Labiausiai nuo krizės nukentėję benamiai keisti apgailėtino gyvenimo būdo nežada.
Sutikite, nemalonu, kai užsukęs į degalinę benzino pakliūni tarsi į skerdyklą... Taip nutiko keliems šiauliečiams, apie devintą valandą vakaro atvažiavusiems į degalinę prie naujojo Šiaulių viaduko. Išgirdę šiurpų net dviejų žudomų šunų kaukimą, žmonės nejaukiai susižvalgė, o atsidusęs degalinės darbuotojas paaiškino, kad tai siautėja girti benamiai.
Iškviestiems policininkams nereikėjo ilgai aiškinti, kur atvažiuoti – netoli degalinės esanti sovietinė priešlėktuvinė slėptuvė bei pievelė – mėgstamiausia Šiaulių benamių poilsio vieta. Žymiai mėgstamesnė nei nakvynės namai, nes pastarieji – toli nuo centro, be to, ten neleidžiama girtauti ir šiukšlinti.
Keturios murzinos būtybės
Atburzgę patruliai prie slėptuvės tvyrančioje prieblandoje pamatė ant žolės keturias būtybes – dvi dideles ir dvi mažas. Mažosios – du nuo žaizdų merdintys neaiškios veislės šunys. O didieji padarai – du nenuspėjamo amžiaus ir neatpažįstamos lyties benamiai, abu girtut girtutėliai. Paliepę prisistatyti pareigūnai šiaip ne taip išpešė, kad viena murzina būtybė – 48 metų Rima Remekienė, antroji – pora metų vyresnis jos sugyventinis Sigitas Dumša.
Kol benamiai vartė apgirtusias akis, policininkai iškvietė veterinarą. Apžiūrėjęs ir nustatęs, kad šunys labai smarkiai sužaloti, jis abu šunis užmigdė, o nevyniojant žodžių į vatą – sušvirkštė po ampulę mirtinų nuodų.
Su nuvežtais į komisariatą šunų žudikais tą vakarą susikalbėti nepavyko, todėl tik patikrino girtumą. Alkoholio matuoklis parodė, kiek porelė nusitašiusi: S. Dumša į alkoholio matuoklį pripūtė 2,08 promilės alkoholio, o R. Remekienė dar daugiau – 2,11 promilės.
Į teismą – su antsnukiais
Porą dienų pailsėję kameroje benamiai buvo atvesdinti į Šiaulių miesto teismą, kur pagreitinto proceso tvarka buvo nagrinėjama jųdviejų byla. Juokingiausia, kad abu kaltinamieji šunų žudymu atvesdinti su... antsnukiais! Vienam žurnalistui paklausus, kodėl teisiamieji ne tik su antrankiais, bet ir su antsnukiais, teismo sekretorė paaiškino, jog esama pagrindo manyti, kad R. Remekienė su S. Dumša serga atvira džiovos forma, todėl ant burnų ir užmaukšlintos apsaugos priemonės. Tik tai ne antsnukiai, o apsauginės kaukės. Žinia, specialių kaukių džiovininkams nėra, tad pasirinkti dažytojų, statybininkų naudojami pigūs popieriniai respiratoriai.
„Jei būčiau buvusi blaivesnė, aišku, būčiau savo šuniukų nežudžiusi, – pasitaisiusi „antsnukį“ atgailavo R. Remekienė. – Man sunku, nuo šuniško gyvenimo nervai nebeatlaikė, tai ir dėjau, kam skalijo.“
Valkatos tryško energija
R. Remekienės sugyventinis S. Dumša liudijo konkrečiau. Gal dėl to, kad jis teisme – ne naujokas, prieš dešimtmetį dukart teistas, bet tik vieną kartą sėdėjęs. Kalėjimas S. Dumšai taip nepatiko, kad jis vagies profesiją pakeitė į garbingesnę – benamio alkoholiko.
S. Dumša papasakojo, kad visą dieną šiukšlių konteineriuose rinkdami metalą bei tuščius butelius jiedu su Rima nusikalė kaip šunys. Už gautus kelis litus nusipirko porą šimtų gramų naminės degtinės, išgėrė prie benamių pamėgtos slėptuvės.
Naminė pasitaikė netikėtai stipri, net kažkokia „turbo“, tad porelė pasijuto lyg ant sparnų. Oras buvo gražus, R. Remekienei su S. Dumša norėjosi išlieti energiją. Po ranka pasipainiojo dėl kažko loti ėmę šunys, tai R. Remekienė čiupo kastuvą ir pritalžė savo augintinius. Žudomi gyvūnai sukėlė baisų triukšmą, tai jis padėjęs juos greičiau nutildyti smaugiant ir pribaigiant akmenimis.
Meilė už pinigus
Tuo bylos nagrinėjimas ir baigėsi. Teismas per valandą paskelbė, jog abu benamiai pripažįstami kaltais dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir nuteisiami kalėti po 3 mėnesius. Atlikti bausmės abu išvežti tiesiai iš teismo salės, nes žadėjo nuosprendžio neskųsti.
Kraupiausia, kad tai buvo pačių R. Remekienė bei S. Dumšos šunys, lydėję knisantis po šiukšles ir saugoję nuo agresyvių valkatų...
Prieš metus R. Remekienė už 8 litus 20 centų (kad išeitų puslitris naminės degtinės ir pakelis cigarečių) „Akistatai“ davė trumpą interviu ir pozavo bučiuodama vieną iš savo šunų, kuris tuo metu dar buvo mažas šuniukas. Moteris kalbėjo, jog šunys esantys labai reikalingi apsiginti nuo chuliganų, taip ir taikančių sumušti benamius. Nors buvo girta, bet nenusišnekėjo. Jos žodžius patvirtino gausiai pralietas benamių kraujas.
Kruvina egzekucija
Pirmosiomis 2009-ųjų sausio dienomis į Šiaulių benamių slėptuvę atsivilko kartkartėmis joje nakvojantys, po daug kartų teisti recidyvistai: 36 metų Gintaras Stankevičius, 33 metų Andriejus Pranskūnas, 25 metų Marius Ernastas ir 39 metų Raimundas Navickas.
Jie atsinešė naminės degtinės ir kelias neišeidami laukan girtavo. Persigėrę užsigeidė pramogų, todėl ėmė kabinėtis prie benamių, reikalaudami pinigų – „duoklės už nakvynę“. Nieko iš neturtėlių negavę, iš pradžių sumušė benamį V. Kazlauską. Šokinėjo ant praradusio sąmonę vyro krūtinės, sulaužė šonkaulius, po to garsiai žvengdami merdinčiajam dar padegė ir drabužius.
V. Kazlausko lavoną nuvilkę ir numetę už slėptuvės, kiek pailsėję mušeikos puolė talžyti kitą nakvoti iš miesto sugrįžusį valkatą – P. Tumą. Pasismaginę sadistai nebepastovintį P. Tumą už pažastų nuvilko į galinį slėptuvės kambarį, kurį valkatos ironiškai buvo praminę „lavonine“. Čia numestas klipata naktį tyliai pasimirė.
Už šį nusikaltimą 5 kartus „zonoje“ sėdėjęs G. Stankevičius nuteistas kalėti 18 metų, 7 kartus teistas A. Pranskūnas – 17 metų, 6 nuosprendžius išklausęs M. Ernestas gavo 13 metų, o irgi 6 kartus teistas R. Navickas – 5 metus.
Kraupūs likimai
Tuo Šiaulių benamių nelaimės nesibaigė. Netrukus pačiame miesto centre, pėsčiųjų bulvaro gale netoli Šiaulių prekybos namų, rastas į krūtinę nudurtas 63 metų namų neturintis Juozas Vyšniauskas.
Praėjo vos para, kai įvyko nauja drama – greitosios pagalbos medikai į ligoninę atvežė 30 metų girtą sužalotą benamį. Jį kažkas sumušė, po to dūrė peiliu į krūtinę bei galvą. Nelaimėlį teko gelbėti reanimacijos palatoje.
Po pusmečio iš Suvalkijos valkatauti į Šiaulius atsibeldę broliai Edgaras (19 m.) ir Erikas (20 m.) Janulevičiai landyne paverstame apleistame name 28 metų benamį papjovė, o jo 36 metų draugę sužeidė peiliu.
Taigi šunys benamiams tikrai naudingi. Jie gali padėti apsiginti nuo smurtautojų, juolab kad nereikliems gyvūnams ėdalo nesunku rasti šiukšlių konteineriuose.
„Visi mus užmiršo!“
„Akistatos“ korespondentas nuvyko pas Šiaulių benamius pasiklausti, kodėl jie žudo savo gynėjus šunis, bet susidūrė su netikėta kliūtimi.
Benamiai pareiškė, jog interviu duosią tik už 20 litų, negana to, už fotografavimą pareikalavo atskiro mokesčio.
„Negalvokit, mes – ne debilai, irgi laikraščius skaitom. Beveik kasdien, nes jų daug atrandam konteineriuose ir skaitom, – už savo teises stojo gyvenimo klajūnai. – Štai sužinojom, kad krepšinio čempionato proga Šiaulių ir kitų miestų viešbučiai kelis kartus pakėlė kainas, savo butus atvykusiems sirgaliams mažiausiai už 300 litų per parą nuomos paprasti miestiečiai. Tad ir mes kainas keliam, ypač kai konteineriuose sumažėję metalo ir butelių, o nuorūkų iš viso beveik nelikę. O tai pernelyg įprato visi mus išnaudoti. Savivaldybė uždarė mūsų slėptuvę, jai atjungė šildymą ir elektrą, duris nuolat užvirina – valdininkai nesupranta, kaip sunku grįžus iš reiso po konteinerius dar slėptuvės duris laužti. Vienintelis Seimo narys milijonierius Andrius Šedžius žadėjo mus remti, bet ir tas apgavo, pamiršo...“
Žinomos giesmelės
Mokėti už menkavertę informaciją neleido žurnalisto savigarba, tad benamiai demonstratyviai atsuko nugaras. Nereikia užmokėti, kad sužinotum, ką jie pasakys. Jie nuolat visiems verkšlena, kad krizė jiems kirtusi skaudžiausiai, ir tuose žodžiuose esama tiesos. Iš tikro kainos metalo supirktuvėse krito 2–3 kartus. Tik tušti buteliai išsaugojo savo vertę, bet, pasak valkatų, šiukšlių konteineriuose jų labai sumažėjo. Na o nuorūkos kone visai išnyko – brangstant cigaretėms rūkalių sumažėjo, o rūkantieji nebenumeta iki pusės surūkytos cigaretės kaip anksčiau.
Kita vertus, benamių neliečia nei karpomos algos, nei didėjantys mokesčiai, nei augančios išlaidos už būsto išlaikymą. Ir už jokius pinigus benamiai neprisipažins, kad jie visi – nenorintys pasveikti parazituojantys alkoholikai, sugebantys greitosios pagalbos ir net policijos automobilius paversti savo nemokamu taksi. Kad ir kur pasirodę, miestų benamiai vagiliauja, palieka kalnus šiukšlių, tačiau taip mėgsta jaustis aukomis ir skųstis, kad juos skriaudžia, kas netingi. Jie nelinkę prisiminti, kad girti patys nuolat mušasi ir badosi peiliais, o persigėrę gali užmušti ir paskutinius savo gynėjus – šunis.
Blogas ženklas
„Aš už 20 litų būčiau suteikęs vertingos informacijos, – nueinančiam korespondentui bandė blefuoti pažįstamas benamis Erikas. – Būčiau paaiškinęs, kokią Rima su Sigiu padarė lemtingą klaidą. Jiems reikėjo šunis užmušti ne dabar, o lapkritį ar gruodį. Tada jie tris šalčiausius žiemos mėnesius būtų praleidę šiltoje kameroje sotūs. O dabar gatvėje atsidurs per pačius speigus. Duok bent 10 litų už vertingą informaciją, nes šiandien burna labai džiūsta...“
Belieka juokauti, kad jeigu jau kainas kelia net benamiai, tai mūsų šalies ekonomikai tikrai geruoju nesibaigs...
Sigitas STASAITIS
