nedarbas

Per metus jaunimo nedarbas šalyje pastebimai išaugo. Vieni specialistai įspėja, kad tai signalizuoja ne tik ekonominius svyravimus, bet ir gilesnes rinkos problemas ar net artėjančią krizę. Tačiau, kitų nuomone, jaunimo nedarbas susijęs su kvalifikacijos stoka, dideliais lūkesčiais ir sparčiai besikeičiančia darbo rinka. Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys rodo, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 7,4 proc.

Oficialus nedarbas gegužės 1-ąją šalyje siekė 8,1 proc. – per mėnesį rodiklis sumažėjo 0,4 proc. punkto, skelbia Užimtumo tarnyba.  Gegužės 1 dieną tarnyboje registruota 146,7 tūkst. bedarbio statusą turinčių žmonių – 5,4 proc. (8,4 tūkst.) mažiau nei prieš mėnesį.  Užimtumo tarnybos duomenų analitikė Audronė Butkienė sako, kad kovą suintensyvėjusi darbuotojų paieška aktyvumą išlaikė ir balandį – augo darbo paklausa ir gyventojų užimtumas.

Oficialus nedarbas šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 7,4 proc. ir buvo 0,5 procentinio punkto didesnis nei 2025 metais tuo pat metu. Per ketvirtį – palyginti su 2025 metų ketvirtuoju ketvirčiu – nedarbas augo 0,6 punkto, trečiadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Oficialus nedarbas pirmąjį ketvirtį augo 0,5 punkto iki 7,4 proc.  Vyrų nedarbo lygis pirmąjį ketvirtį siekė 8,4 proc., moterų – 6,4 proc. Pirmąjį ketvirtį šalyje buvo 117,1 tūkst.

Darbo ieškantys darbuotojai vis dažniau dalijasi karčia patirtimi. Nemaža dalis jų pasakoja darbdaviams siunčiantys dešimtis ar net šimtus gyvenimo aprašymų, bet nesulaukiantys jokio atsako. Socialiniuose tinkluose plinta nusivylimas ir klausimai – ar darbo rinka iš tiesų sulėtėjo, ar darbdaviai tiesiog ignoruoja kandidatus? Oficialūs duomenys rodo augančią darbo pasiūlą ir tūkstančius laisvų darbo vietų, tačiau reali patirtis dažnam ieškančiajam atrodo visiškai kitokia.

Pasaulio banko vadovas Ajay Banga įspėjo apie artėjančią pasaulinę užimtumo krizę, kuri artimiausiais metais gali paliesti šimtus milijonų žmonių, rašo „Reuters“. Pasak jo, per ateinančius 10–15 metų besivystančiose šalyse darbingą amžių pasieks apie 1,2 milijardo žmonių, tačiau šių valstybių ekonomikos galės sukurti tik apie 400 milijonų darbo vietų. Taigi potencialus deficitas sieks apie 800 milijonų darbo vietų.

Šių metų kovą šalies darbo rinkoje fiksuotas rekordinis aktyvumas – darbuotojų paklausa išaugo 46 proc. Tai didžiausias augimas per pastarąjį pusmetį, gerokai lenkiantis praėjusių metų tendencijas, pranešė Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, pirmąjį pavasario mėnesį dirbti pradėjo 21,1 tūkst. asmenų. Įsidarbinusių skaičius augo visose savivaldybėse ir visuose veiklos sektoriuose, išskyrus meninės ir rekreacinės veiklos. Darbo ieškantys asmenys kovo mėnesį galėjo rinktis iš 15,4 tūkst.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse gruodį išliko ankstesnio mėnesio lygyje – 5,0 proc., skelbia organizacija. Aukščiau 5 proc. ribos vidutinis nedarbas EBPO narėse nepakyla nuo 2022-ųjų balandžio. Nedarbo lygis paskutinį praėjusių metų mėnesį išliko stabilus 22 iš 32 šalių, kurių duomenys EBPO buvo prieinami, septyniose valstybėse mažėjo, o trijose didėjo.

Nedarbo lygis 2025 m. šalyje sudarė 6,9 proc. ir buvo 0,2 proc. punkto mažesnis nei užpernai, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Remiantis Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, vyrų nedarbo lygis pernai sudarė 7,9 proc., moterų – 5,8 proc. 2024 m. nedarbo lygis atitinkamai buvo 7,7 proc. ir 6,4 proc. Tuo metu 15–24 metų amžiaus jaunimo nedarbo lygis sudarė 14,1 proc. ir buvo 2,1 proc.

Nedarbo lygis Lietuvoje pernai siekė 6,9 proc. – 0,2 procentinio punkto mažiau negu 2024 metais, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pernai šalyje buvo 108 tūkst. bedarbių – 3,6 proc. (4 tūkst.) mažiau nei užpernai. Ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo 0,2 punkto ir sudarė 2,5 proc. Užimtų gyventojų skaičius per metus sumažėjo 0,1 proc. (0,9 tūkst.) iki beveik 1,5 mln. Ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių žmonių skaičius augo  1,8 proc. (16 tūkst.) iki 920 tūkst.

Pirmąjį šių metų mėnesį Europos darbo barometras kito nežymiai, tačiau vėl nusmuko į neigiamą zoną, prognozuojant neapibrėžtumą darbo rinkoje. Tuo metu Lietuvoje šis rodiklis pirmą kartą nuo praėjusių metų vasario smuktelėjo žemiau neutralios ribos, leidžiant nuspėti galimą situacijos blogėjimą artimiausiais mėnesiais, skelbia Užimtumo tarnyba.

Per metus Vilniaus apskrityje sumažėjo registruotas nedarbas, o darbo rinka išliko aktyvi – kas trečias į darbo rinką grįžęs žmogus įsidarbino būtent šioje apskrityje, skelbia Užimtumo tarnyba.   Remiantis tarnybos duomenimis, Vilniaus apskrityje registruotas nedarbas pernai sumažėjo 0,3 proc. punkto iki 8,3 proc. Labiausiai nedarbas mažėjo Ukmergės rajono savivaldybėje – nuo 9,2 proc. iki 7,8 proc. ir Švenčionių – nuo 9,4 proc. iki 8,5 proc.

Nauji metai atneša naujų vilčių, o sausis dažnai yra populiariausias metas karjeros pokyčiams. Beveik pusė europiečių teigia, kad 2026 m. planuoja ieškoti naujo darbo. Tačiau kartu beveik keturi iš penkių teigia, kad nesijaučia pasirengę ieškoti naujos darbo vietos. Remiantis nauju „LinkedIn“ tyrimu, beveik pusė europiečių (47 proc.) 2026 m. ketina ieškoti naujo darbo, tačiau didžioji dauguma (77 proc.) jaučiasi nepasirengę jo ieškoti.

Registruotas nedarbas Estijoje paskutinį praėjusių metų mėnesį padidėjo 0,2 procentinio punkto iki 6,3 proc., skelbia Draudimo nuo nedarbo fondas. 2025-ųjų pabaigoje Estija turėjo 44,67 tūkst. oficialiai registruotų bedarbių, iš jų beveik 8 tūkst., tai yra 17,9 proc. visų, buvo riboto darbingumo asmenys. Praėjusį mėnesį užregistruota 7,14 tūkst. naujų bedarbių – 2,9 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį. Didžiausias registruotas nedarbas šalyje išliko Rytų Viru apskrityje (10,9 proc.

Praėjusių metų gruodį Lietuvos darbo rinkoje sumažėjo dirbančiųjų, taip pat augo registruotas nedarbas. Užimtumo tarnybos duomenimis, bendras dirbančiųjų skaičius susitraukė 0,56 proc., o registruotas nedarbas padidėjo 0,2 proc. punkto iki 8,7 proc.  Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė sako, kad sulėtėjusi darbo rinka ir registruoto nedarbo augimas yra būdingi žiemos sezono metu.

Tarp Europos Sąjungos (ES) šalių didžiausias nedarbo lygis pernai fiksuotas Suomijoje, rodo Europos Komisijos duomenų analizės agentūros Eurostato ketvirtadienį paskelbti duomenys. Lapkričio mėnesį Suomijoje buvo daugiau nei ketvirtis milijono bedarbių, kurie sudaro 10,6 proc. darbo jėgos. Pagal šį rodiklį Suomija 0,2 proc. „aplenkė“ ilgai nepageidaujamos pirmosios vietos ES nedarbo lygio reitinguose neužleidusią Ispaniją.

Paskutinį 2025 metų mėnesį darbo rinkos barometras šiek tiek sumažėjo (-0,2 balo), tačiau įsitvirtino neutralioje pozicijoje (100), praneša Užimtumo tarnyba.  Pažymima, jog tuo pačiu laikotarpiu pernai darbo rinkos barometras buvo 0,5 balo mažesnis, buvo prognozuojama šiek tiek blogėsianti situacija. Tuo metu neutralioje zonoje paskutinį kartą šis rodiklis gruodį buvo prieš trejus metus – 2022-aisiais.

Vidutinis nedarbo lygis Jungtinėje Karalystėje rugpjūtį-spalį, palyginti su ankstesniu trijų mėnesių laikotarpiu, pakilo 0,1 procentinio punkto iki 5,1 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba ONS. Naujasis rodiklis – didžiausias nuo 2021 metų pirmųjų trijų mėnesių, pažymi „Trading Economics“. ONS nurodo, jog bedarbių rugpjūtį-spalį padaugėjo 158 tūkst. iki 1,832 mln., o dirbančiųjų sumažėjo 16 tūkst. iki 34,226 milijono. Užimtumo lygis nukrito nuo 75,2 proc.

Paskutinį rudens mėnesį darbo rinka Lietuvoje sulėtėjo – mažėjo darbo pasiūlymų ir įsidarbinusių žmonių, taip pat nežymiai augo registruotas nedarbas, pranešė Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, gruodžio 1 dieną šalyje buvo registruota154,5 tūkst., arba 4,7 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį, bedarbių.  Registruotas nedarbas padidėjo 0,3 proc., o naujų klientų į Užimtumo tarnybą kreipėsi 13 proc. mažiau nei spalį ir 4 proc. mažiau nei prieš metus.

Nedarbas spalį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas šalyje smuko 0,4 procentinio punkto, o per mėnesį nepakito ir siekė 6,5 proc. Darbo neturėjo 103 tūkst. žmonių, iš jų 14 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – jo nedarbo lygis per metus smuko 2,4 punkto iki 12,9 procento. Latvijoje nedarbas siekė 7,1 proc. – 0,1 punkto daugiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį, Estijoje – 7,3 proc.

Nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose rugsėjį pakilo 4,4 proc. nuo 4,3 proc. rugpjūtį, ketvirtadienį skelbia Darbo departamentas. Naujasis rodiklis, išlikęs didžiausiu nuo 2021 metų spalio, viršijo Volstrito analitikų prognozes, kurios pokyčio per mėnesį nepranašavo. Bedarbių rugsėjį padaugėjo 219 tūkst. iki 7,603 mln., o dirbančiųjų – 251 tūkst. iki 163,645 milijono. Darbo jėgos padaugėjo 470 tūkst. iki 171,248 mln.

Registruotas nedarbas šalyje lapkričio 1-ąją siekė 8,2 proc. – palyginti su spalio pradžia, jis sumažėjo 0,1 procentinio punkto, o palyginti su pernai lapkričio 1-ąja – 0,2 punkto, skelbia Užimtumo tarnyba.  Per mėnesį bedarbių skaičius sumažėjo 0,9 tūkst. (per metus – 3,1 tūkst.) iki 149,9 tūkst., o darbo pasiūlymų – 10,8 proc. iki 14,1 tūkst. (6,5 proc. mažiau), kuriuos registravo 3,5 tūkst. darbdavių. „Registruotas nedarbas toliau mažėjo, o dirbančiųjų skaičius šiek tiek augo.

Nedarbas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 6,6 proc. – 0,6 punkto mažiau nei antrąjį ketvirtį ir 0,2 punkto mažiau nei tuo pačiu pernai. Vyrų nedarbo lygis buvo 7,3 proc., moterų – 5,9 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 12,5 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 5,6 punkto, per metus – 7,1 punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Nedarbas rugsėjį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas šalyje smuko 0,2 punkto, o per mėnesį nepakito ir siekė 7 proc. Darbo neturėjo 108 tūkst. žmonių, iš jų 13 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – jo nedarbas per metus smuko 3,1 punkto iki 15,2 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,4 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį, Estijoje – 7,4 proc.

Praradus darbą gyventojams priklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka. Nepaisant to, kad tokia parama užtikrina finansinį saugumą praradus darbą, ekspertai įspėja – pernelyg dosni sistema gali slopinti motyvaciją grįžti į darbo rinką. Tuo metu valdžia tvirtina – išmokų mažinti neketinama, bet sistema bus tobulinama. Norint gauti nedarbo išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT) ir gauti bedarbio statusą.

Rugsėjo mėnesį fiksavus rekordinį įsidarbinusių asmenų skaičių, registruotas nedarbas šalyje sumažėjo 0,5 proc. punkto ir spalio pradžioje siekė 8,3 proc., pranešė Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos, palyginti su liepa ir rugpjūčiu, pirmąjį rudens mėnesį įsidarbinusiųjų skaičius šoktelėjo pusantro karto. „Pasibaigus vasarai fiksuotas aktyvesnis grįžimas į darbo rinką. Rugsėjį dirbti pradėjo 26,1 tūkst.

Per devynis šių metų mėnesius 46 darbdaviai informavo Užimtumo tarnybą apie grupės darbuotojų atleidimus ir atleidžiamus 1,6 tūkst. dirbančiųjų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Trečdalis tokio pobūdžio atleidimų – gamybos sektoriuje, kuriame grupės darbuotojų atleidimus paskelbė keturios siuvimo įmonės, atsisveikinančios su 205 darbuotojais. „Pastaruosius kelerius metus matome ryškėjančius pokyčius drabužių siuvimo sektoriuje.

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas šalyje smuko 0,5 punkto, o per mėnesį – 0,1 punkto ir siekė 7 proc. Darbo neturėjo 110 tūkst. žmonių, iš jų 13 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – jo nedarbas per metus smuko 5,7 punkto iki 15,1 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – jis per metus sumenko 0,4 proc. o per mėnesį – 0,1 procento. Estijoje – 8,2 proc.

Ar Lietuvos jaunimas nebenori dirbti, o tik gauti solidžias nedarbo išmokas ir atostogauti? Ekspertai perspėja – jaunuolių nedarbo lygis grėsmingai šoktelėjo. Per penkerius metus jaunimo nedarbas išaugo kone dvigubai. Tačiau jaunuoliai skundžiasi, kad jiems per sunku dirbti, yra nepatenkinti savo vadovais, darbine atmosfera ir atlyginimais, mat nori didesnių algų. Ekspertai sako – laikas sunerimti ir valdžiai.

Minimalios algos kėlimas ir keturių dienų darbo savaitės idėja skamba patraukliai, tačiau ekonomistai įspėja – tokie sprendimai gali brangiai kainuoti. Pernelyg spartūs pokyčiai rizikuoja didinti infliaciją, auginti nedarbą ir dar labiau išryškinti Lietuvos pramonės silpnumą. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nedarbo lygis Lenkijoje rugpjūtį dar padidėjo ir pasiekė aukščiausią per pustrečių metų lygį, parodė šalies statistikos tarnybos (GUS) antradienį paskelbti duomenys. Nedarbo lygis, liepą siekęs 5,4 proc., paskutinį vasaros mėnesį, kaip ir prognozuota, paaugo iki 5,5 proc., o šis lygis yra aukščiausias nuo 2023 metų vasario. 2024 metų rugpjūtį nedarbo lygis šalyje siekė 5 procentus. Registruotų bedarbių skaičius rugpjūtį padidėjo nuo 830,8 tūkst. liepą iki 856,3 tūkstančio.

Nedarbas liepą Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas šalyje smuko 0,4 punkto, o per mėnesį nepakito ir siekė 7,1 proc. Darbo neturėjo 111 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – jo nedarbas per metus smuko 4,9 punkto iki 16,5 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – jis per metus sumenko 0,2 proc. o per mėnesį nepakito, Estijoje – 7,2 proc., arba atitinkamai 0,8 punkto ir 0,2 punkto mažiau.

2025 m. liepą pagal sezoną pakoreguotas nedarbas euro zonoje siekė 6,2 proc., skelbia Eurostatas. Lyginant su šių metų birželiu, rodiklis mažėjo 0,1 proc., o lyginant su 2024 m. liepa, nedarbas smuktelėjo 0,2 proc.  Europos Sąjungoje (ES) šių metų liepą nedarbas siekė 5,9 proc – 0,1 proc. mažesnis nei šių metų birželį ar praėjusių metų liepos mėnesį. Eurostato duomenimis, šių metų liepą ES užfiksuota kiek daugiau nei 13 mln. bedarbių (165 tūkst.

Vidutinis nedarbas euro zonoje liepą, įvertinus sezoniškumą, sumažėjo iki 6,2 proc. nuo patikslinto birželio mėnesio 6,3 proc. įverčio, rodo Eurostato pirmadienį paskelbti duomenys. Nedarbo lygis visoje Europos Sąjungoje per mėnesį smuktelėjo taip pat 0,1 procentinio punkto iki 5,9 procento. Bedarbių ES praėjusį mėnesį mažėjo 165 tūkst. iki 13,025 mln., o vien tik euro zonoje – 170 tūkst. iki 10,805 milijono.

Vokietijoje oficialiai registruotų nedarbių skaičius šį mėnesį pirmąkart per daugiau nei dešimtmetį viršijo 3 mln., rodo Federalinės užimtumo agentūros penktadienį paskelbti duomenys. Per pastarąjį mėnesį registruotų bedarbių didžiausioje Europos ekonomikoje padaugėjo 46 tūkst. iki 3,025 mln., o tai – daugiausiai nuo 2015-ųjų vasario. Nedarbo lygis pakilo nuo 6,3 proc. iki 6,4 procento. Tarnybos vadovė Andrea Nahles pabrėžė, jog tokie duomenys atspindi silpną Vokietijos gamintojų padėtį.

Nepaisant milijonų bedarbių, Europoje vis dar trūksta darbuotojų. „Eurostat“ duomenys atskleidė paradoksą: milijonai žmonių ieško darbo, tačiau šimtai tūkstančių laisvų darbo vietų lieka neužimtos. Tai atskleidžia ir dar vieną žemyne ryškėjančią problemą – darbuotojų įgūdžių trūkumą. Nedarbas ir darbo jėgos trūkumas yra rimtos problemos visoje Europoje. „Eurostat“ skaičiavimais, šių metų gegužę Europos Sąjungoje (ES) buvo apie 13,1 mln. bedarbių.

Neseniai į dienos šviesą iškilo daug kam nerimą kelianti statistika, rodanti, kad Lietuvos jaunimas vis mažiau dirba. Tai reiškia, kad jauni žmonės gyvena iš išmokų arba padedami tėvų. O į tai sureagavo ir patys gyventojai. Skaitytojai pasiskirstė į dvi grupes: vieni pliekė jaunuolius ir vadino juos tinginiais, o kiti už juos džiaugėsi ir palaikė.  Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, per pastaruosius metus 15–24 m. amžiaus žmonių užimtumas sumažėjo nuo 31,2 proc. iki 27,9 proc.

Daugelis girdėję, kad Lietuvos jaunimas yra laikomas laimingiausiu pasaulyje. Tačiau per pastaruosius metus ji ėmė vis mažiau dirbti – po pandemijos 15–24 m. amžiaus žmonių užimtumas sumažėjo kone dvigubai. Kodėl taip nutiko ir iš ko pragyvena jaunesni gyventojai? Dabar ir ateityje įvairių pensijų ir išmokų dydis priklausys nuo to, kiek gyventojų dirbs ir kiek jie uždirbs. Jeigu jų bus mažiau, tai iš jų surenkamų ir išmokamų pinigų bus mažiau.

Nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį sudarė 7,2 proc. ir, palyginti su 2025 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,3 proc. punkto, o palyginti su antruoju ketvirčiu pernai – taip pat padidėjo 0,3 proc. punkto, praneša Valstybės duomenų agentūra. Duomenys rodo, kad vyrų nedarbo lygis šių metų balandžio–birželio mėnesiais buvo 7,9 proc., moterų – 6,5 proc. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis sudarė 18,1 proc., per ketvirtį jis padidėjo 4,9 procentinio punkto, per metus – 1,2 proc. punkto.

Užimtumo tarnyba skelbia, kad liepos pradžioje darbo ieškojo 30,6 tūkst. jaunuolių, kurie sudarė penktadalį visų klientų. Pasak jos, kas antras registruotas jaunuolis neturėjo profesinio ar aukštojo išsilavinimo.  Didžioji dalis jaunimo į Užimtumo tarnybą kreipėsi ne pirmą kartą (76,6 proc.). Tik kas ketvirtam (23,4 proc.) registracija buvo pirmoji –  ir tokių asmenų liepos 1 d. buvo 300 (4,8 proc.) daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu.  Kas trečias (10,4 tūkst.

Nedarbas birželį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, ketvirtadienį skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas šalyje smuko 0,7 punkto, o per mėnesį – 0,1 punkto iki 6,4 proc. Darbo neturėjo 100 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – jo nedarbas per metus smuko 8,8 punkto iki 11,1 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,9 proc. – jis nepakito nei per metus, nei per mėnesį, o Estijoje – 7,7 proc.

Nedarbo lygis Norvegijoje, pakoreguotas dėl sezoniškumo, birželį pakilo nuo 4,6 proc. ankstesnį mėnesį iki 5,4 proc., pasiekęs aukščiausią lygį nuo 2021 metų gegužės, parodė šalies statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Bedarbių skaičius per mėnesį padidėjo 27 tūkst. iki 168 tūkstančių. Tuo tarpu užimtumo lygis pakilo nuo 69,8 proc. gegužę iki 70 proc., pasiekęs aukščiausią per aštuonis mėnesius lygį. Dirbančiųjų skaičius padidėjo 13 tūkst. iki 2,919 milijono.

Nedarbo lygis Lenkijoje, gegužę siekęs 5 proc., birželį pakilo iki 5,2 proc., parodė šalies statistikos tarnybos (GUS) trečiadienį paskelbti duomenys. Nedarbas pirmąjį vasaros mėnesį kiek viršijo rinkos lūkesčius, jog nedarbo lygis paūgės iki vidutiniškai 5,1 procento. Registruotų bedarbių skaičius per mėnesį padidėjo 14,2 tūkst. iki 797 tūkstančių. 2024 metų birželį nedarbo lygis šalyje buvo žemesnis ir siekė 4,9 procento.

Siekiant paskatinti bedarbius greičiau grįžti į darbo rinką, Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas siūlo įstatyme numatyti pareigą Užimtumo tarnybai asmens kompetenciją atitinkantį darbą siūlyti tik pirmuosius 6 mėnesius, o vėliau – teikti dar 2 pasiūlymus, kurie gali neatitikti kvalifikacijos. „Įstatyme numatytus tinkamo darbo apibrėžimo kriterijus siūlau pilnai taikyti pirmuosius 6 mėnesius, taip skatinant sparčiau ieškoti darbo, kuris atitiktų kompetenciją.

Jaunimo akibrokštas darbdaviams – vis daugiau jaunuolių prasidėjus vasarai meta darbą ir tris mėnesius, o kartais ir visą pusmetį, mėgaujasi atostogomis gyvendami iš nedarbo išmokų ir tėvų kišenės. Kaip pastebi „Sodra“, tarp bedarbių daugiausia iki 25 metų jaunimo. Kas nedrįsta mesti darbo, atostogas ilginasi „susiveikdami“ nedarbingumo lapelius – skundų su įtarimais, kad žmogus neserga, o atostogauja, „Sodra“ gauna kasdien.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Registruotas nedarbas Lietuvoje birželį, palyginti su geguže, išliko nepakitęs ir siekė 8,4 proc., o palyginti su pernai birželiu – jis sumažėjo 0,1 procentinio punkto.  Liepos 1 dieną šalyje registruota 153,4 tūkst. bedarbių – 600 mažiau nei prieš mėnesį ir 1,4 tūkst. mažiau nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba.  „Birželio darbo rinkai būdingas įprastas vasaros pradžios sezoniškumas – aktyvumas bent kiek prislopęs“, –  teigia tarnyba.

Užimto tarnybos atlikta klientų ieškomo darbo analizė rodo, kad Lietuvoje vis dar gajūs profesijų stereotipai. Tiesa, pasak tarnybos atstovų, didmiesčiuose jie ne tokie ryškūs.  „Profesinė lyčių takoskyra darbo rinkoje dar gana ryški – daugeliui profesijų ir pareigybių būdingi stereotipai bei koncentracija konkrečiose veiklos srityse“, – teigia 115 tūkst. klientų ieškomo darbo analizę visose šalies savivaldybėse atlikusi Užimtumo tarnyba.

Nedarbas Rusijoje gegužę sumažėjo dar 0,1 procentinio punkto, pasiekdamas naujas žemumas per visą laikotarpį nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991-aisiais. Federalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, gegužę šalyje buvo 1,653 mln. bedarbių – 56 tūkst. mažiau nei balandį. Nedarbas 2,3 proc. lygyje Rusijoje laikėsi kovą ir balandį, o pirmąkart ankstesnis jo antirekordas buvo užfiksuotas pernai spalį.

Nedarbas gegužę Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, trečiadienį skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas šalyje smuko 0,7 punkto, o per mėnesį – augo 0,2 punkto iki 6,5 proc. Darbo neturėjo 103 tūkst. žmonių, iš jų 13 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – jo nedarbas per metus smuko 5 punktais iki 13,2 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,9 proc. – nepakito nei per metus, nei per mėnesį, o Estijoje – 7,8 proc.

Vyresnio amžiaus darbuotojai – vis patrauklesni darbdaviams. Ar tai rodo, kad patirtis ir noras dirbti tampa nauja vertybe? Tuo tarpu jaunimas darbo rinkoje ieško ne tik atlygio, bet ir prasmės, todėl darbdaviams iškilo galvosūkis – kaip motyvuoti jaunimą. Apie priežastis, kodėl jaunimas nebenori dirbti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja darbo rinkos ir CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir ekonomistas Algirdas Bartkus.