Didžiųjų šalių ekonomai, politikai, įvairios organizacijos (tarp jų – Tarptautinis valiutos fondas) bei Pasaulio Bankas išreiškė susirūpinimą, kad pasaulis žengia į dar vieną recesiją, nespėjus atsigauti nuo 2008-2009 m. ekonomiką parklupdžiusio nuosmukio. Remiantis tyrimais, naujoji krizė anaiptol nebus nei trumpa, nei silpna, rašo businessinsider.com.
Patys akivaizdžiausi pokyčiai matyti JAV, Didžiojoje Britanijoje, Europoje bei Japonijoje. Bendrasis vidaus produktas JAV buvo vangus, antrajame metų ketvirtyje tepadidėjęs 2 proc. Tuo tarpu Japonijos BVP tuo pačiu laikmečiu nukrito 0,3 proc., o Vokietijos, eurozonos lopšio, BVP antrajame metų ketvirtyje tepakilo 1 proc.
Ekonominė šių regionų realybė rimtai sutrukdys sparčiai BRIK (Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos) šalių plėtrai. BVP augimas BRIK šalyse didžiąja dalimi priklauso nuo jų eksporto į išsivysčiusias šalis.
Užklumpančios ekonominės krizės paprastai yra matuojamos būtent BVP smukimu, tačiau yra ir kitų, ne ką mažiau svarbių, veiksnių. Pasaulinis siuntų gabenimo laivais našumas yra vienas iš jų.
Pilietiniai karai – tai dar vienas veiksnys, kadangi jie neretai suniokoja nacionalinę ekonomiką. Tuo tarpu padidėjęs nuskurdusių žmonių skaičius signalizuoja pasaulinį prekių vartojimo nuosmukį tose šalyse, kur gyvena patys vargingiausieji.
Krizės metu namų ūkio pajamos paprastai nukrinta, o nedarbo lygis arba pakyla, arba lieka labai aukštame lygyje, nusistovėjusiame prieš tai praūžusio nuosmukio metu. Vyriausybės išlaidos turėtų padėti verslui bei vartotojų aktyvumui skatinti, tačiau, vietoj to, jos sumažėja ir pašalina patį svarbiausią saugumo garantą, taip reikalingą vargingam pagyvėjimui garantuoti.
Taigi, devyni rodikliai, jog artėja dar viena pasaulinė krizė:
1. Stojanti laivyba
Laivyba – itin svarbus pasaulinės finansinės gerovės rodiklis, nes didžiulė pasaulio prekių dalis yra gabenama jūra. Šios prekės – kone viskas, pradedant žaliavine nafta, baigiant žemės ūkio produktais bei transporto priemonėmis. Tačiau pramonės milžinė „AP Moller-Maersk“ neseniai pranešė apie gautas pajamas ir smarkiai nukritusią paklausą.
Laivyba (Fotodiena.lt/R. Vilimo nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Paskutiniai duomenys apie sausų ir birių produktų gabenimą atskleidė, kad rodikliai šįmet nukrito trečdaliu, o „Hanjin Shipping“, „Orient Overseas“ bei „Mitsui OSK Lines“ kompanijos negalėjo įvesti papildomų mokesčių – įprastų paklausos piko laikotarpiais. Dėl viso to kalta nepakankama prekių, gabenamų iš valstybės į valstybę, paklausa.
2. Neigiamos BVP prognozės
Pasaulinės ekonominės organizacijos vienu metu paskelbė BVP smukimo prognozes. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gegužės mėnesio pranešime dėl BVP pagerinimo tarp šalių narių pabrėžė, jog ekonominė plėtra susvyravo ir, manoma, mažės dar ir 2012 metais. Tarptautinis valiutos fondas birželio mėnesį paskelbė kone tą patį.
Pasaulinės ekonominės organizacijos vienu metu paskelbė BVP smukimo prognozes. (nuotr. Fotodiena.lt/Redas Vilimas) (nuotr. Balsas.lt)
Pasaulio Bankas taip pat laukia pasaulinės plėtros sulėtėjimo ir perspėjo, kad kainos žaliavų ir naftos rinkose gali pristabdyti tolimesnę plėtrą. Kiekviena iš šių kompanijų viena su kita nėra susijusios, todėl į tuo pačiu metu skelbiamą pavojų nederėtų žvelgti pro pirštus. Be to, kiekviena jų renka duomenis iš didžiosios dalies pasaulio šalių, todėl šiais tyrimais galima pasikliauti.
3. Mažėjanti naftos paklausa
OPEC (naftą eksportuojančių šalių organizacija) pranešė apie kritusią paklausą. Praeitą mėnesį OPEC išleistoje prognozėje visiems metams buvo teigiama: „Rūpestis dėl skolų dydžio Europoje bei JAV ir lėtėjančio ekonomikos augimo ženklai Kinijoje bei Indijoje, išgąsdino rinką ir sukėlė baimę dėl dvigubos recesijos“.
Nafta (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
Tuo tarpu TEA (Tarptautinė energetikos agentūra) paskutiniojoje mėnesinėje naftos rinkos ataskaitoje pranešė: „Pirmąkart nuo 2009 m. kovo, Kinijos mėnesinė menama paklausa, sudaroma kasmet, birželį buvo nukritusi 1,5 proc.“ Buvo pridėta, jog: „Šis sumažėjimas – tai įrodymas, kad Kinijos ekonomika taip pat lėtėja ir, kad aukštesnės galutinį vartotoją pasiekiančios kainos yra priklausomos nuo poreikio“.
Naftos kainos – vienas svarbiausių rodiklių, signalizuojančių apie žaliavinės naftos paklausą. Tuo tarpu WTI (naftos rūšies, plačiai naudojamos kaip etalono Šiaurės Amerikos naftos rinkoje) kaina per mažesnį, nei trijų mėnesių laikotarpį, nukrito nuo 105 dolerių iki 80 dolerių už barelį.
4. Smunkančios akcijų biržos
Visos pagrindinės pasaulio akcijų biržos išvien traukiasi. Akcijų indeksai beveik kiekvienoje didžiausioje tautoje neseniai buvo išparduoti. Tuo tarpu tam tikruose regionuose, kuriuose, investuotojai įsitikinę – rinkų augimas nekis, būtų galima mainytis bent jau tokiu pat lygiu, kaip kad vasaros pradžioje, tačiau niekas nieko nedaro.
„The Dow Jones Industrial Average“ ir kiti didieji JAV indeksai neseniai nukrito 15 proc. Vokietijos DAX aplankė sunkumai paskelbus žinias, kad ekonomika šalyje – žymiai sustojo ir tai turėjo įtakos akcijų kainoms. D. Britanija, rodos, jau dabar yra krizėje ir jos FTSE indeksas tai atspindi. Prancūzijos CAC 40 taip pat yra smukęs. Japonijoje „Nikkei“ per pastarąjį mėnesį nukrito 10 proc.
Smunkančios akcijų biržos (nuotr. Fotodiena.lt/Redas Vilimas) (nuotr. Balsas.lt)
Rodos, ekonomiškai stipriausių regionų akcijų rinkoms turėtų sektis nors kiek geriau, tačiau Hong Kongo „Hang Seng“ per paskutinįjį mėnesį sumažėjo 10 proc., taip pat – ir Brazilijos „Bovespa“. Tokie akcijų rinkų požymiai atskleidžia, kad sulėtėjimas kaip reikiant pasklido po išsivysčiusį pasaulį.
5. Nedarbas
Nedarbo problemos darosi vis opesnės daugelyje tautų. Išsivysčiusio pasaulio šalyse, turinčių rimtų įsiskolinimo problemų, bedarbystė esti pati didžiausia. Štai Graikijoje yra 15 proc. bedarbių. Airija ne ką teatsilieka su 14 proc., o Ispanijoje šis skaičius siekia net 21 proc. Anot politinių lyderių, Vyriausybių pašalpos šiose tautose tapo ekonomiškai neįmanomomis.
Benamis (A.Repšio nuotr./sekunde.lt) (nuotr. Balsas.lt)
Tačiau lėtai besiplečiančiose valstybėse tai dar netapo problema. Kinijoje, atlikus šalies nedarbo lygio analizę, buvo pranešta, jog: „Nedarbas Kinijoje tesiekia 4 proc“. Tačiau šis skaičius – pažymėtas žvaigždute, ties kuria parašyta: „Šie duomenys yra surinkti tik miestų zonose; o jeigu priskaičiuotume migrantus, skaičius pakiltų iki 9 proc.“ Dėl sumažėjusios paklausos Japonijoje ir Vakaruose nukritęs eksporto poreikis dar labiau padidintų bedarbystės Kinijoje skaičių.
6. Pilietinių karų pasėkmės
Kova už demokratiją Egipte smarkiai pakenkė šalies finansams, kadangi dauguma įmonių arba užsidarė, arba jų prekėms pakenkė chaosas, tvyrantis šalyje, kuri vis dar neišsirinko naujos nuolatinės Vyriausybės. Situacija Libijoje – dar blogesnė, nes ši problema persiduoda kitoms tautoms, paliestoms neramumų regione.
Kariai (nuotr. SCANPIX)
Pastarųjų pasekmės – daugiau, nei trivialios. Egiptas, atsižvelgiant į jo BVP, pagal ekonomiką užima 40-tą vietą pasaulyje. Sirija, Libija bei Irakas patenka tarp 70-ties kitų valstybių. Užsitęsę pilietiniai neramumai ir organizuotos ekonomikos nykimas paveiks eksporto tėkmę į šias šalis.
7. Skurdas
Nuskurdusių žmonių skaičius sparčiai kyla. Šiais metais žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos ir vargiai turinčių maisto, kiekis ženkliai išaugo. Jungtinių tautų atlikto tyrimo dėl subalansuotos plėtros dalis atspindėjo, kad, nors nuo 1992 m. pasaulio BVP išaugo net 60 proc., kai kuriose pasaulio dalyse neaptiktas joks augimas.
Šie gana žemo lygio regionai, nors ir įtraukti tarp pasaulinių vartotojų, yra nuolat stekenami sausrų, potvynių ir kenčia dėl aukštų maisto kainų. Metų pradžioje Pasaulio Bankas pranešė, kad „kylančios maisto kainos nuo praėjusio birželio išsivysčiusiose šalyse įstūmė į skurdą apie 44 mln. žmonių“.
Jungtinės Tautos dvi Somalio teritorijas paskelbė bado zonomis (nuotr. SCANPIX)
Daugumai pačių vargingiausių tautų reikia plėsti ūkininkavimo galimybes, kadangi tai padėtų gauti pelno ir patenkinti grūdų poreikį kitose šalyse. Deja, būtinoji pagalba neretai nebūna finansuojama, o tam tikros šalies žemė sodinti kultūroms – tiesiog netinkama.
8. Valdžios sektoriaus išlaidų mažinimas
Ekonominė JAV, D. Britanijos, Graikijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos plėtra didžiąja dalimi priklauso nuo Vyriausybės išlaidų. Tai ypatingai pasireiškia tuomet, kai pasaulio ekonomika tampa prasta. Tačiau, vietoj to, kad padidintų išlaidas, dauguma tautų sumažino savo biudžetus.
Finansinė eurozonos krizė yra tokia didelė, jog Graikija, Portugalija, Italija, Ispanija ir D. Britanija jau sumažino arba įsipareigojo žymiai sumažinti valdžios sektoriaus išlaidas taupumo programų įgyvendinimui.
Taupymas (nuotr. Fotodiena.lt/) (nuotr. Balsas.lt)
Pastarosios yra skirtos nacionaliniam deficito kilimui kompensuoti. JAV jau pradėjo panašų procesą, kurio pirmasis etapas turėtų būti baigtas lapkričio mėnesį.
9. Volstrytas (Niujorko finansų centras) atsuka nugarą augimui
Stambūs bankai bei sandorių tarpininkai labiausiai iš visų rinkos dalyvių norėtų, kad verslininkai ir investuotojai tikėtų, jog ekonomika ateityje plėsis. Sparčia plėtra yra pagrįsti visi pagrindiniai jų pajamų šaltiniai – įmonių skolų valdymas, jų susijungimai ir perėmimai, pradiniai viešieji siūlymai bei individualios investicijos.
Tačiau, pastaruoju metu, kai kurie stambiausi kapitalo fondai ėmė reikšti pesimistines nuomones. Įmonė „Morgan Stanley“ nesenai sumažino savo pasaulinio ekonomikos augimo prognozes. Pasak jos, JAV ir eurozona „svyruoja pavojingai arti recesijos“.
Įžymusis Volstryto bulius (nuotr. travelblog.org) (nuotr. Balsas.lt)
„Goldman Sachs“ taipogi sumažino pasaulio BVP augimo prognozę. Jie atkreipė dėmesį į pavojus JAV ir Europoje, pagrindiniais susirūpinimo šaltiniais įvardindami valstybių skolos problemas ir vyriausybių skiriamos finansinės paramos šalių ekonomikoms trūkumą.
