų priglausti negali, mat pati gyvena ankštame kambaryje.

Šiuo metu itin populiariomis labdaros akcijomis socialiai remtini asmenys neskatinami spręsti su jų gyvenimu susijusių problemų, o tik dar labiau įstumiami į amžinių paramos gavėjų būrį. Dėl to būtina labiau rūpintis ugdymo ir socializacijos programoms, o ne apsiriboti būtiniausių poreikių tenkinimu, teigė naujienų agentūroje ELTA surengtos spaudos konferencijos „Ar labdaros akcijos gali išgelbėti Lietuvą nuo skurdo“ dalyviai.

Spalio 16-ąją nuo 1979 metų minima Pasaulinė maisto diena. Šią dieną siekiama informuoti visuomenę apie pasaulio maisto problemą ir stiprinti žmonių solidarumą kovojant su badu, prasta mityba bei skurdu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, netinkama mityba ir padidėjusi maisto tarša yra didėjančio mirtingumo priežastis. Šiuo metu pasaulyje dėl nepakankamos mitybos silpsta apie 1,3 milijardo žmonių.

Penktadienio rytą, minint tarptautinę Oraus darbo dieną, sostinės V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės į protesto akciją susirinko kelios dešimtys šalies profesinių sąjungų atstovų. Protestuotojai reikalavo didinti minimalų pragyvenimo lygį ir visus su darbuotojais susijusius klausimus svarstyti Trišalėje taryboje.

Diskusijos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo tęsiasi. Vyriausybei ir Trišalei tarybai niekaip nesiseka rasti bendro sprendimo, kiek turėtų būti didinamas MMA. Be MMA didinimo apčiuopiamos naudos neduodančia suma, valdantieji iškelia vis absurdiškesnių pasiūlymų, kaip antai MMA diferencijuoti: jis būtų keliamas privačiame sektoriuje, o biudžetiniame nuo to būtų susilaikoma.

Nuo spalio 1 d. „Maisto banko“ paramą gaunančios organizacijos pradėjo mokėti nedidelį maisto tvarkymo mokestį. Planuojama, kad šis mokestis padengs 10 proc. visų paramos maistu organizavimo išlaidų. Paramą gaunančių organizacijų teigimu, gaunama nauda atperka įvedamą rinkliavą.

Visuomeninė organizacijos „Gelbėkit vaikus“ padalinys Lietuvoje spalio 4 d. surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė atlikėjo Andriaus Mamontovo ir svečių iš tolimosios Afrikos bendrą iniciatyvą – koncertų ciklą, kurio metu surinktos lėšos bus skirtos Zambijoje esančio Bulajos kaimelio gyventojams. Šiame regione itin didelis skurdas, bedarbystė ir vaikų mirtingumas – miršta vienas iš penkių gimusių vaikų, o net 3 mln vaikų kenčia nuolatinį maisto trūkumą.

Policija šeštadienį Niujorke ant Bruklino tilto išvaikė demonstraciją prieš didėjantį skurdą ir bankų galią. Dėl „viešosios tvarkos pažeidimų“ suimta daugiau kaip 700 žmonių, praneša agentūra AFP. Pasak policijos atstovo, tokios priemonės imtasi dėl to, kad buvo trikdomas eismas. Bruklino tiltas yra vienas Niujorko simbolių. Demonstrantų eitynės, kuriose dalyvavo 1 tūkst.

Kalnų pušelėmis, nebe džiunglėmis apaugusiais kalnais, greitai besisukančiais serpentinais skynėmės kelią į Laoso šiaurės rytus. Prabangiai trumpam sugrįžę namo Luang Prabang'e nekantraudami dardėjom link Phonsavan miestelio – labiausiai subombarduoto Laoso regiono sostinės.

Šiauliuose prie labdaros valgyklos durų kasdien sustoja beveik šimtas žmonių. Vidurdienį jie įleidžiami pietauti į valgyklą, tačiau Labdaros ir paramos fondo „Harė Krišna“ dalijamo maisto turi laukti kieme už durų, nesvarbu, koks oras. „Yra čia nerašyta taisyklė: neleisti jiems būti laukiamajame. Tas nurodymas iš aukščiau“, – aiškino viena paramos įstaigos darbuotoja.

Amerikiečių, gyvenančių už skurdo ribos, skaičius, 2010 m. duomenimis, siekė 46,2 mln. žmonių. Apie tai teigiama oficialioje Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuro (The United States Census Bureau) ataskaitoje. Per metus skurstančiųjų skaičius šalyje išaugo 2,8 mln. žmonių. Iš viso už skurdo ribos JAV gyvena 15,1 proc. gyventojų, arba 0,8 proc. daugiau nei prieš metus. Gyventojų surašymo biuro statistika rodo, kad skurstančiųjų skaičius JAV didėja, nors šalis ir pasitraukė iš recesijos.

Per Šiauliuose vyksiantį Europos krepšinio čempionatą laukia akibrokštas užsienio sirgalių ir net pačių krepšininkų akivaizdoje. Skurstantys Šiaulių rajono ugniagesiai šalia Šiaulių arenos, kurioje vyks krepšinio čempionatas, žada piketų virtinę. Nestatutiniai ugniagesiai piketais planuoja prisišaukti krepšininkų, sirgalių, verslininkų bei visuomenės paramą.

Labiausiai nuo krizės nukentėję benamiai keisti apgailėtino gyvenimo būdo nežada. Sutikite, nemalonu, kai užsukęs į degalinę benzino pakliūni tarsi į skerdyklą... Taip nutiko keliems šiauliečiams, apie devintą valandą vakaro atvažiavusiems į degalinę prie naujojo Šiaulių viaduko. Išgirdę šiurpų net dviejų žudomų šunų kaukimą, žmonės nejaukiai susižvalgė, o atsidusęs degalinės darbuotojas paaiškino, kad tai siautėja girti benamiai.

Didžiųjų šalių ekonomai, politikai, įvairios organizacijos (tarp jų – Tarptautinis valiutos fondas) bei Pasaulio Bankas išreiškė susirūpinimą, kad pasaulis žengia į dar vieną recesiją, nespėjus atsigauti nuo 2008-2009 m. ekonomiką parklupdžiusio nuosmukio. Remiantis tyrimais, naujoji krizė anaiptol nebus nei trumpa, nei silpna, rašo businessinsider.com. Patys akivaizdžiausi pokyčiai matyti JAV, Didžiojoje Britanijoje, Europoje bei Japonijoje.

Vasara sostinės benamių nakvynės namuose – savotiškas poilsio metas. Šaltuosius mėnesius stengęsi išlaikyti turimas vietas „Caritas“ įkurtuose nakvynės namuose, vasaromis benamiai bando užsidirbti, prisidurti prie menkų pašalpų, išsikovoti galimybę gyventi geriau. Eilė prie kartu su nakvynės namais įkurto dienos centro išsirikiuoja dažniausiai tada, kai greta esančioje labdaros valgykloje „Betanija“ varguoliams dalijamas maistas.

Niujorko universiteto profesorius Nourielis Roubini žengė toliau nei katastrofinės ekonomikos nuosmukių prognozės. Dabar jis teigia, kad grėsmė kyla pačiam kapitalizmui, rašo Izraelio verslo dienršatis „Globes“. Jis taip pat mano, kad sukilimai, kurie sudrebino valstybes nuo Azijos iki Vidurio Rytų ir pasiekė Europą, netrukus dar labiau išplis.

Per pastaruosius keturis mėnesius skurstančių asmenų skaičius Latvijoje sumažėjo 23 tūkst. 687, iki 167 tūkst. 138 žmonių, praneša Latvijos socialinės apsaugos ministerija. Liepą žemiau skurdo ribos gyvenančių asmenų skaičius Latvijoje buvo mažiausias šiais metais. Tai taip pat buvo ketvirtas iš eilės mėnuo, kai skaičius mažėjo. Liepą skurstančių asmenų skaičius Latvijoje sudarė 7,54 proc. šalies gyventojų skaičiaus.

Nors daugiausia vargšų gyvena kaimuose (mažesnes nei skurdo rizikos riba pajamas kaimuose gauna 28,4 proc., o miestuose – 16,2 proc. gyventojų), tačiau dažniau jie matomi miestuose. Pabandykite save įsivaizduoti besirausiantį dvokiančiuose šiukšlių konteineriuose. Sunku patikėti, kad tie žmonės tai daro tik todėl, kad tingi dirbti, kaip tvirtina kai kurie politikai ir darbo biržų vadovai. Atotrūkis didėja per krizes Mažoji visuomenės dalis sparčiai braunasi į milijonierių klubą.

Mokyklose dirba pavardės? Šiaulių miesto tarybos narys Stasys Tumėnas susitikime su Šiaulių Kūno kultūros ir sporto skyriaus vadovais stebėjosi: „Kodėl garsiausi miesto sportininkai ir treneriai įdarbinti miesto sporto mokyklose, nors retas iš jų realiai ten dirba? Jiems atlyginimai mokami iš miesto biudžeto“. Skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas suskaičiavo: septyniose miesto sporto mokyklose iš tiesų yra įdarbinti 27 aukšto meistriškumo treneriai.

Šiaulių apskrities savivaldybės sulaukė šeimų prašymų dėl paramos mokinio reikmėms ir nemokamo maitinimo. Atskirose savivaldybėse, prognozuojama, vėl teks remti kas antrą trečią ar net du trečdalius mokinių. Šiauliuose tėvai ypač suaktyvėjo Šiauliečiai aktyviau nei pernai prašo paramos mokiniams. Miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyrius jau gavo prašymų paremti 1256 vaikus mokinio reikmėmis ir nemokamu maitinimu. Praėjusiais metais tuo laiku prašymų buvo sulaukta keturis kartus mažiau.

Ar sutiktumėte dirbti atvirame lauke nuo aušros iki sutemos, lietui lyjant ar saulei tvieskiant? Išsiropšti rytą iš vagonėlio, atsistoti į trijų kilometrų ilgio vagą ir skinti, skinti, skinti... braškes, pomidorus ar kitokias gėrybes ir už tai gauti tūkstantuką eurų. Jūs nesutiktumėte, bet daugelis lietuvių sutinka ir sutiks. Mat sėdėdami ne vienus metus be darbo, pasirankiodami litą kitą dirbdami viešuosius darbus jie sukanda dantis ir vyksta į vakariečių plantacijas.

Pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 670 tūkst. lietuvių – 20,2 proc. visų šalies gyventojų, praneša statistikai. Palyginus su 2009-aisiais, šis rodiklis, apskaičiuojamas remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis, sumažėjo 0,4 proc. punkto. Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 16,2 proc., kaime – 28,4 proc.gyventojų. Palyginti su 2009 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,5 proc. punkto, kaime – sumažėjo 4,3 proc. punkto.

Per paskutiniuosius metus 39 proc. lietuvių aukojo ar padėjo kitiems žmonėms maistu ir įvairiais daiktais. Vienas iš keturių Lietuvos gyventojų (25 proc.) per paskutiniuosius metus yra padėjęs kitiems žmonėms maistu, 22 proc. – paaukoję įvairių daiktų ar drabužių. Maistą ir vyrai, ir moterys aukoja panašiai, o daiktus ir drabužius dvigubai dažniau aukoja moterys. Tai atskleidė naujausias gyventojų nuomonės tyrimas. „Aukodami žmonės galvoja apie tuos, kurie sulauks jų paramos.

Šią vasarą agentūrai „SOS vaikai“ nustojus maitinti vargingai gyvenančiuosius Rožių gatvėje esančiuose Šeimos namuose, vienintelė mieste likusi labdaros valgykla „Betliejus“ rudenį ruošiasi apgulčiai. Šeimos namuose nemokamus pietus gaudavo apie 80 skurstančių vyrų ir moterų. Jie vasarą išsibarstė kas kur, bet atšalus orams, manoma, maisto ieškoti patrauks į „Betliejų“. Šv.