skurdas

Ekonominio augimo vaisiai nėra tolygiai paskirstomi tarp dirbančiųjų, o pastaroji krizė dar labiau pagilino prarają tarp turtuolių ir vargšų. Juk nenormalu, kai pusę pasaulio turto valdo daugiau negu 1000 žmonių, o likusiems 7 milijardams lieka pasidalinti kitą pusę. Net nepadoru, kad pasaulyje vienas individas uždirba milijoną kartų daugiau nei kitas jo tėvynainis. Lietuvoje šis skirtumas kur kas kuklesnis – tik 224 kartai, tačiau ir tai yra nenormalu.

Lietuva pagal minimalios mėnesio algos dydį ir perkamosios galios standartą yra 25-a iš 27 ES valstybių. Mūsų šalyje minimalus atlyginimas atsilieka ir nuo skurdo ribos (1095 litai). Nors valdžia giriasi, kad ekonomika kyla, minimalios algos didinti nenori nei verslas, nei Vyriausybė. Nesutarimai išsiliejo piketais Vakar profesinės sąjungos piketavo prie Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacijos ir prie Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos.

Ar galime nugalėti skurdą? Galbūt, jeigu pasimokysime iš praeities, o jau tada žvelgsime į ateitį. Plėtrą dažnai žmonės sieja su neramumais. Kai kurios idėjos yra tikrai naujos, paskatintos naujųjų technologijų bei novatoriškų politinių judėjimų. Senos idėjos, anksčiau nurašytos dėl įvairių priežasčių, įgauna antrą kvėpavimą ir dažnai audringai sveikinamos kaip radikaliai naujos. Naujos sąvokos pasiskolinamos iš kitų disciplinų, pvz., medicinos ar fizikos, arba iš pasaulinio lygio debatų.

Žinia apie paauglės nėštumą neabejotinai šokiruoja ne tik jos šeimą, artimuosius, bet ir bendraamžius, mokytojus. Dažnai kalbama, kad šių dienų visuomenė yra tolerantiškesnė ir atlaidesnė, veronikų istorijų nebūna iš viso, bet ar mokyklos suole sėdinti nėščia penkiolikmetė nebado akių mokytojams ir nesulaukia bendraamžių patyčių? Kokį sprendimą priima į tokią padėtį patekusios merginos: toliau su bendraklasiais lyg niekur nieko lanko pamokas ar ieško kitų būdų mokytis? Moksleivės pastoja, be...

Ateinantį pirmadienį, nors ir buvo žadėta, vargšams kruopų niekas nedalys. Maisto produktų iš intervencinių atsargų dalijimą sustabdė paslaptingi biurokratiniai reikalai – imtasi tikrinti produktus perkančią ir skirstančią agentūrą. Kovo 21-osios daugelis vos galus suduriančių šeimų laukė kaip išganymo – juk buvo pažadėta, kad tą dieną bus pradėti dalyti maisto produktai iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų fondų.

Dažnai kalbama apie lyčių lygybę, visuomenės mąstymo ir kitus pozityvius pokyčius, mėgstama priminti šalis, kuriose ekonominė ir socialinė situacija prastesnė nei Lietuvoje ir akcentuoti, kaip mums pasisekė. Deja, Europos Sąjungoje atliekami tyrimai rodo, kad pagal daugelį socialinių parametrų Lietuva ES valstybių eilėje yra trečia nuo galo ir net Latvija, kuriai krizės pradžioje ekonomikos ekspertai žadėjo šalies bankrotą, užima aukštesnę vietą.

Lietuvoje kol kas badu nemirštama, tačiau tarp gyventojų egzistuoja kraštutinė nelaimingumo išraiška – bauginančiai spartūs savižudybių ir emigracijos tempai, o viso to priežastis yra būtent moralinio klimato stoka, kuri dėl politikų neapdairumo laipsniškai naikiną tautą iš pat šaknų, teigia Lietuvos banko ekonomistas Raimundas Kuodis. „Manau, kad ne pinigų trūkumas čia yra svarbiausias, nes badu mes čia nemirštame. Tai ko trūksta, yra teisingumas ir atitinkamas moralinis klimatas.

Sunkmetis pablogino į skurdo spąstus vis dažniau patenkančių Europos moterų padėtį. Mažiau už vyrus uždirbančioms, ne visą darbo dieną dirbančioms ar laikinas sutartis turinčioms moterims vis sunkiau sudurti galą su galu. Europos Parlamento Moterų teisių komitetas siūlo stiprinti europines priemones, užtikrinančias lyčių lygybę ir padėsiančias moterims išsivaduoti iš skurdo ir nedarbo gniaužtų.

Grasinimai suspardyti, suluošinti ar kitaip susidoroti jau tampa socialinę paramą skirstančių įstaigų darbuotojų kasdienybe. Tie valstybės žmonės įpareigoti virš skurdo ribos atsidūrusiems pašalpų gavėjams pranešti, kad parama nebepriklauso. O tokia žinia gali bet kurį žmogų išvesti iš pusiausvyros. Įtūžo negavęs pašalpos Pirmadienio popietę Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriuje įsisiautėjęs 54-erių bedarbis svaidėsi grasinimais nušauti jam neįtikusią įstaigos darbuotoją.

Seimo narė Dalia Teišerskytė siūlo neatimti socialinės paramos iš asmenų, gavusių socialinę paramą. Tuo tikslu ji įregistravo Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektą. Pasak parlamentarės, šio projekto tikslas – panaikinti nuostatą, pagal kurią skiriant piniginę socialinę paramą, į pajamas įskaitoma visų šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens gauta labdara piniginėmis lėšomis.

Penktadienį Paryžiuje prasidėjo dvi dienas truksiantis Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių finansų ministrų ir bankininkų susitikimas, jo metu bus sprendžiama, kaip kovoti su maisto produktų ir kitų prekių brangimu. Skurdas žaibišku greičiu G20 šalių atstovai raginami išspręsti infliacijos problemą, kurią lemia didėjančios maisto produktų ir kuro kainos. Susitikime taip pat bus diskutuojama apie valiutas ir prekybą.

„Sodros" duomenys, kad net 60 proc. dirbančiųjų negauna vidutinio atlyginimo, o kas ketvirtas neuždirba minimalios 839 litų algos, rodo, jog skurdo pelkėje, nematydami tvirto kranto, murkdosi dauguma šalies gyventojų. Vargetų daugiau nei pusė Statistikos departamento laikinoji direktorė Vilija Lapėnienė per spaudos konferenciją pristatydama naujausius duomenis pabrėžė, kad 25 proc. darbuotojų pernai gavo iki 839 litų atlyginimą neatskaičius mokesčių. Dar 25 proc.

Tarptautinė visuomenė deda nemažas pastangas, kad iki 2015 metų būtų perpus sumažintas skaičius žmonių, gyvenančių už mažiau nei 1,25 JAV dolerio per dieną. Nepaisant krizės, šis tikslas, suformuluotas 2000 metų Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaracijoje, greičiausiai bus įgyvendintas. Tačiau skurdas planetoje neišnyks. Apie tai kalbama vienoje iš JT generalinio sekretoriaus Ban Ki Moono deklaracijų, pateiktų Socialinės plėtros komisijos nariams svarstyti.

Tarptautinė visuomenė deda nemažas pastangas, kad iki 2015 m. būtų perpus sumažintas skaičius žmonių, gyvenančių už mažiau nei 1,25 JAV dolerio per dieną. Nepaisant krizės, šis tikslas, suformuluotas 2000 m. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaracijoje, greičiausiai bus įgyvendintas. Tačiau skurdas planetoje neišnyks. Apie tai kalbama vienoje iš JT generalinio sekretoriaus Ban Ki Moono deklaracijų, pateiktų Socialinės plėtros komisijos nariams svarstyti.

Vyriausybei skolinantis užsienyje, Lietuvos gyventojai taip pat vis labiau grimzta į savo personalines skolas. Šalyje katastrofiškai nyksta vidurinysis visuomenės sluoksnis. Anksčiau buvę pasiturintys žmonės dėl nepakeliamų komunalinių bei kitokių mokesčių jau tapo skolininkais. Kai kurie prasiskolinę tiek, jog skoloms išmokėti nepakaktų viso metinio atlyginimo.

Vargingai gyvenančiųjų skaičius perkopė pusę milijono. Šiemet, prognozuojama, jis augs dar labiau. Sparčiai daugėja prašančiųjų paramos maisto produktais ir nemokamą maitinimą gaunančių vaikų, praneša LTV „Šiandien“. Prašančiųjų paramos maisto produktais skaičius pernai augo lyg ant mielių. Vien Kauno arkivyskupijoje, lyginant su 2009-aisiais, sulaukta 10 tūkstančių daugiau prašytojų – iš viso beveik 75 tūkst.

Nepaliaujamai ilgėja eilės dėl kompensacijų už šildymą, vandenį. Ne tik pensininkai ar bedarbiai – dirbantys žmonės yra priversti tiesti ranką į kompensacijas. „Esame pažeminti“, – sako žmonės. Gaunančių kompensacijas šiauliečių yra jau daugiau nei 14 tūkstančių. Prognozuojama, kad šiemet kompensacijoms mokėti reikės per 6 milijonų litų.

Kai Lawrence'as Candlishas 1997 metais Nacionalinėje loterijoje laimėjo 5,5 milijonus svarų, tąsyk atrodė, kad šie pinigai išpildys jo svajones, įskaitant klubo persodinimo operaciją, kurios vyriškiui reikėjo.

Šalčio banga Šiaurės Indijoje per praėjusias tris savaites nusinešė beveik 100 žmonių gyvybes. Policija pirmadienį pranešė, kad Utar Pradešo valstijoje naktį mirtinai sušalo dar 13 žmonių, praneša agentūra „dapd“. Dauguma aukų yra benamiai ir skurdžiai. Indijos sostinėje Naujajame Delyje iki šiol užregistruota dešimt šalčio aukų. Utar Pradešas yra viena skurdžiausių Indijos valstijų. Čia stogo virš galvos neturi penktadalis gyventojų iš 180 mln.

Dar gerokai iki didžiųjų šių metų švenčių pasienyje su Lenkija esančio Lazdijų miestelio degalinių lankytojai ir darbuotojai pastebėjo padidėjusį mikroautobusų srautą valstybės sienos link vedančia gatve, rašo „Lietuvos rytas“. Nesustabdė šio srauto nei kalėdinės nuotaikos, nei šventiniai renginiai, nei tarpušventis, nei pirmosios naujųjų metų dienos – daugybė automobilių lietuviškais valstybiniais numeriais kasdien važiuoja į Vakarus. Lietuva išvažiuoja.

Didžioji Britanija valkataujančius lietuvius parsiunčia atgal į Lietuvą. Į Vilniaus nakvynės namus per pusmetį grąžinti penki benamiai tautiečiai. Pasak nakvynės namų vadovų, britai ne tik sumoka už lėktuvo bilietą, jeigu reikia skiriama pinigų dokumentams sutvarkyti ir gyvenimo gimtoje šalyje pradžiai, skelbia „LNK“.55 erių klaipėdietis Antanas pustrečio mėnesio – Vilniaus nakvynės namų gyventojas. Prieš tai daugiau nei metus jo namai buvo Londono gatvės.

Vienoks Kūčių stalas laukia valdančiojo elito ir visiškai kitoks tų, kuriems tenka gyventi žemiau skurdo ribos. Kas labiausiai erzina Lietuvos žmones: dideli Seimo narių, premjerų ir prezidentų atlyginimai ar arogantiškas elegsys, melavimas ir solidarumo stoka? Dėl to esama įvairių nuomonių. Kiek reikia Seimo nariui? Dainininkė Agnė Petravičienė laidoje „Valandoje su Rūta“ kelia klausimą, kodėl Seimo nariai nesutiktų dirbti už 3 tūkst. litų atlyginimą.

Bangladeše nuskendus laivui žuvo mažiausiai 32 žmonės. Nuskendo 16 moterų ir tiek pat vaikų, sekmadienį pranešė policija, kuria remiasi agentūra AFP. Pateiktais duomenimis, perpildytas laivas su 150 žmonių Surmos upėje rėžėsi į krovininį laivą ir nuskendo. Nelaimė įvyko maždaug už 240 km į šiaurės rytus nuo sostinės Dakos. Vieno policininko teigimu, daugumai vyrui pavyko išplaukti į krantą. Kai kuriuos žmones iš šalto vandens ištraukė žvejų laivai. Dar yra dingusiųjų.

Tik beširdis žmogus pagailėtų aukoti vargstančiajam ar ligoniui. Net moksliškai įrodyta, kad sušelpusysis kitą pasijunta laimingesnis. Vis dėlto ar sąžininga ir etiška, kai verslininkai labdaros akcijomis siekia reklamos? Tokių ypač prieš Kalėdas pridygsta lyg grybų po lietaus. Tapo madinga Labdaringos užmačios tapo kone populiariausia viešųjų ryšių strategija.

Valdžios pažadai, kad krizei išsikvepiant kitąmet skursime mažiau, kol kas pildosi nebent išrinktiesiems, ciniškai tvirtinantiems, kad šeimai įmanoma pragyventi ir iš 125 litų per mėnesį. Tačiau tokia demagogija atsimuša į kraupią realybę. Nepajėgdamos išlaikyti šeimų motinos jau atsisako net ką tik gimusių kūdikių. Gruodžio 3-iosios vakarą Jonavos rajono ligoninės akušerinio skyriaus darbuotojos išgirdo durų skambutį. Pravėrusios jas išvydo krepšį, o jame – naujagimį.

Valdančioji Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) patvirtino kandidatų sąrašus kitų metų vasario 27-ąją vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose. LiCS kandidatus kelia 54 savivaldybėse iš 60-ies. Vilniuje liberalcentristus į sostinės tarybą ves liberalcentristų lyderis, dabartinis miesto vicemeras Gintautas Babravičius. Kaune pirmas kandidatų sąraše įrašytas buvęs šio miesto meras Arvydas Garbaravičius.

Skaičiai rodo Didžiojoje Britanijoje yra rekordiškai daug skurstančių vaikų, nepaisant to, kad bent vienas jų tėvų dirba. „The Independent“ skelbia Britanijoje esant 2,1 milijono vaikų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, nors jų tėvai ir turi darbą. Teigiama, kad per pastaruosius penkerius metus šis skaičius išaugo 400 tūkstančių. Dienraštis pastebi, kad tai rodo, jog skambus posakis, kad „iš skurdo galima pakilti tik sunkiai dirbant“ praranda prasmę.

Į Lietuvą atkeliavęs šaltis jau pareikalavo žmonių aukų Klaipėdoje ir Marijampolėje. Medikų teigimu, žmonės mirė dėl bendro kūno atšalimo sustojus širdžiai. Skubias socialines paslaugas teikiančios įstaigos tikina, kad sulaukia vis daugiau sušalusių klientų. Prašo šiltesnių drabužių ir karštos arbatos „Kur čia nepajusi nelaimėlių antplūdžio. Tuntais ateina prašyti pirštinių, avalynės, kepurių, karštos arbatos.

Šiomis dienomis sukanka dveji metai, kai dirba XV – Kubiliaus – vyriausybė. Pasidžiaugti visuomenė gali nebent nuolatiniais priminimais, kad krizė baigiasi. Tik šios valdžios veiksmai visuomenei suteikė daugiau ašarų nei džiaugsmo. Dar 2008–ųjų pabaigoje įvykdyta naktinė mokesčių reforma, kai per kelias dienas priimta per 60 įstatymų pataisų, per 100 mokestinių pakeitimų. vyriausybės palaiminimu PVM tarifas padidintas iki 19 proc. (nuo 2009–ųjų rugsėjo – iki 21 proc.

Oficialūs duomenys rodo, kad kas penktas žmogus Lietuvoje gauna minimalią algą. Rugsėjį „Spinter tyrimai“ atlikta namų ūkių finansinės padėties analizė parodė, kad gyventojai, kurių pajamos per mėnesį siekia iki 687 litų į rankas, didžiausią pajamų dalį išleidžia maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams (39 proc.) bei būsto komunaliniams mokesčiams (20 proc.

Prasidedant adventui – didžiajam susikaupimo ir laukimo laikotarpiui, „Maisto bankas“ savaitgalį vėl kvietė prisiminti skurstančiuosius. Panevėžio prekybos centruose paaukoti maisto produktų alkstantiesiems prašė 16-a organizacijų, padedančių vargšams. Iš jų keturios akcijoje dalyvavo pirmąkart. Vaikams buvo dosnūs Akcijos dalyviai pastebi, kad sunkmetis vis dėlto žmonių gerumo neužgesino.

7 proc. šeimų, auginančių vaikus iki 16 metų, neišgali bent kartą per dieną juos maitinti mėsa, žuvimi ar lygiaverčiu vegetarišku maistu.8 proc. negali kasdien nupirkti šviežių vaisių ir daržovių. Tarp skurdo rizikoje gyvenančių šeimų tokių buvo atitinkamai 17 ir 15 proc., tarp vieno suaugusio asmens su vaikais namų ūkių – 19 ir 14 proc., praneša Statistikos departamentas.

Į Lietuvą atvažiavo rudeninis gelbėjimo nuo alkio traukinys. Paskutinį rudens mėnesį labdaros organizacijos daugiau nei pusei milijono gyventojų išdalys arti 3 tūkst. tonų maisto produktų. Po keletą kilogramų kiekvienam gurgiančiam pilvui. O alkanai sielai? O sielai – nieko, tegul ji ganosi kaip išmano. Į tokią valstybę, kokioje gyvename, sielai patenkinti labdaros traukiniai neužsuka. Tie, kurie gyvena šia diena, sielos kirminą užpila pilstuku.

Daugiavaikė motina iš Panevėžio rajono Pazukų kaimo 42 metų Vilma Miskova galėtų pretenduoti į Lietuvos skurdo rekordų knygą, jeigu tokia būtų. Šešių asmenų šeimos mėnesio pajamos – vos 280 litų. Daugiavaikė ieško užtarėjų Trys jos sūnus – dvejų, trejų ir penkerių metų – pinigų skaičiuoti dar nemoka ir nesuvokia, kokiomis sąlygomis motinai tenka juos auginti. Du vyresnieji berniukai – 10 ir 16 jau supranta, kuo skiriasi jų ir bendraklasių namai.

Daugiavaikė motina iš Panevėžio rajono Pazukų kaimo 42 metų Vilma Miskova galėtų pretenduoti į Lietuvos skurdo rekordų knygą, jeigu tokia būtų. Šešių asmenų šeimos mėnesio pajamos – vos 280 litų. Trys jos sūnus – dvejų, trejų ir penkerių metų – pinigų skaičiuoti dar nemoka ir nesuvokia, kokiomis sąlygomis motinai tenka juos auginti. Du vyresnieji berniukai – 10 ir 16 jau supranta, kuo skiriasi jų ir bendraklasių namai.

„Baikit triukšmauti! Iškviesiu policiją! Trukdot man ilsėtis..." – sudraudžia Danutė Damanskienė sandėlyje dirbančius darbininkus. Darbininkai nekreipia dėmesio – toliau krauna dėžes. Šypsosi ir Danutė: „Nekviesiu, tik taip juokauju". Staiga ir vėl nuomonę pakeičia: „Visi čia man trukdo, aš noriu miego", – ir vėl kuičiasi į purvinus patalus, iš kurių ką tik žadėjo keltis. Danutės „lova" – po atviru dangumi.

Šįmet net 182 tūkst. Lietuvos gyventojų kažkaip išgyvena tegaudami po 315 litų per mėnesį. Galime tik pasiguosti, kad pasaulyje 1,5 milijardo žmonių per mėnesį tegali išleisti po 75 litus, tačiau Žemėje kas 3,6 sekundės nuo bado miršta vienas žmogus. Žurnalas „Newsweek“ pagal gyvenimo kokybę Lietuvai skyrė 34 vietą iš tyrime dalyvavusių 100 planetos valstybių, tačiau iš esmės į tokį pat klausimą lietuviai praėjusią savaitę viešosios nuomonės tyrimų kompanijai „Spinter tyrimai“ atsakė kitaip.

Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra" vėl maudosi šlovės spinduliuose – daugiau nei prieš savaitę planetos vicečempionais tapę šokėjai sulaukė prezidentės, miesto valdžios padėkos, liaupsių ir šiltų žodžių. Tačiau jau netrukus kolektyvas turės sugrįžti į realybę – treniruotis varganomis sąlygomis, jausti nuolatinį rūpestį bei stresą, kaip surinkti lėšų, būtinų naujiems pasirodymams.

Susitikimuose su žmonėmis dažnai girdžiu užduodant klausimus – kodėl mes daug dirbame, bet neuždirbame? Kodėl negalime išmaitinti savo vaikų? Deja iki šiol galima teigti, jog Lietuvoje gyvena vadinamoji „skurstančioji dirbančiųjų klasė“. Pastarieji keli metai dar kartą sustiprino kalbas apie dvi Lietuvas. Viena Lietuva yra turtinga, graži ir spindinti žurnalų viršeliuose, kita Lietuva – pilka, sena, skurstanti – niekam nereikalinga.

Per 20 metų politikai taip ir nesugebėjo reformuoti „Sodros“ sistemos, kad ši dirbtų efektingai. Gal pakaks rinkti į valdžią kvailius? Kiek galima tyčiotis iš tautos? Nei daug, nei mažai – maždaug 750 litų vidutiniškai gauna Lietuvos pensininkas. Per dieną – maždaug 25 litai. Atmetus išlaidas, skirtas šildymui, dovanoms anūkams, vaistams, lieka keli litai. Ir sotu, ir šilta, ir gera. Jei pasiknisi konteineriuose – gyvensi sočiau.

Prostitucijos ir prekybos moterimis atvejų sparčiai daugėja. Šiemet į Šiaulių vyskupijos Caritas vykdomą pagalbos projektą įsijungė beveik dukart daugiau prostitucijos aukų nei pernai, kone pusė jų — nepilnametės. Tokio augimo priežastys — ekonominis ir moralinis skurdas. Dažniausiai merginos vežamos į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Daniją, Graikiją, Ispaniją. Darbo vieta — gatvė Rasai (vardas pakeistas) greit bus trisdešimt.

Aštuonios iš dešimties Lietuvos šeimų savo finansinę padėtį dabar apibūdina kaip blogą ar vidutinę – 80 proc. apklaustųjų. Šeimos finansinę padėtį kaip gerą įvertino kas šeštas – 16 proc. namų ūkių. Prieš metus – 2009 m. rugsėjį – šeimos finansinės padėties vertinimas buvo panašus. Tačiau lyginant su situacija prieš dvejus metus, stebimi dideli pokyčiai į blogąją pusę.

Maltos ordinas Lietuvoje šį rudenį, kaip ir kiekvienais metais, kviečia prisiminti senus, vienišus žmones. Jie labiausiai skursta mūsų visuomenėje. Žemiau skurdo ribos gyvena apie 100 tūkst. senolių. Oficialiais statistikos departamento duomenimis praėjusiais metais šalyje buvo 627 tūkstančiai vyresnių nei 60 metų žmonių.  Net 31 proc. skursta tarp 50 ir 64 metų. Vyresnių nei 65 metų tarpe žemiau skurdo ribos gyvena 15 proc. žmonių.

Kitų metų valstybės biudžetas nėra socialiai orientuotas, ir tikėtina, kad dėl to kitais metais šalyje išaugs skurstančiųjų skaičius. Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje apie kitų metų biudžetą ir jo poveikį skurdui, Maisto banko konsultantas Vaidotas Ilgius pasakojo, jog per pastaruosius dvejus metus prašančiųjų paramos maistu išaugo daugiau nei du kartus. Šiuo metu apie 350 tūkst. gyventojų kartą per du mėnesius ateina pasiimti paketo su maisto produktais.

Pasak finansų analitiko Gitano Nausėdos norint išspręsti skurdo problemą, pirmiausia reikia išspręsti pačios valstybės skurdo problemą. Eksperto vertinimu, 2011-ųjų metų valstybės biudžetas skurdo įveikimo klausimais nežada nieko geriau negu šiųmetis. Taip esą bus ne tik dėl prognozuojamo lėto ekonominio šalies augimo, kuris šiemet, palyginus su tokiu pat laikotarpiu pernai, per trečiąjį ketvirtį padidėjo 0,6 proc.

2010-ieji Europoje yra paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Tačiau Lietuvoje dalis žmonių ir per sunkmetį lobsta, o kita dalis sparčiai ritasi į skurdo bedugnę.„Dūstame nuo diržų veržimosi. Kai kurie jau atsidūrė ties pražūties slenksčiu. Prašome jūsų pagalbos dėl šildymo kainų, kompensacijų, įsiskolinimų, kad gyventojai galėtų šiek tiek atsikvėpti“, – tokį laišką Prezidentei Daliai Grybauskaitei parašė Vida Mažylienė, kuri surinko kelis šimtus anykštėnų parašų.

Lietuvos žmonės turėtų neregėtai apsidžiaugti. Mat užvakar iš Europos Parlamento (EP) atėjo žinia, jog europiečių išrinktieji, siekdami mažinti skurdą, pritarė minimalių pajamų įtvirtinimui Europos Sąjungoje. Iš kur bus semta, tarkime, skurdžioje Lietuvoje lėšų visuomenės socialinei atskirčiai sumažinti? Ekonomisto profesoriaus Romo Lazutkos nuomone, reikalingi pinigai bus paimti papildomai apmokestinant turtingesnįjį sluoksnį.

Kas penktas lietuvis gyvena ant skurdo ribos, skelbia statistika. Vadinasi, visi kiti — geriau už juos. „Šiaulių kraštas“ pasidomėjo, kaip iš tiesų gyvena vidutiniokai? Laikraščiui apie tai pasakoja keturių asmenų šeima, kuri pagal pajamas statistinę skurdo ribą lenkia net tūkstančiu litu. Įsitikinome, kad šeima gyvena spausdama centus.

Gyvenimas gatvėje - toli gražu ne svajonė. Vakarais bijome eiti mažiau apšviestu kiemu, o į gatvės gyventojus visada žiūrime įtariai - vagys, narkomanai, alkoholikai, degradavę žmonės... Kas juos tokiais padarė? Kokia jų kasdienybė? Sakot, patys kalti?... O jei elgeta gimei?... Vaiko raida - sunkus procesas, kuris lemia tolesnį žmogaus kelią.